Tarp „saule apsisiautusios Moters“ ir romaninės statulėlės. Gerbiamas atvaizdas tarp kulto ir dailės istorijos

Abstract

Straipsnyje keliamas klausimas, kada ir kaip gerbiamų atvaizdų kulte pasi- reiškia antikvarinė ir dailėtyrinė prieigos. Tyrimui panaudotas retas ir išsamus šaltinis – Glevos Dievo Motinos (Katalonija) 1923 metų iškilmingo karūnavimo byla. Ši byla ir kitų iškilmingų karūnavimų Ispanijoje atvejai bei ikonų restauravimo ir tyrimo Rusijoje pradžia leidžia teigti, jog pirmai- siais XX a. dešimtmečiais dailės istorijos, kaip akademinės disciplinos, raida ima keisti požiūrį į senus gerbiamus atvaizdus ir daryti įtaką jų kultui. Iškyla gerbiamo atvaizdo istorinio, antikvarinio autentiškumo ir vertės problema, kuri atskirais atvejais paskatina konfliktą su kulto tradicija, radikalų kultinio atvaizdo pavidalo keitimą arba (ir) jo perkėlimą į muziejų, taigi išėmimą iš sakralinės erdvės.