CIGAREČIŲ IR KAITINAMŲJŲ LAZDELIŲ FILTRŲ ATLIEKŲ SUKELIAMOS TARŠOS TYRIMAI IR VERTINIMAS

24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys Pub Date : 2020-10-27 DOI:10.3846/aainz.2021.06

Monika Dukštaitė, A. Zigmontienė

{"title":"CIGAREČIŲ IR KAITINAMŲJŲ LAZDELIŲ FILTRŲ ATLIEKŲ SUKELIAMOS TARŠOS TYRIMAI IR VERTINIMAS","authors":"Monika Dukštaitė, A. Zigmontienė","doi":"10.3846/aainz.2021.06","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Pasaulyje kiekvienais metais surūkoma daugiau nei 5,5 trilijonai cigarečių, kurios tam tikru būdu yra šalinamos. Dėl rūkalių įpročio numesti nuorūką bet kur, šios atliekos yra vienos dažniausiai randamų atliekų aplinkoje visame pasaulyje. Šios atliekos yra ne tik vizuali tarša, bet ir daro rimtą žalą gamtinei aplinkai dėl cigarečių filtruose susikaupusių metalų. Tyrimų tikslas – nustatyti iš cigarečių ir kaitinamųjų lazdelių filtrų į aplinką galinčių patekti metalų kiekius. Tyrimo objektai – cigarečių filtrai, kaitinamųjų lazdelių filtrai, sunkieji metalai (Cu, Mn, Pb, Cd, Cr, Zn). Eksperimentiniai tyrimai atlikti VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros laboratorijose, vadovaujantis LST EN 12457-4 standartu. Nustatyta, kad iš cigarečių filtrų daugiausia išsiplovė kadmio – 4,577±0,018 mg/kg, naudojant distiliuotą vandenį. Cinko, mangano ir chromo daugiausia išsiplovė iš cigarečių naudojant CaCl2 (pH = 6,1) tirpalą, atitinkamai 3,629±0,016 mg/kg, 2,328±0,005 mg/kg, 0,896±0,000 mg/kg. Vario ir švino daugiausia išsiplovė iš kaitinamųjų lazdelių atitinkamai 4,272±0,012 mg/kg naudojant distiliuotą vandenį ir 1,329±0,004 mg/kg naudojant CaCl2 tirpalą.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"148 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.06","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Abstract

Pasaulyje kiekvienais metais surūkoma daugiau nei 5,5 trilijonai cigarečių, kurios tam tikru būdu yra šalinamos. Dėl rūkalių įpročio numesti nuorūką bet kur, šios atliekos yra vienos dažniausiai randamų atliekų aplinkoje visame pasaulyje. Šios atliekos yra ne tik vizuali tarša, bet ir daro rimtą žalą gamtinei aplinkai dėl cigarečių filtruose susikaupusių metalų. Tyrimų tikslas – nustatyti iš cigarečių ir kaitinamųjų lazdelių filtrų į aplinką galinčių patekti metalų kiekius. Tyrimo objektai – cigarečių filtrai, kaitinamųjų lazdelių filtrai, sunkieji metalai (Cu, Mn, Pb, Cd, Cr, Zn). Eksperimentiniai tyrimai atlikti VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros laboratorijose, vadovaujantis LST EN 12457-4 standartu. Nustatyta, kad iš cigarečių filtrų daugiausia išsiplovė kadmio – 4,577±0,018 mg/kg, naudojant distiliuotą vandenį. Cinko, mangano ir chromo daugiausia išsiplovė iš cigarečių naudojant CaCl2 (pH = 6,1) tirpalą, atitinkamai 3,629±0,016 mg/kg, 2,328±0,005 mg/kg, 0,896±0,000 mg/kg. Vario ir švino daugiausia išsiplovė iš kaitinamųjų lazdelių atitinkamai 4,272±0,012 mg/kg naudojant distiliuotą vandenį ir 1,329±0,004 mg/kg naudojant CaCl2 tirpalą.

查看原文