1945 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 1 d. Amerikos lietuvių kongresas Čikagoje ir jo reikšmė JAV lietuvių politinei veiklai

Parliamentary Studies Pub Date : 2022-12-30 DOI:10.51740/ps.32.6

Juozas Skirius

{"title":"1945 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 1 d. Amerikos lietuvių kongresas Čikagoje ir jo reikšmė JAV lietuvių politinei veiklai","authors":"Juozas Skirius","doi":"10.51740/ps.32.6","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Po Antrojo pasaulinio karo Amerikos lietuvių tarybos (ALT) iniciatyva 1945 m. pabaigoje Čikagoje sušaukiamas pirmas visuotinas Amerikos lietuvių kongresas (toliau – Kongresas). Jo nutarimų pagrindu JAV lietuvių organizacijos pasiruošė tolesniam darbui laisvinant Lietuvą. Istoriografijoje detalesnės ir gilesnės analizės Kongreso parengimo ir sušaukimo klausimu neturime, neatskleista Kongreso nutarimų reikšmė. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad Kongreso sušaukimui įtakos turėjo Potsdamo konferencijos 1945 m. nutarimai, skausmingai palietę Lietuvos reikalą bei JAV diplomatijos pareigūnų išsakytos pastabos, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių klausimas būsiąs galutinai nuspręstas rengiamoje Taikos konferencijoje. Todėl 1945 m. rugpjūčio pabaigoje ALT vadovybė (L. Šimutis, P. Grigaitis, M. Vaidyla) galutinai apsisprendė šaukti Čikagoje Kongresą metų pabaigoje. Vis dėlto Kongrese taip ir nedalyvavo JAV lietuvių tautininkų organizacijos. Jų norui Kongresą organizuoti lygiais pagrindais su ALT nepritarė šios organizacijos vadovybė. Kongresas priėmė keletą svarbių nutarimų rezoliucijų forma, tarp jų išskirtinis reikalavimas atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, išvesti iš jos okupacinę kariuomenę, surengti demokratinius rinkimus. JAV lietuviai įsipareigojo visapusiškai remti ir teikti pagalbą Lietuvai ir jos gyventojams, lietuviams pabėgėliams ir tremtiniams. Parengti dokumentai buvo viešinami spaudoje, teikiami JAV valdžios atstovams, šiems daromas spaudimas prieš Taikos konferenciją. Rezoliucijos tapo JAV lietuvių tolesnės veiklos savotiška programa. Kongresas, kuriam pritarė ir dalis tautininkų, dar labiau telkė JAV lietuvius tolesniam darbui laisvinant Lietuvą.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"58 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Parliamentary Studies","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.51740/ps.32.6","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Abstract

Po Antrojo pasaulinio karo Amerikos lietuvių tarybos (ALT) iniciatyva 1945 m. pabaigoje Čikagoje sušaukiamas pirmas visuotinas Amerikos lietuvių kongresas (toliau – Kongresas). Jo nutarimų pagrindu JAV lietuvių organizacijos pasiruošė tolesniam darbui laisvinant Lietuvą. Istoriografijoje detalesnės ir gilesnės analizės Kongreso parengimo ir sušaukimo klausimu neturime, neatskleista Kongreso nutarimų reikšmė. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad Kongreso sušaukimui įtakos turėjo Potsdamo konferencijos 1945 m. nutarimai, skausmingai palietę Lietuvos reikalą bei JAV diplomatijos pareigūnų išsakytos pastabos, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių klausimas būsiąs galutinai nuspręstas rengiamoje Taikos konferencijoje. Todėl 1945 m. rugpjūčio pabaigoje ALT vadovybė (L. Šimutis, P. Grigaitis, M. Vaidyla) galutinai apsisprendė šaukti Čikagoje Kongresą metų pabaigoje. Vis dėlto Kongrese taip ir nedalyvavo JAV lietuvių tautininkų organizacijos. Jų norui Kongresą organizuoti lygiais pagrindais su ALT nepritarė šios organizacijos vadovybė. Kongresas priėmė keletą svarbių nutarimų rezoliucijų forma, tarp jų išskirtinis reikalavimas atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, išvesti iš jos okupacinę kariuomenę, surengti demokratinius rinkimus. JAV lietuviai įsipareigojo visapusiškai remti ir teikti pagalbą Lietuvai ir jos gyventojams, lietuviams pabėgėliams ir tremtiniams. Parengti dokumentai buvo viešinami spaudoje, teikiami JAV valdžios atstovams, šiems daromas spaudimas prieš Taikos konferenciją. Rezoliucijos tapo JAV lietuvių tolesnės veiklos savotiška programa. Kongresas, kuriam pritarė ir dalis tautininkų, dar labiau telkė JAV lietuvius tolesniam darbui laisvinant Lietuvą.

查看原文

微信好友朋友圈 QQ好友复制链接

本刊更多论文

求助全文

约1分钟内获得全文去求助

来源期刊

Parliamentary Studies

自引率

0.00%

发文量