{"title":"Palydovinės informacijos apie sniego dangą trūkių užpildymo metodų vertinimas","authors":"Silvija Pipiraitė-Januškienė, Justinas Kilpys, Egidijus Rimkus","doi":"10.6001/GEOL-GEOGR.V4I3.3831","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Straipsnyje vertinami palydovinės informacijos apie teritorijos padengtumą sniegu trūkių užpildymo metodai. Buvo naudojami dviejų NASA palydovų Terra ir Aqua bei Lietuvos meteorologijos stočių tinklui priklausančių stočių sniego dangos duomenys 2013–2016 m. spalio–balandžio mėnesiais. Naudojant du skirtingus būdus (pirmyn ir atgal) buvo užpildyti palydovinių sniego dangos duomenų sekų trūkiai, atsirandantys dėl ištisinio debesuotumo. Gauti dydžiai palyginti su Lietuvos meteorologijos stotyse nustatytu dienų su sniego danga skaičiumi. Analizuojamu 2013–2016 m. laikotarpiu šaltojo sezono mėnesiais palydovinių duomenų trūkiai sudarė 60 % nuo bendro dienų skaičiaus. 2013–2016 m. žiemomis vidutinis dienų su sniego danga skaičius Lietuvos meteorologijos stotyse buvo 47. Remiantis Terra palydovo duomenis, šis dydis buvo 44 dienos, o pagal Aqua perduotą informaciją – 55 dienos. Kiek didesnis dienų su sniego danga skaičius nustatytas trūkius užpildžius pirmyn metodu, tačiau skirtumas yra nedidelis ir abiejų palydovų duomenys neviršija vienos dienos. Vidutiniškai sezoninis dienų su sniego danga skaičius, nustatytas remiantis palydovų duomenimis, nuo išmatuoto atskirose meteorologijos stotyse skiriasi 9 dienomis pagal Terra ir 13 dienų pagal Aqua palydovo duomenis. Dažni atodrėkiai, sniego dangos fragmentacija ir didelis debesuotumas lėmė nemažus skirtumus tarp palydovinės bei meteorologijos stočių informacijos.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"90 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2018-12-24","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Geologija. Geografija","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.6001/GEOL-GEOGR.V4I3.3831","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
Straipsnyje vertinami palydovinės informacijos apie teritorijos padengtumą sniegu trūkių užpildymo metodai. Buvo naudojami dviejų NASA palydovų Terra ir Aqua bei Lietuvos meteorologijos stočių tinklui priklausančių stočių sniego dangos duomenys 2013–2016 m. spalio–balandžio mėnesiais. Naudojant du skirtingus būdus (pirmyn ir atgal) buvo užpildyti palydovinių sniego dangos duomenų sekų trūkiai, atsirandantys dėl ištisinio debesuotumo. Gauti dydžiai palyginti su Lietuvos meteorologijos stotyse nustatytu dienų su sniego danga skaičiumi. Analizuojamu 2013–2016 m. laikotarpiu šaltojo sezono mėnesiais palydovinių duomenų trūkiai sudarė 60 % nuo bendro dienų skaičiaus. 2013–2016 m. žiemomis vidutinis dienų su sniego danga skaičius Lietuvos meteorologijos stotyse buvo 47. Remiantis Terra palydovo duomenis, šis dydis buvo 44 dienos, o pagal Aqua perduotą informaciją – 55 dienos. Kiek didesnis dienų su sniego danga skaičius nustatytas trūkius užpildžius pirmyn metodu, tačiau skirtumas yra nedidelis ir abiejų palydovų duomenys neviršija vienos dienos. Vidutiniškai sezoninis dienų su sniego danga skaičius, nustatytas remiantis palydovų duomenimis, nuo išmatuoto atskirose meteorologijos stotyse skiriasi 9 dienomis pagal Terra ir 13 dienų pagal Aqua palydovo duomenis. Dažni atodrėkiai, sniego dangos fragmentacija ir didelis debesuotumas lėmė nemažus skirtumus tarp palydovinės bei meteorologijos stočių informacijos.
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
分享
求助内容：
应助结果提醒方式：
扫码关注我们
