Pub Date : 2019-05-20DOI: 10.6001/GEOL-GEOGR.V5I1.3991
Dainius Frišmantas, Gintautas Stankūnavičius
Straipsnyje analizuojamos didelio oro užterštumo epizodų 2005–2016 m. meteorologinės sąlygos Vilniuje. Kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos duomenys buvo gauti iš Aplinkos apsaugos agentūros. Šiame tyrime didžiausias dėmesys skirtas meteorologėms sąlygoms, lemiančioms didesnes teršalų koncentracijas, įvertinti: vyraujančios oro pernašos atgalinės dalelės trajektorijos metodams ir atmosferos stabilumo kriterijų kaitos charakteristikai tiriamų epizodų metu. Iš viso buvo išanalizuota 10 epizodų. Jie atrinkti pagal didžiausias kietųjų dalelių koncentracijas. Trimatis oro dalelės judėjimas žemiausiame atmosferos sluoksnyje (1 000 ir 925 hPa izobariniuose lygiuose) pagal atstumą buvo suskirstytas į tris kategorijas: lokalią, regioninę ir tolimąją. Atmosferos stabilumas vertintas turbulencijos, paribio sluoksnio storio, Paskvilio stabilumo klasių ir oro temperatūros gradiento inversijos sluoksnyje rodikliais. Naudoti reanalizės duomenys: ERA–Interim, NCEP/NCAR ir NCEP/DOE. Keturiais iš 10 atvejų nustatytas vienalytis oro srautas, penkiais atvejais nustatyti atgalinės trajektorijos krypčių nesutapimai (12,5 %) tarp ERA–Interim ir NCEP/NCAR bei NCEP/DOE reanalizių. Didelio oro užterštumo epizodais dažniausios pasikartojusios vėjo kryptys buvo iš šiaurės, pietų ir pietvakarių. Šios situacijos susijusios su mažų gradientų lauko (5 epizodai), anticiklono (4) ir ciklono šilto sektoriaus poveikiu (1). 2005 m., vyraujant pietų krypties vėjui, užfiksuota didžiausia kietųjų dalelių ribinė koncentracija – 172 μg/m3 per 24 val.
{"title":"Didelio oro užterštumo epizodų meteorologinės sąlygos Vilniuje","authors":"Dainius Frišmantas, Gintautas Stankūnavičius","doi":"10.6001/GEOL-GEOGR.V5I1.3991","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/GEOL-GEOGR.V5I1.3991","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojamos didelio oro užterštumo epizodų 2005–2016 m. meteorologinės sąlygos Vilniuje. Kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos duomenys buvo gauti iš Aplinkos apsaugos agentūros. Šiame tyrime didžiausias dėmesys skirtas meteorologėms sąlygoms, lemiančioms didesnes teršalų koncentracijas, įvertinti: vyraujančios oro pernašos atgalinės dalelės trajektorijos metodams ir atmosferos stabilumo kriterijų kaitos charakteristikai tiriamų epizodų metu. Iš viso buvo išanalizuota 10 epizodų. Jie atrinkti pagal didžiausias kietųjų dalelių koncentracijas. Trimatis oro dalelės judėjimas žemiausiame atmosferos sluoksnyje (1 000 ir 925 hPa izobariniuose lygiuose) pagal atstumą buvo suskirstytas į tris kategorijas: lokalią, regioninę ir tolimąją. Atmosferos stabilumas vertintas turbulencijos, paribio sluoksnio storio, Paskvilio stabilumo klasių ir oro temperatūros gradiento inversijos sluoksnyje rodikliais. Naudoti reanalizės duomenys: ERA–Interim, NCEP/NCAR ir NCEP/DOE. Keturiais iš 10 atvejų nustatytas vienalytis oro srautas, penkiais atvejais nustatyti atgalinės trajektorijos krypčių nesutapimai (12,5 %) tarp ERA–Interim ir NCEP/NCAR bei NCEP/DOE reanalizių. Didelio oro užterštumo epizodais dažniausios pasikartojusios vėjo kryptys buvo iš šiaurės, pietų ir pietvakarių. Šios situacijos susijusios su mažų gradientų lauko (5 epizodai), anticiklono (4) ir ciklono šilto sektoriaus poveikiu (1). 2005 m., vyraujant pietų krypties vėjui, užfiksuota didžiausia kietųjų dalelių ribinė koncentracija – 172 μg/m3 per 24 val.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"39 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-05-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128913837","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2019-05-20DOI: 10.6001/GEOL-GEOGR.V5I1.3993
Ieva Ucinavičiūtė, Regina Prapiestienė
Tiek pasaulio, tiek Lietuvos miestams labai svarbus jų įvaizdis, padedantis pritraukti naujus gyventojus, turistus, verslo investicijas. Šio darbo tikslas – parengti Lietuvos miestų įvaizdžio vertinimo metodologiją. Literatūroje pateikiama pavyzdžių, kaip įvaizdis formuojamas pasitelkiant aplinkos fizinius veiksnius (pvz., viešąsias erdves, pastatus, infrastruktūrą), miesto gamtinius, kultūrinius išteklius ar turizmą. Miestas yra sudėtinga sistema, daugybė komponentų gyvuoja tarpusavyje veikdami vieni kitus, todėl kol kas nėra sukurta visiems miestams tinkančiosios metodologijos. Šiame darbe buvo atlikti ekspertiniai interviu su rinkodaros specialistais, analizuota Lietuvos miestų informacija viešojoje erdvėje, strateginiuose ir plėtros dokumentuose. Tai leido sudaryti išsamią metodologinę schemą, kurioje išryškėja aktualiausi įvaizdį formuojantys veiksniai. Jie sugrupuoti į ekonominius, kultūrinius, gamtinius, vizualinius ir informacinius aplinkos veiksnius bei vietos pojūtį. Kiekviena dalis sudaryta iš tam tikrų elementų, jie įvertinami balais. Išvedamas bendras koeficientas, parodantis, kaip vertinamas miesto įvaizdis skalėje nuo 0,01 iki 1.
{"title":"Lietuvos miestų įvaizdžio vertinimo metodologija","authors":"Ieva Ucinavičiūtė, Regina Prapiestienė","doi":"10.6001/GEOL-GEOGR.V5I1.3993","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/GEOL-GEOGR.V5I1.3993","url":null,"abstract":"Tiek pasaulio, tiek Lietuvos miestams labai svarbus jų įvaizdis, padedantis pritraukti naujus gyventojus, turistus, verslo investicijas. Šio darbo tikslas – parengti Lietuvos miestų įvaizdžio vertinimo metodologiją. Literatūroje pateikiama pavyzdžių, kaip įvaizdis formuojamas pasitelkiant aplinkos fizinius veiksnius (pvz., viešąsias erdves, pastatus, infrastruktūrą), miesto gamtinius, kultūrinius išteklius ar turizmą. Miestas yra sudėtinga sistema, daugybė komponentų gyvuoja tarpusavyje veikdami vieni kitus, todėl kol kas nėra sukurta visiems miestams tinkančiosios metodologijos. Šiame darbe buvo atlikti ekspertiniai interviu su rinkodaros specialistais, analizuota Lietuvos miestų informacija viešojoje erdvėje, strateginiuose ir plėtros dokumentuose. Tai leido sudaryti išsamią metodologinę schemą, kurioje išryškėja aktualiausi įvaizdį formuojantys veiksniai. Jie sugrupuoti į ekonominius, kultūrinius, gamtinius, vizualinius ir informacinius aplinkos veiksnius bei vietos pojūtį. Kiekviena dalis sudaryta iš tam tikrų elementų, jie įvertinami balais. Išvedamas bendras koeficientas, parodantis, kaip vertinamas miesto įvaizdis skalėje nuo 0,01 iki 1.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"39 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-05-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"121691124","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2019-05-20DOI: 10.6001/GEOL-GEOGR.V5I1.3992
Darijus Veteikis, Eglė Piškinaitė
Straipsnyje analizuojami per 1954–2018 m. atlikti žemės naudmenų / žemės dangos kaitos geografiniai (apimantys teritorinį aspektą) tyrimai Lietuvoje. Atliekant analizę buvo sistemingai gilintasi į Lietuvos ir užsienio autorių publikacijas, Vilniaus universiteto (VU) studentų baigiamuosius darbus. Išryškėjo skirtingos analizuojamos temos darbų tyrimo dimensijos ir laikotarpiai, reprezentuojami daugelio įvairių specialistų – geografų, žemėtvarkininkų, žemės ūkio specialistų. Atlikus VU studentų baigiamųjų darbų analizę, parengta darbų, nagrinėjančių žemėnaudos kaitą, aprėpties kartoschema. Paaiškėjo, kad atliekamų žemėnaudos kaitos tyrimų kiekis yra susijęs su politiniais, socialiniais, ekonominiais pokyčiais šalyje, kurie lemia ir akivaizdžius žemėnaudos pokyčius, ir kintantį publikacijų nagrinėjama tematika skaičių. Daugiausia tyrimų yra aprašomojo pobūdžio ir apima sąlyginai neilgus 10–20 metų laikotarpius. Studentų baigiamieji darbai dažniausiai orientuoti į lokalinius žemės naudmenų struktūros kaitos tyrimus. Atsižvelgiant į Europos žemėnaudos kaitos tyrimų tendencijas, siūlytina į Lietuvos geografinius žemės naudmenų tyrimus įtraukti mažai ištirtus kraštovaizdžių tipus ir vietoves, identifikuoti svarbiausius kraštovaizdžio kaitos veiksnius, tobulinti kiekybinės kraštovaizdžio kaitos analizės metodus, vykdyti tyrimus, apimančius ilgesnius istorinius laikotarpius ir tarpvalstybinius regionus, ieškoti bei atsižvelgti į subtilius ir naujus kraštovaizdžio procesus, tyrinėti stabilias, mažai besikeičiančias žemėnaudos struktūras, padėsiančias nustatyti veiksnius, atsparius išorės poveikiui.
{"title":"Geografiniai žemėnaudos kaitos tyrimai Lietuvoje: raida, kryptys, perspektyvos","authors":"Darijus Veteikis, Eglė Piškinaitė","doi":"10.6001/GEOL-GEOGR.V5I1.3992","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/GEOL-GEOGR.V5I1.3992","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojami per 1954–2018 m. atlikti žemės naudmenų / žemės dangos kaitos geografiniai (apimantys teritorinį aspektą) tyrimai Lietuvoje. Atliekant analizę buvo sistemingai gilintasi į Lietuvos ir užsienio autorių publikacijas, Vilniaus universiteto (VU) studentų baigiamuosius darbus. Išryškėjo skirtingos analizuojamos temos darbų tyrimo dimensijos ir laikotarpiai, reprezentuojami daugelio įvairių specialistų – geografų, žemėtvarkininkų, žemės ūkio specialistų. Atlikus VU studentų baigiamųjų darbų analizę, parengta darbų, nagrinėjančių žemėnaudos kaitą, aprėpties kartoschema. Paaiškėjo, kad atliekamų žemėnaudos kaitos tyrimų kiekis yra susijęs su politiniais, socialiniais, ekonominiais pokyčiais šalyje, kurie lemia ir akivaizdžius žemėnaudos pokyčius, ir kintantį publikacijų nagrinėjama tematika skaičių. Daugiausia tyrimų yra aprašomojo pobūdžio ir apima sąlyginai neilgus 10–20 metų laikotarpius. Studentų baigiamieji darbai dažniausiai orientuoti į lokalinius žemės naudmenų struktūros kaitos tyrimus. Atsižvelgiant į Europos žemėnaudos kaitos tyrimų tendencijas, siūlytina į Lietuvos geografinius žemės naudmenų tyrimus įtraukti mažai ištirtus kraštovaizdžių tipus ir vietoves, identifikuoti svarbiausius kraštovaizdžio kaitos veiksnius, tobulinti kiekybinės kraštovaizdžio kaitos analizės metodus, vykdyti tyrimus, apimančius ilgesnius istorinius laikotarpius ir tarpvalstybinius regionus, ieškoti bei atsižvelgti į subtilius ir naujus kraštovaizdžio procesus, tyrinėti stabilias, mažai besikeičiančias žemėnaudos struktūras, padėsiančias nustatyti veiksnius, atsparius išorės poveikiui.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"84 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-05-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116233090","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2019-03-05DOI: 10.6001/GEOL-GEOGR.V4I4.3889
Tautvydas Bokmota, Simonas Šabanovas
Straipsnyje supažindinama su viešųjų erdvių sistemos tyrimais, viešosios erdvės samprata ir viešųjų erdvių sistemos koncepcija. Ypatingas dėmesys skiriamas Vilniaus miesto viešųjų erdvių sistemos, jos ypatumų bei probleminių arealų analizei ir aptarimui. Nustatyta, kad Vilniaus miesto viešųjų erdvių sistema teritoriniu požiūriu yra susiformavusi netolygiai. Vienose Vilniaus miesto dalyse, pavyzdžiui, senamiestyje, viešųjų erdvių sistema yra išvystyta, didelis plotas viešųjų erdvių, jų tinklas yra tankus, o kitose Vilniaus miesto dalyse, pavyzdžiui, „miegamuosiuose“ priemiesčiuose ar sovietinio laikotarpio gyvenamuosiuose rajonuose, viešųjų erdvių tiek kiekis, tiek plotas yra mažesnis, jaučiamas jų trūkumas.
{"title":"Vilniaus miesto viešųjų erdvių sistema","authors":"Tautvydas Bokmota, Simonas Šabanovas","doi":"10.6001/GEOL-GEOGR.V4I4.3889","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/GEOL-GEOGR.V4I4.3889","url":null,"abstract":"Straipsnyje supažindinama su viešųjų erdvių sistemos tyrimais, viešosios erdvės samprata ir viešųjų erdvių sistemos koncepcija. Ypatingas dėmesys skiriamas Vilniaus miesto viešųjų erdvių sistemos, jos ypatumų bei probleminių arealų analizei ir aptarimui.\u0000 Nustatyta, kad Vilniaus miesto viešųjų erdvių sistema teritoriniu požiūriu yra susiformavusi netolygiai. Vienose Vilniaus miesto dalyse, pavyzdžiui, senamiestyje, viešųjų erdvių sistema yra išvystyta, didelis plotas viešųjų erdvių, jų tinklas yra tankus, o kitose Vilniaus miesto dalyse, pavyzdžiui, „miegamuosiuose“ priemiesčiuose ar sovietinio laikotarpio gyvenamuosiuose rajonuose, viešųjų erdvių tiek kiekis, tiek plotas yra mažesnis, jaučiamas jų trūkumas.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"27 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-03-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129664138","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2019-03-05DOI: 10.6001/GEOL-GEOGR.V4I4.3888
Šarūnas Skuodis, Rokas Karpis, Mindaugas Zakarka, Modestas Gedvilas, Vytautas Raginis, K. Orlova, Mantas Katauskas
Straipsnyje yra apžvelgtos grunto liekamosios deformacijos ir įvertintas liekamasis grunto deformacijų modulis esant skirtingam grunto apkrovimų ciklų kiekiui. Šie tyrimai leidžia prognozuoti inžinerinio geologinio pagrindo, kuris perima apkrovas, elgseną esant skirtingam apkrovimo ciklų kiekiui (intensyvumui). Bandymai atlikti su triašio slėgio aparatu, imituojant automobilių kelių sukeliamas ir perduodamas apkrovas pagrindams. Gruntas ištirtas esant skirtingiems apkrovų intensyvumams ir grunto gyliams. Gauti rezultatai parodė, kad liekamasis grunto deformacijų modulis labai priklauso nuo grunto bandinio apkrovimo ciklų kiekio ir apkrovų intensyvumo. Nustatyta, kad bendrosios tirto grunto deformacijos nebuvo didesnės nei 2,0 %. Matuojant bandinio vertikalias deformacijas ties bandinio viduriu, liekamosios deformacijos nebuvo didesnės nei 0,5 %. Gauti rezultatai yra labai vertingi prognozuojant / modeliuojant inžinerinio geologinio pagrindo elgseną esant skirtingam apkrovų ciklų kiekiui ir intensyvumui. Rezultatus galima lengvai pritaikyti tokio paties grunto sluoksnio skirtingiems gyliams (įvertinti liekamąjį grunto sustiprėjimą).
{"title":"Grunto, veikiamo periodinėmis apkrovomis, elgsenos tyrimai","authors":"Šarūnas Skuodis, Rokas Karpis, Mindaugas Zakarka, Modestas Gedvilas, Vytautas Raginis, K. Orlova, Mantas Katauskas","doi":"10.6001/GEOL-GEOGR.V4I4.3888","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/GEOL-GEOGR.V4I4.3888","url":null,"abstract":"Straipsnyje yra apžvelgtos grunto liekamosios deformacijos ir įvertintas liekamasis grunto deformacijų modulis esant skirtingam grunto apkrovimų ciklų kiekiui. Šie tyrimai leidžia prognozuoti inžinerinio geologinio pagrindo, kuris perima apkrovas, elgseną esant skirtingam apkrovimo ciklų kiekiui (intensyvumui). Bandymai atlikti su triašio slėgio aparatu, imituojant automobilių kelių sukeliamas ir perduodamas apkrovas pagrindams. Gruntas ištirtas esant skirtingiems apkrovų intensyvumams ir grunto gyliams. Gauti rezultatai parodė, kad liekamasis grunto deformacijų modulis labai priklauso nuo grunto bandinio apkrovimo ciklų kiekio ir apkrovų intensyvumo. Nustatyta, kad bendrosios tirto grunto deformacijos nebuvo didesnės nei 2,0 %. Matuojant bandinio vertikalias deformacijas ties bandinio viduriu, liekamosios deformacijos nebuvo didesnės nei 0,5 %. Gauti rezultatai yra labai vertingi prognozuojant / modeliuojant inžinerinio geologinio pagrindo elgseną esant skirtingam apkrovų ciklų kiekiui ir intensyvumui. Rezultatus galima lengvai pritaikyti tokio paties grunto sluoksnio skirtingiems gyliams (įvertinti liekamąjį grunto sustiprėjimą).","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"27 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-03-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126037954","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-12-24DOI: 10.6001/GEOL-GEOGR.V4I3.3833
Ligita Braškytė, Regina Prapiestienė
Straipsnyje analizuojamos gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodologinės prielaidos ir pateikiama gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodologija. Pirmiausia analizuota gamtos paveldo objekto sąvoka, gamtos paveldo objektų apsaugos teisinio reglamentavimo pagrindai bei atlikta valstybės saugomų gamtos paveldo objektų statistinė analizė. Atlikus analizę įvardyti gamtos paveldo objektų būklę lemiantys tiesioginiai ir netiesioginiai veiksniai, objektų atsparumas fiziniam poveikiui. Remiantis surinktais duomenimis, sudaryta valstybės saugomų gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodika, kuri apima fizinės objekto būklės pokyčio ir objektui nustatytos buferinės apsaugos zonos būklės pokyčio įvertinimus. Šiame straipsnyje pateikta būklės vertinimo metodika gali būti reikšminga renkant duomenis apie atskirų gamtos paveldo objektų būklę, identifikuojant gamtos paveldo objektų būklės blogėjimo priežastis ir formuojant prioritetines gamtotvarkos kryptis.
{"title":"Gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodologija","authors":"Ligita Braškytė, Regina Prapiestienė","doi":"10.6001/GEOL-GEOGR.V4I3.3833","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/GEOL-GEOGR.V4I3.3833","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojamos gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodologinės prielaidos ir pateikiama gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodologija. Pirmiausia analizuota gamtos paveldo objekto sąvoka, gamtos paveldo objektų apsaugos teisinio reglamentavimo pagrindai bei atlikta valstybės saugomų gamtos paveldo objektų statistinė analizė. Atlikus analizę įvardyti gamtos paveldo objektų būklę lemiantys tiesioginiai ir netiesioginiai veiksniai, objektų atsparumas fiziniam poveikiui. Remiantis surinktais duomenimis, sudaryta valstybės saugomų gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodika, kuri apima fizinės objekto būklės pokyčio ir objektui nustatytos buferinės apsaugos zonos būklės pokyčio įvertinimus. Šiame straipsnyje pateikta būklės vertinimo metodika gali būti reikšminga renkant duomenis apie atskirų gamtos paveldo objektų būklę, identifikuojant gamtos paveldo objektų būklės blogėjimo priežastis ir formuojant prioritetines gamtotvarkos kryptis.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"11 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-24","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129984149","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-12-24DOI: 10.6001/GEOL-GEOGR.V4I3.3832
Gintaras Valiuškevičius, Donata Milonaitytė
Straipsnyje nagrinėjami rodikliai, apibūdinantys vandens temperatūros pasiskirstymą per metus ir jų pritaikymo Lietuvos upių klasifikavimui pagal terminį režimą galimybės. Tyrimo metu nagrinėta informacija iš 12 VMS, apibūdinančių skirtingu hidrologiniu režimu ir baseinų rodikliais pasižyminčias upes, reprezentuojančias įvairius šalies regionus. Analizei naudoti duomenys, atskleidžiantys 2007–2016 m. vidutinę paros vandens temperatūrą. Pagal juos apskaičiuotos svarbiausios temperatūros kaitos statistinės charakteristikos, nubrėžtos temperatūros trukmės kreivės, vidutinių dešimtadienio temperatūrų pasiskirstymo per metus grafikai, pirmą kartą nustatyti H-indekso principu apskaičiuojami vandens temperatūros indeksai. Atsižvelgiant į vandens temperatūros matavimo metodinius pokyčius po stočių automatizavimo ir į tai, kad kol kas Lietuvoje taikomos upių klasifikacijos pagal terminį režimą menkai atsižvelgia į vandens temperatūros pasiskirstymą per metus (kuris itin svarbus apibūdinant ekologines sąlygas), siūloma plėtoti klasifikacijos metodiką pasitelkiant temperatūros trukmės kreives ir temperatūros indeksus. Tikimasi, kad ateityje, praplėtus tyrimų arealą ir išanalizavus ilgesnes duomenų sekas, šių rodiklių (ypač vandens temperatūros indekso) taikymas palengvins upių ekologinių sąlygų vertinimą pagal vandens temperatūros kriterijus.
文章论述了描述全年水温分布的指标，以及这些指标在根据热制度对立陶宛河流进行分类时的应用。研究分析了来自 12 个水文监测系统的信息，这些系统描述了代表立陶宛不同地区、具有不同水文机制和集水特征的河流。用于分析的数据是 2007-2016 年期间的日平均水温。该数据用于计算气温变化的最重要统计特征、绘制气温持续时间曲线、绘制全年十年平均气温分布图，并首次建立了基于 H 指数的水温指数。考虑到测站自动化后水温测量方法的变化，以及立陶宛迄今为止使用的河流热制度分类没有考虑水温的年度分布（这对生态条件的特征描述尤为重要），建议使用温度持续时间曲线和温度指数来制定分类方法。希望将来通过扩大研究区域和分析更长的数据序列，这些指数（尤其是水温指数）的使用将有助于根据水温标准评估河流生态条件。
{"title":"Vandens temperatūros pasiskirstymą per metus apibūdinančių rodiklių taikymo Lietuvos upėse galimybės","authors":"Gintaras Valiuškevičius, Donata Milonaitytė","doi":"10.6001/GEOL-GEOGR.V4I3.3832","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/GEOL-GEOGR.V4I3.3832","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjami rodikliai, apibūdinantys vandens temperatūros pasiskirstymą per metus ir jų pritaikymo Lietuvos upių klasifikavimui pagal terminį režimą galimybės. Tyrimo metu nagrinėta informacija iš 12 VMS, apibūdinančių skirtingu hidrologiniu režimu ir baseinų rodikliais pasižyminčias upes, reprezentuojančias įvairius šalies regionus. Analizei naudoti duomenys, atskleidžiantys 2007–2016 m. vidutinę paros vandens temperatūrą. Pagal juos apskaičiuotos svarbiausios temperatūros kaitos statistinės charakteristikos, nubrėžtos temperatūros trukmės kreivės, vidutinių dešimtadienio temperatūrų pasiskirstymo per metus grafikai, pirmą kartą nustatyti H-indekso principu apskaičiuojami vandens temperatūros indeksai. Atsižvelgiant į vandens temperatūros matavimo metodinius pokyčius po stočių automatizavimo ir į tai, kad kol kas Lietuvoje taikomos upių klasifikacijos pagal terminį režimą menkai atsižvelgia į vandens temperatūros pasiskirstymą per metus (kuris itin svarbus apibūdinant ekologines sąlygas), siūloma plėtoti klasifikacijos metodiką pasitelkiant temperatūros trukmės kreives ir temperatūros indeksus. Tikimasi, kad ateityje, praplėtus tyrimų arealą ir išanalizavus ilgesnes duomenų sekas, šių rodiklių (ypač vandens temperatūros indekso) taikymas palengvins upių ekologinių sąlygų vertinimą pagal vandens temperatūros kriterijus.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"16 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-24","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125785490","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje vertinami palydovinės informacijos apie teritorijos padengtumą sniegu trūkių užpildymo metodai. Buvo naudojami dviejų NASA palydovų Terra ir Aqua bei Lietuvos meteorologijos stočių tinklui priklausančių stočių sniego dangos duomenys 2013–2016 m. spalio–balandžio mėnesiais. Naudojant du skirtingus būdus (pirmyn ir atgal) buvo užpildyti palydovinių sniego dangos duomenų sekų trūkiai, atsirandantys dėl ištisinio debesuotumo. Gauti dydžiai palyginti su Lietuvos meteorologijos stotyse nustatytu dienų su sniego danga skaičiumi. Analizuojamu 2013–2016 m. laikotarpiu šaltojo sezono mėnesiais palydovinių duomenų trūkiai sudarė 60 % nuo bendro dienų skaičiaus. 2013–2016 m. žiemomis vidutinis dienų su sniego danga skaičius Lietuvos meteorologijos stotyse buvo 47. Remiantis Terra palydovo duomenis, šis dydis buvo 44 dienos, o pagal Aqua perduotą informaciją – 55 dienos. Kiek didesnis dienų su sniego danga skaičius nustatytas trūkius užpildžius pirmyn metodu, tačiau skirtumas yra nedidelis ir abiejų palydovų duomenys neviršija vienos dienos. Vidutiniškai sezoninis dienų su sniego danga skaičius, nustatytas remiantis palydovų duomenimis, nuo išmatuoto atskirose meteorologijos stotyse skiriasi 9 dienomis pagal Terra ir 13 dienų pagal Aqua palydovo duomenis. Dažni atodrėkiai, sniego dangos fragmentacija ir didelis debesuotumas lėmė nemažus skirtumus tarp palydovinės bei meteorologijos stočių informacijos.
{"title":"Palydovinės informacijos apie sniego dangą trūkių užpildymo metodų vertinimas","authors":"Silvija Pipiraitė-Januškienė, Justinas Kilpys, Egidijus Rimkus","doi":"10.6001/GEOL-GEOGR.V4I3.3831","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/GEOL-GEOGR.V4I3.3831","url":null,"abstract":"Straipsnyje vertinami palydovinės informacijos apie teritorijos padengtumą sniegu trūkių užpildymo metodai. Buvo naudojami dviejų NASA palydovų Terra ir Aqua bei Lietuvos meteorologijos stočių tinklui priklausančių stočių sniego dangos duomenys 2013–2016 m. spalio–balandžio mėnesiais. Naudojant du skirtingus būdus (pirmyn ir atgal) buvo užpildyti palydovinių sniego dangos duomenų sekų trūkiai, atsirandantys dėl ištisinio debesuotumo. Gauti dydžiai palyginti su Lietuvos meteorologijos stotyse nustatytu dienų su sniego danga skaičiumi. Analizuojamu 2013–2016 m. laikotarpiu šaltojo sezono mėnesiais palydovinių duomenų trūkiai sudarė 60 % nuo bendro dienų skaičiaus. 2013–2016 m. žiemomis vidutinis dienų su sniego danga skaičius Lietuvos meteorologijos stotyse buvo 47. Remiantis Terra palydovo duomenis, šis dydis buvo 44 dienos, o pagal Aqua perduotą informaciją – 55 dienos. Kiek didesnis dienų su sniego danga skaičius nustatytas trūkius užpildžius pirmyn metodu, tačiau skirtumas yra nedidelis ir abiejų palydovų duomenys neviršija vienos dienos. Vidutiniškai sezoninis dienų su sniego danga skaičius, nustatytas remiantis palydovų duomenimis, nuo išmatuoto atskirose meteorologijos stotyse skiriasi 9 dienomis pagal Terra ir 13 dienų pagal Aqua palydovo duomenis. Dažni atodrėkiai, sniego dangos fragmentacija ir didelis debesuotumas lėmė nemažus skirtumus tarp palydovinės bei meteorologijos stočių informacijos.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"90 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-24","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"133900829","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-12-24DOI: 10.6001/geol-geogr.v4i3.3834
Dovydas Vidzbelis, Rolandas Tučas
Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos gyventojų rinkiminis aktyvumas 2014–2016 m. regioniniu ir centras–periferija pjūviais. Remiantis užsienio ir Lietuvos autorių tyrimais, išskiriami pagrindiniai rinkiminį aktyvumą lemiantys veiksniai, juos bandoma nustatyti analizuojant rinkiminio aktyvumo santykį skirtingo tipo rinkimuose. Tyrimo rezultatų pagrindu atliktas Lietuvos teritorijos elektorinis rajonavimas.
{"title":"Lietuvos gyventojų rinkiminio aktyvumo teritorinė diferenciacija 2014–2016 metais","authors":"Dovydas Vidzbelis, Rolandas Tučas","doi":"10.6001/geol-geogr.v4i3.3834","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/geol-geogr.v4i3.3834","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos gyventojų rinkiminis aktyvumas 2014–2016 m. regioniniu ir centras–periferija pjūviais. Remiantis užsienio ir Lietuvos autorių tyrimais, išskiriami pagrindiniai rinkiminį aktyvumą lemiantys veiksniai, juos bandoma nustatyti analizuojant rinkiminio aktyvumo santykį skirtingo tipo rinkimuose. Tyrimo rezultatų pagrindu atliktas Lietuvos teritorijos elektorinis rajonavimas.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"294 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-24","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125749806","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-09-04DOI: 10.6001/geol-geogr.v4i2.3768
A. Grigelis, Leonora Živilė Gelumbauskaitė
The Lithuanian Society of Ignacy Domeyko was established 4 December 2002. During the 15 years. The Society has collected a lot of new data concerning the lifetime of the oldest noble family Kontrim-Domeyko in the area of the former Grand Duchy of Lithuania. The family is known from 1498 when it got the coat of arms “Danguel” after King Vladislaus The Second. A family tree shows their residence deep from 1725. Among the family circle are known land-lords, judges, custodians, nobleman marshals, but most illustrious was a widely known scientist, famous geologist Ignacy Domeyko (31.07.1802 Niedzwiadka – 23.01.1889 Santiago).
{"title":"Last journey to motherland of great explorer of Andean geology / Ultimo viaje a la patria del gran explorador de la geologia Andina","authors":"A. Grigelis, Leonora Živilė Gelumbauskaitė","doi":"10.6001/geol-geogr.v4i2.3768","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/geol-geogr.v4i2.3768","url":null,"abstract":"The Lithuanian Society of Ignacy Domeyko was established 4 December 2002. During the 15 years. The Society has collected a lot of new data concerning the lifetime of the oldest noble family Kontrim-Domeyko in the area of the former Grand Duchy of Lithuania. The family is known from 1498 when it got the coat of arms “Danguel” after King Vladislaus The Second. A family tree shows their residence deep from 1725. Among the family circle are known land-lords, judges, custodians, nobleman marshals, but most illustrious was a widely known scientist, famous geologist Ignacy Domeyko (31.07.1802 Niedzwiadka – 23.01.1889 Santiago).","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"C-32 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-09-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126485961","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：