Nėščiųjų hipertenzinės būklės šeimos gydytojo darbe

Abstract

Tyrimo tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą, išnagrinėti ir aprašyti nėščiųjų hipertenzinių būklių atpažinimą, diagnostiką, gydymo taktiką bei pateikti rekomendacijas šeimos gydytojui, prižiūrinčiam nėščiąsias. Metodika. Literatūros paieška atlikta naudojant „UpToDate“, „PubMed“, „ScienceDirect“ elektronines duomenų bazes. Atrinkti 32 straipsniai, parašyti anglų kalba su prieiga prie viso teksto. Dauguma apžvelgtų publikacijų ne senesnės nei 10 metų. Paieškoje vartojami reikšminiai žodžiai ir jų deriniai: nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, eklampsija, postnatalinė priežiūra. Rezultatai. Nėščiųjų hipertenzinės būklės – tai ligos, kai nėščiosioms padidėja AKS ir (arba) šlapime atsiranda baltymo. Nėščiųjų hipertenzinės būklės klasifikuojamos į nėščiųjų hipertenziją, preeklampsiją (eklampsiją), lėtinę hipertenziją ir lėtinę nėštumo komplikuotą hipertenziją. Pagrindinis hipertenzinių būklių diagnostikos metodas – arterinio kraujo spaudimo (AKS) matavimas. Šiame straipsnyje pateikiama apibendrinta mokslinės literatūros apžvalga, nagrinėjanti nėščiųjų hipertenzijos rizikos veiksnius, diagnostiką, klasifikaciją, gydymo metodus, prenatalinę bei postnatalinę priežiūrą. Išvados. Šeimos medicinos gydytojams, prižiūrintiems besilaukiančias moteris, svarbu mokėti atpažinti simptomus, įspėjančius apie galimą hipertenzinę būklę nėštumo laikotarpiu ir gresiančias komplikacijas tiek motinai, tiek vaisiui.