AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMAI ŠEIMOS MEDICINOS PRAKTIKOJE: EPIDEMIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, IŠŠŪKIAI

Health Sciences Pub Date : 2024-06-01 DOI:10.35988/sm-hs.2024.147

Indrė Daubarytė, Laura Kasčiokaitytė

{"title":"AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMAI ŠEIMOS MEDICINOS PRAKTIKOJE: EPIDEMIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, IŠŠŪKIAI","authors":"Indrė Daubarytė, Laura Kasčiokaitytė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.147","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra daugelio etiologinių veiksnių skatinama neurologinių raidos sutrikimų grupė. Tai platus terminas, kuris aprėpia ne vieną neurologinį raidos sutrikimą. Pasaulyje 1 iš 100 vaikų diagnozuojamas ASS. Skaičiuojama, jog sutrikimo paplitimas didėja ir varijuoja priklausomai nuo įvairių veiksnių [6]. Dėl didelio komorbidiškumo su įvairias psichikos sutrikimais, skirtingo sunkumo simptomų ir jų raiškos ASS vertinimas ir diagnostika kelia iššūkių ne tik nervų ligų gydytojams, bet ir pirminei sveikatos priežiūros grandžiai, šeimos gydytojams, kurie dažniausiai yra pirmieji, susiduriantys su ASS turinčiais pacientais [5]. Pagrindiniai du kriterijai, reikalingi diagnozuojant ASS, yra socialinių įgūdžių, komunikacijos stoka ir vienodi, pasikartojantys veiksmai, ribotas interesų ratas [19]. Vystymosi sutrikimai dažniausiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje ir išlieka visą gyvenimą. Pirmuosius sutrikimų požymius galima pastebėti jau nuo 3 metų, tačiau dažniausiai ASS diagnozuojamas apie 7 gyvenimo metus. Ankstyvoji diagnostika prognozuoja geresnę ligos eigą ir gerina pacientų gyvenimo kokybę [1]. Nors duomenų ir studijų apie ASS netrūksta, tačiau atlikti tyrimai rodo, jog šeimos gydytojai stokoja žinių apie ASS vertinimo ypatumus, todėl diagnostika tampa vėlesnė, kartais ir netiksli. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria šeimos gydytojai, yra didelis darbo krūvis ir laiko stoka, žinių bei įgūdžių trūkumas, ASS komorbidiškumas su kitais sveikatos sutrikimais. Šiuo metu tikslinami ASS diagnostikos kriterijai ir ieškoma naujų diagnostikos priemonių vertinti ASS, todėl svarbu atpažinti kliūtis, sunkinančias ASS diagnostiką ir valdymą, bei plėsti žinias apie šiuos sutrikimus [21,25].","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"90 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Health Sciences","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.147","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Abstract

Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra daugelio etiologinių veiksnių skatinama neurologinių raidos sutrikimų grupė. Tai platus terminas, kuris aprėpia ne vieną neurologinį raidos sutrikimą. Pasaulyje 1 iš 100 vaikų diagnozuojamas ASS. Skaičiuojama, jog sutrikimo paplitimas didėja ir varijuoja priklausomai nuo įvairių veiksnių [6]. Dėl didelio komorbidiškumo su įvairias psichikos sutrikimais, skirtingo sunkumo simptomų ir jų raiškos ASS vertinimas ir diagnostika kelia iššūkių ne tik nervų ligų gydytojams, bet ir pirminei sveikatos priežiūros grandžiai, šeimos gydytojams, kurie dažniausiai yra pirmieji, susiduriantys su ASS turinčiais pacientais [5]. Pagrindiniai du kriterijai, reikalingi diagnozuojant ASS, yra socialinių įgūdžių, komunikacijos stoka ir vienodi, pasikartojantys veiksmai, ribotas interesų ratas [19]. Vystymosi sutrikimai dažniausiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje ir išlieka visą gyvenimą. Pirmuosius sutrikimų požymius galima pastebėti jau nuo 3 metų, tačiau dažniausiai ASS diagnozuojamas apie 7 gyvenimo metus. Ankstyvoji diagnostika prognozuoja geresnę ligos eigą ir gerina pacientų gyvenimo kokybę [1]. Nors duomenų ir studijų apie ASS netrūksta, tačiau atlikti tyrimai rodo, jog šeimos gydytojai stokoja žinių apie ASS vertinimo ypatumus, todėl diagnostika tampa vėlesnė, kartais ir netiksli. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria šeimos gydytojai, yra didelis darbo krūvis ir laiko stoka, žinių bei įgūdžių trūkumas, ASS komorbidiškumas su kitais sveikatos sutrikimais. Šiuo metu tikslinami ASS diagnostikos kriterijai ir ieškoma naujų diagnostikos priemonių vertinti ASS, todėl svarbu atpažinti kliūtis, sunkinančias ASS diagnostiką ir valdymą, bei plėsti žinias apie šiuos sutrikimus [21,25].

查看原文

微信好友朋友圈 QQ好友复制链接

本刊更多论文

家庭医疗实践中的自闭症谱系障碍：流行病学、诊断、挑战

自闭症谱系障碍（ASD）是一组由多种病因引起的神经发育障碍。它是一个广义的术语，包含一种以上的神经发育障碍。全世界每 100 名儿童中就有 1 人被诊断患有 ASD。据估计，该疾病的发病率正在上升，并因不同因素而异[6]。由于 ASD 与各种精神疾病的高度共存性、症状的严重程度及其表现形式的不同，ASD 的评估和诊断不仅对神经科医生，而且对通常最先接触 ASD 患者的初级保健医生和家庭医生都是一个挑战[5]。诊断 ASD 的两个主要标准是缺乏社交技能和沟通能力，以及存在统一、重复的动作和有限的兴趣范围 [19]。发育障碍最常见于幼儿期，并终生存在。早在 3 岁时就可观察到发育障碍的最初征兆，但 ASD 通常在 7 岁左右被诊断出来。早期诊断预示着疾病会有更好的发展，并能改善患者的生活质量[1]。虽然有关 ASD 的数据和研究并不缺乏，但研究表明，家庭医生对 ASD 评估的特殊性缺乏了解，导致诊断延迟，有时甚至不准确。全科医生面临的主要挑战是工作量大、时间不够、缺乏知识和技能，以及 ASD 与其他内科疾病的合并症。由于目前正在完善 ASD 的诊断标准，并开发新的诊断工具来评估 ASD，因此认识到 ASD 诊断和管理的障碍并增加对这些疾病的了解非常重要[21,25]。

本文章由计算机程序翻译，如有差异，请以英文原文为准。

求助全文

约1分钟内获得全文去求助

来源期刊

Health Sciences

自引率

0.00%

发文量

期刊最新文献

TOTALINIS ŠLAUNIKAULIO ENDOPROTEZAVIMAS: KLINIKINIS ATVEJIS HIPONATREMIJA: DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS ANKILOZINIO SPONDILITO KLINIKINĖ RAIŠKA, ETIOLOGIJA BEI DIAGNOSTIKOS GALIMYBĖS GASTROEZOFAGINIO REFLIUKSO RIZIKOS VEIKSNIŲ PASISKIRSTYMAS TARP SKIRTINGO AMŽIAUS GRUPIŲ TRIPTOFANO METABOLIZMO IR MITYBOS REIKŠMĖ DEPRESIJOS PATOFIZIOLOGIJOJE