Hiponatremija, apibūdinama kaip natrio koncentracijos kraujyje sumažėjimas <135 mmol/l, yra dažnas radinys, kuriam esant galimi sunkūs klinikiniai simptomai ir gydymo komplikacijos. Hiponatremija klasifikuojama priklausomai nuo serumo osmoliariškumo ir voleminės būsenos. Šie rodikliai nulemia hiponatremijos patofiziologiją ir gydymą. Gydymas priklauso nuo simptomų ir hiponatremiją sukėlusių priežasčių. Simptominės hiponatremijos atveju koreguojamas natrio deficitas, o bendrojo hiponatremijos gydymo metu taikomas skysčių ribojimas (esant euvolemijai), diurezė (esant hipervolemijai) ar izotoninis NaCl tirpalas (esant hipovolemijai).
{"title":"HIPONATREMIJA: DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Kamilė Tiškutė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.182","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.182","url":null,"abstract":"Hiponatremija, apibūdinama kaip natrio koncentracijos kraujyje sumažėjimas <135 mmol/l, yra dažnas radinys, kuriam esant galimi sunkūs klinikiniai simptomai ir gydymo komplikacijos. Hiponatremija klasifikuojama priklausomai nuo serumo osmoliariškumo ir voleminės būsenos. Šie rodikliai nulemia hiponatremijos patofiziologiją ir gydymą. Gydymas priklauso nuo simptomų ir hiponatremiją sukėlusių priežasčių. Simptominės hiponatremijos atveju koreguojamas natrio deficitas, o bendrojo hiponatremijos gydymo metu taikomas skysčių ribojimas (esant euvolemijai), diurezė (esant hipervolemijai) ar izotoninis NaCl tirpalas (esant hipovolemijai).","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"44 183","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141389616","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Įvairiais klinikiniais simptomais pasireiškiantys kepenų abscesai dažnai supainiojami su labiau paplitusiomis infekcijomis. Svarbu laiku nustatyti diagnozę, kad būtų išvengta galimų sunkių komplikacijų. Šiame straipsnyje analizuojamas piogeninio kepenų absceso atvejis, atskleidžiama ligos eiga, diagnostikos metodai ir taikomos terapinės intervencijos. Aptariami klinikiniai, laboratoriniai ir radiologiniai kepenų absceso požymiai, galimos komplikacijos ir gydymo metodai.
{"title":"PIOGENINIS KEPENŲ ABSCESAS: KLINIKINIS ATVEJIS","authors":"Dominykas Lubys, Evelina Jakovlevaitė, Rugilė Bružienė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.139","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.139","url":null,"abstract":"Įvairiais klinikiniais simptomais pasireiškiantys kepenų abscesai dažnai supainiojami su labiau paplitusiomis infekcijomis. Svarbu laiku nustatyti diagnozę, kad būtų išvengta galimų sunkių komplikacijų. Šiame straipsnyje analizuojamas piogeninio kepenų absceso atvejis, atskleidžiama ligos eiga, diagnostikos metodai ir taikomos terapinės intervencijos. Aptariami klinikiniai, laboratoriniai ir radiologiniai kepenų absceso požymiai, galimos komplikacijos ir gydymo metodai.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"8 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141394116","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Tyrimo tikslas. Remiantis moksline literatūra, išnagrinėti ir apžvelgti su vartojamais negyvūninės kilmės maisto papildais susijusią vit. B12 pseudovitaminozę. Ieškant negyvūninės kilmės vit. B12 šaltinių, buvo rasta keletas melsvabakterių ir dumblių rūšių, kurių sudėtyje buvo nustatyti kobalaminai. Vystantis tyrimo metodams, paaiškėjo, kad daugelyje jų yra vit. B12 analogų, neatliekančių biologinės funkcijos, tačiau užimančių kobalamino vietą organizme ir sukeliančių vit. B12 pseudovitaminozę – kliniškai matomas vit. B12 trūkumas, bet laboratoriškai nustatomas normalus kobalamino kiekis. Išnagrinėtuose tyrimuose Arthrospira ir Aphanizomenon flos-aquae genties melsvabakterės įvardijamos kaip netinkami vit. B12 šaltiniai dėl didelio vitamino analogų kiekio, o Chlorella ir Pyropia genties natūraliai augantys dumbliai įvardijami kaip tinkami augaliniai vit. B12 šaltiniai.
{"title":"NEGYVŪNINĖS KILMĖS MAISTO PAPILDŲ SUKELIAMA VITAMINO B12 PSEUDOVITAMINOZĖ","authors":"Bogdan Šukevič","doi":"10.35988/sm-hs.2024.181","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.181","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Remiantis moksline literatūra, išnagrinėti ir apžvelgti su vartojamais negyvūninės kilmės maisto papildais susijusią vit. B12 pseudovitaminozę.\u0000\u0000Ieškant negyvūninės kilmės vit. B12 šaltinių, buvo rasta keletas melsvabakterių ir dumblių rūšių, kurių sudėtyje buvo nustatyti kobalaminai. Vystantis tyrimo metodams, paaiškėjo, kad daugelyje jų yra vit. B12 analogų, neatliekančių biologinės funkcijos, tačiau užimančių kobalamino vietą organizme ir sukeliančių vit. B12 pseudovitaminozę – kliniškai matomas vit. B12 trūkumas, bet laboratoriškai nustatomas normalus kobalamino kiekis. Išnagrinėtuose tyrimuose Arthrospira ir Aphanizomenon flos-aquae genties melsvabakterės įvardijamos kaip netinkami vit. B12 šaltiniai dėl didelio vitamino analogų kiekio, o Chlorella ir Pyropia genties natūraliai augantys dumbliai įvardijami kaip tinkami augaliniai vit. B12 šaltiniai.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"10 8","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141397061","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Nustatytas teigiamas gyvenamosios aplinkos žalumos poveikis fizinei ir psichinei sveikatai. Didesnė žaluma susijusi su mažesniu triukšmu ir oro tarša, ji gali skatinti fizinį aktyvumą, kuris lemia geresnę tiek fizinę psichologinę būklę. Tikslas – apžvelgti ir įvertinti asociacijas tarp miesto aplinkos žalumos ir streso. Medžiaga ir metodai. Apžvelgėme mokslinius tyrimus, kurie paaiškina miesto aplinkos žalumos ir streso rodiklių, tokių kaip kortizolio koncentracija kraujyje, arterinio kraujo spaudimo, širdies ritmo sąveikas. Rezultatai. Analizės rezultatai parodė, kad pagrindiniai streso vertinimo rodikliai yra kortizolio, kraujospūdžio, širdies ritmo variabilumo, kvėpavimo dažnio bei raumenų įtampos pokyčiai. Tyrimai rodo, kad miesto vietovėse, kuriose yra daugiau žaliųjų plotų, žmonės patiria mažesnį streso lygį. Natūralios gamtos vaizdai turi teigiamos įtakos psichologinei būklei, mažina nuovargį, gerina atsigavimą po įtampos. Išvada. Gyvenamosios aplinkos žaluma turi teigiamos įtakos fiziologiniams rodikliams, susijusiems su stresu.
{"title":"MIESTO APLINKOS ŽALUMA IR STRESAS: TEIGIAMOS ASOCIACIJOS","authors":"Sonata Čerkauskaitė, Jonė Venclovienė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.135","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.135","url":null,"abstract":"Nustatytas teigiamas gyvenamosios aplinkos žalumos poveikis fizinei ir psichinei sveikatai. Didesnė žaluma susijusi su mažesniu triukšmu ir oro tarša, ji gali skatinti fizinį aktyvumą, kuris lemia geresnę tiek fizinę psichologinę būklę.\u0000\u0000Tikslas – apžvelgti ir įvertinti asociacijas tarp miesto aplinkos žalumos ir streso.\u0000\u0000Medžiaga ir metodai. Apžvelgėme mokslinius tyrimus, kurie paaiškina miesto aplinkos žalumos ir streso rodiklių, tokių kaip kortizolio koncentracija kraujyje, arterinio kraujo spaudimo, širdies ritmo sąveikas.\u0000\u0000Rezultatai. Analizės rezultatai parodė, kad pagrindiniai streso vertinimo rodikliai yra kortizolio, kraujospūdžio, širdies ritmo variabilumo, kvėpavimo dažnio bei raumenų įtampos pokyčiai. Tyrimai rodo, kad miesto vietovėse, kuriose yra daugiau žaliųjų plotų, žmonės patiria mažesnį streso lygį. Natūralios gamtos vaizdai turi teigiamos įtakos psichologinei būklei, mažina nuovargį, gerina atsigavimą po įtampos.\u0000\u0000Išvada. Gyvenamosios aplinkos žaluma turi teigiamos įtakos fiziologiniams rodikliams, susijusiems su stresu.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"12 4","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141396245","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Hospitalinė pneumonija yra plaučių uždegimas, kuris išsivysto praėjus daugiau kaip 48 val. po hospitalizacijos dėl kitų priežasčių. Ši liga dažniausiai įtariama pasireiškus karščiavimui, kosuliui, oksigenacijos sutrikimui ar leukocitozei. Pagrindiniai diagnostikos metodai yra plaučių kompiuterinė tomografija, kraujo tyrimų pakitimai bei mikrobiologinis pasėlio kultūros išauginimas. Gydymas priklauso nuo strategijos pasirinkimo: klinikinė ar bakteriologinė. Plačiausiai naudojama empirinė antibiotikoterapija yra piperacilinas su tazobaktamu. Prevencinės priemonės yra individualios (burnos higiena bei protonų siurblio inhibitorių vartojimas) ir specifinės (vakcinacija ir rankų higiena).
{"title":"HOSPITALINĖ PNEUMONIJA: DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PROFILAKTIKA","authors":"Einius Novičenko","doi":"10.35988/sm-hs.2024.175","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.175","url":null,"abstract":"Hospitalinė pneumonija yra plaučių uždegimas, kuris išsivysto praėjus daugiau kaip 48 val. po hospitalizacijos dėl kitų priežasčių. Ši liga dažniausiai įtariama pasireiškus karščiavimui, kosuliui, oksigenacijos sutrikimui ar leukocitozei. Pagrindiniai diagnostikos metodai yra plaučių kompiuterinė tomografija, kraujo tyrimų pakitimai bei mikrobiologinis pasėlio kultūros išauginimas. Gydymas priklauso nuo strategijos pasirinkimo: klinikinė ar bakteriologinė. Plačiausiai naudojama empirinė antibiotikoterapija yra piperacilinas su tazobaktamu. Prevencinės priemonės yra individualios (burnos higiena bei protonų siurblio inhibitorių vartojimas) ir specifinės (vakcinacija ir rankų higiena).","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"18 10","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141397751","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Vilsono liga yra retas genetinis susirgimas, paveldimas autosominiu recesyviniu būdu. Ligai būdingas vario apykaitos organizme sutrikimas, sukeltas ATP7B geno mutacijos. Dėl šios mutacijos sutrinka vario pasišalinimas su tulžimi, todėl varis gali kauptis įvariuose organuose ir sukelti jų pažeidimą. Vilsono ligos klinika yra įvairi, galinti imituoti kitas dažnesnes patologijas, tačiau dažniausiai pasireiškia neurologiniais sutrikimais bei kepenų ligos požymiais. Diagnostiką sunkina tai, kad nėra vieno tyrimo būdo, kuris vienareikšmiškai galėtų patvirtinti ar paneigti diagnozę. Diagnostika remiasi paciento apžiūra, anamneze, atliktų laboratorinių ir vaizdo tyrimų visuma. Ankstyvas šios ligos klinikinių požymių pastebėjimas bei atliktų tyrimų interpretavimas – svarbūs aspektai, gerinantys paciento prognozę. Vilsono liga gydoma chelatų preparatais arba cinko druskomis.
{"title":"VILSONO LIGOS DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO ASPEKTAI","authors":"Gintarė Jurgutytė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.193","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.193","url":null,"abstract":"Vilsono liga yra retas genetinis susirgimas, paveldimas autosominiu recesyviniu būdu. Ligai būdingas vario apykaitos organizme sutrikimas, sukeltas ATP7B geno mutacijos. Dėl šios mutacijos sutrinka vario pasišalinimas su tulžimi, todėl varis gali kauptis įvariuose organuose ir sukelti jų pažeidimą. Vilsono ligos klinika yra įvairi, galinti imituoti kitas dažnesnes patologijas, tačiau dažniausiai pasireiškia neurologiniais sutrikimais bei kepenų ligos požymiais. Diagnostiką sunkina tai, kad nėra vieno tyrimo būdo, kuris vienareikšmiškai galėtų patvirtinti ar paneigti diagnozę. Diagnostika remiasi paciento apžiūra, anamneze, atliktų laboratorinių ir vaizdo tyrimų visuma. Ankstyvas šios ligos klinikinių požymių pastebėjimas bei atliktų tyrimų interpretavimas – svarbūs aspektai, gerinantys paciento prognozę. Vilsono liga gydoma chelatų preparatais arba cinko druskomis.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"82 9","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141411991","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Wells sindromas pirmą kartą aprašytas 1971 metais. Šis retas sutrikimas apibrėžiamas kaip lėtinis ir recidyvuojantis granulomatozinis dermatitas, kuriam būdingas eozinofilų infiltratas. Nors Wells sindromo etiopatogenezė nežinoma, kliniškai jis pasireiškia ūmiu deginančiu, niežtinčiu bėrimu. Pagrindiniai bėrimo elementai – eriteminės dėmės, dažnai padengtos pūslėmis ar pūslelėmis. Labiausiai pažeidžiami liemuo ir galūnės. Diagnozei nustatyti būtina atlikti odos biopsiją ir mėginį ištirti histopatologiškai. Gydymui dažniausiai skiriami sisteminiai kortikosteroidai ir dapsonas.
{"title":"WELLS SINDROMAS: KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMO STRATEGIJA","authors":"Augustė Kručaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.159","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.159","url":null,"abstract":"Wells sindromas pirmą kartą aprašytas 1971 metais. Šis retas sutrikimas apibrėžiamas kaip lėtinis ir recidyvuojantis granulomatozinis dermatitas, kuriam būdingas eozinofilų infiltratas. Nors Wells sindromo etiopatogenezė nežinoma, kliniškai jis pasireiškia ūmiu deginančiu, niežtinčiu bėrimu. Pagrindiniai bėrimo elementai – eriteminės dėmės, dažnai padengtos pūslėmis ar pūslelėmis. Labiausiai pažeidžiami liemuo ir galūnės. Diagnozei nustatyti būtina atlikti odos biopsiją ir mėginį ištirti histopatologiškai. Gydymui dažniausiai skiriami sisteminiai kortikosteroidai ir dapsonas.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"130 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141405405","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pogimdyminė depresija (PD) – viena dažniausių ir negalią sukeliančių komplikacijų po gimdymo. Sutrikimas pasireiškia apie 14 proc. nėščiųjų ar neseniai kūdikio susilaukusių moterų. Ligos patogenezė kol kas nėra aiški, tačiau manoma, jog daugiausia įtakos gali turėti biologiniai veiksniai – hormonai, genetika ir imuninė funkcija. Pogimdyminė depresija nepakankamai diagnozuojama dėl simptomų (miego sutrikimai, apetito pokyčiai, nuovargis, libido sumažėjimas, energijos stoka), kurie siejami su įprastiniais reiškiniais rūpinimosi naujagimiu laikotarpiu. Gydymo principai priklauso nuo simptomų sunkumo, pacientės būklės ir jos gebėjimo pasirūpinti kūdikiu. Dažniausiai taikomas kompleksinis gydymas, derinant psichoterapiją su medikamentiniu gydymu. Tinkami prevencijos metodai turi didelę reikšmę pogimdyminės depresijos simptomų pasireiškimui. Fizinis aktyvumas, sveika subalansuota mityba, pakankamas vitamino D kiekis moters organizme yra pagrindiniai šio sutrikimo prevencijos būdai.
产后抑郁症（PD）是产后最常见的致残性并发症之一。约有 14% 的孕妇或刚生完孩子的妇女会受到这种疾病的影响。这种疾病的发病机理尚不清楚，但人们认为激素、遗传和免疫功能等生物因素可能起了重要作用。由于产后抑郁症的症状（睡眠障碍、食欲改变、疲劳、性欲减退、乏力）与照顾新生儿期间的常见现象有关，因此诊断率较低。治疗原则取决于症状的严重程度、患者的病情及其照顾婴儿的能力。最常见的方法是综合治疗，将心理治疗和药物治疗结合起来。适当的预防方法对产后抑郁症状的表现有重要影响。体育锻炼、健康均衡的饮食和妇女体内充足的维生素 D 水平是预防这种疾病的主要方法。
{"title":"POGIMDYMINĖ DEPRESIJA: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PREVENCIJA","authors":"Gabrielė Zubrickytė, Aušrinė Mejerytė, Audrius Starkauskas","doi":"10.35988/sm-hs.2024.176","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.176","url":null,"abstract":"Pogimdyminė depresija (PD) – viena dažniausių ir negalią sukeliančių komplikacijų po gimdymo. Sutrikimas pasireiškia apie 14 proc. nėščiųjų ar neseniai kūdikio susilaukusių moterų. Ligos patogenezė kol kas nėra aiški, tačiau manoma, jog daugiausia įtakos gali turėti biologiniai veiksniai – hormonai, genetika ir imuninė funkcija. Pogimdyminė depresija nepakankamai diagnozuojama dėl simptomų (miego sutrikimai, apetito pokyčiai, nuovargis, libido sumažėjimas, energijos stoka), kurie siejami su įprastiniais reiškiniais rūpinimosi naujagimiu laikotarpiu. Gydymo principai priklauso nuo simptomų sunkumo, pacientės būklės ir jos gebėjimo pasirūpinti kūdikiu. Dažniausiai taikomas kompleksinis gydymas, derinant psichoterapiją su medikamentiniu gydymu. Tinkami prevencijos metodai turi didelę reikšmę pogimdyminės depresijos simptomų pasireiškimui. Fizinis aktyvumas, sveika subalansuota mityba, pakankamas vitamino D kiekis moters organizme yra pagrindiniai šio sutrikimo prevencijos būdai.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"13 11","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141409822","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) – tai neurologinis sutrikimas, kuriam būdingas sutrikęs dėmesys, per didelis aktyvumas bei impulsyvumas. Šiame straipsnyje nagrinėjami aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnostikos ypatumai vėlyvojoje paauglystėje. Nurodomi veiksniai, dėl kurių gali būti sunku atpažinti ADS šiame amžiaus tarpsnyje. Aptariamas diagnostinių metodikų stygius Lietuvoje. Pristatomas 17 m. jaunuolio klinikinis atvejis, kuris iliustruoja vėlyvojoje paauglystėje pasireiškiančius ADS simptomus. Paciento nusiskundimai: sunku susikaupti, ilgiau išlaikyti dėmesį. Jį vargina motorinis aktyvumas, miego bei fizinio aktyvumo stoka. Į specialistus kreipiasi pirmą kartą. Siekdami nustatyti sutrikimą, paciento būklę vertino keli specialistai. ADS diagnozė buvo patvirtinta. Atlikus diferencinės diagnostikos analizę, pateikti vertinimui svarbūs veiksniai. Straipsnyje pristatytas klinikinis atvejis gali būti naudingas gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, vertinantiems ir diagnozuojantiems ADS vėlyvojoje paauglystėje.
{"title":"AKTYVUMO IR DĖMESIO SUTRIKIMO VĖLYVOJOJE PAAUGLYSTĖJE DIAGNOSTIKOS YPATUMAI. KLINIKINIS ATVEJIS","authors":"Toma Misiulytė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.142","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.142","url":null,"abstract":"Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) – tai neurologinis sutrikimas, kuriam būdingas sutrikęs dėmesys, per didelis aktyvumas bei impulsyvumas. Šiame straipsnyje nagrinėjami aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnostikos ypatumai vėlyvojoje paauglystėje. Nurodomi veiksniai, dėl kurių gali būti sunku atpažinti ADS šiame amžiaus tarpsnyje. Aptariamas diagnostinių metodikų stygius Lietuvoje.\u0000\u0000Pristatomas 17 m. jaunuolio klinikinis atvejis, kuris iliustruoja vėlyvojoje paauglystėje pasireiškiančius ADS simptomus. Paciento nusiskundimai: sunku susikaupti, ilgiau išlaikyti dėmesį. Jį vargina motorinis aktyvumas, miego bei fizinio aktyvumo stoka. Į specialistus kreipiasi pirmą kartą.\u0000\u0000Siekdami nustatyti sutrikimą, paciento būklę vertino keli specialistai. ADS diagnozė buvo patvirtinta. Atlikus diferencinės diagnostikos analizę, pateikti vertinimui svarbūs veiksniai. Straipsnyje pristatytas klinikinis atvejis gali būti naudingas gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, vertinantiems ir diagnozuojantiems ADS vėlyvojoje paauglystėje.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"21 20","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141403748","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Ankilozinis spondilitas (AS) − tai generalizuota lėtinė uždegiminė liga. Ši liga daugiausia manifestuoja stuburo ir kryžkaulio sąnariuose. AS būdingas nugaros skausmas ir sustingimas, įvairus klubų ir pečių bei (rečiau) periferinių sąnarių pažeidimas. AS yra dažniausia seronegatyvių spondiloartropatijų forma, kuri skiriasi priklausomai nuo HLA-B27 dažnio populiacijoje [1]. Pastebėta, kad sergantys ankiloziniu spondilitu labai dažnai serga ir uveitu (apie 50%). AS pažeidžia kryžkaulio ir stuburo sąnarius, o paplitimas yra nuo 0,07 iki 0,31 proc. pasaulio gyventojų [2].
{"title":"ANKILOZINIO SPONDILITO KLINIKINĖ RAIŠKA, ETIOLOGIJA BEI DIAGNOSTIKOS GALIMYBĖS","authors":"Gediminas Šilinikas","doi":"10.35988/sm-hs.2024.165","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.165","url":null,"abstract":"Ankilozinis spondilitas (AS) − tai generalizuota lėtinė uždegiminė liga. Ši liga daugiausia manifestuoja stuburo ir kryžkaulio sąnariuose. AS būdingas nugaros skausmas ir sustingimas, įvairus klubų ir pečių bei (rečiau) periferinių sąnarių pažeidimas. AS yra dažniausia seronegatyvių spondiloartropatijų forma, kuri skiriasi priklausomai nuo HLA-B27 dažnio populiacijoje [1]. Pastebėta, kad sergantys ankiloziniu spondilitu labai dažnai serga ir uveitu (apie 50%). AS pažeidžia kryžkaulio ir stuburo sąnarius, o paplitimas yra nuo 0,07 iki 0,31 proc. pasaulio gyventojų [2].","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"68 10","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141390011","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：