Neepisteminis modalumas lietuvių ir anglų mokslo kalboje: kiekybiniai ir kokybiniai vartosenos ypatumai | Nonepistemic modality in English and Lithuanian academic discourse: quantitative and qualitative perspectives

Kalbotyra Pub Date : 2015-12-16 DOI:10.15388/KLBT.2015.8946

Jolanta Šinkūnienė

{"title":"Neepisteminis modalumas lietuvių ir anglų mokslo kalboje: kiekybiniai ir kokybiniai vartosenos ypatumai | Nonepistemic modality in English and Lithuanian academic discourse: quantitative and qualitative perspectives","authors":"Jolanta Šinkūnienė","doi":"10.15388/KLBT.2015.8946","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariamas modalinių veiksmažodžių should ir turėti kiekybinis pasiskirstymas humanitarinių ir (bio)medicinos mokslo sricių tekstuose lietuvių ir anglų kalbomis ir sių veiksmažodžių atliekamos funkcijos, kai jie vartojami neepistemine reiksme. Analizei naudojamas Siuolaikinės amerikiecių anglų kalbos tekstynas (COCA) ir Lietuvių mokslo kalbos tekstynas CorALit. Kiekybinės analizės rezultatai rodo, kad turėti yra vienodai dažnas abiejose mokslo srityse, jose taip pat vyrauja teigiamos turėti formos. Humanitarinių mokslų tekstuose posesyvinis ir modalinis turėti pasiskirsto maždaug tolygiai, biomedicinos mokslų diskurse dažnesnė posesyvinė turėti vartosena. Abiejose mokslo srityse dažniausiai vartojama turėti forma yra treciojo asmens. Anglakalbių autorių mokslo kalboje should dažniau renkasi medicinos srities mokslininkai, nei humanitarai. Analizuojamų veiksmažodžių dažnio palyginimas su must ir privalėti kiekybine vartosena rodo, kad must vartojamas beveik vienodai dažnai kaip ir should humanitarų tekstuose, taciau ženkliai reciau medicinos srities tekstuose, kur dominuoja should. Tai gali būti siejama su dažna rekomendacine should atliekama funkcija medikų moksliniame diskurse. Lietuvių mokslo kalboje privalėti yra beveik nevartojamas. Kokybinė neepisteminių should ir turėti vartosenos atvejų analizė atskleidė keturis should ir turėti funkcinius tipus: abu veiksmažodžiai gali būti panaudojami reiksti moralinį į(si)-pareigojimą, teikti rekomendacijas, duoti instrukcijas, ir organizuoti diskursą.","PeriodicalId":30274,"journal":{"name":"Kalbotyra","volume":"67 1","pages":"131-154"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2015-12-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"4","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Kalbotyra","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.15388/KLBT.2015.8946","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}

引用次数: 4

Abstract

Straipsnyje aptariamas modalinių veiksmažodžių should ir turėti kiekybinis pasiskirstymas humanitarinių ir (bio)medicinos mokslo sricių tekstuose lietuvių ir anglų kalbomis ir sių veiksmažodžių atliekamos funkcijos, kai jie vartojami neepistemine reiksme. Analizei naudojamas Siuolaikinės amerikiecių anglų kalbos tekstynas (COCA) ir Lietuvių mokslo kalbos tekstynas CorALit. Kiekybinės analizės rezultatai rodo, kad turėti yra vienodai dažnas abiejose mokslo srityse, jose taip pat vyrauja teigiamos turėti formos. Humanitarinių mokslų tekstuose posesyvinis ir modalinis turėti pasiskirsto maždaug tolygiai, biomedicinos mokslų diskurse dažnesnė posesyvinė turėti vartosena. Abiejose mokslo srityse dažniausiai vartojama turėti forma yra treciojo asmens. Anglakalbių autorių mokslo kalboje should dažniau renkasi medicinos srities mokslininkai, nei humanitarai. Analizuojamų veiksmažodžių dažnio palyginimas su must ir privalėti kiekybine vartosena rodo, kad must vartojamas beveik vienodai dažnai kaip ir should humanitarų tekstuose, taciau ženkliai reciau medicinos srities tekstuose, kur dominuoja should. Tai gali būti siejama su dažna rekomendacine should atliekama funkcija medikų moksliniame diskurse. Lietuvių mokslo kalboje privalėti yra beveik nevartojamas. Kokybinė neepisteminių should ir turėti vartosenos atvejų analizė atskleidė keturis should ir turėti funkcinius tipus: abu veiksmažodžiai gali būti panaudojami reiksti moralinį į(si)-pareigojimą, teikti rekomendacijas, duoti instrukcijas, ir organizuoti diskursą.

查看原文

微信好友朋友圈 QQ好友复制链接

本刊更多论文

英语和立陶宛学术话语中的非认知模态：定量和定性视角

该条涉及立陶宛语和英语的人道主义和（生物）医学领域的文本中情态词的数量分布，以及它们在用于非英语目的时所起的作用。该分析采用了现代美国英国纺织公司（COCA）和立陶宛科学纺织公司（Scientific Textile CorALit）。定量分析的结果表明，占有在两个科学领域都同样普遍，而且以积极的形式占主导地位。在人道主义科学的文本中，主观分布和模态分布大致相等，主观使用在生物医学科学中更为频繁。在这两个科学领域中，最常用的形式是第三方。医学科学家应该比人道主义科学家更频繁地选择讲英语的作者的科学语言。将“必须”和“强制性定量消费”这两个词的使用频率进行比较表明，“必须”的使用频率几乎与人道主义文本中的使用频率相同，因此我明确提到了医学领域的文本，其中应该占主导地位。这可能与频繁的咨询有关，应在医学中发挥作用。立陶宛的科学几乎不同寻常。对非审美应然和用例的定性分析揭示了四种应然和有功能的类型：这两个词都可以用来要求道德承诺、提供建议、给出指示和组织演讲。

本文章由计算机程序翻译，如有差异，请以英文原文为准。

求助全文

约1分钟内获得全文去求助

来源期刊