Multifunctionality of modal markers:Lithuanian epistemic adverbials gal and galbūt ‘perhaps/maybe’ vs. their translational correspondences

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbos adverbialų gal ir galbūt kiekybinė ir kokybinė distribucija skirtinguose diskurso tipuose (snekamoji kalba, grožinė literatūra, akademinė kalba). Tyrimo tikslas yra aptarti lietuvių kalbos adverbialų gal ir galbūt ir jų atitikmenų anglų kalboje multifunkcionalumo aspektus. Straipsnyje pateikiama kiekybinė ir kokybinė sių adverbialų analizė. Sių lietuvių kalbos adverbialų vartosena dar iki siol nebuvo aptarta pasitelkiant įvairių tekstynų teikiamomis galimybėmis. Tyrimas remiasi tekstynų inspiruota metodologija – empirinė medžiaga yra paimta is dvikrypcio lygiagreciojo tekstyno ParaCorpEN→LT→EN, Lietuvių mokslo kalbos tekstyno CorALit ir is Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno. Kiekybinė analizė atskleidžia, kad gal dominuoja visuose diskurso tipuose. Sis adverbialas vartojamas dvigubai dažniau nei galbūt. Tirti adverbialai gana dažnai figūruoja grožinės literatūros tekstuose, taciau prototipinė jų vartosena yra būdinga snekamajai kalbai. Tuo tarpu akademiniuose tekstuose gal ir galbūt nėra dažni ir vartojami panasiai: jų vartosenos dažnis beveik sutampa. Tai galėtų rodyti, kad mokslinių tekstų autoriai pasitelkia kitas lingvistines priemones savo kaip autorių požiūriui reiksti, yra linke prisiimti atsakomybe už savo teiginių teisingumą ir retai jais abejoja. Atlikta sių adverbialų kokybinė ir kiekybinė analizė parodė, kad jie yra įvairialypiai ir gali atlikti keletą funkcijų. Prototipiskai jie kvalifikuoja propoziciją episteminiu aspektu, taciau be sios funkcijos gali atlikti ir keletą kitų: aproksimatoriaus, sąsvelnio, klausiamosios dalelytės ir nefaktiskumo žymiklių episteminuose sąrasuose (angl. epistemic lists). Akivaizdu, kad gal yra funkciskai lankstesnis nei galbūt: pastarasis adverbialas nebuvo vartojamas kaip klausiamoji dalelytė. Taciau svarbu pažymėti, kad abu adverbialai be savo prototipinės episteminės reiksmės įvairiuose diskursuose įgyja ir kitų, su autoriaus požiūriu nesiejamų, funkcijų ir yra linke pragmatiskėti.