Didelio oro užterštumo epizodų meteorologinės sąlygos Vilniuje

Straipsnyje analizuojamos didelio oro užterštumo epizodų 2005–2016 m. meteorologinės sąlygos Vilniuje. Kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos duomenys buvo gauti iš Aplinkos apsaugos agentūros. Šiame tyrime didžiausias dėmesys skirtas meteorologėms sąlygoms, lemiančioms didesnes teršalų koncentracijas, įvertinti: vyraujančios oro pernašos atgalinės dalelės trajektorijos metodams ir atmosferos stabilumo kriterijų kaitos charakteristikai tiriamų epizodų metu. Iš viso buvo išanalizuota 10 epizodų. Jie atrinkti pagal didžiausias kietųjų dalelių koncentracijas. Trimatis oro dalelės judėjimas žemiausiame atmosferos sluoksnyje (1 000 ir 925 hPa izobariniuose lygiuose) pagal atstumą buvo suskirstytas į tris kategorijas: lokalią, regioninę ir tolimąją. Atmosferos stabilumas vertintas turbulencijos, paribio sluoksnio storio, Paskvilio stabilumo klasių ir oro temperatūros gradiento inversijos sluoksnyje rodikliais. Naudoti reanalizės duomenys: ERA–Interim, NCEP/NCAR ir NCEP/DOE. Keturiais iš 10 atvejų nustatytas vienalytis oro srautas, penkiais atvejais nustatyti atgalinės trajektorijos krypčių nesutapimai (12,5 %) tarp ERA–Interim ir NCEP/NCAR bei NCEP/DOE reanalizių. Didelio oro užterštumo epizodais dažniausios pasikartojusios vėjo kryptys buvo iš šiaurės, pietų ir pietvakarių. Šios situacijos susijusios su mažų gradientų lauko (5 epizodai), anticiklono (4) ir ciklono šilto sektoriaus poveikiu (1). 2005 m., vyraujant pietų krypties vėjui, užfiksuota didžiausia kietųjų dalelių ribinė koncentracija – 172 μg/m3 per 24 val.