CUTIS VERTICIS GYRATA – KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Cutis verticis gyrata (CVG) – reta odos patologija, kuri dažniausiai pasireiškia galvos smegenų žievės vingius primenančių klosčių formavimusi skalpo odoje. Naujau­sioje klasifikacijoje CVG suskirstyta į 3 tipus, atsižvel­giant į jiems būdingą odos pakitimų morfologiją ir kitą patologiją. Šio darbo tikslas yra apžvelgti cutis verticis gyrata kliniką, diagnostiką ir gydymą, išanalizavus ak­tualią mokslinę literatūrą. Literatūros analizė atskleidė, jog pirminio esencialinio CVG klinika apsiriboja odos pakitimais, o cutis verticis gyrata protinės negalios ti­pui. Be odos pažeidimų, būdingi ir neuropsichiatriniai ar oftalmologiniai radiniai. Antrinio CVG klinikai bū­dingi odos pažeidimus sukėlusios patologijos požymiai. Diagnostikos tikslas yra nustatyti pakitimus sukėlusią priežastį ir konkretų atvejį priskirti vienam iš CVG tipų. Tam taikomas ištyrimas, galintis apimti anamnezės su­rinkimą, fizinį ištyrimą, odos biopsiją bei laboratorinius ir vaizdinius tyrimus. Gydymo taktikos pasirinkimas priklauso nuo ligos tipo, paciento norų bei pažeidimo laipsnio. Antrinio CVG atveju, gydymo pagrindas yra CVG sukėlusios priežasties korekcija. Visai atvejais bū­tina užtikrinti pažeistos odos higieną. Odos pažeidimus galima koreguoti chirurginėmis priemonėmis ar pasitel­kiant mažiau invazyvias, vietines procedūras.