{"title":"Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno vienaformiai pastovieji junginiai","authors":"Erika Rimkutė, Jolanta Kovalevskaitė","doi":"10.7220/2335-8769.64.8","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"SANTRAUKA. Straipsnio šaltinyje – Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyne – pateikta beveik 69 tūkst. frazių nuo 2 iki 16 žodžių. Šios frazės atrinktos iš 100 mln. žodžių Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno statistiškai apskaičiavus žodžių traukos tekste įvertį (angl. Gravity Counts) . Tyrimo medžiagą sudarė 3 704 dvižodžiai, 3 702 trižodžiai ir 870 keturžodžiai pastovieji junginiai, Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyne užfiksuoti viena gramatine forma ir vadinami vienaformiais junginiais. Tarp pastoviųjų viena forma užfiksuotų junginių yra dideliu sustabarėjimu pasižyminčių junginių: frazeologizmų, patarlių, priežodžių, posakių, sudėtinių pavadinimų. Lankstesnių pastoviųjų junginių – kolokacijų – yra daugiau, jų formos pastovumas gali būti išreikštas tam tikro linksnio forma, prielinksniniu junginiu ar kitomis formomis (padalyviais, įvardžiais, skaitvardžiais, prieveiksmiais ir kitomis nekaitomomis kalbos dalimis) . Pagal reikšmę ir vartoseną kolokacijos gali būti skirstomos į reiškiančias vietą, laiką, būdą, priežastį, požymį, objektą, subjektą, taip pat kolokacijas, siejamas su tam tikro stiliaus ir žanro tekstais: tai maldų žodžiai, administracinių tekstų ištraukos, horoskopų, kriminalinių kronikų klišės ir pan. Šiame straipsnyje pateikta medžiaga atskleidžia, kad vienos formos dominavimas būdingas ne tik labai sustabarėjusiems junginiams, bet ir daliai junginių, laikomų laisvesniais, pvz., kolokacijoms. RAKTAŽODŽIAI: lietuvių kalba, pastovieji junginiai, Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodynas, tekstynu paremtas tyrimas, gramatinė forma.","PeriodicalId":184184,"journal":{"name":"Deeds and Days","volume":"82 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"1900-01-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"1","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Deeds and Days","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.7220/2335-8769.64.8","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 1
Abstract
SANTRAUKA. Straipsnio šaltinyje – Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyne – pateikta beveik 69 tūkst. frazių nuo 2 iki 16 žodžių. Šios frazės atrinktos iš 100 mln. žodžių Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno statistiškai apskaičiavus žodžių traukos tekste įvertį (angl. Gravity Counts) . Tyrimo medžiagą sudarė 3 704 dvižodžiai, 3 702 trižodžiai ir 870 keturžodžiai pastovieji junginiai, Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyne užfiksuoti viena gramatine forma ir vadinami vienaformiais junginiais. Tarp pastoviųjų viena forma užfiksuotų junginių yra dideliu sustabarėjimu pasižyminčių junginių: frazeologizmų, patarlių, priežodžių, posakių, sudėtinių pavadinimų. Lankstesnių pastoviųjų junginių – kolokacijų – yra daugiau, jų formos pastovumas gali būti išreikštas tam tikro linksnio forma, prielinksniniu junginiu ar kitomis formomis (padalyviais, įvardžiais, skaitvardžiais, prieveiksmiais ir kitomis nekaitomomis kalbos dalimis) . Pagal reikšmę ir vartoseną kolokacijos gali būti skirstomos į reiškiančias vietą, laiką, būdą, priežastį, požymį, objektą, subjektą, taip pat kolokacijas, siejamas su tam tikro stiliaus ir žanro tekstais: tai maldų žodžiai, administracinių tekstų ištraukos, horoskopų, kriminalinių kronikų klišės ir pan. Šiame straipsnyje pateikta medžiaga atskleidžia, kad vienos formos dominavimas būdingas ne tik labai sustabarėjusiems junginiams, bet ir daliai junginių, laikomų laisvesniais, pvz., kolokacijoms. RAKTAŽODŽIAI: lietuvių kalba, pastovieji junginiai, Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodynas, tekstynu paremtas tyrimas, gramatinė forma.