{"title":"Postfotografija: Lietuvos fotografijos evoliucijos akligatvis ar tarpinė grandis?","authors":"Jurijus Dobriakovas","doi":"10.37522/AAAV.99.2020.8","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"\n \n \n2006 m. Lietuvos meno lauke iškilo ir gana greitai įsitvirtino bei aštrias diskusijas paskatino naujas terminas – postfotografija. Jaunosios kartos menotyrininkų, kuratorių ir menininkų pradėtas postfotografijos są- jūdis siekė kritiškai dekonstruoti institucinę fotografijos sistemą, paviešinti jos dogmas bei praplėsti fotografinės raiškos ir diskurso ribas šiuolaikinio meno kontekste. Tačiau šio reiškinio aktualumas Lietuvoje buvo trumpalai- kis – sumažėjus domėjimuisi atskirų medijų problemika, po 2010 m. fotogra- fijos aktualijų svarstymuose postfotografijos sąvoka vartota retai. Vis dėlto kritinis požiūris į fotografiją visiškai neišnyko, nes šiuolaikinio meno kūrėjai fotografines priemones tebenaudoja įvairiomis nekonvencinėmis formomis. Todėl prasidedant XXI a. 3-iajam dešimtmečiui atrodo svarbu apsvarstyti ir apibendrinti postfotografijos idėjų reikšmę ir poveikio mastą Lietuvoje. \n \n \n","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2021-07-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Acta Academiae Artium Vilnensis","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37522/AAAV.99.2020.8","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"Q4","JCRName":"Arts and Humanities","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
2006 m. Lietuvos meno lauke iškilo ir gana greitai įsitvirtino bei aštrias diskusijas paskatino naujas terminas – postfotografija. Jaunosios kartos menotyrininkų, kuratorių ir menininkų pradėtas postfotografijos są- jūdis siekė kritiškai dekonstruoti institucinę fotografijos sistemą, paviešinti jos dogmas bei praplėsti fotografinės raiškos ir diskurso ribas šiuolaikinio meno kontekste. Tačiau šio reiškinio aktualumas Lietuvoje buvo trumpalai- kis – sumažėjus domėjimuisi atskirų medijų problemika, po 2010 m. fotogra- fijos aktualijų svarstymuose postfotografijos sąvoka vartota retai. Vis dėlto kritinis požiūris į fotografiją visiškai neišnyko, nes šiuolaikinio meno kūrėjai fotografines priemones tebenaudoja įvairiomis nekonvencinėmis formomis. Todėl prasidedant XXI a. 3-iajam dešimtmečiui atrodo svarbu apsvarstyti ir apibendrinti postfotografijos idėjų reikšmę ir poveikio mastą Lietuvoje.