Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.184
Rasa Dargužaitė
Straipsnyje aptariama „Dailės“ kooperatyvo, veikusio labai sudėtingu laiku, Antrojo pasaulinio karo metu, istorija. Keliami klausimai: kokio pobūdžio tai buvo įstaiga, kokios priežastys lėmė jos įkūrimą, kokią funkciją atliko ir koks teko vaidmuo, organizuojant Lietuvos dailės gyvenimą, suvaržytą okupacinių režimų valdžios? Teigiama, kad kooperatyvas, įkurtas pirmos sovietų okupacijos metu, sėkmingai veikė ir nacių okupacijos laikotarpiu, nes centralizuotas įstaigos valdymas buvo parankus abiem režimams. Atliekant tyrimą išryškėjo, kad „Dailės“ kooperatyvo veikla buvo labai įvairi, joje dalyvavo ir profesionalūs dailininkai, ir tautodailininkai; rūpintasi jų darbų prekyba, užsakymų paskirstymu, kooperatyvas turėjo dirbtuves, teikė finansinę paramą ir žaliavas, prisidėjo organizuojant parodas.
{"title":"Kooperatyvo „Dailė“ 1941–1945 m. veikla: Lietuvos dailės gyvenimo organizavimas okupacinių režimų metais","authors":"Rasa Dargužaitė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.184","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.184","url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariama „Dailės“ kooperatyvo, veikusio labai sudėtingu laiku, Antrojo pasaulinio karo metu, istorija. Keliami klausimai: kokio pobūdžio tai buvo įstaiga, kokios priežastys lėmė jos įkūrimą, kokią funkciją atliko ir koks teko vaidmuo, organizuojant Lietuvos dailės gyvenimą, suvaržytą okupacinių režimų valdžios? Teigiama, kad kooperatyvas, įkurtas pirmos sovietų okupacijos metu, sėkmingai veikė ir nacių okupacijos laikotarpiu, nes centralizuotas įstaigos valdymas buvo parankus abiem režimams. Atliekant tyrimą išryškėjo, kad „Dailės“ kooperatyvo veikla buvo labai įvairi, joje dalyvavo ir profesionalūs dailininkai, ir tautodailininkai; rūpintasi jų darbų prekyba, užsakymų paskirstymu, kooperatyvas turėjo dirbtuves, teikė finansinę paramą ir žaliavas, prisidėjo organizuojant parodas.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136114058","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.181
Marius Daraškevičius
Straipsnyje analizuojamas decorum principų taikymas rūmų architektūroje Lietuvoje XVIII amžiuje. Atvejo studijai pasirinkti XVIII a. pabaigoje statyti grafų Zabielų Paežerių dvaro rūmai. Apšvietos epochoje decorum klausimui rūmų architektūroje buvo skiriamas didelis dėmesys. Kaip ir geros manieros, geras architektūrinis decorum nebuvo privalomas, tačiau jo įprastai buvo paisoma, atsižvelgiama projektuojant pastatų fasadus, interjerus, kuriant planinę-funkcinę struktūrą. Pirmoji šį klausimą, aptardama Paežerių dvaro rūmų skulptūrinį dekorą, palietė menotyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė. Šiame straipsnyje diskusija tęsiama – nagrinėjama Paežerių dvaro rūmų patalpų planinė-funkcinė struktūra ir išlikusių erdvių puošybos santykis su kambarių paskirtimi remiantis decorum principais. Nėra išlikęs rūmų projektas, nesant inventorinių dokumentų, vienintelė galimybė, leidžianti kalbėti apie šių rūmų planinę-funkcinę struktūrą, yra pats objektas, analogai bei architektūros teorijoje cirkuliavę pavyzdžiai. Tyrime siekiama įvertinti, ar Paežerių rūmuose buvo taikyti decorum principai atsižvelgiant į aukštą grafų Zabielų padėtį visuomenėje ir su jų statusu siejamomis funkcijomis – socialine, reprezentacine ir, žinoma, privačia. Šis tyrimas gali būti taikomas analizuojant ir kitus panašaus laikotarpio objektus, kuriant muziejines ekspozicijas, ekskursijų maršrutus ir edukacijas.
{"title":"Kilmė įpareigoja: decorum grafų Zabielų Paežerių dvaro rūmuose","authors":"Marius Daraškevičius","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.181","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.181","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojamas decorum principų taikymas rūmų architektūroje Lietuvoje XVIII amžiuje. Atvejo studijai pasirinkti XVIII a. pabaigoje statyti grafų Zabielų Paežerių dvaro rūmai. Apšvietos epochoje decorum klausimui rūmų architektūroje buvo skiriamas didelis dėmesys. Kaip ir geros manieros, geras architektūrinis decorum nebuvo privalomas, tačiau jo įprastai buvo paisoma, atsižvelgiama projektuojant pastatų fasadus, interjerus, kuriant planinę-funkcinę struktūrą. Pirmoji šį klausimą, aptardama Paežerių dvaro rūmų skulptūrinį dekorą, palietė menotyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė. Šiame straipsnyje diskusija tęsiama – nagrinėjama Paežerių dvaro rūmų patalpų planinė-funkcinė struktūra ir išlikusių erdvių puošybos santykis su kambarių paskirtimi remiantis decorum principais. Nėra išlikęs rūmų projektas, nesant inventorinių dokumentų, vienintelė galimybė, leidžianti kalbėti apie šių rūmų planinę-funkcinę struktūrą, yra pats objektas, analogai bei architektūros teorijoje cirkuliavę pavyzdžiai. Tyrime siekiama įvertinti, ar Paežerių rūmuose buvo taikyti decorum principai atsižvelgiant į aukštą grafų Zabielų padėtį visuomenėje ir su jų statusu siejamomis funkcijomis – socialine, reprezentacine ir, žinoma, privačia. Šis tyrimas gali būti taikomas analizuojant ir kitus panašaus laikotarpio objektus, kuriant muziejines ekspozicijas, ekskursijų maršrutus ir edukacijas.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136115134","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.182
Dalia Klajumienė
Straipsnyje analizuojama XIX a. – XX a. pirmos pusės fabrikuose gamintų koklinių krosnių ir židinių, dekoro elementų pavyzdinio modelio kūrėjo ir tiražuotos produkcijos gamintojo atribucijos problema. Keliami klausimai, kas yra pramoninio gaminio pirmavaizdžio autorius ir kas padeda ar trukdo identifikuoti tiek gaminio modelio kūrėją, tiek ir konkretų fabriką, kuriame pagal pavyzdį tiražuotas gaminys. Analizė grindžiama Vokietijos, Suomijos, Rusijos tyrėjų įžvalgomis, XIX a. antros pusės Rusijos imperijos fabrikų įstatymų nuostatomis, Lietuvos koklių fabrikų katalogų pavyzdžiais ir konkrečių gaminių atribucijos atvejais.
{"title":"Pirmavaizdis ir gaminys: XIX a. – XX a. pirmos pusės koklinių krosnių ir židinių atvejis","authors":"Dalia Klajumienė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.182","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.182","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojama XIX a. – XX a. pirmos pusės fabrikuose gamintų koklinių krosnių ir židinių, dekoro elementų pavyzdinio modelio kūrėjo ir tiražuotos produkcijos gamintojo atribucijos problema. Keliami klausimai, kas yra pramoninio gaminio pirmavaizdžio autorius ir kas padeda ar trukdo identifikuoti tiek gaminio modelio kūrėją, tiek ir konkretų fabriką, kuriame pagal pavyzdį tiražuotas gaminys. Analizė grindžiama Vokietijos, Suomijos, Rusijos tyrėjų įžvalgomis, XIX a. antros pusės Rusijos imperijos fabrikų įstatymų nuostatomis, Lietuvos koklių fabrikų katalogų pavyzdžiais ir konkrečių gaminių atribucijos atvejais.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136115917","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.176
Margarita Janušonienė
Straipsnyje aptariamos aktualios dailės paveldo objektų įpaveldinimo ir apsaugos problemos. Objekto įrašymas į Kultūros vertybių registrą suteikia jam teisinę apsaugą. Tai labai svarbus veiksmas, nes tik Kultūros vertybių registre registruotiems objektams taikomi paveldosaugos reikalavimai, reglamentuojantys tinkamą jų saugojimą, priežiūrą, naudojimą, konservavimo ir restauravimo darbus, tų darbų dokumentavimą. Tačiau kartais restauruoti tenka vertingus, bet į Kultūros vertybių registrą neįrašytus dailės paveldo objektus. Būtent tokiai situacijai aptarti straipsnyje pristatomas atvejo tyrimas, kuriame pateikiama 2019 m. restauratoriaus Manto Matuizos vykdytų neįpaveldinto dailės paveldo objekto – Raižių totorių mečetės (Alytaus r.) minbaro konservavimo ir restauravimo darbų apžvalga. Pristatomi atlikti tyrimai, restauravimo metodai, naudotos medžiagos, apibendrinami atliktų darbų rezultatai.
{"title":"Dailės paveldo objektų apskaitos ir išsaugojimo darbų aktualijos. Raižių mečetės minbaro restauravimas","authors":"Margarita Janušonienė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.176","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.176","url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariamos aktualios dailės paveldo objektų įpaveldinimo ir apsaugos problemos. Objekto įrašymas į Kultūros vertybių registrą suteikia jam teisinę apsaugą. Tai labai svarbus veiksmas, nes tik Kultūros vertybių registre registruotiems objektams taikomi paveldosaugos reikalavimai, reglamentuojantys tinkamą jų saugojimą, priežiūrą, naudojimą, konservavimo ir restauravimo darbus, tų darbų dokumentavimą. Tačiau kartais restauruoti tenka vertingus, bet į Kultūros vertybių registrą neįrašytus dailės paveldo objektus. Būtent tokiai situacijai aptarti straipsnyje pristatomas atvejo tyrimas, kuriame pateikiama 2019 m. restauratoriaus Manto Matuizos vykdytų neįpaveldinto dailės paveldo objekto – Raižių totorių mečetės (Alytaus r.) minbaro konservavimo ir restauravimo darbų apžvalga. Pristatomi atlikti tyrimai, restauravimo metodai, naudotos medžiagos, apibendrinami atliktų darbų rezultatai.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136115939","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.168
Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė
Straipsnyje pristatomas vienos žinomiausios lietuvių dailėtyrininkės dr. (hp), prof. Aleksandros Aleksandravičiūtės (g. 1953) įnašas į Lietuvos dailėtyros mokslą. Apžvelgiamas platus jos interesų laukas ir daugiašakė profesinė veikla (grafikos, taikomosios dailės ir bažnytinio meno tyrimai, atida dailės istorijos terminijai ir metodologijai) bei ilgametė pedagoginė karjera. Daugiausia dėmesio skiriama Aleksandravičiūtės kaip taikomosios dailės tyrėjos veiklai, aptariamos svarbiausios šios srities publikacijos, esminės įžvalgos ir vertinamas mokslininkės, kritikės bei pedagogės nuveiktų darbų poveikis tolesniems dailės tyrimams.
{"title":"Platus akiratis, gilus mąstymas, daugiašakė profesinė veikla","authors":"Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.168","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.168","url":null,"abstract":"Straipsnyje pristatomas vienos žinomiausios lietuvių dailėtyrininkės dr. (hp), prof. Aleksandros Aleksandravičiūtės (g. 1953) įnašas į Lietuvos dailėtyros mokslą. Apžvelgiamas platus jos interesų laukas ir daugiašakė profesinė veikla (grafikos, taikomosios dailės ir bažnytinio meno tyrimai, atida dailės istorijos terminijai ir metodologijai) bei ilgametė pedagoginė karjera. Daugiausia dėmesio skiriama Aleksandravičiūtės kaip taikomosios dailės tyrėjos veiklai, aptariamos svarbiausios šios srities publikacijos, esminės įžvalgos ir vertinamas mokslininkės, kritikės bei pedagogės nuveiktų darbų poveikis tolesniems dailės tyrimams.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136112273","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.170
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė
Šiuo tekstu siekiama atsakyti į klausimą, dėl kokios priežasties su šv. apaštalo Tomo hagiografine tradicija susijęs architekto instrumentas kampainis taip pat vaizduojamas ir šv. apaštalo Judo Tado ikonografijoje. Norint šį tikslą pasiekti, pristatomi apokrifiniai ir hagiografiniai tekstai, akcentuoja- ma apaštalų vardų kilmė, atpasakojamas ikonografijai įtaką dariusių istorijų turinys. Apaštališkos bendrystės išryškinimas paliečia „brolio dvynio“ sąvokos interpretaciją bei šv. Judo Tomo ir šv. Judo Tado sutapatinimą lėmusio I–III a. gnosticizmo kontekstą. Tekstai atskleidžia, kad šv. Tomo ir šv. Judo Tado misija geografiškai yra susaistyta su Indijos, Sirijos, Mažosios Azijos evangelizacija.
{"title":"Du apaštalai ir kampainis. Šv. Judo Tado ir šv. Tomo ikonografijos genezės klausimai","authors":"Sigita Maslauskaitė-Mažylienė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.170","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.170","url":null,"abstract":"Šiuo tekstu siekiama atsakyti į klausimą, dėl kokios priežasties su šv. apaštalo Tomo hagiografine tradicija susijęs architekto instrumentas kampainis taip pat vaizduojamas ir šv. apaštalo Judo Tado ikonografijoje. Norint šį tikslą pasiekti, pristatomi apokrifiniai ir hagiografiniai tekstai, akcentuoja- ma apaštalų vardų kilmė, atpasakojamas ikonografijai įtaką dariusių istorijų turinys. Apaštališkos bendrystės išryškinimas paliečia „brolio dvynio“ sąvokos interpretaciją bei šv. Judo Tomo ir šv. Judo Tado sutapatinimą lėmusio I–III a. gnosticizmo kontekstą. Tekstai atskleidžia, kad šv. Tomo ir šv. Judo Tado misija geografiškai yra susaistyta su Indijos, Sirijos, Mažosios Azijos evangelizacija.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136114045","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.180
Joana Vitkutė
Senuosiuose atvaizduose žmones supantys atributai – vienas reikšmingiausių istorinio portreto simbolinių ir prasminių elementų. Atributai apibrėždavo ne tik konkretaus portretuojamojo charakterį, socialinę padėtį, bet drauge savitai įamžindavo ir išorinę, aplinkos nulemtą jo asmenybės reprezentaciją. Bene ryškiausiai šis aspektas skleidžiasi vaikų portretistikoje, kurios kūrybos iniciatoriais ir formuotojais dažniausiai tapdavo jų artimieji. Straipsnio objektas – šešių Lietuvos muziejų kolekcijose saugomų vietinių ir užsienio autorių nutapytų XVII a. – XVIII a. pabaigos vaikų atvaizdų ikonografija ir atributinė simbolika. Remiantis šiais pavyzdžiais tekste siekiama nors ir fragmentiškuose, tačiau dėl to tik dar labiau intriguojančiuose lietuviškosios vaikų portertistikos kloduose ieškoti kaip tik atributuose neretai užkoduotų mažamečių ugdymo ir anuometės vaikystės sampratos refleksijų.
{"title":"Prakalbinti aplinką: XVII a. – XVIII a. pabaigos vaikų portretų atributika","authors":"Joana Vitkutė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.180","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.180","url":null,"abstract":"Senuosiuose atvaizduose žmones supantys atributai – vienas reikšmingiausių istorinio portreto simbolinių ir prasminių elementų. Atributai apibrėždavo ne tik konkretaus portretuojamojo charakterį, socialinę padėtį, bet drauge savitai įamžindavo ir išorinę, aplinkos nulemtą jo asmenybės reprezentaciją. Bene ryškiausiai šis aspektas skleidžiasi vaikų portretistikoje, kurios kūrybos iniciatoriais ir formuotojais dažniausiai tapdavo jų artimieji. Straipsnio objektas – šešių Lietuvos muziejų kolekcijose saugomų vietinių ir užsienio autorių nutapytų XVII a. – XVIII a. pabaigos vaikų atvaizdų ikonografija ir atributinė simbolika. Remiantis šiais pavyzdžiais tekste siekiama nors ir fragmentiškuose, tačiau dėl to tik dar labiau intriguojančiuose lietuviškosios vaikų portertistikos kloduose ieškoti kaip tik atributuose neretai užkoduotų mažamečių ugdymo ir anuometės vaikystės sampratos refleksijų.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136112269","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.185
Deima Katinaitė
Šis straipsnis yra Giuseppe’ės Penone’ės 1968 m. skulptūrinio objekto Jis tebeaugs, išskyrus šį tašką (Continuerà a crescere tranne che in quel punto / It Will Continue to Grow Except at this Point) atvejo studija. Kūrinį sudaro gyvas, augantis medis ir jame įterpta bronzinė žmogaus rankos atlieja. Tai darinys, kuriame susiduria ir per meno kūrinį susijungia gyvųjų ir negyvųjų, daiktų, augalų ir žmonių pasauliai. Dėl objekto materijos – medžio (ne medienos) „gyvumo“ ir iš jo kylančio hipotetinio savarankiškumo šio kūrinio iš esmės neatitinka nei objekto, nei daikto sąvokos. Gyvo daikto paradoksas atsiskleidžia kaip laipsniškas procesas: skulptorius ieško žmogaus ir augalo gyvenimų dermės, su(si)taikymo per materiją, gyvas objektas (medis) priartinamas prie žiūrovo maksimaliai arti, suteikiant galimybę „susilyginti“ ir kūnais. Straipsnyje parodoma, kaip medis geba veikti – atlikti tam tikrus veiksmus meno kūrinio steigties procese, ir svarstoma, kaip tai įvardyti. Ar galime tokį meno kūrinį priskirti daiktų pasauliui, laikyti „tik“ objektu ir ar turime pakankamai prielaidų pripažinti medį meno kūrinio bendraautoriu? Straipsnyje tikslingai suskliaudžiamas platesnis socialinis kontekstas – ir dabarties, ir laiko, kai buvo sukurtas kūrinys, analizuojant kūrinį, aptariami daugialypiai gyvo kūno, artefakto, autoriaus ir žiūrovo santykiai.
本文是对朱塞佩-佩诺内 (Giuseppe Penone) 于 1968 年创作的雕塑作品《除此以外，它将继续生长》(Continuerà a crescere tranne che in quel punto)的案例研究。这件作品由一棵生机勃勃、不断生长的树和嵌在树上的一只铜铸人手组成。在这个结构中，生命世界和无生命世界、物体世界、植物世界和人的世界通过艺术作品相互碰撞和融合。物体物质--树（而非木头）--的 "生命力 "及其所蕴含的假定的自主性，使这件作品从根本上与物体或事物的概念不相容。有生命物体的悖论是一个渐进的过程：雕塑家寻求人与植物生命的和谐，通过物质应用有生命的物体（树）；有生命的物体（树）被尽可能地靠近观赏者，使两个身体有可能 "对齐"。文章展示了树是如何行动的--在艺术品创作过程中完成某些动作--并考虑了如何为其命名。我们能否将这样一件艺术品归类于物的世界，能否将其视为 "仅仅 "一件物品，我们是否有足够的理由承认树是艺术品的共同创作者？文章通过分析作品，讨论活体、人工制品、作者和观众之间的多层面关系，有目的地将更广泛的社会背景--既包括现在，也包括作品创作的时代--交织在一起。
{"title":"Gyvo daikto paradoksas Giuseppe’ės Penone’ės kūrinyje „Jis tebeaugs, išskyrus šį tašką“","authors":"Deima Katinaitė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.185","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.185","url":null,"abstract":"Šis straipsnis yra Giuseppe’ės Penone’ės 1968 m. skulptūrinio objekto Jis tebeaugs, išskyrus šį tašką (Continuerà a crescere tranne che in quel punto / It Will Continue to Grow Except at this Point) atvejo studija. Kūrinį sudaro gyvas, augantis medis ir jame įterpta bronzinė žmogaus rankos atlieja. Tai darinys, kuriame susiduria ir per meno kūrinį susijungia gyvųjų ir negyvųjų, daiktų, augalų ir žmonių pasauliai. Dėl objekto materijos – medžio (ne medienos) „gyvumo“ ir iš jo kylančio hipotetinio savarankiškumo šio kūrinio iš esmės neatitinka nei objekto, nei daikto sąvokos. Gyvo daikto paradoksas atsiskleidžia kaip laipsniškas procesas: skulptorius ieško žmogaus ir augalo gyvenimų dermės, su(si)taikymo per materiją, gyvas objektas (medis) priartinamas prie žiūrovo maksimaliai arti, suteikiant galimybę „susilyginti“ ir kūnais. Straipsnyje parodoma, kaip medis geba veikti – atlikti tam tikrus veiksmus meno kūrinio steigties procese, ir svarstoma, kaip tai įvardyti. Ar galime tokį meno kūrinį priskirti daiktų pasauliui, laikyti „tik“ objektu ir ar turime pakankamai prielaidų pripažinti medį meno kūrinio bendraautoriu? Straipsnyje tikslingai suskliaudžiamas platesnis socialinis kontekstas – ir dabarties, ir laiko, kai buvo sukurtas kūrinys, analizuojant kūrinį, aptariami daugialypiai gyvo kūno, artefakto, autoriaus ir žiūrovo santykiai.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136114989","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.173
Dalia Vasiliūnienė
Straipsnyje pristatomas Žemaičių vyskupijos Šakynos parapijos klebono Juozapo Antano Varanavičiaus (1747–1813) bažnyčiai įgytų liturginių indų rinkinys. Aptariami juose esantys memorialiniai įrašai ir jų istorinė vertė. Atskleidžiama Šakynoje esančių ir buvusių kūrinių (tarp jų ir liturginių indų) formos bei įrašų reikšmė asmens biografijai ir charakteristikai rekonstruoti.
{"title":"Mementote Josephum Woronowicz... Šakynos bažnyčios liturginių indų rinkinys","authors":"Dalia Vasiliūnienė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.173","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.173","url":null,"abstract":"Straipsnyje pristatomas Žemaičių vyskupijos Šakynos parapijos klebono Juozapo Antano Varanavičiaus (1747–1813) bažnyčiai įgytų liturginių indų rinkinys. Aptariami juose esantys memorialiniai įrašai ir jų istorinė vertė. Atskleidžiama Šakynoje esančių ir buvusių kūrinių (tarp jų ir liturginių indų) formos bei įrašų reikšmė asmens biografijai ir charakteristikai rekonstruoti.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136112283","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.171
Mindaugas Paknys
1653–1654 m. buvo vykdyta plati Vilniaus vyskupijos parapijų vizitacija, kurios nemažai aktų yra išlikę. Lyginant su ankstesnėmis, tuo metu rinkta labai plati informacija apie parapijas, bažnyčių pastatus, dvasininkus. Todėl šie vizitacijų aktai teikia vertingų duomenų apie padėtį tuometinėje Vil- niaus vyskupijoje. Svarbu ir tai, kad išlikusiuose aprašyta reikšminga šios vyskupijos bažnyčių dalis – iš viso 136 parapijos, veikusios 10 dekanatų iš tuo metu buvusių 26. Straipsnyje kreipiamas dėmesys į bažnyčių altorius, konkrečiau – į du jų aspektus. Apžvelgiama, kokia buvo altorinių paveikslų ikonografija, tiesiogiai liudijanti apie religinį pamaldumą ir šventųjų gerbimą. Panašiai kaip ir visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK), dau- giausia pagarbos ir pamaldumo tekdavo Švč. Mergelei Marijai, neretos buvo Kristaus ir Švč. Trejybės temos. Taip pat analizuojama, kokiomis spalvomis būdavo dekoruojami bažnyčių altoriai. Tai, kad labai mažai išliko altorių ir žinios apie jų spalvingumą yra kuklios, lėmė, jog iki šiol tokio ankstyvo laikotarpio altorių spalvos kol kas nebuvo aptartos. Šiame straipsnyje patei- kiamos išvados rodo, kad altoriai dažniausiai būdavo dažomi liturginėmis spalvomis, tačiau taip pat itin populiarios buvo juoda ir su Švč. Mergelės Marijos gerbimu siejama žydra spalvos. Šie tyrimai ateityje galės būti nau- dingi platesniems spalvingumo klausimams XVII a. LDK aptarti.
{"title":"Altorių spalvingumas ir ikonografija XVII a. pirmoje pusėje Vilniaus vyskupijos bažnyčiose","authors":"Mindaugas Paknys","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.171","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.171","url":null,"abstract":"1653–1654 m. buvo vykdyta plati Vilniaus vyskupijos parapijų vizitacija, kurios nemažai aktų yra išlikę. Lyginant su ankstesnėmis, tuo metu rinkta labai plati informacija apie parapijas, bažnyčių pastatus, dvasininkus. Todėl šie vizitacijų aktai teikia vertingų duomenų apie padėtį tuometinėje Vil- niaus vyskupijoje. Svarbu ir tai, kad išlikusiuose aprašyta reikšminga šios vyskupijos bažnyčių dalis – iš viso 136 parapijos, veikusios 10 dekanatų iš tuo metu buvusių 26. Straipsnyje kreipiamas dėmesys į bažnyčių altorius, konkrečiau – į du jų aspektus. Apžvelgiama, kokia buvo altorinių paveikslų ikonografija, tiesiogiai liudijanti apie religinį pamaldumą ir šventųjų gerbimą. Panašiai kaip ir visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK), dau- giausia pagarbos ir pamaldumo tekdavo Švč. Mergelei Marijai, neretos buvo Kristaus ir Švč. Trejybės temos. Taip pat analizuojama, kokiomis spalvomis būdavo dekoruojami bažnyčių altoriai. Tai, kad labai mažai išliko altorių ir žinios apie jų spalvingumą yra kuklios, lėmė, jog iki šiol tokio ankstyvo laikotarpio altorių spalvos kol kas nebuvo aptartos. Šiame straipsnyje patei- kiamos išvados rodo, kad altoriai dažniausiai būdavo dažomi liturginėmis spalvomis, tačiau taip pat itin populiarios buvo juoda ir su Švč. Mergelės Marijos gerbimu siejama žydra spalvos. Šie tyrimai ateityje galės būti nau- dingi platesniems spalvingumo klausimams XVII a. LDK aptarti.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136112288","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：