{"title":"Pasijų Vaikelis Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios koplyčioje","authors":"Tojana Račiūnaitė","doi":"10.37522/aaav.106.2022.122","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"\n\n\nVilniaus Šv. Teresės bažnyčios sienų tapyboje sutinkamas Vaikelio Jėzaus, laikančio kančios įrankius, atvaizdas. Tai vadinamasis Pasijų Vaikelis – iš esmės simbolinis motyvas, jungiantis vaikystės ir mirties realybes. Kadaise šis metaforinis, sapniškas reginys turėjo savą suvokimo ir matymo kontekstą, šiandien prarastą, o gal pamirštą. Straipsnyje aptariama jo ikonografinė genezė ir istorinis kontekstas Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios šoninės Dievo Apvaizdos (vėliau – Švč. Mergelės Marijos Gerosios Patarėjos) koplyčioje, bandoma rekonstruoti šio motyvo reikšmę bendresniame bažnyčios prienavio abiejų koplyčių įrangos ir sienų tapybos ikonografiniame kontekste. Atskleidžiama, jog, orientuojantis į šių koplyčių vienas priešais kitą įrengtus altorius, formuota dar viena ikonografinės programos ašis – Kristaus kančių, arba pasijų, ciklas, kuris tarytum kerta pagrindinės navos išilginę pasakojimo vaizdais ašį. Straipsnyje bandoma pagrįsti prielaidą, kad XVIII a. antros pusės bažnyčios polichromija buvo glaudžiai susieta su altorių titulinių atvaizdų ikonografija.\n\n\n","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2022-02-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Acta Academiae Artium Vilnensis","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.122","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"Q4","JCRName":"Arts and Humanities","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios sienų tapyboje sutinkamas Vaikelio Jėzaus, laikančio kančios įrankius, atvaizdas. Tai vadinamasis Pasijų Vaikelis – iš esmės simbolinis motyvas, jungiantis vaikystės ir mirties realybes. Kadaise šis metaforinis, sapniškas reginys turėjo savą suvokimo ir matymo kontekstą, šiandien prarastą, o gal pamirštą. Straipsnyje aptariama jo ikonografinė genezė ir istorinis kontekstas Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios šoninės Dievo Apvaizdos (vėliau – Švč. Mergelės Marijos Gerosios Patarėjos) koplyčioje, bandoma rekonstruoti šio motyvo reikšmę bendresniame bažnyčios prienavio abiejų koplyčių įrangos ir sienų tapybos ikonografiniame kontekste. Atskleidžiama, jog, orientuojantis į šių koplyčių vienas priešais kitą įrengtus altorius, formuota dar viena ikonografinės programos ašis – Kristaus kančių, arba pasijų, ciklas, kuris tarytum kerta pagrindinės navos išilginę pasakojimo vaizdais ašį. Straipsnyje bandoma pagrįsti prielaidą, kad XVIII a. antros pusės bažnyčios polichromija buvo glaudžiai susieta su altorių titulinių atvaizdų ikonografija.
Vilniaus S›v。挂毯上孩子的照片,上面有他或她的手。它被称为Pasiju_;孩子本质上是一个象征性的动机,将童年的现实与死亡联系起来。每当一个隐喻性的梦发生时,梦本身就发生了;感知和视觉的语境今天已经消失,或者可能被遗忘了。本文论述了维尔纽斯S›v的图像学、起源和历史背景。Terese_;的基础上的本质-无-五;的上帝图像(最终——s.v.v.v.Mermaid_;s MariMariMariMariMariaMariMariMari马里马里马里马里玛丽马里马里马里MariMariMari玛丽玛丽马里马里玛丽玛丽马里玛丽马里玛丽玛丽玛丽玛丽马里MariMari玛丽马里马里Mari玛丽玛丽玛丽玛丽MariMariMariMari马里马里马里马里玛丽马里马里马里马里马里马里马里MariMariMari玛丽马里马里玛丽玛丽马里马里Mari马里马里玛丽MariMariMariMariaMariMariMarimarMariMariMari在这种背景下。随着对基督主题的关注,出现了一个似乎穿过容器主纵轴的循环,一个容器的叙事图像。这篇文章试图证明这样一种假设,即在18世纪下半叶,基本的多色与祭坛、标题、图像和肖像画密切相关。