{"title":"Kartu mąstyti ir pasakoti istorijas: dailės kūrinys kaip bendrininkas","authors":"Erika Grigoravičienė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.138","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"\n\n\nDailės kūrinių interpretacijos metodologijai ir teorinėms priei goms skirtame straipsnyje svarstoma, kaip remiantis šiuolaikine materia listine filosofija, pirmiausia – Bruno Latouro ir Donnos J. Haraway teo rijomis, plėtoti įžemintą ir spekuliatyvią kontekstinės interpretacijos versiją. Haraway situatyvaus žinojimo paradigmoje dailės kūrinys būtų simpoetinis bendrininkas, kompanionas, įgalintas kartu mąstyti, kelti ne rimą, jungtis į dalinio, įkūnyto ir įvietinto žinojimo tinklus, gedėti, ugdyti atsako galią. Jis ne iliustruoja, o siūlo istorijas, taip pat ir dailės istorijos pasakojimus. Kartais ir ne naujausi dailės kūriniai padeda kartu mąstyti ir Haraway nusakyta prasme – apie rūšių bendrabūvį chtulucene, įvairių padarų giminystę. Aptarus diskursyvias kūrinių emancipacijos, į(si)tinkli nimo ir veikmės sąlygas, antroje straipsnio dalyje nagrinėjamas Antano Gudaičio kūrybos atvejis.\n\n\n","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Acta Academiae Artium Vilnensis","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.138","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"Q4","JCRName":"Arts and Humanities","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
Dailės kūrinių interpretacijos metodologijai ir teorinėms priei goms skirtame straipsnyje svarstoma, kaip remiantis šiuolaikine materia listine filosofija, pirmiausia – Bruno Latouro ir Donnos J. Haraway teo rijomis, plėtoti įžemintą ir spekuliatyvią kontekstinės interpretacijos versiją. Haraway situatyvaus žinojimo paradigmoje dailės kūrinys būtų simpoetinis bendrininkas, kompanionas, įgalintas kartu mąstyti, kelti ne rimą, jungtis į dalinio, įkūnyto ir įvietinto žinojimo tinklus, gedėti, ugdyti atsako galią. Jis ne iliustruoja, o siūlo istorijas, taip pat ir dailės istorijos pasakojimus. Kartais ir ne naujausi dailės kūriniai padeda kartu mąstyti ir Haraway nusakyta prasme – apie rūšių bendrabūvį chtulucene, įvairių padarų giminystę. Aptarus diskursyvias kūrinių emancipacijos, į(si)tinkli nimo ir veikmės sąlygas, antroje straipsnio dalyje nagrinėjamas Antano Gudaičio kūrybos atvejis.