Entertainment in View of Politicians in Ancient Greece and Rome

Santalka Filosofija Komunikacija Pub Date : 2012-04-02 DOI:10.3846/CPC.2012.01

V. Pruskus, Elena Kocai

{"title":"Entertainment in View of Politicians in Ancient Greece and Rome","authors":"V. Pruskus, Elena Kocai","doi":"10.3846/CPC.2012.01","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Straipsnyje atskleidžiamos pramogų fenomeno tapsmo kultūrinės ir socialinės aplinkybės senovės Graikijoje ir Romoje bei valdanciųjų požiūris į jas. Parodoma, kad pramogų atsiradimas glaudžiai susijes su dievų kulto garbinimu. Romėnai, būdami didesni materialistai ir pragmatikai, dvasinėms pramogoms skyrė kur kas mažiau dėmesio nei graikai, puoselėje draminius vaidinimus. Graikijoje valdantieji pramogose pirmiausia įžvelgė jų relaksacine, auklėjamąją, įtampą visuomenėje mažinancią ir solidarumą skatinancią funkciją, todėl negailėjo lėsų remdami tokius reginius, taciau į jų praktinį organizavimą nesikiso. Romėnams labiau rūpėjo kasdieninis gyvenimas, jo teikiami kūno malonumai. Todėl ir pramoginiuose renginiuose – žaidimuose vyravo sportinio rungtyniavimo ir lenktyniavimo dvasia, itin issiskyrė gladiatorių kovos, kurios, nors ir pasižymėjo krauju ir žiaurumu, bet labiausiai kaitino žiūrovų, kurių didžiąją dalį sudarė plebsas, aistras. Romoje valdantieji pramogas suvokė kaip efektyvią priemone, siekiant politinių tikslų, ypac pelnant liaudies palaikymą įvairiuose rinkimuose. Ilgainiui tai tapo tradicija. Mūsų laikais – sudėtine politinės rinkodaros dalimi.","PeriodicalId":53267,"journal":{"name":"Santalka Filosofija Komunikacija","volume":"34 1","pages":"6-14"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2012-04-02","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Santalka Filosofija Komunikacija","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.3846/CPC.2012.01","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Abstract

Straipsnyje atskleidžiamos pramogų fenomeno tapsmo kultūrinės ir socialinės aplinkybės senovės Graikijoje ir Romoje bei valdanciųjų požiūris į jas. Parodoma, kad pramogų atsiradimas glaudžiai susijes su dievų kulto garbinimu. Romėnai, būdami didesni materialistai ir pragmatikai, dvasinėms pramogoms skyrė kur kas mažiau dėmesio nei graikai, puoselėje draminius vaidinimus. Graikijoje valdantieji pramogose pirmiausia įžvelgė jų relaksacine, auklėjamąją, įtampą visuomenėje mažinancią ir solidarumą skatinancią funkciją, todėl negailėjo lėsų remdami tokius reginius, taciau į jų praktinį organizavimą nesikiso. Romėnams labiau rūpėjo kasdieninis gyvenimas, jo teikiami kūno malonumai. Todėl ir pramoginiuose renginiuose – žaidimuose vyravo sportinio rungtyniavimo ir lenktyniavimo dvasia, itin issiskyrė gladiatorių kovos, kurios, nors ir pasižymėjo krauju ir žiaurumu, bet labiausiai kaitino žiūrovų, kurių didžiąją dalį sudarė plebsas, aistras. Romoje valdantieji pramogas suvokė kaip efektyvią priemone, siekiant politinių tikslų, ypac pelnant liaudies palaikymą įvairiuose rinkimuose. Ilgainiui tai tapo tradicija. Mūsų laikais – sudėtine politinės rinkodaros dalimi.

查看原文