Benjamin Constant: The Antinomies of Liberty and Popular Sovereignty

Santalka Filosofija Komunikacija Pub Date : 2012-04-02 DOI:10.3846/CPC.2012.02

D. Eidukienė

{"title":"Benjamin Constant: The Antinomies of Liberty and Popular Sovereignty","authors":"D. Eidukienė","doi":"10.3846/CPC.2012.02","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjamos Benjamino Constanto (pranc. Constant de Rebecque Henri Benjamin, 1767–1830), sveicarų kilmės prancūzų mąstytojo, laikomo ne tik XIX a. prancūzų, bet ir Europos liberalizmo kūrėju, idėjos apie individą, jo laisve ir santykį su visuomene. Jo kūrybą būtų galima pavadinti konceptualiu sukilimu pries ankstyvųjų liberalų doktriną, kuri remiasi visuomenės sutarties idėja, tapatinancią valdžią ir laisve. Constanto nuomone, Didžioji Prancūzijos revoliucija įrodė tokio politinio mąstymo ribotumą ir pavojingumą pagrindinei liberalizmo sąvokai – laisvei, akivaizdžiai pademonstruodama, kad atstovavimo principai bei valdžių padalijimas gali virsti despotizmu ir tauta dėl saujelės issisokėlių gali netekti suvereniteto. Constantas, kūrybiskai perskaites antikinės visuomenės raidos ženklus ir atskleides kai kuriuos laisvės mitus, gebėjo ne tik islaisvinti ikirevoliucine liberalią mintį nuo antikinio tipo politiniam mąstymui būdingų elementų, bet ir suformuluoti pamokomas isvadas ateiciai. Sitaip jis peržengė XVIII a. protoliberalios minties ribas ir prisidėjo prie liberalizmo, kaip modernios politinės teorijos, kūrimo.","PeriodicalId":53267,"journal":{"name":"Santalka Filosofija Komunikacija","volume":"64 1","pages":"15-20"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2012-04-02","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"1","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Santalka Filosofija Komunikacija","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.3846/CPC.2012.02","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}

引用次数: 1

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos Benjamino Constanto (pranc. Constant de Rebecque Henri Benjamin, 1767–1830), sveicarų kilmės prancūzų mąstytojo, laikomo ne tik XIX a. prancūzų, bet ir Europos liberalizmo kūrėju, idėjos apie individą, jo laisve ir santykį su visuomene. Jo kūrybą būtų galima pavadinti konceptualiu sukilimu pries ankstyvųjų liberalų doktriną, kuri remiasi visuomenės sutarties idėja, tapatinancią valdžią ir laisve. Constanto nuomone, Didžioji Prancūzijos revoliucija įrodė tokio politinio mąstymo ribotumą ir pavojingumą pagrindinei liberalizmo sąvokai – laisvei, akivaizdžiai pademonstruodama, kad atstovavimo principai bei valdžių padalijimas gali virsti despotizmu ir tauta dėl saujelės issisokėlių gali netekti suvereniteto. Constantas, kūrybiskai perskaites antikinės visuomenės raidos ženklus ir atskleides kai kuriuos laisvės mitus, gebėjo ne tik islaisvinti ikirevoliucine liberalią mintį nuo antikinio tipo politiniam mąstymui būdingų elementų, bet ir suformuluoti pamokomas isvadas ateiciai. Sitaip jis peržengė XVIII a. protoliberalios minties ribas ir prisidėjo prie liberalizmo, kaip modernios politinės teorijos, kūrimo.

查看原文