{"title":"一起思考和讲述故事:作为合作者的一件艺术品","authors":"Erika Grigoravičienė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.138","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"\n\n\nDailės kūrinių interpretacijos metodologijai ir teorinėms priei goms skirtame straipsnyje svarstoma, kaip remiantis šiuolaikine materia listine filosofija, pirmiausia – Bruno Latouro ir Donnos J. Haraway teo rijomis, plėtoti įžemintą ir spekuliatyvią kontekstinės interpretacijos versiją. Haraway situatyvaus žinojimo paradigmoje dailės kūrinys būtų simpoetinis bendrininkas, kompanionas, įgalintas kartu mąstyti, kelti ne rimą, jungtis į dalinio, įkūnyto ir įvietinto žinojimo tinklus, gedėti, ugdyti atsako galią. Jis ne iliustruoja, o siūlo istorijas, taip pat ir dailės istorijos pasakojimus. Kartais ir ne naujausi dailės kūriniai padeda kartu mąstyti ir Haraway nusakyta prasme – apie rūšių bendrabūvį chtulucene, įvairių padarų giminystę. Aptarus diskursyvias kūrinių emancipacijos, į(si)tinkli nimo ir veikmės sąlygas, antroje straipsnio dalyje nagrinėjamas Antano Gudaičio kūrybos atvejis.\n\n\n","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":"{\"title\":\"Kartu mąstyti ir pasakoti istorijas: dailės kūrinys kaip bendrininkas\",\"authors\":\"Erika Grigoravičienė\",\"doi\":\"10.37522/aaav.107.2022.138\",\"DOIUrl\":null,\"url\":null,\"abstract\":\"\\n\\n\\nDailės kūrinių interpretacijos metodologijai ir teorinėms priei goms skirtame straipsnyje svarstoma, kaip remiantis šiuolaikine materia listine filosofija, pirmiausia – Bruno Latouro ir Donnos J. Haraway teo rijomis, plėtoti įžemintą ir spekuliatyvią kontekstinės interpretacijos versiją. Haraway situatyvaus žinojimo paradigmoje dailės kūrinys būtų simpoetinis bendrininkas, kompanionas, įgalintas kartu mąstyti, kelti ne rimą, jungtis į dalinio, įkūnyto ir įvietinto žinojimo tinklus, gedėti, ugdyti atsako galią. Jis ne iliustruoja, o siūlo istorijas, taip pat ir dailės istorijos pasakojimus. Kartais ir ne naujausi dailės kūriniai padeda kartu mąstyti ir Haraway nusakyta prasme – apie rūšių bendrabūvį chtulucene, įvairių padarų giminystę. Aptarus diskursyvias kūrinių emancipacijos, į(si)tinkli nimo ir veikmės sąlygas, antroje straipsnio dalyje nagrinėjamas Antano Gudaičio kūrybos atvejis.\\n\\n\\n\",\"PeriodicalId\":36620,\"journal\":{\"name\":\"Acta Academiae Artium Vilnensis\",\"volume\":\" \",\"pages\":\"\"},\"PeriodicalIF\":0.0000,\"publicationDate\":\"2022-12-30\",\"publicationTypes\":\"Journal Article\",\"fieldsOfStudy\":null,\"isOpenAccess\":false,\"openAccessPdf\":\"\",\"citationCount\":\"0\",\"resultStr\":null,\"platform\":\"Semanticscholar\",\"paperid\":null,\"PeriodicalName\":\"Acta Academiae Artium Vilnensis\",\"FirstCategoryId\":\"1085\",\"ListUrlMain\":\"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.138\",\"RegionNum\":0,\"RegionCategory\":null,\"ArticlePicture\":[],\"TitleCN\":null,\"AbstractTextCN\":null,\"PMCID\":null,\"EPubDate\":\"\",\"PubModel\":\"\",\"JCR\":\"Q4\",\"JCRName\":\"Arts and Humanities\",\"Score\":null,\"Total\":0}","platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Acta Academiae Artium Vilnensis","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.138","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"Q4","JCRName":"Arts and Humanities","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
摘要
本文以当代唯物主义哲学,特别是布鲁诺·拉图罗和唐娜·J·哈拉韦的理论,以及思辨性和语境性的阐释为基础,对阐释方法论和理论方法进行了思考。Haraway在创新范式中的处境是为了工作;一个富有同情心的合作者,一个伴侣,可以结合在一起;相互联系;部分、部分、部分和部分;本地化的创新网络、失败、响应。它没有说明故事,但也说明了故事的故事。有时,而不是最新的艺术,它有助于共同发展和发展,正如Haraway所描述的那样,关于ru s;iu_;bendrabu vi e;chtulucene,i e;driver e.g.;由Haraway制作;relative e.g。。第二段涉及古代克先生的案件。
Kartu mąstyti ir pasakoti istorijas: dailės kūrinys kaip bendrininkas
Dailės kūrinių interpretacijos metodologijai ir teorinėms priei goms skirtame straipsnyje svarstoma, kaip remiantis šiuolaikine materia listine filosofija, pirmiausia – Bruno Latouro ir Donnos J. Haraway teo rijomis, plėtoti įžemintą ir spekuliatyvią kontekstinės interpretacijos versiją. Haraway situatyvaus žinojimo paradigmoje dailės kūrinys būtų simpoetinis bendrininkas, kompanionas, įgalintas kartu mąstyti, kelti ne rimą, jungtis į dalinio, įkūnyto ir įvietinto žinojimo tinklus, gedėti, ugdyti atsako galią. Jis ne iliustruoja, o siūlo istorijas, taip pat ir dailės istorijos pasakojimus. Kartais ir ne naujausi dailės kūriniai padeda kartu mąstyti ir Haraway nusakyta prasme – apie rūšių bendrabūvį chtulucene, įvairių padarų giminystę. Aptarus diskursyvias kūrinių emancipacijos, į(si)tinkli nimo ir veikmės sąlygas, antroje straipsnio dalyje nagrinėjamas Antano Gudaičio kūrybos atvejis.