Vadovų požiūris ir veikmė kuriant įtraukią mokyklą

Straipsnyje analizuojamas vadovų požiūris ir veiksmai, įgyvendinant mokyklos pasirinktą įtraukųjį ugdymą stiprinantį projektą. Projekto įgyvendinimas Lietuvoje remiamas programos „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“, kuria siekiama įtraukiojo ugdymo, kaip dėmesio kiekvienam vaikui bei nuolatinės jo mokymosi pažangos, didinimo. Straipsnyje pateikti interviu su 14-ka programos „Renkuosi mokytis – mokyklų kaitai!“ pirmajame etape dalyvavusių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vadovų. Interviu siekta išsiaiškinti, koks mokyklų vadovų požiūris į įtraukųjį ugdymą ir kaip jie planuoja ir valdo mokykloje vykstančius transformacinius procesus stiprinant įtraukųjį ugdymą. Taikant induktyvios kokybinės turinio analizės metodą išskirtos keturios temos atskleidžiančios mokyklų vadovų požiūrių ir veiksmų įvairovę kuriant įtraukią mokyklą: 1) įtraukties fenomeno dekonstrukcija, kurioje išskirtos individualumo pripažinimo ir lygių galimybių, kiekvieno vaiko pažangos ir dalyvavimo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo kategorijos; 2) asmeninė parengtis įtraukties stiprinimui, kur išryškėjo kaitos prasmes internalizacijos ir kaitos iššūkių pripažinimo elementai; 3) lyderystės projekcijos, pasireiškiančios vertybinių prioritetų „deklaravimu“ asmeniniu pavyzdžiu, mokytojus palaikančiomis ir įkvepiančiomis iniciatyvomis ir 4) organizacinių struktūrų pertvarkymas kuriant ir formalizuojant vidines tvarkas ir susitarimus, kolegialaus mokymosi sistemą ir priimant įvairaus pobūdžio išteklius mobilizuojančius sprendimus.