Specialusis Ugdymas最新文献

{"title":"Quality of Life and Life Satisfaction of People with Disabilities during Forced Social Distancing and Home Confinement Derived from the COVID-19 Pandemic","authors":"O. Chykhantsova, Justina Kievišienė, I. Baranauskienė, C. Agostinis-Sobrinho","doi":"10.15388/se.2022.v1i44.13","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/se.2022.v1i44.13","url":null,"abstract":"This study aimed to analyze the quality of life and life satisfaction of people with disabilities in quarantine due to the COVID-19 pandemic in Ukraine and Lithuania. There were total 546 participants aged 16-84 years from Lithuania and Ukraine. The respondents completed the authors’ questionnaire and the Subjective Happiness Scale to measure quality of life, subjective happiness, and life satisfaction. Pearson’s correlation coefficient was used to assess the associations between quality of life, subjective happiness, and life satisfaction. The results demonstrate the interrelation between the constructs measured, when subjectively evaluated quality of life during quarantine was associated with satisfaction within various life spheres, and moderately associated with subjective happiness. In conclusion, our study showed the interdependence between quality of life, subjective happiness and life satisfaction, allowing manipulation of separate components to induce change in other not only in scientific rapport, but also in physical and mental health orientated preventative actions to improve the well-being for people with disabilities","PeriodicalId":38469,"journal":{"name":"Specialusis Ugdymas","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-07","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46572959","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, sėkmingo ugdymosi prielaidos pradinėje bendrojo ugdymo mokykloje: tėvų patirtis","authors":"Rita Raudeliūnaitė, Vida Gudžinskienė","doi":"10.15388/se.2022.v1i44.15","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/se.2022.v1i44.15","url":null,"abstract":"Vaikai, turintys negalią, kaip ir kiti vaikai, turi teisę ugdytis bendroje švietimo sistemoje ir gauti kokybišką ugdymą, tačiau praktikoje, kitose šalyse ir Lietuvoje, pastebima nemažai trūkumų šioje srityje. Pažymėtina, kad nemenkus iššūkius įtraukiajam ugdymui kelia ASS turinčių vaikų ugdymas. ASS turintys vaikai jautriau reaguoja į juos supančią aplinką. Tam turi įtakos ASS turinčių vaikų socialinės sąveikos, bendravimo sunkumai,  pasikartojantis, stereotipinis  elgesys, interesai, veikla, taip pat vaiką supančios aplinkos nepasirengimas atliepti jo individualius poreikius. Vaikų, turinčių ASS, buvimas bendrojo ugdymo mokykloje dar negarantuoja jų įtraukties, svarbu sudaryti tinkamas sąlygas jam prasmingai ir aktyviai dalyvauti ugdymo procese, įsitraukti į bendras veiklas su bendraamžiais, jaustis klasės, mokyklos bendruomenės dalimi bei pasiekti jo galimybes atitinkančių ugdymo tikslų ir rezultatų. Nors pastaruoju metu mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria vaikų, turinčių ASS ugdymui,  tačiau stokojama tyrimų, atskleidžiančių sėkmingo ugdymosi prielaidas bendrojo ugdymo mokyklose. Todėl aktualu atskleisti realią šių vaikų įtraukties į švietimo sistemą patirtį.  \u0000          Straipsnyje atskleidžiamos vaikų, turinčių ASS, sėkmingo ugdymosi prielaidos pradinėje bendrojo ugdymo mokykloje, remiantis tėvų patirtimi. Tyrimui pasirinktas kokybinis tyrimas, taikant  pusiau struktūruotą interviu metodą. Tyrime dalyvavo šeši ASS turinčių vaikų tėvai,  kurių vaikas, mokosi pradinėje bendrojo ugdymo mokykloje. Gauti duomenys buvo analizuojami taikant kokybinės turinio analizės metodą, laikantis induktyvios, tyrimo duomenimis grįstos, temų sudarymo logikos. \u0000          Tyrimas parodė,  kad vaikų, turinčių ASS, sėkmingo ugdymosi prielaidos pradinėje bendrojo ugdymo mokykloje siejamos su tėvų vaiko negalios priėmimu ir jų atvirumu, nustačius vaikui ASS, tinkamu mokyklos pasirengimu priimti ASS turinčius vaikus, vaiko pasirengimu lankyti mokyklą, tėvų ir mokyklos bendradarbiavimu, dėmesio skyrimu vaiko adaptacijai mokykloje ir palankios edukacinės aplinkos kūrimu klasėje. \u0000          Tėvų vaiko negalios priėmimas ir atvirumas, nustačius vaikui ASS sietinas su tėvų gebėjimu priimti specialistų pateikiamą informaciją ir konsultuotis su jais ir jų domėjimusi ASS turinčio vaiko ugdymu. Taip pat tėvų vaiko negalios priėmimas ir atvirumas sietinas su psichologinės pagalbos tėvams poreikiu ir jos gavimu tiek iš specialistų, tiek  jungiantis į tėvų, auginančių ASS turinčius vaikus grupes.  Be to, svarbu, kad tėvai neslėptų vaiko negalios nuo mokyklos, nes mokykla, žinodama apie vaiko individualiuosius ugdymosi poreikius, gali juos atliepti ir suteikti vaikui reikiamą pagalbą. \u0000          Sėkmingą vaikų, turinčių ASS, ugdymą laiduoja ir mokyklos pasirengimas priimti ASS turinčius vaikus, apimantis mokyklos bendruomenės  atvirumą ASS turinčių vaikų įtraukčiai,  pakankamus švietimo pagalbos specialistų resursus, jų kompetenciją teikti pagalbą ASS turinčiam vaikui, mokytoj","PeriodicalId":38469,"journal":{"name":"Specialusis Ugdymas","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-07","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43775711","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Telepraktika teikiant logopedinę pagalbą vaikams: Logopedų nuomonė ir patirtys","authors":"Daiva Kairiene, Aušra Gajauskienė","doi":"10.15388/se.2022.v1i44.12","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/se.2022.v1i44.12","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojamos logopedų nuomonė ir patirtys, teikiant logopedinę pagalbą telepraktikos būdu COVID-19 situacijos aplinkybėmis. Atlikta kiekybinė ir kokybinė tyrimo duomenų analizė atskleidė šalies logopedų sampratą, taikomas telepraktikos rūšis, šios praktikos taikymo privalumus ir ribotumus, galimybes teikti (ne)tiesioginę pagalbą vaikams, turintiems įvairių kalbėjimo, kalbos ir rijimo sutrikimų, galimybes kokybiškai atlikti profesines logopedo funkcijas per nuotolį. Tyrimas atskleidė, kad telepraktika logopedo darbe, nors kėlusi daug iššūkių dėl poreikio ją taikyti nenumatytomis aplinkybėmis ir tam tinkamai nepasirengus, turi daug privalumų ir gali būti sėkmingai taikoma derinant ją su įprasta, tradicine, fizinio kontakto būdu teikiama pagalba","PeriodicalId":38469,"journal":{"name":"Specialusis Ugdymas","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-07","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47111291","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Vadovų požiūris ir veikmė kuriant įtraukią mokyklą","authors":"Lina Miltenienė, Jūratė Valuckienė, Milda Damkuvienė, Sigitas Balčiūnas, Evandželina Petukienė, Meda Bugenytė","doi":"10.15388/se.2022.v1i44.11","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/se.2022.v1i44.11","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojamas vadovų požiūris ir veiksmai, įgyvendinant mokyklos pasirinktą įtraukųjį ugdymą stiprinantį projektą. Projekto įgyvendinimas Lietuvoje remiamas programos „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“, kuria siekiama įtraukiojo ugdymo, kaip dėmesio kiekvienam vaikui bei nuolatinės jo mokymosi pažangos, didinimo. Straipsnyje pateikti interviu su 14-ka programos „Renkuosi mokytis – mokyklų kaitai!“ pirmajame etape dalyvavusių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vadovų. Interviu siekta išsiaiškinti, koks mokyklų vadovų požiūris į įtraukųjį ugdymą ir kaip jie planuoja ir valdo mokykloje vykstančius transformacinius procesus stiprinant įtraukųjį ugdymą. Taikant induktyvios kokybinės turinio analizės metodą išskirtos keturios temos atskleidžiančios mokyklų vadovų požiūrių ir veiksmų įvairovę kuriant įtraukią mokyklą: 1) įtraukties fenomeno dekonstrukcija, kurioje išskirtos individualumo pripažinimo ir lygių galimybių, kiekvieno vaiko pažangos ir dalyvavimo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo kategorijos; 2) asmeninė parengtis įtraukties stiprinimui, kur išryškėjo kaitos prasmes internalizacijos ir kaitos iššūkių pripažinimo elementai; 3) lyderystės projekcijos, pasireiškiančios vertybinių prioritetų „deklaravimu“ asmeniniu pavyzdžiu, mokytojus palaikančiomis ir įkvepiančiomis iniciatyvomis ir 4) organizacinių struktūrų pertvarkymas kuriant ir formalizuojant vidines tvarkas ir susitarimus, kolegialaus mokymosi sistemą ir priimant įvairaus pobūdžio išteklius mobilizuojančius sprendimus. ","PeriodicalId":38469,"journal":{"name":"Specialusis Ugdymas","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-07","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47529911","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Kurčiųjų ir neprigirdinčių studentų įsitraukimo į universitetines studijas galimybės: Jungtinės Karalystės patirtis","authors":"Indrė Ungeitytė, Stefanija Ališauskienė","doi":"10.15388/se.2021.v2i43.9","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/se.2021.v2i43.9","url":null,"abstract":"Šis tyrimas atliktas Jungtinės Karalystės universitetuose. Apklausta 10 respondentų iš 3 skirtingų universitetų, veikiančių Londone. Tyrimo tikslas – atskleisti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų studentų įsitraukimo į universitetines studijas galimybes. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai: išanalizuoti universitetinio mokslo prieinamumą kurtiesiems ir neprigirdintiems studentams; išsiaiškinti, ar yra prieinamos būtinos priemonės ir įranga, reikalinga pilnaverčiam studentų įtraukimui ir įsitraukimui, bei, kaip tenkinami studijų poreikiai, atsiradę dėl klausos praradimo; atskleisti, kaip studijų programa yra pritaikoma tenkinti papildomus tokių studentų mokymosi poreikius. Dalyvių imtį sudarė universiteto papildomos mokymosi pagalbos personalas ir dėstytojai.  \u0000Tyrimas atliktas, taikant kokybinio tyrimo prieigą. Duomenys rinkti pasitelkus internetinį klausimyną, kuriame pateikti atsakymų pasirinkimai bei galimybė pateikti savo komentarus. Duomenys analizuoti, taikant teminę analizę. \u0000Pagrindinė tyrimo išvada: kurtieji ir neprigirdintieji studentai studijuodami dažnai susiduria su sunkumais, kadangi universitetai nėra visiškai prieinami šiems besimokantiesiems dėl išteklių ir kitų reikalingų mokymosi priemonių bei įrangos trūkumo. Dėstytojams reikia daugiau mokymų ir paramos, kad jie galėtų suteikti reikiamą papildomą pagalbą pažeidžiamiems studentams. Studijų programa išlieka ta pati visiems studentams, tačiau kartais daromos išimtys studentams, turintiems papildomų poreikių. Paprastai kurtiesiems ir neprigirdintiems studentams gali būti skiriama daugiau laiko atlikti užduotis. ","PeriodicalId":38469,"journal":{"name":"Specialusis Ugdymas","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41836839","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Key Aspects of Rehabilitation for Children at Risk","authors":"N. Israilova","doi":"10.15388/se.2021.v2i43.10","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/se.2021.v2i43.10","url":null,"abstract":"This article describes children at risk in the context of a pedagogical problem, analyzes various interpretations of the “rehabilitation” concept in scientific literature and explains the need for rehabilitation work with children in teachers’ practice. On the basis of an empirical review (a questionnaire survey) a spectrum of ideas and opinions of teachers and psychologists from different educational institutions on the goals and objectives of rehabilitation work with children at risk and the main directions for this work in their practical activities have been revealed. In order to analyze the interpretations of specialists’ opinions regarding the nature and assessment of the effectiveness of rehabilitation, a method of collecting qualitative data (questionnaire survey, conversation) with open-ended questions was used. The author summarized the answers of the specialists on the problem under study by the method of content analysis using an open-coding procedure. \u0000According to the results of the research, six rehabilitation contexts have been identified, most specialists consider rehabilitation as comprehensive assistance to children with the aim of successfully returning them to a full social life; involving them into the system of social relations in the course of specially organized education; vocational training; developing healthy lifestyle and law-abiding behavior.","PeriodicalId":38469,"journal":{"name":"Specialusis Ugdymas","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42280637","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Theoretical Bases of Model of Intervention in Speech Therapy for Preschool Children with Phonological Insufficiency","authors":"I. Vilka","doi":"10.15388/se.2021.v2i43.7","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/se.2021.v2i43.7","url":null,"abstract":"At 5–6 years, most children pronounce all the sounds of their mother tongue correctly and have developed phonemic awareness, but not all children have reached an adequate level of speech and language development. In order to alleviate speech development and language acquisition disorders, it is necessary to carry out interventions based on sequential steps and activities. This article reveals the findings of various authors attempting to explain the action of such interventions. On the basis of the analysed literature, the author proposes a model of intervention in speech therapy for the reduction of phonological disorders. \u0000 ","PeriodicalId":38469,"journal":{"name":"Specialusis Ugdymas","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48223389","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Žodžių suvokimo ir ekspresyviosios kalbos ypatumai neišplėtotos kalbos atveju","authors":"Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Vilma Makauskienė","doi":"10.15388/se.2021.v2i43.8","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/se.2021.v2i43.8","url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariami vaikų, turinčių neišplėtotą kalbą, leksikos ypatumai. Atlikta kiekybinė sukauptojo vaikų kalbos tekstyno ir eksperimentinių užduočių rezultatų analizė padėjo atskleisti žodžių supratimo, vartojimo ypatumus, leksinės įvairovės rodiklius. Lyginami vaikų, turinčių neišplėtotą kalbą, ir tipinės kalbos raidos vaikų rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad vaikai, kuriems būdinga neišplėtota kalba, statistiškai reikšmingai prasčiau atliko daiktavardžių ir veiksmažodžių supratimo bei produkcijos užduotis. Žodžių supratimo ir produkcijos sunkumus lemia reta žodžio vartosena vaiko aplinkoje, žodžio ilgis, darybinė struktūra, sinonimija, panašios reikšmės žodžių gausa","PeriodicalId":38469,"journal":{"name":"Specialusis Ugdymas","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42471314","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Fonologinių gebėjimų apibrėžtis, įvertinimas bei sąsajos su skaitymo sutrikimu (disleksija)","authors":"Simona Daniutė, Ingrida Staliūnienė","doi":"10.15388/se.2021.v2i43.6","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/se.2021.v2i43.6","url":null,"abstract":"Straipsnyje pateikiama teorinė fonologinių gebėjimų apibrėžties ir struktūros analizė: atskleidžiama fonologinių gebėjimų samprata, jų grupės, sąsajos su skaitymo sutrikimu (disleksija). Taip pat šiame straipsnyje susitelkiama ties išsamiu fonologinių gebėjimų įvertinimo ypatumų tarptautiniu ir nacionaliniu mastu aptarimu. \u0000Teoriniam fonologinių gebėjimų konceptui atskleisti atlikta Lietuvos bei užsienio autorių mokslinių publikacijų analizė. Atlikta koncepto analizė leidžia teigti, kad fonologiniai gebėjimai apima fonologinį suvokimą, trumpalaikę atmintį bei greitą vardijimą. Tai bene dažniausiai užsienio šalyse tyrinėjami fonologiniai procesai, susiję su skaitymu ir(ar) rašymu. Gausūs skirtingomis užsienio kalbomis atlikti tyrimai leido parodyti akivaizdžias fonologinių gebėjimų ir skaitymo sutrikimo (disleksijos) sąsajas. Nustatyta, jog asmenims, turintiems disleksiją, būdingi nepakankami šios srities gebėjimai. Tačiau apžvelgtų ilgalaikių tyrimų rezultatai rodo, jog skaitymo pasiekimus ikimokykliniame ar priešmokykliniame amžiuje geriausiai prognozuoja du rodikliai: fonologinis suvokimas ir greitas vardijimas. Panašaus pobūdžio mokslo darbai, kuriuose analizuojamos fonologinių gebėjimų ir skaitymo lietuvių kalba koreliacijos, kol kas gana reti. Todėl prieš pateikiant tvirtą, moksliniais įrodymais grįstą išvadą šiuo klausimu būtina sukaupti daugiau empirinių duomenų.  Taip pat akivaizdus nacionalinių tyrimų apie vaikų, turinčių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, fonologinius gebėjimus, poreikis.","PeriodicalId":38469,"journal":{"name":"Specialusis Ugdymas","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46031259","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Į besimokantįjį orientuotas mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų ugdymas, taikant personalizuotą mokymąsi","authors":"Stefanija Ališauskienė","doi":"10.15388/se.2021.v2i43.5","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/se.2021.v2i43.5","url":null,"abstract":"Straipsnyje su skaitytojais dalijamasi pagrindiniais rezultatais, pasiektais kuriant, diegiant ir išbandant inovatyvią personalizuotu mokymusi grįstą pedagogų rengimo praktiką. Ši praktika sukurta ir įgyvendinta bendradarbiaujant Lietuvos pedagogų ugdymo centrams - Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Vilniaus universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu, bei Islandijos universitetu ir Korko universitetu Airijoje[1]. Šiame straipsnyje dalijamasi pagrindiniais pasiekimais, susijusiais su sukurta personalizuotu mokymusi grindžiamo pedagogų ugdymo koncepcija  bei šios koncepcijos pagrindu atnaujintomis pedagogų rengimo studijų programomis, taip pat  su įdiegtos pedagogų ugdymo studijų programose personalizuotu mokymusi grindžiamos koncepcijos raiška. Šio tyrimo metodologija grindžiama antrine duomenų analize bei projekto INTERPEARL[2] pasiekimų ataskaitų analizę. INTERPEARL projekto metu įgytos žinios ir patirtis patvirtina prielaidą, kad į besimokantįjį orientuotoje paradigmoje mokytojo vaidmuo keičiasi, bet tampa kitaip svarbus. Mokytojas labiau veikia kaip pagalbininkas, taikydamas lankstų mokymosi tempą ir diferencijuotą vertinimo praktiką, o ne tiesiogiai perteikia žinias. Kartu su kitais aktualiais klausimais į besimokantįjį orientuotame mokymosi procese svarbiausi yra du aspektai: gebėjimas parinkti ir pasirinkti veiklą bei tinkamus vertinimo metodus, taip pat besimokančiojo gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, darantis didelę įtaką mokymosi pasiekimams \u0000  \u0000[1] KA203 – Strateginės partnerystės aukštajam mokslui. Projektas INTERPEARL: Inovatyvus mokytojų ugdymas taikant personalizuotą mokymąsi  2018-1-LT01-KA203-046979","PeriodicalId":38469,"journal":{"name":"Specialusis Ugdymas","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46556055","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}