KULTŪROS REALIJŲ VERTIMAS Į LIETUVIŲ KALBĄ: GABRIELIO GARCÍA’OS MÁRQUEZO ROMANAS „ŠIMTAS METŲ VIENATVĖS“

Lietuvoje sparciai augant susidomėjimui ispanakalbių salių kultūra, gausėja sių kultūrų grožinės literatūros vertimų, todėl, siekiant gerinti vertimų kokybe, svarbu tirti vertimus is ispanų į lietuvių kalbą ir atvirksciai. Vienas is sunkiausių vertimo aspektų yra kultūros realijos, perteikiancios tam tikros salies arba tautos kultūrinį savitumą. Gabrielio Garcia’os Marquezo romane „Simtas metų vienatvės“ gausu Lotynų Amerikos kultūrą atspindincių kultūros realijų, kurias isversti galėjo būti sunku. Sio straipsnio tikslas – isnagrinėti ir palyginti kultūros realijų vertimo is ispanų į lietuvių kalbą strategijas, kuriomis, versdama romaną „Simtas metų vienatvės“, 1972 m. rėmėsi Elena Treinienė, o 2017 m. – Valdas V. Petrauskas. Pries imantis praktinės analizės, aptariamos „kultūrinių reiksmių“ ir „kultūros realijų“ sąvokos, apžvelgiamos kultūros realijų klasifikacijos pagal vertimo tyrėjų Eugene’o Nidos, Peterio Newmarko, Sergejaus Vlahovo, Sidero Florino ir Lauros Santamaria’os Guinot pasiūlytas klasifikacijas. Taip pat analizuojamos kultūros realijų vertimo strategijos remiantis Amparos Hurtado Albir, Eirlyso Davieso, Georgeso L. Bastino ir Pekko Kujamakio darbais. Suskaiciavus ir suklasifikavus originalo tekste rastas kultūros realijas pagal Santamaria’os Guinot realijų klasifikaciją, nustatyta, kad romane „Simtas metų vienatvės“ yra 69 skirtingos kultūros realijos, kurias atspindi 252 tekste minimi sių realijų pavyzdžiai, nusakantys ekologijos, socialinių struktūrų, kultūros institucijų, socialinio pasaulio ir materialiosios kultūros konceptus. Daugiausiai romane rastų kultūros realijų priklauso materialinės aplinkos teminei pavyzdžių grupei. Lyginamosios analizės metu romane „Simtas metų vienatvės“ rastas kultūros realijas suskirscius pagal Bastino vertimo strategijas, buvo nustatytos skirtingu dažnumu taikytos transkripcijos, situacijų ekvivalentiskumo, aktualizavimo, egzotiskumo, isplėtimo ir paaiskinimo bei praleidimo strategijos. Is minėtų strategijų abu kūrinį verte lietuvių vertėjai dažniausiai naudojosi transkripcijos ir situacijų ekvivalentiskumo vertimo strategijomis. Kultūros realijų vertimo tyrime derinami kiekybinės, lyginamosios ir aprasomosios vertimo analizės metodai. https://doi.org/10.2478/sm-2021-0009