Straipsnyje nagrinėjmas skaitmeninio 3D paviršiaus kūrimas ir jo taikymas projektavimo darbuose. Vienas iš galimų programinių paketų kurti tokius paviršius yra AutoCad Civil 3D, kuris ir buvo naudojamas darbe. Straipsnyje ap-rašomos paviršiaus naudojimo galimybės ir pritaikymas, akcentuojant paviršiaus kūrimą keliams ir gatvėms projektuoti. Akcentuojama, ko reikia tam, kad sukurtas paviršius būtų kuo tikslesnis ir informatyvesnis. Straipsnyje nagrinėjamas konkretus 3D paviršiaus kūrimo atvejis – dviejų pėsčiųjų tiltų statyba per Nemuno upę nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo pr., Kauno miesto savivaldybėje.
本文探讨了数字 3D 曲面的创建及其在设计工作中的应用。本文使用的 AutoCad Civil 3D 是创建此类曲面的可用软件包之一。本文介绍了曲面的用途和应用,重点是创建用于道路和街道设计的曲面。它强调了使创建的曲面尽可能精确和信息丰富所需的条件。本文重点介绍了三维曲面创建的一个具体案例--在考纳斯市的 Aleksotas 至岛和岛至 Karaliaus Mindaugas 大道上建造两座横跨 Nemunas 河的人行天桥。
{"title":"3D paviršiaus modelio kūrimas keliams ir gatvėms projektuoti","authors":"Tomas Kavoliūnas, Darius Popovas","doi":"10.3846/GEO.2019.008","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/GEO.2019.008","url":null,"abstract":"\u0000Straipsnyje nagrinėjmas skaitmeninio 3D paviršiaus kūrimas ir jo taikymas projektavimo darbuose. Vienas iš galimų programinių paketų kurti tokius paviršius yra AutoCad Civil 3D, kuris ir buvo naudojamas darbe. Straipsnyje ap-rašomos paviršiaus naudojimo galimybės ir pritaikymas, akcentuojant paviršiaus kūrimą keliams ir gatvėms projektuoti. Akcentuojama, ko reikia tam, kad sukurtas paviršius būtų kuo tikslesnis ir informatyvesnis. Straipsnyje nagrinėjamas konkretus 3D paviršiaus kūrimo atvejis – dviejų pėsčiųjų tiltų statyba per Nemuno upę nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo pr., Kauno miesto savivaldybėje.\u0000","PeriodicalId":354571,"journal":{"name":"Proceedings of the 22th Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“","volume":"20 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-03-29","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128674638","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Sunkio laukui nustatyti Lietuvos teritorijoje svarbu turėti didelio tikslumo ir tankumo gravimetrinius duomenis. Siekiant sumodeliuoti gravitacijos lauką teritorijoje, būtina įtraukti ir ežeringas teritorijas. Dideli ežerai, marios ar kiti didelio ploto vandens telkiniai visada buvo problema regioninėms sunkio lauko duomenų bazėms. Didžiausių sunkumų kyla dėl duomenų tuštumų ar per didelio atstumo tarp matuojamųjų punktų. Palydovinė, skrydžio ar laivais atliekami gra-vimetriniai matavimai taikomi jūrų, vandenynų sunkio laukui nustatyti, tačiau ežerų ar kitų regioninių vandens telkinių gravimetriniams matavimas jie yra nepraktiški dėl savo kainos ar skiriamosios gebos (tikslumo). Šiame straipsnyje anali-zuojamas antžeminis sunkio lauko nustatymo metodas ant užšalusio ežero, kuriame ledas juda dėl vėjuotų sąlygų. Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje buvo atliktos kelios gravimetrinių matavimų kampanijos ant ledu padengtų ežerų, marių ir tvenkinių. Šių matavimų užduotis – užpildyti sunkio lauko duomenų spragas Lietuvos teritorijoje. Aliekant mata-vimus buvo stebėtas vėjo greitis matavimų metu, įvertintas ledo storis, vandens gylis ir specialia įranga stebėtas ledo vib-ravimas. Daugybė veiksnių turi įtakos gravimetriniams matavimams ant ledu padengtų vandens telkinių, Juos būtina kuo tiksliau įvertinti, eliminuoti matavimų klaidas, sudaryti tikslesnių gravimetrinių matavimų metodiką.
{"title":"Ledo judesių įtaka gravimetriniams matavimams ant vandens paviršių","authors":"Vytautas Puškorius, E. Paršeliūnas","doi":"10.3846/GEO.2019.006","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/GEO.2019.006","url":null,"abstract":"Sunkio laukui nustatyti Lietuvos teritorijoje svarbu turėti didelio tikslumo ir tankumo gravimetrinius duomenis. Siekiant sumodeliuoti gravitacijos lauką teritorijoje, būtina įtraukti ir ežeringas teritorijas. Dideli ežerai, marios ar kiti didelio ploto vandens telkiniai visada buvo problema regioninėms sunkio lauko duomenų bazėms. Didžiausių sunkumų kyla dėl duomenų tuštumų ar per didelio atstumo tarp matuojamųjų punktų. Palydovinė, skrydžio ar laivais atliekami gra-vimetriniai matavimai taikomi jūrų, vandenynų sunkio laukui nustatyti, tačiau ežerų ar kitų regioninių vandens telkinių gravimetriniams matavimas jie yra nepraktiški dėl savo kainos ar skiriamosios gebos (tikslumo). Šiame straipsnyje anali-zuojamas antžeminis sunkio lauko nustatymo metodas ant užšalusio ežero, kuriame ledas juda dėl vėjuotų sąlygų. Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje buvo atliktos kelios gravimetrinių matavimų kampanijos ant ledu padengtų ežerų, marių ir tvenkinių. Šių matavimų užduotis – užpildyti sunkio lauko duomenų spragas Lietuvos teritorijoje. Aliekant mata-vimus buvo stebėtas vėjo greitis matavimų metu, įvertintas ledo storis, vandens gylis ir specialia įranga stebėtas ledo vib-ravimas. Daugybė veiksnių turi įtakos gravimetriniams matavimams ant ledu padengtų vandens telkinių, Juos būtina kuo tiksliau įvertinti, eliminuoti matavimų klaidas, sudaryti tikslesnių gravimetrinių matavimų metodiką.","PeriodicalId":354571,"journal":{"name":"Proceedings of the 22th Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“","volume":"24 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-03-29","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"130503572","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Atlikti penkių kvarcinių automatinių gravimetrų Scintrex CG-5 matavimo savybių tyrimai. Detaliai ištirtas gra-vimetrų gulsčiukų jautrumas posvyriui X ir Y ašimis. Tyrimais nustatyta, į kurią ašį gulsčiukas yra daugiau ar mažiau jautrus posvyriui. Išnagrinėtas 2016–2018 metų laikotarpio skirtingu periodu tikrintų gravimetrų gulsčiuko posvyrio ir jautrumo į X bei Y ašis atskaitų kitimas. Ištirtas gravimetrų gulsčiuko kompensatoriaus veikimo diapazonas. Remiantis gravimetrinės kalibravimo bazės matavimų duomenimis, nustatyti gravimetrų kalibravimo koeficientai ir jų pokytis 2007–2018 m. Atlikti gravimetro laboratorinės ir darbinės nulio slinkties tyrimai.
研究了五台 Scintrex CG-5 石英自动重力仪的测量特性。详细研究了重力仪对 X 轴和 Y 轴倾斜的敏感性。研究确定了水平仪对哪个轴的倾斜更敏感或更不敏感。分析了 2016-2018 年期间不同时期测试的重力仪倾斜参考值的变化以及对 X 轴和 Y 轴的敏感性。对重力仪精神水平补偿器的工作范围进行了调查。根据重力校准基的测量结果,确定了重力仪的校准系数及其在 2007 年至 2018 年期间的变化情况。对重力仪进行了实验室和操作零蠕变测试。
{"title":"Kvarcinių automatinių gravimetrų matavimo savybių tyrimas","authors":"Simona Einorytė, Romuald Obuchovski","doi":"10.3846/GEO.2019.004","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/GEO.2019.004","url":null,"abstract":"Atlikti penkių kvarcinių automatinių gravimetrų Scintrex CG-5 matavimo savybių tyrimai. Detaliai ištirtas gra-vimetrų gulsčiukų jautrumas posvyriui X ir Y ašimis. Tyrimais nustatyta, į kurią ašį gulsčiukas yra daugiau ar mažiau jautrus posvyriui. Išnagrinėtas 2016–2018 metų laikotarpio skirtingu periodu tikrintų gravimetrų gulsčiuko posvyrio ir jautrumo į X bei Y ašis atskaitų kitimas. Ištirtas gravimetrų gulsčiuko kompensatoriaus veikimo diapazonas. Remiantis gravimetrinės kalibravimo bazės matavimų duomenimis, nustatyti gravimetrų kalibravimo koeficientai ir jų pokytis 2007–2018 m. Atlikti gravimetro laboratorinės ir darbinės nulio slinkties tyrimai.","PeriodicalId":354571,"journal":{"name":"Proceedings of the 22th Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-03-29","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126133877","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje aptariamos objekto 3D modeliavimo technologijos. 3D modeliui sudaryti taikyti du fotogrametri-jos metodai: antžeminė ir aerofotogrametrija. Eksperimentinis objektas – Struvės geodezinio lanko punktas Rokiškio ra-jone, Gireišių kaime. Šis objektas fotografuotas 2019 m. pavasarį bepiločiu orlaiviu iš oro ir nuo žemės paviršiaus su skaitmenine „Pentax“ modelio fotokamera. Visos fotonuotraukos kalibruotos ir apdorotos vienu metu su „Bentley“ kom-panijos programine įranga „ContexCapture“. 3D modeliui sudaryti programos automatiškai parinkti fotonuotraukose ry-šio taškai trianguliacijos skaičiavimais pagal 11-os atraminių geodezinių taškų koordinates transformuoti į vietinę koor-dinačių sistemą. Sukurtas punkto ir teritorijos 3D modelis siekia 3,4 mm tikslumą. Rezultatas publikuojamas internetiniame tinklalapyje (Struvės.., .2019).
{"title":"Antžeminė fotogrametrija ir 3D objektų modeliavimas","authors":"Viktorija Jonušaitė, Jūratė Sužiedelytė Visockienė","doi":"10.3846/GEO.2019.007","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/GEO.2019.007","url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariamos objekto 3D modeliavimo technologijos. 3D modeliui sudaryti taikyti du fotogrametri-jos metodai: antžeminė ir aerofotogrametrija. Eksperimentinis objektas – Struvės geodezinio lanko punktas Rokiškio ra-jone, Gireišių kaime. Šis objektas fotografuotas 2019 m. pavasarį bepiločiu orlaiviu iš oro ir nuo žemės paviršiaus su skaitmenine „Pentax“ modelio fotokamera. Visos fotonuotraukos kalibruotos ir apdorotos vienu metu su „Bentley“ kom-panijos programine įranga „ContexCapture“. 3D modeliui sudaryti programos automatiškai parinkti fotonuotraukose ry-šio taškai trianguliacijos skaičiavimais pagal 11-os atraminių geodezinių taškų koordinates transformuoti į vietinę koor-dinačių sistemą. Sukurtas punkto ir teritorijos 3D modelis siekia 3,4 mm tikslumą. Rezultatas publikuojamas internetiniame tinklalapyje (Struvės.., .2019).","PeriodicalId":354571,"journal":{"name":"Proceedings of the 22th Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“","volume":"7 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-03-29","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127926219","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
VGTU Saulėtekio miestelio teritorijoje įvairių geodezinių mokomųjų praktikų metu daugelį metų atliekami įvairaus pobūdžio geodezinių tyrinėjimų ir matavimų darbai. Juos atliekant sukuriami geografiniai duomenys, kuriuos būtų naudinga susisteminti ir jais remiantis sukurti bendrą visų tipų matavimų erdvinių duomenų informacinę sistemą (toliau – MIS). Šią informaciją būtų galima naudoti įvairiose VGTU mokymosi programose, pvz., BIM, arba pritaikyti universiteto vidiniams poreikiams, pvz., statinių ir jų patalpų, požeminių ir vidinių inžinerinių tinklų valdymo ir priežiūros uždaviniams. Straipsnyje aptariama principinė geografinių duomenų kaupimo ir atnaujinimo proceso schema, įvairių matavimų informacijos išsaugojimo ir dalijimosi naudingumas. Nagrinėjama, kokio tipo informacija turėtų būti saugoma erdvinių duomenų bazėse (toliau – EDB), aptariama pirminė informacinės sistemos struktūra, siūlomi galimi registrai ir integracija su kitomis informacinėmis sistemomis. Taip pat trumpai aprašoma vartotojo sąsaja, kokiu dažnumu, kokiais formatais vartotojai galėtų papildyti arba pasiekti kaupiamą informaciją.
{"title":"VGTU Saulėtekio miestelio matavimų informacinė sistema","authors":"Rokas Bražiūnas, Kazys Pleskis","doi":"10.3846/GEO.2019.009","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/GEO.2019.009","url":null,"abstract":"\u0000VGTU Saulėtekio miestelio teritorijoje įvairių geodezinių mokomųjų praktikų metu daugelį metų atliekami įvairaus pobūdžio geodezinių tyrinėjimų ir matavimų darbai. Juos atliekant sukuriami geografiniai duomenys, kuriuos būtų naudinga susisteminti ir jais remiantis sukurti bendrą visų tipų matavimų erdvinių duomenų informacinę sistemą (toliau – MIS). Šią informaciją būtų galima naudoti įvairiose VGTU mokymosi programose, pvz., BIM, arba pritaikyti universiteto vidiniams poreikiams, pvz., statinių ir jų patalpų, požeminių ir vidinių inžinerinių tinklų valdymo ir priežiūros uždaviniams. Straipsnyje aptariama principinė geografinių duomenų kaupimo ir atnaujinimo proceso schema, įvairių matavimų informacijos išsaugojimo ir dalijimosi naudingumas. Nagrinėjama, kokio tipo informacija turėtų būti saugoma erdvinių duomenų bazėse (toliau – EDB), aptariama pirminė informacinės sistemos struktūra, siūlomi galimi registrai ir integracija su kitomis informacinėmis sistemomis. Taip pat trumpai aprašoma vartotojo sąsaja, kokiu dažnumu, kokiais formatais vartotojai galėtų papildyti arba pasiekti kaupiamą informaciją.\u0000","PeriodicalId":354571,"journal":{"name":"Proceedings of the 22th Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“","volume":"10 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-03-29","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131093853","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje nagrinėjamas NDVI indekso taikymas komunalinių atliekų sąvartynų priežiūros kontekste. Nagri-nėjamas konkretus uždarytas Kariotiškių sąvartynas, esantis Trakų rajone, Lietuvoje. Aprašoma galimybė naudojant bepi-ločių orlaivių sistemas gauti NIR duomenis, iš jų suskaičiuoti NDVI indeksą kiekvienam pikseliui bei atrinkti vietas, ku-riose augmenijos gyvybingumas galimai prastas dėl metano išsiskyrimo. Šis metodas neinvazinis, nuotolinis, ekonomiškas ir greitas. Siūlomas metodas yra efektyvesnis už klasikinį, kai paviršių tiria žmogus pėsčiomis.
{"title":"Augmenijos biomasės sąvartyno teritorijoje įvertinimas pagal vegetacijos indeksą, nustatytą artimo infraraudoniesiems spindulių spektro nuotraukose","authors":"Ignas Daugėla, Jūratė Sužiedelytė Visockienė","doi":"10.3846/GEO.2019.005","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/GEO.2019.005","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjamas NDVI indekso taikymas komunalinių atliekų sąvartynų priežiūros kontekste. Nagri-nėjamas konkretus uždarytas Kariotiškių sąvartynas, esantis Trakų rajone, Lietuvoje. Aprašoma galimybė naudojant bepi-ločių orlaivių sistemas gauti NIR duomenis, iš jų suskaičiuoti NDVI indeksą kiekvienam pikseliui bei atrinkti vietas, ku-riose augmenijos gyvybingumas galimai prastas dėl metano išsiskyrimo. Šis metodas neinvazinis, nuotolinis, ekonomiškas ir greitas. Siūlomas metodas yra efektyvesnis už klasikinį, kai paviršių tiria žmogus pėsčiomis.","PeriodicalId":354571,"journal":{"name":"Proceedings of the 22th Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“","volume":"28 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-03-29","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"115110284","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje nagrinėjamos elektromobilių plėtros galimybės Vilniaus mieste. Transporto sektorius yra tiesio-giai susijęs su CO2 emisijomis, kartu ir su klimato kaitos padariniais. Vienas iš būdų, kaip valdyti neigiamą transporto poveikį aplinkai, yra tokios švarios transporto technologijos, kaip elektromobilis, integravimas į kasdienį žmonių gyve-nimą. Tai taps patrauklia ir patogiai naudojama alternatyva vartotojams, naudojantiems automobilius su vidaus degimo varikliais. Vartotojas, įsigijęs tvarią transporto priemonę, turi būti garantuotas, kad bateriją bus galima įkrauti mieste lengvai. Straipsnyje geografinėmis informacinėmis sistemomis sumodeliuotos elektromobilių įkrovimo stotelių vietos, įvertinant esamų įmonių Vilniaus mieste išsidėstymą.
{"title":"Elektromobilių tinklo plėtros modeliavimas geografinėmis informacinėmis sistemomis","authors":"Eva Grigorjeva, Jūratė Sužiedelytė Visockienė","doi":"10.3846/GEO.2019.003","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/GEO.2019.003","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjamos elektromobilių plėtros galimybės Vilniaus mieste. Transporto sektorius yra tiesio-giai susijęs su CO2 emisijomis, kartu ir su klimato kaitos padariniais. Vienas iš būdų, kaip valdyti neigiamą transporto poveikį aplinkai, yra tokios švarios transporto technologijos, kaip elektromobilis, integravimas į kasdienį žmonių gyve-nimą. Tai taps patrauklia ir patogiai naudojama alternatyva vartotojams, naudojantiems automobilius su vidaus degimo varikliais. Vartotojas, įsigijęs tvarią transporto priemonę, turi būti garantuotas, kad bateriją bus galima įkrauti mieste lengvai. Straipsnyje geografinėmis informacinėmis sistemomis sumodeliuotos elektromobilių įkrovimo stotelių vietos, įvertinant esamų įmonių Vilniaus mieste išsidėstymą.","PeriodicalId":354571,"journal":{"name":"Proceedings of the 22th Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“","volume":"30 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-03-29","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127559435","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
GPNS imtuvai, esantys mobiliuosiuose įrenginiuose, modernėja ir užtikrina vis didesnį tikslumą. Palankiomis matavimo sąlygomis telefono palydovinė padėties nustatymo sistema užtikrina penkių metrų tikslumą, tačiau nepalankiomis matavimo sąlygomis pasitaiko tokių atvejų, kai atrodo, jog jūs esate visiškai kitoje gatvės pusėje. Dauguma mobiliuose telefonuose esančių GNPS lustų gamintojų specifikacijose nurodoma, kad, nustatant jūsų buvimo vietą, palankiomis matuoti sąlygomis gaunama ne daugiau kaip 5 metrų tikslumo paklaida. Tikslumui padidinti naudojami duomenys iš kitų išmaniųjų telefonų komponentų ir sensorių. Pavyzdžiui, naudodamiesi savo išmaniuoju telefonu naudojate tik GPS jutiklį, tikslumas nebus pakankamai geras, siekiant geriausio rezultato. Buvimo vietos nustatymo režimas gali būti pakeistas, taip bus naudojamas belaidis ryšus (WiFi), GPS ir mobiliojo ryšio tinklas bei kiti sensoriai. Nuo 2018 metų bendrovės „Google“ kuriama „Android“ operacinė sistema leidžia ne tik gauti GNPS lusto suskaičiuotą poziciją, bet ir užtikrina prieigą prie „žalių“ matavimo duomenų. Tai leidžia vartotojui įrašyti matavimo duomenis (signalo sklidimo laiką, pseudoatstumus iki palydovų ir kitą registruojamą informaciją). Tai atveria galimybes atlikti matematinį tokių duomenų apdorojimą ir pasiekti geresnius (tikslesnius) sprendinius.
{"title":"GPS MATAVIMŲ TIKSLUMO, NAUDOJANT PIGIUS GPNS LUSTUS,\u0000TYRIMAS IR VERTINIMAS","authors":"Mantas Ringelevicius, Darius Popovas","doi":"10.3846/GEO.2019.001","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/GEO.2019.001","url":null,"abstract":"GPNS imtuvai, esantys mobiliuosiuose įrenginiuose, modernėja ir užtikrina vis didesnį tikslumą. Palankiomis\u0000matavimo sąlygomis telefono palydovinė padėties nustatymo sistema užtikrina penkių metrų tikslumą, tačiau nepalankiomis matavimo sąlygomis pasitaiko tokių atvejų, kai atrodo, jog jūs esate visiškai kitoje gatvės pusėje. Dauguma mobiliuose\u0000telefonuose esančių GNPS lustų gamintojų specifikacijose nurodoma, kad, nustatant jūsų buvimo vietą, palankiomis matuoti sąlygomis gaunama ne daugiau kaip 5 metrų tikslumo paklaida. Tikslumui padidinti naudojami duomenys iš kitų\u0000išmaniųjų telefonų komponentų ir sensorių. Pavyzdžiui, naudodamiesi savo išmaniuoju telefonu naudojate tik GPS jutiklį,\u0000tikslumas nebus pakankamai geras, siekiant geriausio rezultato. Buvimo vietos nustatymo režimas gali būti pakeistas, taip\u0000bus naudojamas belaidis ryšus (WiFi), GPS ir mobiliojo ryšio tinklas bei kiti sensoriai. Nuo 2018 metų bendrovės „Google“\u0000kuriama „Android“ operacinė sistema leidžia ne tik gauti GNPS lusto suskaičiuotą poziciją, bet ir užtikrina prieigą prie\u0000„žalių“ matavimo duomenų. Tai leidžia vartotojui įrašyti matavimo duomenis (signalo sklidimo laiką, pseudoatstumus iki\u0000palydovų ir kitą registruojamą informaciją). Tai atveria galimybes atlikti matematinį tokių duomenų apdorojimą ir pasiekti\u0000geresnius (tikslesnius) sprendinius.","PeriodicalId":354571,"journal":{"name":"Proceedings of the 22th Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-03-29","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122899912","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}