Reumatoidinis artritas (RA) ir astma yra lėtinės uždegiminės T limfocitų medijuotos ligos, kurių išsivystymą lemia genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Manoma, kad šių ligų pasireiškimas kartu yra neatsitiktinis ir nustatyta, kad abiejų ligų patogenezėje yra svarbus žmogaus leukocitų antigenas (HLA), susijęs ne tik su ligos išsivystymu, bet ir RA eigos sunkumu. Nuolatinis ilgalaikis cigarečių rūkymas yra susijęs astmos ir RA rizikos veiksnys, sukeliantis lėtinį apatinių kvėpavimo takų (AKT) uždegimą, anticitrulinuotų peptidų autoantikūnų (ACPA) sintezę, kas yra seropozityvaus RA patogenetinis veiksnys. Imunologinė tolerancija taip pat yra bendras astmos ir RA išsivystymą lemiantis veiksnys. Nustatyta, kad kostimuliacines ląsteles koduojantys CD40L ir CD86 genai gali būti abiejų ligų terapiniu taikiniu ir paaiškina neretai nustatomą astmos ir RA pasireiškimą kartu. Taigi, genetiniai ir imunologiniai veiksniai, T limfocitų disfunkcija ir padidėjęs kitų uždegiminių ląstelių aktyvumas, rūkymo sąlygotas AKT uždegimas yra neatsitiktinį astmos ir RA pasireiškimą kartu lemiantys veiksniai. Astma sergančių pacientų yra didesnė rizika susirgti RA. RA yra susijęs su didesnio mirštamumo nuo astmos bei kvėpavimo takų ir kitų sisteminių gretutinių ligų dažniu.
类风湿性关节炎（RA）和哮喘是由 T 淋巴细胞介导的慢性炎症性疾病，是由遗传和环境因素共同作用而形成的。这些疾病的同时发生被认为是一种巧合，而且已发现一种人类白细胞抗原（HLA）在这两种疾病的发病机制中起作用，它不仅与疾病的发展有关，而且与 RA 的严重程度有关。长期持续吸烟是哮喘和 RA 的相关危险因素，可导致下呼吸道慢性炎症（ACS）、抗瓜氨酸肽自身抗体（ACPA）的合成，也是血清阳性 RA 的致病因素。免疫耐受也是哮喘和 RA 发病的共同决定因素。编码 costimulatory 细胞的 CD40L 和 CD86 基因已被确定为这两种疾病的潜在治疗目标，并解释了哮喘和 RA 经常同时发生的原因。因此，遗传和免疫因素、T 淋巴细胞功能障碍和其他炎症细胞活性增强以及吸烟引起的 ACS 炎症并非哮喘和 RA 并发的偶然因素。哮喘患者罹患 RA 的风险增加。RA 与哮喘的高死亡率以及呼吸系统和其他系统合并症的高发病率有关。
{"title":"RYŠIO TARP REUMATOIDINIO ARTRITO IR ASTMOS ANALIZĖ LITERATŪROJE","authors":"Karolina Lukošiūtė, Austėja Malinauskaitė, Liucija Mažonaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.254","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.254","url":null,"abstract":"Reumatoidinis artritas (RA) ir astma yra lėtinės uždegiminės T limfocitų medijuotos ligos, kurių išsivystymą lemia genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Manoma, kad šių ligų pasireiškimas kartu yra neatsitiktinis ir nustatyta, kad abiejų ligų patogenezėje yra svarbus žmogaus leukocitų antigenas (HLA), susijęs ne tik su ligos išsivystymu, bet ir RA eigos sunkumu. Nuolatinis ilgalaikis cigarečių rūkymas yra susijęs astmos ir RA rizikos veiksnys, sukeliantis lėtinį apatinių kvėpavimo takų (AKT) uždegimą, anticitrulinuotų peptidų autoantikūnų (ACPA) sintezę, kas yra seropozityvaus RA patogenetinis veiksnys. Imunologinė tolerancija taip pat yra bendras astmos ir RA išsivystymą lemiantis veiksnys. Nustatyta, kad kostimuliacines ląsteles koduojantys CD40L ir CD86 genai gali būti abiejų ligų terapiniu taikiniu ir paaiškina neretai nustatomą astmos ir RA pasireiškimą kartu. Taigi, genetiniai ir imunologiniai veiksniai, T limfocitų disfunkcija ir padidėjęs kitų uždegiminių ląstelių aktyvumas, rūkymo sąlygotas AKT uždegimas yra neatsitiktinį astmos ir RA pasireiškimą kartu lemiantys veiksniai. Astma sergančių pacientų yra didesnė rizika susirgti RA. RA yra susijęs su didesnio mirštamumo nuo astmos bei kvėpavimo takų ir kitų sisteminių gretutinių ligų dažniu.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"153 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933783","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Užpakalinis grįžtamos encefalopatijos sindromas (angl. Posterior reversible encephalopathy syndrome, PRES) − tai ūminis arba poūmis neurologinis sindromas, pasireiškiantis galvos skausmu, regėjimo sutrikimais ir (ar) regėjimo lauko defektais, įvairaus lygio sąmonės sutrikimais, traukuliais, sumišimu ar įvairiais židininiais neurologiniais simptomais. PRES atveju galvos smegenų vaizdo tyrimuose stebimi vazogeninei požievinio edemai būdingi pokyčiai, dažniausiai parieto-okcipitaliniuose regionuose. Nors šio sindromo patofiziologija iki šiol nėra galutinai ištirta, stebimas ryšys su arterine hipertenzija, preeklampsija ir eklampsija, inkstų funkcijos nepakankamumu, infekcijomis, sepsiu, autoimuninėmis ligomis bei kai kurių imunosupresantų bei citotoksinių medikamentų vartojimu. PRES sindromas diagnozuojamas įvertinus klinikinius simptomus, būdingus pakitimus, matomus vaizdo tyrimuose, bei rizikos veiksnius. Laiku atlikta PRES diagnostika ir paskirtas gydymas, paremtas rizikos veiksnių korekcija, leidžia pasiekti visišką klinikinį bei radiologinį pažeidimų grįžtamumą.
{"title":"UŽPAKALINĖS GRĮŽTAMOSIOS ENCEFALOPATIJOS SINDROMAS: PATOFIZIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PROGNOZĖ","authors":"Dovilė Magenytė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.240","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.240","url":null,"abstract":"Užpakalinis grįžtamos encefalopatijos sindromas (angl. Posterior reversible encephalopathy syndrome, PRES) − tai ūminis arba poūmis neurologinis sindromas, pasireiškiantis galvos skausmu, regėjimo sutrikimais ir (ar) regėjimo lauko defektais, įvairaus lygio sąmonės sutrikimais, traukuliais, sumišimu ar įvairiais židininiais neurologiniais simptomais. PRES atveju galvos smegenų vaizdo tyrimuose stebimi vazogeninei požievinio edemai būdingi pokyčiai, dažniausiai parieto-okcipitaliniuose regionuose. Nors šio sindromo patofiziologija iki šiol nėra galutinai ištirta, stebimas ryšys su arterine hipertenzija, preeklampsija ir eklampsija, inkstų funkcijos nepakankamumu, infekcijomis, sepsiu, autoimuninėmis ligomis bei kai kurių imunosupresantų bei citotoksinių medikamentų vartojimu. PRES sindromas diagnozuojamas įvertinus klinikinius simptomus, būdingus pakitimus, matomus vaizdo tyrimuose, bei rizikos veiksnius. Laiku atlikta PRES diagnostika ir paskirtas gydymas, paremtas rizikos veiksnių korekcija, leidžia pasiekti visišką klinikinį bei radiologinį pažeidimų grįžtamumą.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134934836","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Fitogeniniai ir sintetiniai kanabinoidai yra dažniausiai vartojama psichoaktyvioji medžiaga. Daugėja duomenų apie širdies ritmo ir laidumo sutrikimus, susijusius su kanapių vartojimu. Tyrimo tikslas – apžvelgti naujausias publikacijas apie aritmijas ir kanapių vartojimą. Analizuotos 2018 – 2023 metų publikacijos iš PubMed, EBSCOhost, CrossRef duomenų bazių apie kanapių vartojimo sukeltas aritmijas ir laidžiosios širdies sistemos pažaidą. Rezultatai ir išvados. Kanapės ir sintetiniai kanabinoidai veikia autonominę nervų sistemą, miocitų jonų kanalus ir širdies laidžiąją sistemą. Kanapių vartojimas didina širdies aritmijų riziką. Šių medžiagų vartojimo sąlygoti širdies ritmo sutrikimai yra reti, tačiau gali būti pavojingi gyvybei. Aritmijos dažniau pasireiškia vartojantiems sintetinius kanabinoidus, vyrams, vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems depresija, išemine širdies liga. Dažniausiai vartojantys kanapes patiria prieširdžių virpėjimą. Yra duomenų apie kanapių vartojimo sąlygotą prieširdžių plazdėjimą, atrioventrikulines blokadas, silpno sinusinio mazgo sindromą, skilvelinę tachikardiją, skilvelių virpėjimą ir Brugados sindromą.
{"title":"ŠIRDIES ARITMIJOS IR KANAPIŲ VARTOJIMAS","authors":"Jūratė Vertelytė, Jūratė Barysienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.232","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.232","url":null,"abstract":"Fitogeniniai ir sintetiniai kanabinoidai yra dažniausiai vartojama psichoaktyvioji medžiaga. Daugėja duomenų apie širdies ritmo ir laidumo sutrikimus, susijusius su kanapių vartojimu. Tyrimo tikslas – apžvelgti naujausias publikacijas apie aritmijas ir kanapių vartojimą. Analizuotos 2018 – 2023 metų publikacijos iš PubMed, EBSCOhost, CrossRef duomenų bazių apie kanapių vartojimo sukeltas aritmijas ir laidžiosios širdies sistemos pažaidą. Rezultatai ir išvados. Kanapės ir sintetiniai kanabinoidai veikia autonominę nervų sistemą, miocitų jonų kanalus ir širdies laidžiąją sistemą. Kanapių vartojimas didina širdies aritmijų riziką. Šių medžiagų vartojimo sąlygoti širdies ritmo sutrikimai yra reti, tačiau gali būti pavojingi gyvybei. Aritmijos dažniau pasireiškia vartojantiems sintetinius kanabinoidus, vyrams, vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems depresija, išemine širdies liga. Dažniausiai vartojantys kanapes patiria prieširdžių virpėjimą. Yra duomenų apie kanapių vartojimo sąlygotą prieširdžių plazdėjimą, atrioventrikulines blokadas, silpno sinusinio mazgo sindromą, skilvelinę tachikardiją, skilvelių virpėjimą ir Brugados sindromą.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"17 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935230","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Steroidų indukuota vaikų ir paauglių psichozė yra retas, pavojingas ir mažai literatūroje aprašytas gliukokortikoidų (GKK) terapijos šalutinis reiškinys. Jo dažnis populiacijoje šiuo metu nežinomas. Aiškus patofiziologinis mechanizmas nėra žinomas, tačiau manoma, kad sintetiniai steroidai, aktyvuodami GKK receptorius bei veikdami neurotransmiterių sintezę, gali sukelti psichiatrinius simptomus. Steroidų indukuota psichozė gali pasireikšti įvairias simptomais (nuotaikos, elgesio sutrikimais, haliucinacijomis, kliedesiais). Specialistai, skirdami gydymą steroidais, turėtų kuo anksčiau atpažinti psichozės simptomus ir koreguoti gydymą. Nutraukus gydymą steroidais ar sumažinus dozę, psichozės simptomai dažniausiai praeina savaime, tačiau sudėtingesniais atvejais gali būti reikalingas gydymas antipsichotikais ar kitais vaistais.
{"title":"STEROIDŲ INDUKUOTA VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHOZĖ","authors":"Lukas Ragauskas","doi":"10.35988/sm-hs.2023.227","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.227","url":null,"abstract":"Steroidų indukuota vaikų ir paauglių psichozė yra retas, pavojingas ir mažai literatūroje aprašytas gliukokortikoidų (GKK) terapijos šalutinis reiškinys. Jo dažnis populiacijoje šiuo metu nežinomas. Aiškus patofiziologinis mechanizmas nėra žinomas, tačiau manoma, kad sintetiniai steroidai, aktyvuodami GKK receptorius bei veikdami neurotransmiterių sintezę, gali sukelti psichiatrinius simptomus. Steroidų indukuota psichozė gali pasireikšti įvairias simptomais (nuotaikos, elgesio sutrikimais, haliucinacijomis, kliedesiais). Specialistai, skirdami gydymą steroidais, turėtų kuo anksčiau atpažinti psichozės simptomus ir koreguoti gydymą. Nutraukus gydymą steroidais ar sumažinus dozę, psichozės simptomai dažniausiai praeina savaime, tačiau sudėtingesniais atvejais gali būti reikalingas gydymas antipsichotikais ar kitais vaistais.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"9 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935231","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Rūta Aliulytė, Lina Žemaitienė, Vaida Mizarienė, Darius Trepenaitis
Išsivysčiusių šalių visuomenės senėjimo stebėsenos rezultatai rodo sergamumo degeneracinėmis širdies vožtuvų ligomis didėjimą. Neširdinės operacijos atveju šiems pacientams nustatytas pooperacinių komplikacijų ir mirštamumo didėjimas, todėl itin svarbus tinkamas ligonių priešoperacinis ištyrimas, perioperacinės rizikos įvertinimas bei paciento paruošimas. Nuo paciento savybių ir operacijos pobūdžio priklausys jos eiga ir intervencijų eiliškumas. Širdies ydos, kurių simptomai ir sunkumas atitinka indikacijas korekcijai, turėtų būti koreguojamos prieš planinę neširdinę operaciją, tačiau skubios ar neatidėliotinos intervencijos gali būti atliekamos nepriklausomai nuo vožtuvo pažaidos sunkumo, pasirenkant atidų hemodinamikos monitoravimą. Neinvazinis hemodinamikos stebėjimas bei anesteziologo konsultacija itin svarbūs perioperaciniu laikotarpiu tiek mažos rizikos operacijos sunkios ydos atveju, tiek bet kurios operacijos vidutinės ar mažos ydos atveju. Perioperaciniu periodu skiriant ir nutraukiant antikoaguliantų vartojimą, būtina įvertinti vožtuvų ligomis sergančių pacientų kraujavimo bei tromboembolijos riziką. Minimalių intervencijų atveju, antikoaguliacinė terapija dažnai gali būti tęsiama arba nutraukiama itin trumpai. Prieš didelės kraujavimo rizikos operacijas siūlomas vitamino K antagonistų vartojimo nutraukimas ir pereinamojo gydymo taikymas, tačiau pastarasis rekomenduojamas ne visiems ne vitamino K antagonistus geriamuosius antikoaguliantus (NGAK) vartojantiems asmenims.
在发达国家，人口老龄化监测结果显示，退行性心脏瓣膜病的发病率有所增加。就非心脏手术而言，已观察到这些患者的术后并发症和死亡率增加，这就是为什么充分的术前筛查、围术期风险评估和患者准备至关重要。患者的特征和手术的性质将决定干预的过程和顺序。症状和严重程度符合矫治指征的心脏畸形应在择期非心脏手术前进行矫治，但无论瓣膜病变的严重程度如何，均可进行紧急或急诊干预，并可选择进行仔细的血流动力学监测。无论是重度畸形的低风险手术，还是中度或低度畸形的任何手术，无创血流动力学监测和麻醉师会诊在围手术期都是必不可少的。瓣膜病患者的出血和血栓栓塞风险必须在围手术期使用和停用抗凝药物时进行评估。在微创介入的情况下，抗凝治疗通常可以在很短的时间内继续或停止。建议在大出血手术前停用维生素 K 拮抗剂并使用桥接疗法，但不建议所有非维生素 K 拮抗剂口服抗凝剂（NVA）使用者使用后者。
{"title":"PACIENTO PARUOŠIMAS NEŠIRDINEI OPERACIJAI, ESANT ŠIRDIES VOŽTUVO PAŽAIDAI","authors":"Rūta Aliulytė, Lina Žemaitienė, Vaida Mizarienė, Darius Trepenaitis","doi":"10.35988/sm-hs.2023.223","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.223","url":null,"abstract":"Išsivysčiusių šalių visuomenės senėjimo stebėsenos rezultatai rodo sergamumo degeneracinėmis širdies vožtuvų ligomis didėjimą. Neširdinės operacijos atveju šiems pacientams nustatytas pooperacinių komplikacijų ir mirštamumo didėjimas, todėl itin svarbus tinkamas ligonių priešoperacinis ištyrimas, perioperacinės rizikos įvertinimas bei paciento paruošimas. Nuo paciento savybių ir operacijos pobūdžio priklausys jos eiga ir intervencijų eiliškumas. Širdies ydos, kurių simptomai ir sunkumas atitinka indikacijas korekcijai, turėtų būti koreguojamos prieš planinę neširdinę operaciją, tačiau skubios ar neatidėliotinos intervencijos gali būti atliekamos nepriklausomai nuo vožtuvo pažaidos sunkumo, pasirenkant atidų hemodinamikos monitoravimą. Neinvazinis hemodinamikos stebėjimas bei anesteziologo konsultacija itin svarbūs perioperaciniu laikotarpiu tiek mažos rizikos operacijos sunkios ydos atveju, tiek bet kurios operacijos vidutinės ar mažos ydos atveju. Perioperaciniu periodu skiriant ir nutraukiant antikoaguliantų vartojimą, būtina įvertinti vožtuvų ligomis sergančių pacientų kraujavimo bei tromboembolijos riziką. Minimalių intervencijų atveju, antikoaguliacinė terapija dažnai gali būti tęsiama arba nutraukiama itin trumpai. Prieš didelės kraujavimo rizikos operacijas siūlomas vitamino K antagonistų vartojimo nutraukimas ir pereinamojo gydymo taikymas, tačiau pastarasis rekomenduojamas ne visiems ne vitamino K antagonistus geriamuosius antikoaguliantus (NGAK) vartojantiems asmenims.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"42 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935242","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Gabrielė Žaliukaitė, Eglė Majauskienė, Pranas Šerpytis
Plaučių arterijos trombinė embolija (PATE) − kardiopulmoninė būklė, kurios klinikinis pasireiškimas gali būti nenuspėjamas, diagnostika sudėtinga, todėl reikalauja iš gydytojų specialistų kruopštaus dėmesio. PATE – svarbi ir potencialiai mirtina būklė, kurią sukelia plaučių arterijos užsikimšimas kraujo krešuliu. Paprastai tai atsitinka, kai kraujo krešulys giliosiose kojų venose atitrūksta ir nukeliauja į plaučius. Šiame straipsnyje apžvelgiama PATE patogenezė, jos etiologija, rizikos veiksniai, ligos simptomai, pateikiamos aktualios PATE diagnostikos ir gydymo gairės, remiantis atnaujintomis Europos kardiologų draugijos gairėmis ir pastarųjų metųmokslinės literatūros šaltiniais.
{"title":"ŪMINĖ PLAUČIŲ ARTERIJOS TROMBINĖ EMBOLIJA: DIAGNOSTIKA IR GYDYMO GAIRĖS","authors":"Gabrielė Žaliukaitė, Eglė Majauskienė, Pranas Šerpytis","doi":"10.35988/sm-hs.2023.257","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.257","url":null,"abstract":"Plaučių arterijos trombinė embolija (PATE) − kardiopulmoninė būklė, kurios klinikinis pasireiškimas gali būti nenuspėjamas, diagnostika sudėtinga, todėl reikalauja iš gydytojų specialistų kruopštaus dėmesio. PATE – svarbi ir potencialiai mirtina būklė, kurią sukelia plaučių arterijos užsikimšimas kraujo krešuliu. Paprastai tai atsitinka, kai kraujo krešulys giliosiose kojų venose atitrūksta ir nukeliauja į plaučius. Šiame straipsnyje apžvelgiama PATE patogenezė, jos etiologija, rizikos veiksniai, ligos simptomai, pateikiamos aktualios PATE diagnostikos ir gydymo gairės, remiantis atnaujintomis Europos kardiologų draugijos gairėmis ir pastarųjų metųmokslinės literatūros šaltiniais.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"17 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933781","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Vitamino D, vieno iš riebaluose tirpių vitaminų, kuris šiuo metu priskiriamas net ir neurosteroidų grupei, trūkumas ar nepakankamas jo kiekis nustatomas daugeliui žmonių visame pasaulyje. Atliekant mokslinius tyrimus, nustatoma vis daugiau sąsajų tarp vitamino D stokos ir neurologinių sutrikimų. Šiuo metu randama vis daugiau įrodymų, kad vitaminas D turi įtakos Alzheimerio ligos, epilepsijos vystymuisi, neretai nuo jo priklauso net ligos eiga ir jos sunkumas. Randama duomenų apie šio vitamino trūkumo poveikį galvos skausmams, migrenai. Tyrimo tikslas − remiantis moksline literatūra apžvelgti vitamino D įtaką anksčiau minėtiems neurologiniams sutrikimams.
维生素 D 是目前甚至被归类为神经类固醇的脂溶性维生素之一，世界上许多人都存在维生素 D 缺乏或含量不足的问题。越来越多的研究发现，维生素 D 缺乏与神经系统疾病之间存在联系。现在有越来越多的证据表明，维生素 D 在阿尔茨海默氏症、癫痫的发病过程中发挥作用，甚至对疾病的病程和严重程度也有影响。关于缺乏维生素 D 对头痛和偏头痛的影响的证据也在不断涌现。本研究旨在根据科学文献回顾维生素 D 对上述神经系统疾病的影响。
{"title":"VITAMINAS D IR NEUROLOGINIAI SUTRIKIMAI","authors":"Rugilė Vareikaitė, Gintarė Kondratavičiūtė, Ieva Petrauskaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.248","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.248","url":null,"abstract":"Vitamino D, vieno iš riebaluose tirpių vitaminų, kuris šiuo metu priskiriamas net ir neurosteroidų grupei, trūkumas ar nepakankamas jo kiekis nustatomas daugeliui žmonių visame pasaulyje. Atliekant mokslinius tyrimus, nustatoma vis daugiau sąsajų tarp vitamino D stokos ir neurologinių sutrikimų. Šiuo metu randama vis daugiau įrodymų, kad vitaminas D turi įtakos Alzheimerio ligos, epilepsijos vystymuisi, neretai nuo jo priklauso net ligos eiga ir jos sunkumas. Randama duomenų apie šio vitamino trūkumo poveikį galvos skausmams, migrenai. Tyrimo tikslas − remiantis moksline literatūra apžvelgti vitamino D įtaką anksčiau minėtiems neurologiniams sutrikimams.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"143 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134934961","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Didėjantis antikoaguliantų vartojimas sunkina chirurginių intervencijų planavimą. Nutraukus šių vaistų vartojimą per anksti, gerokai padidėja trombozių rizika, o nutraukus per vėlai, didėja kraujavimo rizika operacijos metu. Prieš operaciją svarbu įvertinti paciento gretutines ligas, kraujavimo ir tromboembolijų, planuojamos operacijos kraujavimo riziką. Įvertinus šiuos veiksnius, galimos trys antikoaguliantų skyrimo taktikos: tęsti, nutraukti peroralinių antikoaguliantų vartojimą arba skirti pakaitinę antikoaguliantų terapiją. Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti mokslinę literatūrą, aprašančią antikoaguliantus ir jų vartojimo rekomendacijas perioperaciniu laikotarpiu.
{"title":"PERORALINIŲ ANTIKOAGULIANTŲ VARTOJIMAS PERIOPERACINIU LAIKOTARPIU","authors":"Monika Bružaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.258","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.258","url":null,"abstract":"Didėjantis antikoaguliantų vartojimas sunkina chirurginių intervencijų planavimą. Nutraukus šių vaistų vartojimą per anksti, gerokai padidėja trombozių rizika, o nutraukus per vėlai, didėja kraujavimo rizika operacijos metu. Prieš operaciją svarbu įvertinti paciento gretutines ligas, kraujavimo ir tromboembolijų, planuojamos operacijos kraujavimo riziką. Įvertinus šiuos veiksnius, galimos trys antikoaguliantų skyrimo taktikos: tęsti, nutraukti peroralinių antikoaguliantų vartojimą arba skirti pakaitinę antikoaguliantų terapiją. Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti mokslinę literatūrą, aprašančią antikoaguliantus ir jų vartojimo rekomendacijas perioperaciniu laikotarpiu.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"26 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933735","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Periferinių arterijų liga (PAL) – dažnai neatpažinta liga, kurios metu pažeidžiama galūnių kraujotaka dėl arterijų stenozės ar okliuzijos. Svarbiausi rizikos veiksniai yra cukrinis diabetas, rūkymas ir nekontroliuojama arterinė hipertenzija. Liga gali būti besimptomė, pasireikšti protarpiniu šlubavimu ar progresuoti iki galūnių išemijos. Pagrindinis diagnostikos metodas yra kulkšnies – žasto indekso matavimas. Ligos progresavimas priklauso nuo laiku taikytos pirminės ir antrinės prevencijos, medikamentinio ar chirurginio gydymo. Tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą išnagrinėti ir aprašyti periferinių arterijų ligos rizikos veiksnius, klasifikaciją, klinikinę išraišką, prevenciją, diagnostikos ir gydymo metodus. Metodika. Literatūros paieška buvo atliekama PubMed, ScienceDirect duomenų bazėse. Literatūra atrinkta naudojant įvairius raktažodžių junginius. Didžioji dalis apžvelgtų publikacijų ne senesnės nei 5 metų. Straipsnyje pateikiama apibendrinta mokslinės literatūros apžvalga. Išvados. Norint laiku diagnozuoti PAL, svarbu identifikuoti rizikos veiksnių turinčius pacientus ir atlikti KŽI matavimą. Gyvensenos korekcija ir gretutinių ligų gydymas yra svarbiausia PAL prevencijos dalis. PAL gydoma trombocitų agregaciją slopinančiais vaistais arba antikoaguliantais. Chirurginis gydymas taikomas tuomet, kai nepadeda gyvensenos korekcija ir konservatyvus gydymas. Šeimos gydytojo ir kitų specialistų bendradarbiavimas bei paciento įsitraukimas į gydymą gali užkirsti kelią ligos progresavimui.
外周动脉疾病（PAD）是一种常被忽视的疾病，四肢供血受到动脉狭窄或闭塞的影响。主要的危险因素是糖尿病、吸烟和未得到控制的动脉高血压。这种疾病可能没有症状，表现为间歇性跛行或发展为肢体缺血。主要诊断方法是测量踝肱指数。疾病的进展取决于及时的一级和二级预防、药物或手术治疗。目的分析科学文献，描述外周动脉疾病的危险因素、分类、临床表现、预防、诊断和治疗方法。方法。在 PubMed 和 ScienceDirect 数据库中进行文献检索。使用各种关键词组合筛选文献。所查阅的大部分出版物发表时间不足 5 年。本文对科学文献进行了综述。结论识别具有风险因素的患者和测量 QOL 对于及时诊断 PAL 非常重要。改变生活方式和治疗合并症是预防 PAL 的最重要部分。PAL 可通过血小板聚集抑制剂或抗凝剂进行治疗。如果纠正生活方式和保守治疗无效，则采用手术治疗。家庭医生和其他专科医生的合作以及患者对治疗的参与可以防止疾病的恶化。
{"title":"PERIFERINIŲ ARTERIJŲ LIGA – NUO ĮTARIMO IKI GYDYMO","authors":"Simona Monkelytė, Paulina Stasiukynaitė, Aurimas Rapalavičius","doi":"10.35988/sm-hs.2023.242","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.242","url":null,"abstract":"Periferinių arterijų liga (PAL) – dažnai neatpažinta liga, kurios metu pažeidžiama galūnių kraujotaka dėl arterijų stenozės ar okliuzijos. Svarbiausi rizikos veiksniai yra cukrinis diabetas, rūkymas ir nekontroliuojama arterinė hipertenzija. Liga gali būti besimptomė, pasireikšti protarpiniu šlubavimu ar progresuoti iki galūnių išemijos. Pagrindinis diagnostikos metodas yra kulkšnies – žasto indekso matavimas. Ligos progresavimas priklauso nuo laiku taikytos pirminės ir antrinės prevencijos, medikamentinio ar chirurginio gydymo. Tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą išnagrinėti ir aprašyti periferinių arterijų ligos rizikos veiksnius, klasifikaciją, klinikinę išraišką, prevenciją, diagnostikos ir gydymo metodus. Metodika. Literatūros paieška buvo atliekama PubMed, ScienceDirect duomenų bazėse. Literatūra atrinkta naudojant įvairius raktažodžių junginius. Didžioji dalis apžvelgtų publikacijų ne senesnės nei 5 metų. Straipsnyje pateikiama apibendrinta mokslinės literatūros apžvalga. Išvados. Norint laiku diagnozuoti PAL, svarbu identifikuoti rizikos veiksnių turinčius pacientus ir atlikti KŽI matavimą. Gyvensenos korekcija ir gretutinių ligų gydymas yra svarbiausia PAL prevencijos dalis. PAL gydoma trombocitų agregaciją slopinančiais vaistais arba antikoaguliantais. Chirurginis gydymas taikomas tuomet, kai nepadeda gyvensenos korekcija ir konservatyvus gydymas. Šeimos gydytojo ir kitų specialistų bendradarbiavimas bei paciento įsitraukimas į gydymą gali užkirsti kelią ligos progresavimui.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"37 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933736","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Mokslo įrodymais pagrįsta praktika yra viena iš pagrindinių visų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kompetencijų [7], tačiau Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 metų gairėse pripažįstama, kad slaugos mokslo įrodymais grįstų sprendimų įgyvendinimas praktikoje iki šiol yra nepakankamas [21]. Diegiant mokslo įrodymais grįstą slaugos praktiką, svarbus darbuotojų pasirengimas ir požiūris, todėl tyrimai, analizuojantys slaugytojų žinias, nuostatas, įgūdžius yra svarbi ir neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugų teikimo gerinimo grandis [16]. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų žinias, požiūrį ir įgūdžius taikyti mokslo įrodymus klinikinėje praktikoje. Tyrimas atliktas stacionarinio gydymo įstaigose. Tiriamieji – stacionarinio gydymo įstaigų visų profilių skyrių slaugytojai. Taikytas metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimui naudotas standartizuotas, adaptuotas Mokslo įrodymais pagrįstos praktikos klausimynas (angl. Evidence-based practice questionnaire, EBPQ). Rezultatai: jaunesnio amžiaus slaugytojai, turintys aukštesnio lygmens išsilavinimą ir trumpesnį darbo stažą, nurodė labiau teigiamą požiūrį į įrodymais pagrįstą slaugą, savo žinias ir įgūdžius įsivertino geriau ir, jų nuomone, dažniau taikė mokslo įrodymus savo klinikinėje praktikoje nei vyresni, žemesnio išsilavinimo lygmens ir didesnį darbo stažą turintys slaugytojai.
{"title":"MOKSLO ĮRODYMŲ TAIKYMAS KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE: SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS, ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI","authors":"Rimantė Morkūnienė, Asta Mažionienė, Anželika Zavackienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.225","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.225","url":null,"abstract":"Mokslo įrodymais pagrįsta praktika yra viena iš pagrindinių visų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kompetencijų [7], tačiau Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 metų gairėse pripažįstama, kad slaugos mokslo įrodymais grįstų sprendimų įgyvendinimas praktikoje iki šiol yra nepakankamas [21]. Diegiant mokslo įrodymais grįstą slaugos praktiką, svarbus darbuotojų pasirengimas ir požiūris, todėl tyrimai, analizuojantys slaugytojų žinias, nuostatas, įgūdžius yra svarbi ir neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugų teikimo gerinimo grandis [16]. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų žinias, požiūrį ir įgūdžius taikyti mokslo įrodymus klinikinėje praktikoje. Tyrimas atliktas stacionarinio gydymo įstaigose. Tiriamieji – stacionarinio gydymo įstaigų visų profilių skyrių slaugytojai. Taikytas metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimui naudotas standartizuotas, adaptuotas Mokslo įrodymais pagrįstos praktikos klausimynas (angl. Evidence-based practice questionnaire, EBPQ). Rezultatai: jaunesnio amžiaus slaugytojai, turintys aukštesnio lygmens išsilavinimą ir trumpesnį darbo stažą, nurodė labiau teigiamą požiūrį į įrodymais pagrįstą slaugą, savo žinias ir įgūdžius įsivertino geriau ir, jų nuomone, dažniau taikė mokslo įrodymus savo klinikinėje praktikoje nei vyresni, žemesnio išsilavinimo lygmens ir didesnį darbo stažą turintys slaugytojai.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"30 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933800","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：