Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12138
Audronė Baškienė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjami bibliotekos rankraščių fonde saugomi darbuotojų, gimusių tremtyje ar išgyvenusių tremtį, atsiminimai bei dienoraščiai. Bibliotekininkė Nijolia Kasparavičienė buvusių politinių kalinių ir tremtinių, dirbančių bibliotekoje, atsiminimus sudėjo į kraštotyros darbą „Ilgi tremties metai“ (1991). Užrašyti dešimties darbuotojų atsiminimai, kurie papildyti nuotraukomis ir dokumentais. 1991 m. ir 1992 m. tremtiniai organizavo ekspedicijas į Kazachstaną ir Sibirą. Taip atsirado du dienoraščiai „Antroji ekspedicija į Karlagą“ (1991 rugpjūčio 9–19 d.) ir „Po Sibiro platybes“ (1992 rugpjūčio 4–22 d.). Įspūdžius dienoraščio forma užrašė bibliotekininkė, tremtinių dukra Nijolia Kasparavičienė. Pagrindinė mintis atsiminimuose – asmeninis likimas siejamas su Lietuvos likimu. Dienoraščiuose fiksuojamos aplankytos vietos, minimi sutikti žmonės, perteikiamas jų požiūris į praeitį, nuomonė apie nepriklausomos Lietuvos ateitį. Dienoraščių autorė nesinaudojo jokia literatūra, istorine medžiaga. Tai padieniui užfiksuoti faktai ir asmeniniai išgyvenimai.
{"title":"Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojų egodokumentai: atsiminimai iš tremties, dienoraščiai","authors":"Audronė Baškienė","doi":"10.15388/BIBLITA.2017.12138","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLITA.2017.12138","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje nagrinėjami bibliotekos rankraščių fonde saugomi darbuotojų, gimusių tremtyje ar išgyvenusių tremtį, atsiminimai bei dienoraščiai. Bibliotekininkė Nijolia Kasparavičienė buvusių politinių kalinių ir tremtinių, dirbančių bibliotekoje, atsiminimus sudėjo į kraštotyros darbą „Ilgi tremties metai“ (1991). Užrašyti dešimties darbuotojų atsiminimai, kurie papildyti nuotraukomis ir dokumentais. 1991 m. ir 1992 m. tremtiniai organizavo ekspedicijas į Kazachstaną ir Sibirą. Taip atsirado du dienoraščiai „Antroji ekspedicija į Karlagą“ (1991 rugpjūčio 9–19 d.) ir „Po Sibiro platybes“ (1992 rugpjūčio 4–22 d.). Įspūdžius dienoraščio forma užrašė bibliotekininkė, tremtinių dukra Nijolia Kasparavičienė. Pagrindinė mintis atsiminimuose – asmeninis likimas siejamas su Lietuvos likimu. Dienoraščiuose fiksuojamos aplankytos vietos, minimi sutikti žmonės, perteikiamas jų požiūris į praeitį, nuomonė apie nepriklausomos Lietuvos ateitį. Dienoraščių autorė nesinaudojo jokia literatūra, istorine medžiaga. Tai padieniui užfiksuoti faktai ir asmeniniai išgyvenimai.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47272315","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12124
Arvydas Pacevičius
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje, remiantis projektinės veiklos ir fundamentinių tyrimų rezultatų analize, aptariami paskutinių penkerių metų egodokumentų tyrimų pasiekimai ir perspektyvios studijų kryptys, ryškėjančios europinėje mokslo erdvėje ir Lietuvoje. Lietuvoje apie 2010 metus į mokslinį diskursą įvedus naują terminą egodokumentas, pastebimos sistemingesnės raštijos pirmuoju asmeniu studijos (projektai LEGODOK ir „Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazės (AKdb) kūrimas“). Lietuvoje bendrąja tyrimų tendencija laikytinos elito savimonės ir tapatumo raiškos studijos, į tyrimų lauką įtraukiančios naujus šaltinius (album amicorum). Tarpdalykiniai ,,apačių“ tyrimai veržliai plėtojami Šiaurės Europoje. Villa Vignoni forumas inspiravo solidžias publikacijas, skirtas asmens, šeimos ir bendruomenių tapatumams transkultūrinėje perspektyvoje. Kaimyninėje Lenkijoje leidžiami egodokumentiniai istorijos šaltiniai ir fundamentiniai tyrimai neretai aprėpia ir senosios Lietuvos problematiką. Daroma išvada, kad plečiant tarptautinį bendradarbiavimą su kaimynais, Lietuvoje tęstini tiek lietuviškos egodokumentikos paveldo kaip kalbinės tapatybės raiškos, tiek transkultūriniai daugiakalbystės ir įvairialypio tapatumo sklaidos modernėjančioje visuomenėje tyrimai.
{"title":"Egodokumentų tyrimai: senos erdvės – nauji horizontai","authors":"Arvydas Pacevičius","doi":"10.15388/BIBLITA.2017.12124","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLITA.2017.12124","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje, remiantis projektinės veiklos ir fundamentinių tyrimų rezultatų analize, aptariami paskutinių penkerių metų egodokumentų tyrimų pasiekimai ir perspektyvios studijų kryptys, ryškėjančios europinėje mokslo erdvėje ir Lietuvoje. Lietuvoje apie 2010 metus į mokslinį diskursą įvedus naują terminą egodokumentas, pastebimos sistemingesnės raštijos pirmuoju asmeniu studijos (projektai LEGODOK ir „Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazės (AKdb) kūrimas“). Lietuvoje bendrąja tyrimų tendencija laikytinos elito savimonės ir tapatumo raiškos studijos, į tyrimų lauką įtraukiančios naujus šaltinius (album amicorum). Tarpdalykiniai ,,apačių“ tyrimai veržliai plėtojami Šiaurės Europoje. Villa Vignoni forumas inspiravo solidžias publikacijas, skirtas asmens, šeimos ir bendruomenių tapatumams transkultūrinėje perspektyvoje. Kaimyninėje Lenkijoje leidžiami egodokumentiniai istorijos šaltiniai ir fundamentiniai tyrimai neretai aprėpia ir senosios Lietuvos problematiką. Daroma išvada, kad plečiant tarptautinį bendradarbiavimą su kaimynais, Lietuvoje tęstini tiek lietuviškos egodokumentikos paveldo kaip kalbinės tapatybės raiškos, tiek transkultūriniai daugiakalbystės ir įvairialypio tapatumo sklaidos modernėjančioje visuomenėje tyrimai.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43146407","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/BIBLLITA.2018.V.11774
Angelė Mikelinskaitė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje, remiantis režisieriaus Juozo Miltinio (1907–1994) asmenine biblioteka, nagrinėjamos šios kolekcijos knygose išlikusios marginalinės pastabos: informaciniai įrašai, tekstai, ženklai ir žymos, sutelkiant dėmesį į „pogamybines“ marginalines pastabas, kurios atsirado kaip bibliotekos savininko darbo su knyga išraiška. Aiškinamas šių marginalijų santykis su knygos teksto turiniu, tematika. Aptariamas marginalijų turinys, funkcinė prigimtis ir reikšmė, apžvelgiama, ką liudija šie pagalbiniai informaciniai įrašai už knygos pagrindinio teksto. Tyrinėjant režisieriaus asmeninės bibliotekos marginalinius įrašus, ieškoma sąsajų su asmenybe, jos veikla bei santykių su aplinka.
{"title":"„Koks aš esu...“: režisieriaus Juozo Miltinio asmeninės bibliotekos knygų pastabos","authors":"Angelė Mikelinskaitė","doi":"10.15388/BIBLLITA.2018.V.11774","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLLITA.2018.V.11774","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje, remiantis režisieriaus Juozo Miltinio (1907–1994) asmenine biblioteka, nagrinėjamos šios kolekcijos knygose išlikusios marginalinės pastabos: informaciniai įrašai, tekstai, ženklai ir žymos, sutelkiant dėmesį į „pogamybines“ marginalines pastabas, kurios atsirado kaip bibliotekos savininko darbo su knyga išraiška. Aiškinamas šių marginalijų santykis su knygos teksto turiniu, tematika. Aptariamas marginalijų turinys, funkcinė prigimtis ir reikšmė, apžvelgiama, ką liudija šie pagalbiniai informaciniai įrašai už knygos pagrindinio teksto. Tyrinėjant režisieriaus asmeninės bibliotekos marginalinius įrašus, ieškoma sąsajų su asmenybe, jos veikla bei santykių su aplinka.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"66922198","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12128
Jolita Sarcevičienė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnio centre – 1722–1733 m. Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos kasdienės veiklos dienoraštis, kuriame fiksuojami susitikimai, korespondencija, valdų administravimo klausimai, autoriaus sveikatos būklė, kelionių maršrutai, LDK tribunole nagrinėtos bylos, kiti įvairūs veiklos faktai. Jame nerasime refleksinio pobūdžio minčių, aiškiai jaučiama emocinė autoriaus distancija nuo aprašomų įvykių. A. K. Sapiegos gyvenimo ritmą lėmė ne tik ūkiniai reikalai, bet ir valstybės institucijų – Tribunolo, seimelių, Seimo – darbo sesijos. Susipažinus su dienoraštyje užfiksuotos informacijos temomis, keliama prielaida apie autocenzūrą, turėjusią įtaką fiksuojamos informacijos pasirinkimui. Todėl straipsnio tikslas – pristatyti šaltinio įrašų temas, aptarti informacinį bei parenetinį jų pobūdį ir taip išryškinti kai kuriuos aspektus, kurie galėtų paliudyti, kad autorius atsirinkdavo dienoraštyje pateikiamą informaciją, ir atskleisti autocenzūros įtaką rašant dienoraštį. Autorius sąmoningai atskyrė ne tik žemvaldžio gyvenimą nuo politiko gyvenimo, bet ir viešojo bei privataus asmens gyvenimus. Orientuodamasis į būsimus skaitytojus, A. K. Sapiega cenzūravo užrašus, susikoncentravo į tuos įvykius, kurie turėjo ar galėjo suformuoti teigiamą jo įvaizdį paveldėtojų akyse. Nors šaltinis ir atskleidžia įvairialypius Merkinės seniūno kasdienio gyvenimo epizodus, jame brėžiami migloti autoriaus asmenybės kontūrai.
{"title":"Autocenzūros galia: Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos 1722–1733 m. užrašai","authors":"Jolita Sarcevičienė","doi":"10.15388/BIBLITA.2017.12128","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLITA.2017.12128","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnio centre – 1722–1733 m. Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos kasdienės veiklos dienoraštis, kuriame fiksuojami susitikimai, korespondencija, valdų administravimo klausimai, autoriaus sveikatos būklė, kelionių maršrutai, LDK tribunole nagrinėtos bylos, kiti įvairūs veiklos faktai. Jame nerasime refleksinio pobūdžio minčių, aiškiai jaučiama emocinė autoriaus distancija nuo aprašomų įvykių. A. K. Sapiegos gyvenimo ritmą lėmė ne tik ūkiniai reikalai, bet ir valstybės institucijų – Tribunolo, seimelių, Seimo – darbo sesijos. Susipažinus su dienoraštyje užfiksuotos informacijos temomis, keliama prielaida apie autocenzūrą, turėjusią įtaką fiksuojamos informacijos pasirinkimui. Todėl straipsnio tikslas – pristatyti šaltinio įrašų temas, aptarti informacinį bei parenetinį jų pobūdį ir taip išryškinti kai kuriuos aspektus, kurie galėtų paliudyti, kad autorius atsirinkdavo dienoraštyje pateikiamą informaciją, ir atskleisti autocenzūros įtaką rašant dienoraštį. Autorius sąmoningai atskyrė ne tik žemvaldžio gyvenimą nuo politiko gyvenimo, bet ir viešojo bei privataus asmens gyvenimus. Orientuodamasis į būsimus skaitytojus, A. K. Sapiega cenzūravo užrašus, susikoncentravo į tuos įvykius, kurie turėjo ar galėjo suformuoti teigiamą jo įvaizdį paveldėtojų akyse. Nors šaltinis ir atskleidžia įvairialypius Merkinės seniūno kasdienio gyvenimo epizodus, jame brėžiami migloti autoriaus asmenybės kontūrai.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45078254","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/biblita.2017.12135
Zita Pikelytė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjami Panevėžio apskrities Krekenavos miestelyje 1920–1945 metais gyvenusio ir dirbusio fotografo Tado Bajorūno užrašai – paprasta užrašų knygelė, kurioje surašytos jo 1934–1941 metais gautos pajamos. Atlikę atvejo studiją – išanalizavę šiuos užrašus, galime sužinoti, ar tuo laikotarpiu fotografija mažame miestelyje buvo pelningas verslas ir kokia veikla, neskaitant fotografijos, fotografas dar užsiėmė, kiek daugiausia pajamų gavo ir už kokią veiklą. Apibendrinę rezultatus ir pasitelkę duomenis, atspindinčius kitų Lietuvos regionuose aptariamuoju laikotarpiu dirbusių fotografų veiklą, galėsime susidaryti bendrą jų ekonominės situacijos vaizdą.
{"title":"Krekenavos fotografo Tado Bajorūno darbo užrašai","authors":"Zita Pikelytė","doi":"10.15388/biblita.2017.12135","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/biblita.2017.12135","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje nagrinėjami Panevėžio apskrities Krekenavos miestelyje 1920–1945 metais gyvenusio ir dirbusio fotografo Tado Bajorūno užrašai – paprasta užrašų knygelė, kurioje surašytos jo 1934–1941 metais gautos pajamos. Atlikę atvejo studiją – išanalizavę šiuos užrašus, galime sužinoti, ar tuo laikotarpiu fotografija mažame miestelyje buvo pelningas verslas ir kokia veikla, neskaitant fotografijos, fotografas dar užsiėmė, kiek daugiausia pajamų gavo ir už kokią veiklą. Apibendrinę rezultatus ir pasitelkę duomenis, atspindinčius kitų Lietuvos regionuose aptariamuoju laikotarpiu dirbusių fotografų veiklą, galėsime susidaryti bendrą jų ekonominės situacijos vaizdą.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44435001","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/biblita.2017.12132
Aldona Ruseckaitė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Julijos Žymantienės-Žemaitės (1845–1921) privačiosios raštijos ir egodokumentų išliko gana daug. Paminėtina autobiografija, apimanti laikotarpį iki kūrybinio kelio pradžios 1892 metais, kurioje atsiskleidžia bajoriška tėvų kilmė, pirmi rašytojos mokslai, šeimyninio gyvenimo sunkumai, troškimas šviestis. Vėliau Žemaitės gyvenimą padeda atkurti autobiografiniai pasakojimai „Pasiklausymai“, „Iš mano atsiminimų“, „Iš baudžiavos laikų“, „Pirmieji mano žingsniai“, „Kalėjime“, taip pat rašinys „Povilas Višinskis“ (1916 m.), kuriame prisimenami pirmieji kūrybiniai žingsniai. Kaip atskirą egodokumentų grupę galima išskirti Žemaitės laiškus spaudos darbuotojui, literatūros kritikui Povilui Višinskiui (1875–1906, išliko daugiau nei 70 laiškų), taip pat artimam bičiuliui Konstantinui Petrauskui (1878–1947, išliko daugiau kaip 60 laiškų). Laiškuose P. Višinskiui ryškėja kūrybos vingiai, abejonės, asmenybės formavimasis, laukiama kūrybos mėginimų kritikos ar pritarimo tam. O štai svarbiausia laiškų K. Petrauskui tema yra meilė, atskleidžianti šio vėlyvo rašytojos jausmo gyvybingumą, suteikianti asmenybei ypatingų spalvų ir bruožų. Be to, laiškai plačiai atveria 1911–1915 metų politinio ir kultūrinio Vilniaus gyvenimo foną.
{"title":"Rašytojos Žemaitės (meninė) gyvenimo rekonstrukcija remiantis archyvalijomis","authors":"Aldona Ruseckaitė","doi":"10.15388/biblita.2017.12132","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/biblita.2017.12132","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Julijos Žymantienės-Žemaitės (1845–1921) privačiosios raštijos ir egodokumentų išliko gana daug. Paminėtina autobiografija, apimanti laikotarpį iki kūrybinio kelio pradžios 1892 metais, kurioje atsiskleidžia bajoriška tėvų kilmė, pirmi rašytojos mokslai, šeimyninio gyvenimo sunkumai, troškimas šviestis. Vėliau Žemaitės gyvenimą padeda atkurti autobiografiniai pasakojimai „Pasiklausymai“, „Iš mano atsiminimų“, „Iš baudžiavos laikų“, „Pirmieji mano žingsniai“, „Kalėjime“, taip pat rašinys „Povilas Višinskis“ (1916 m.), kuriame prisimenami pirmieji kūrybiniai žingsniai. Kaip atskirą egodokumentų grupę galima išskirti Žemaitės laiškus spaudos darbuotojui, literatūros kritikui Povilui Višinskiui (1875–1906, išliko daugiau nei 70 laiškų), taip pat artimam bičiuliui Konstantinui Petrauskui (1878–1947, išliko daugiau kaip 60 laiškų). Laiškuose P. Višinskiui ryškėja kūrybos vingiai, abejonės, asmenybės formavimasis, laukiama kūrybos mėginimų kritikos ar pritarimo tam. O štai svarbiausia laiškų K. Petrauskui tema yra meilė, atskleidžianti šio vėlyvo rašytojos jausmo gyvybingumą, suteikianti asmenybei ypatingų spalvų ir bruožų. Be to, laiškai plačiai atveria 1911–1915 metų politinio ir kultūrinio Vilniaus gyvenimo foną.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48577783","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12134
Vytautas Petras Plečkaitis
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje aptariamas J. Šaulio susirašinėjimas su Lietuvos visuomenės veikėja, rašytoja Gabriele Petkevičaite–Bite, kurios dėka būsimasis signataras gavo stipendiją ir puikų išsilavinimą Vakaruose, vienas iš pirmųjų lietuvių tautinio judėjimo dalyvių apsigynė daktaro laipsnį. J. Šaulys ir G. Petkevičaitė susirašinėjo apie 20 metų. Straipsnyje remiamasi daugiausiai Klaipėdos universiteto rankraštyne esančiais G. Bitės laiškais ir atvirukais. Susirašinėjimas apima beveik du dešimtmečius ir atskleidžia ne tik visuomeninę J. Šaulio veiklą, bet ir šiltus bei draugiškus abiejų iškilių asmenybių santykius, pagarbą vienas kitam, taip pat abiejų žinomų Lietuvos kultūrinio gyvenimo asmenybių buities ypatumus.
{"title":"Vieši privatūs reikalai signataro Jurgio Šaulio (1879–1948) ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės korespondencijoje","authors":"Vytautas Petras Plečkaitis","doi":"10.15388/BIBLITA.2017.12134","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLITA.2017.12134","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje aptariamas J. Šaulio susirašinėjimas su Lietuvos visuomenės veikėja, rašytoja Gabriele Petkevičaite–Bite, kurios dėka būsimasis signataras gavo stipendiją ir puikų išsilavinimą Vakaruose, vienas iš pirmųjų lietuvių tautinio judėjimo dalyvių apsigynė daktaro laipsnį. J. Šaulys ir G. Petkevičaitė susirašinėjo apie 20 metų. Straipsnyje remiamasi daugiausiai Klaipėdos universiteto rankraštyne esančiais G. Bitės laiškais ir atvirukais. Susirašinėjimas apima beveik du dešimtmečius ir atskleidžia ne tik visuomeninę J. Šaulio veiklą, bet ir šiltus bei draugiškus abiejų iškilių asmenybių santykius, pagarbą vienas kitam, taip pat abiejų žinomų Lietuvos kultūrinio gyvenimo asmenybių buities ypatumus.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46645086","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12129
Vika Veličkaitė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje apžvelgiama Mykolo Kazimiero Radvilos, vadinamo Žuvele, dienoraščio specifika egodokumentinių tyrimų kontekste. Beveik visą gyvenimą sąmoningai didiko rašytas dienoraštis atskleidžia ne tik kultūrinės Baroko epochos specifiką, bet ir individualius asmenybės bruožus. Pirmame skyriuje pristatoma dienoraščio specifika – šaltinyje gausu itinerarinio pobūdžio tyrinėjimams naudingos informacijos, tačiau dėl jo apimamo laikotarpio ir apimties įrašuose pasitaiko informacijos, kuri atskleidžia didiko charakterio bruožus, santykius šeimoje, sveikatos būklę. Antrame skyriuje pristatomi M. K. Radvilos asmenybės bruožai, kuriuos galime įžvelgti dienoraščio įrašuose, santykiai su šeimos nariais. Saviironiškas ir nerimastingas M. K. Radvila palaikė šiltus santykius su pirmąja žmona Pranciška Uršule Višniovecka Radviliene, dukra Teofilija. Santykiai su valdinga motina Ona Sanguška Radviliene buvo daug labiau įtempti. Taip pat ryškėja Baroko epochos įtaka asmenybės pasaulėžiūrai ir požiūriui į mirtį.
{"title":"Mykolo Kazimiero Radvilos, vadinamo Žuvele (1702–1762), dienoraštis: tarp itinerarijaus ir egodokumento","authors":"Vika Veličkaitė","doi":"10.15388/BIBLITA.2017.12129","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLITA.2017.12129","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje apžvelgiama Mykolo Kazimiero Radvilos, vadinamo Žuvele, dienoraščio specifika egodokumentinių tyrimų kontekste. Beveik visą gyvenimą sąmoningai didiko rašytas dienoraštis atskleidžia ne tik kultūrinės Baroko epochos specifiką, bet ir individualius asmenybės bruožus. Pirmame skyriuje pristatoma dienoraščio specifika – šaltinyje gausu itinerarinio pobūdžio tyrinėjimams naudingos informacijos, tačiau dėl jo apimamo laikotarpio ir apimties įrašuose pasitaiko informacijos, kuri atskleidžia didiko charakterio bruožus, santykius šeimoje, sveikatos būklę. Antrame skyriuje pristatomi M. K. Radvilos asmenybės bruožai, kuriuos galime įžvelgti dienoraščio įrašuose, santykiai su šeimos nariais. Saviironiškas ir nerimastingas M. K. Radvila palaikė šiltus santykius su pirmąja žmona Pranciška Uršule Višniovecka Radviliene, dukra Teofilija. Santykiai su valdinga motina Ona Sanguška Radviliene buvo daug labiau įtempti. Taip pat ryškėja Baroko epochos įtaka asmenybės pasaulėžiūrai ir požiūriui į mirtį.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42104764","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/biblita.2017.12141
Jolita Sarcevičienė
[tekstas lietuvių kalba]
[立陶宛文]
{"title":"Privačioji raštija. Rankraščiai ir publikacijos. 2005 m. lapkričio 17–18 d. Limože vykusios konferencijos darbai","authors":"Jolita Sarcevičienė","doi":"10.15388/biblita.2017.12141","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/biblita.2017.12141","url":null,"abstract":"[tekstas lietuvių kalba]","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"49442565","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/BIBLLITA.2018.V.11772
Dalia Kiukienė, Marijona Mieliauskienė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjama lietuvių liaudies menininko, skulptoriaus, dievdirbio, Liongino Šepkos (1907–1985) laiškai, rašyti 1970–1977 metais iš Lebedžių kaimo (Rokiškio rajono) į Vilnių būsimai žmonai žurnalisteiDanutei Digrienei. Remiantis šiais laiškais atkuriamos menininko kasdieniogyvenimo detalės, atskleidžiama tai, kas buvo nežinoma arba mažaižinoma apie kūrėjo vidinį pasaulį, mintis ir jausmus, socialinius ryšius,kūrybos poreikį. Straipsnyje stengtasi kuo išsamiau pristatyti atvirą ir neretušuotą vidinį menininko pasaulį, tai pateisina gausų laiškų citavimą.L. Šepka per septynerius metus D. Digrienei parašė per 300 laiškų. Praėjusdviem dešimtmečiams po L. Šepkos mirties, 2006 m. ji perdavė šiuos laiškus (313) Rokiškio krašto muziejui.Pirmą laišką L. Šepka parašė 1970 m. pabaigoje, po to kasmet laiškų gausėjo: nuo 31 laiško 1971 m. iki 78 laiškų 1978 m. Laiškai rašyti mokyklinio sąsiuvinio lapuose, kai jų pritrūkdavo, rašė ant tapetų. Laiškai ilgoki, retas 2–4, dauguma 8–10 puslapių. Juose tilpo visas L. Šepkos gyvenimas, visi įvykiai, visos mintys, visa jo gyvenimo filosofija, ir kiekviename laiške jaučiamas didžiulis rūpestis Danute. Tie septyneri metai, kai buvo rašyti laiškai, suteikia labai daug žinių apie paprasto žmogaus gyvenimą tuometinėje Lietuvoje. Tai savotiškas dienoraštis, kuris vertintinas kaip svarbus XX a. 8 dešimtmečio paprasto žmogaus gyvenimo liudytojas.
{"title":"Liongino Šepkos laiškai – žvilgsnis į kūrėjo kasdienybę","authors":"Dalia Kiukienė, Marijona Mieliauskienė","doi":"10.15388/BIBLLITA.2018.V.11772","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLLITA.2018.V.11772","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje nagrinėjama lietuvių liaudies menininko, skulptoriaus, dievdirbio, Liongino Šepkos (1907–1985) laiškai, rašyti 1970–1977 metais iš Lebedžių kaimo (Rokiškio rajono) į Vilnių būsimai žmonai žurnalisteiDanutei Digrienei. Remiantis šiais laiškais atkuriamos menininko kasdieniogyvenimo detalės, atskleidžiama tai, kas buvo nežinoma arba mažaižinoma apie kūrėjo vidinį pasaulį, mintis ir jausmus, socialinius ryšius,kūrybos poreikį. Straipsnyje stengtasi kuo išsamiau pristatyti atvirą ir neretušuotą vidinį menininko pasaulį, tai pateisina gausų laiškų citavimą.L. Šepka per septynerius metus D. Digrienei parašė per 300 laiškų. Praėjusdviem dešimtmečiams po L. Šepkos mirties, 2006 m. ji perdavė šiuos laiškus (313) Rokiškio krašto muziejui.Pirmą laišką L. Šepka parašė 1970 m. pabaigoje, po to kasmet laiškų gausėjo: nuo 31 laiško 1971 m. iki 78 laiškų 1978 m. Laiškai rašyti mokyklinio sąsiuvinio lapuose, kai jų pritrūkdavo, rašė ant tapetų. Laiškai ilgoki, retas 2–4, dauguma 8–10 puslapių. Juose tilpo visas L. Šepkos gyvenimas, visi įvykiai, visos mintys, visa jo gyvenimo filosofija, ir kiekviename laiške jaučiamas didžiulis rūpestis Danute. Tie septyneri metai, kai buvo rašyti laiškai, suteikia labai daug žinių apie paprasto žmogaus gyvenimą tuometinėje Lietuvoje. Tai savotiškas dienoraštis, kuris vertintinas kaip svarbus XX a. 8 dešimtmečio paprasto žmogaus gyvenimo liudytojas. \u0000 ","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44703535","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：