Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/biblita.2017.12133
Virginija Šiukščienė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Peliksas Bugailiškis (1883–1965) – teisininkas, visuomenininkas, regioninio, visuomeninio kraštotyros judėjimo ir kraštotyros muziejų koncepcijos ideologas, Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus (1923 m.) ir Šiaulių kraštotyros draugijos (1927 m.) įsteigimo iniciatorius, ilgametis jų globėjas. Apie jo muziejinę ir su kraštotyra susijusią veiklą daug rašyta, išleisti atsiminimai ,,Gyvenimo vieškeliais“, kur daug dėmesio skiriama šioms veiklos sritims. Šio straipsnio tikslas – remiantis P. Bugailiškio egodokumentika – atsiminimais ir asmenine korespondencija – pristatyti jį ne tik kaip muziejininką praktiką, bet ir kaip muziejininkystės teorijos kūrėją.
{"title":"Kraštotyra ir muziejininkystė Pelikso Bugailiškio egodokumentikoje","authors":"Virginija Šiukščienė","doi":"10.15388/biblita.2017.12133","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/biblita.2017.12133","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Peliksas Bugailiškis (1883–1965) – teisininkas, visuomenininkas, regioninio, visuomeninio kraštotyros judėjimo ir kraštotyros muziejų koncepcijos ideologas, Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus (1923 m.) ir Šiaulių kraštotyros draugijos (1927 m.) įsteigimo iniciatorius, ilgametis jų globėjas. Apie jo muziejinę ir su kraštotyra susijusią veiklą daug rašyta, išleisti atsiminimai ,,Gyvenimo vieškeliais“, kur daug dėmesio skiriama šioms veiklos sritims. Šio straipsnio tikslas – remiantis P. Bugailiškio egodokumentika – atsiminimais ir asmenine korespondencija – pristatyti jį ne tik kaip muziejininką praktiką, bet ir kaip muziejininkystės teorijos kūrėją.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"49296125","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12130
Angelė Pečeliūnaitė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjama fenomenalios komunikacijos prigimtis. Remiantis konstruktyvistinės teorijos metodologija, atliekama naratyvinė asmens egodokumento analizė. Tyrime taip pat pateikiama fenomenalios komunikacijos genezė. Nustatyta, kad fenomenalios komunikacijos prigimtis glaudžiai siejasi su tvirtais genealoginiais šeimos ryšiais, su ankstyvu socialinio statuso suvokimu ir jo įprasminimu socialiniuose santykiuose, su gebėjimu priimti savarankiškus sprendimus, su altruistine veikla. Pažymėtina, kad komunikacijos kokybei yra svarbi tokia veikla, kaip antai: domėjimasis savo kraštiečiais ir jų likimu, nuolatinė savišvieta, visuomeninė veikla, mokslo siekimas, dialogo tarp skirtingų kartų plėtojimas. Nustatyta, kad fenomenalios komunikacijos genezė tiesiogiai susijusi su emociškai stipriai išgyvenamais įvykiais. Fenomenali komunikacija sąlygoja asmens pasitenkinimą intelektine, emocine, moraline ir dvasine egzistencija. Apibendrintai galima teigti, kad fenomenali komunikacija būdinga išsilavinusiai, inteligentiškai, savarankiškai asmenybei, kuri išsiskiria „atviru protu“, siekia nuolat būti įvykių sūkuryje, palaiko kontaktus su skirtingų kartų asmenimis, turi ateities planų. Fenomenali komunikacija galėtų būti vienas iš subjektyvių gyvenimo kokybės veiksnių.
{"title":"Fenomenalios komunikacijos prigimtis. Atvejo analizė: gyvenimo istorijos naratyvas dr. Marijos Sereikienės-Kiškytės (gim. 1925 m.) prisiminimų knygoje „Mano laikas“","authors":"Angelė Pečeliūnaitė","doi":"10.15388/BIBLITA.2017.12130","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLITA.2017.12130","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje nagrinėjama fenomenalios komunikacijos prigimtis. Remiantis konstruktyvistinės teorijos metodologija, atliekama naratyvinė asmens egodokumento analizė. Tyrime taip pat pateikiama fenomenalios komunikacijos genezė. Nustatyta, kad fenomenalios komunikacijos prigimtis glaudžiai siejasi su tvirtais genealoginiais šeimos ryšiais, su ankstyvu socialinio statuso suvokimu ir jo įprasminimu socialiniuose santykiuose, su gebėjimu priimti savarankiškus sprendimus, su altruistine veikla. Pažymėtina, kad komunikacijos kokybei yra svarbi tokia veikla, kaip antai: domėjimasis savo kraštiečiais ir jų likimu, nuolatinė savišvieta, visuomeninė veikla, mokslo siekimas, dialogo tarp skirtingų kartų plėtojimas. Nustatyta, kad fenomenalios komunikacijos genezė tiesiogiai susijusi su emociškai stipriai išgyvenamais įvykiais. Fenomenali komunikacija sąlygoja asmens pasitenkinimą intelektine, emocine, moraline ir dvasine egzistencija. Apibendrintai galima teigti, kad fenomenali komunikacija būdinga išsilavinusiai, inteligentiškai, savarankiškai asmenybei, kuri išsiskiria „atviru protu“, siekia nuolat būti įvykių sūkuryje, palaiko kontaktus su skirtingų kartų asmenimis, turi ateities planų. Fenomenali komunikacija galėtų būti vienas iš subjektyvių gyvenimo kokybės veiksnių.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47877409","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12127
Kristina Petrauskė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Egodokumentiniai tyrimai nuolat populiarėja ir vis plačiau taikomi istoriografijoje. Nors už egodokumentų sąvokos slypintys šaltinių tipai – dienoraščiai, atsiminimai, autobiografijos ir daugelis kitų smulkesnių žanrų – jau seniai naudojami istoriografijoje, tačiau daugybę metų pirminė jų funkcija buvo pildyti ir plėsti faktologinę žinių bazę, kadangi į galimą subjektyvumą, neretai ir į fikcinius elementus šiuose šaltiniuose buvo žiūrima itin atsargiai. Naudojant egodokumentinį tyrimo metodą subjektyvūs ir fikciniai elementai šaltiniuose gali daugiausia papasakoti apie autoriaus pasaulėjautą. Pasitelkus LDK bajoro Jano Cedrowskio atsiminimus, galima pabandyti praktiškai patikrinti, ar LDK bajorų egodokumentai gali liudyti politinę jų kultūrą. Šie atsiminimai itin trumpi, tačiau labai vaizdingi. Juose atsispindi ne tik asmeninio jo gyvenimo momentai: jaunystės kelionės, su šeimos pagausėjimu susijęs džiaugsmas ar netekties sąlygotas skausmas, bet ir viešo jo gyvenimo detalės, kurios atspindi politines rašiusiojo pažiūras ir iš tam tikrų veiksmų išryškėjusią politinę kultūrą.
{"title":"Egodokumentai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros tyrimuose: Jano Cedrowskio dienoraščio atvejis","authors":"Kristina Petrauskė","doi":"10.15388/BIBLITA.2017.12127","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLITA.2017.12127","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Egodokumentiniai tyrimai nuolat populiarėja ir vis plačiau taikomi istoriografijoje. Nors už egodokumentų sąvokos slypintys šaltinių tipai – dienoraščiai, atsiminimai, autobiografijos ir daugelis kitų smulkesnių žanrų – jau seniai naudojami istoriografijoje, tačiau daugybę metų pirminė jų funkcija buvo pildyti ir plėsti faktologinę žinių bazę, kadangi į galimą subjektyvumą, neretai ir į fikcinius elementus šiuose šaltiniuose buvo žiūrima itin atsargiai. Naudojant egodokumentinį tyrimo metodą subjektyvūs ir fikciniai elementai šaltiniuose gali daugiausia papasakoti apie autoriaus pasaulėjautą. Pasitelkus LDK bajoro Jano Cedrowskio atsiminimus, galima pabandyti praktiškai patikrinti, ar LDK bajorų egodokumentai gali liudyti politinę jų kultūrą. Šie atsiminimai itin trumpi, tačiau labai vaizdingi. Juose atsispindi ne tik asmeninio jo gyvenimo momentai: jaunystės kelionės, su šeimos pagausėjimu susijęs džiaugsmas ar netekties sąlygotas skausmas, bet ir viešo jo gyvenimo detalės, kurios atspindi politines rašiusiojo pažiūras ir iš tam tikrų veiksmų išryškėjusią politinę kultūrą.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42178526","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12137
Angelė Mikelinskaitė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje pristatomi ir apžvelgiami režisieriaus Juozo Miltinio (1907– 1994) rankraštinio fondo trumpieji įrašai. Remiantis mažųjų literatūros formų klasifikavimo sistema, šie trumpieji įrašai sisteminami ir klasifikuojami pagal juose fiksuojamos informacijos paskirtį (tematiką) ir turinį. Analizuojant trumpuosius režisieriaus fondo įrašus, atskleidžiamas asmenybės savitumas, istorinis laikotarpis, socialinis ir kultūrinis kontekstas, kuriame jie ir buvo užfiksuoti bei funkcionavo.
{"title":"Trumpieji Juozo Miltinio fondo rankraščių įrašai","authors":"Angelė Mikelinskaitė","doi":"10.15388/BIBLITA.2017.12137","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLITA.2017.12137","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje pristatomi ir apžvelgiami režisieriaus Juozo Miltinio (1907– 1994) rankraštinio fondo trumpieji įrašai. Remiantis mažųjų literatūros formų klasifikavimo sistema, šie trumpieji įrašai sisteminami ir klasifikuojami pagal juose fiksuojamos informacijos paskirtį (tematiką) ir turinį. Analizuojant trumpuosius režisieriaus fondo įrašus, atskleidžiamas asmenybės savitumas, istorinis laikotarpis, socialinis ir kultūrinis kontekstas, kuriame jie ir buvo užfiksuoti bei funkcionavo.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42603258","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12126
Veronika Girininkaitė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje aptariamas žodžių junginys silva rerum, kuris kaip terminas skverbiasi į Lietuvos humanitarinius mokslus. Juo kartais apibūdinama specifinė egodokumentikos rūšis – namų knygos. Tyrimas aktualus, nes pasitaiko, kad minėtasis silva rerum tyrėjų taikomas neapibrėžtai, tiksliai nenusakant paties objekto. Straipsnyje apžvelgiama šių žodžių samplaikos kilmė, pateikiama įvairių interpretacijų, įvertinta jos tikimybė tapti moksliniu terminu. Tekste taip pat aptariamos Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus rankraštinės knygos, keleto istorikų pavadintos silvae rerum; vertinamas jų priklausymas egodokumentikai. Konstatuota, kad šis sudėtinis terminas iš esmės vartojamas neadekvačiai, o ir pati sąvoka netiksli. Išnagrinėti silva rerum kategorijai nepriskiriami pavyzdžiai (studentų konspektai), netipiniai, ribiniai artefaktai (rankraščio ir spaudinio konvoliutas, post factum įrištas asmens korespondencijos pluoštas) ir kita verčia kritiškai vertinti šio žanro raštijos apibūdinimą silva rerum terminu. Kaip ir kitais atvejais, dera moksliškai argumentuotai vartoti terminus (bei jų sistemas), kuriais būtų pavadinti lietuviški egodokumentikos tipai.
{"title":"Interpretacijos: Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių atvejis","authors":"Veronika Girininkaitė","doi":"10.15388/BIBLITA.2017.12126","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLITA.2017.12126","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje aptariamas žodžių junginys silva rerum, kuris kaip terminas skverbiasi į Lietuvos humanitarinius mokslus. Juo kartais apibūdinama specifinė egodokumentikos rūšis – namų knygos. Tyrimas aktualus, nes pasitaiko, kad minėtasis silva rerum tyrėjų taikomas neapibrėžtai, tiksliai nenusakant paties objekto. Straipsnyje apžvelgiama šių žodžių samplaikos kilmė, pateikiama įvairių interpretacijų, įvertinta jos tikimybė tapti moksliniu terminu. Tekste taip pat aptariamos Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus rankraštinės knygos, keleto istorikų pavadintos silvae rerum; vertinamas jų priklausymas egodokumentikai. Konstatuota, kad šis sudėtinis terminas iš esmės vartojamas neadekvačiai, o ir pati sąvoka netiksli. Išnagrinėti silva rerum kategorijai nepriskiriami pavyzdžiai (studentų konspektai), netipiniai, ribiniai artefaktai (rankraščio ir spaudinio konvoliutas, post factum įrištas asmens korespondencijos pluoštas) ir kita verčia kritiškai vertinti šio žanro raštijos apibūdinimą silva rerum terminu. Kaip ir kitais atvejais, dera moksliškai argumentuotai vartoti terminus (bei jų sistemas), kuriais būtų pavadinti lietuviški egodokumentikos tipai.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42094931","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/BIBLLITA.2018.V.11765
Solveiga Daugirdaitė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnis skiriamas išryškinti savamokslės rašytojos Elžbietos Skuodienės (1902–1990) atsiminimų knygos „Kai vėluoja laimė“ (2002) parašymo istorijai ir pagrindiniams bruožams. Elžbieta Markevičiūtė, varginga našlaitė, ištekėjo už reemingranto iš JAV, išvyko paskui vyrą į Čikagą, tačiau, prasidėjus ekonomikos depresijai, grįžo su šeima į Lietuvą ir čia nugyveno savo gyvenimą kaip namų šeimininkė, trijų vaikų motina ir našlė be pajamų sovietmečiu. Sudėtingas gyvenimas nenuslopino jos kūrybinių ambicijų ir savo, kaip asmens, reikšmingumo supratimo. 1952–1971 m. ji parašė autobiografiją, kurios pirmąją dalį sūnus Vytautas Skuodis savilaidos būdu išleido jos 70-mečiui (1972), o 2002 m. išleista visa knyga, parengta profesionalaus tautosakos tyrinėtojo Kosto Aleksyno. Elžbietos Skuodienės atsiminimai, jos pačios vadinti „brangia Knyga“, gali būti skaitomi ir kaip grožinės literatūros tekstas (parašyti trečiuoju asmeniu pakeičiant tikruosius vardus), ir kaip autobiografija, ir kaip atsiminimai, pasakojantys apie paprastos panevėžietės gyvenimą. Straipsnyje išryškinamas unikalus motinos ir sūnaus bendradarbiavimas, Elžbietos Skuodienės kūrybos ypatybės, pabrėžiamas jos domėjimasis platesniu pasauliu bei „paprastų žmonių“ pasakojimų apie savo gyvenimą reikšmė kultūros istorijai.
{"title":"Panevėžio rašytojos Elžbietos Skuodienės Knyga","authors":"Solveiga Daugirdaitė","doi":"10.15388/BIBLLITA.2018.V.11765","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLLITA.2018.V.11765","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnis skiriamas išryškinti savamokslės rašytojos Elžbietos Skuodienės (1902–1990) atsiminimų knygos „Kai vėluoja laimė“ (2002) parašymo istorijai ir pagrindiniams bruožams. Elžbieta Markevičiūtė, varginga našlaitė, ištekėjo už reemingranto iš JAV, išvyko paskui vyrą į Čikagą, tačiau, prasidėjus ekonomikos depresijai, grįžo su šeima į Lietuvą ir čia nugyveno savo gyvenimą kaip namų šeimininkė, trijų vaikų motina ir našlė be pajamų sovietmečiu. Sudėtingas gyvenimas nenuslopino jos kūrybinių ambicijų ir savo, kaip asmens, reikšmingumo supratimo. 1952–1971 m. ji parašė autobiografiją, kurios pirmąją dalį sūnus Vytautas Skuodis savilaidos būdu išleido jos 70-mečiui (1972), o 2002 m. išleista visa knyga, parengta profesionalaus tautosakos tyrinėtojo Kosto Aleksyno. Elžbietos Skuodienės atsiminimai, jos pačios vadinti „brangia Knyga“, gali būti skaitomi ir kaip grožinės literatūros tekstas (parašyti trečiuoju asmeniu pakeičiant tikruosius vardus), ir kaip autobiografija, ir kaip atsiminimai, pasakojantys apie paprastos panevėžietės gyvenimą. Straipsnyje išryškinamas unikalus motinos ir sūnaus bendradarbiavimas, Elžbietos Skuodienės kūrybos ypatybės, pabrėžiamas jos domėjimasis platesniu pasauliu bei „paprastų žmonių“ pasakojimų apie savo gyvenimą reikšmė kultūros istorijai.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42417480","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12125
Margarita Dautartienė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] XX a. 10 dešimtmetyje Lietuvos visuomeniniame gyvenime vykę pokyčiai buvo lūžio metas leidyboje – šalia penkių valstybinių leidyklų savo veiklą pradėjo 480 komercinių leidybos įmonių. Lietuvos dėmesio centre atsidūrė individas, siekiantis savo egzistavimą skelbti kaip istorijos dalyvio, liudininko istoriją. Atgimimo pradžioje ypač suklestėjo autobiografinis rašymas, emocinis ir estetinis santykis su tikrove padidino egodokumentų svarbą. Taigi egodokumentų sklaida per tradicinę ir skaitmeninę leidybą tampa svarbia kultūrinės atminties saugykla, o individo raiška socialiniuose tinkluose jau virsta aktualia egodokumentikos sklaidos socialinėse medijose tyrimų tema. Pirmoje straipsnio dalyje autorė analizuoja tradicinės ir skaitmeninės egodokumentų leidybos Lietuvoje repertuarą, taip pat egodokumentikos raišką socialinėse medijose. Antroje dalyje kaip atvejį tiria tris publikuotas autodokumentines Vytauto Kubiliaus knygas: Lauksiu atsakymo: laiškai, novelės (2006); Dienoraščiai I dalis (1945– 1977) (2006) bei Dienoraščiai II dalis (1978–2004) (2007).
{"title":"Egodokumentų leidyba Lietuvoje 1991–2015 m.: Vytauto Kubiliaus publikuoti laiškai ir dienoraščiai","authors":"Margarita Dautartienė","doi":"10.15388/BIBLITA.2017.12125","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLITA.2017.12125","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000XX a. 10 dešimtmetyje Lietuvos visuomeniniame gyvenime vykę pokyčiai buvo lūžio metas leidyboje – šalia penkių valstybinių leidyklų savo veiklą pradėjo 480 komercinių leidybos įmonių. Lietuvos dėmesio centre atsidūrė individas, siekiantis savo egzistavimą skelbti kaip istorijos dalyvio, liudininko istoriją. Atgimimo pradžioje ypač suklestėjo autobiografinis rašymas, emocinis ir estetinis santykis su tikrove padidino egodokumentų svarbą. Taigi egodokumentų sklaida per tradicinę ir skaitmeninę leidybą tampa svarbia kultūrinės atminties saugykla, o individo raiška socialiniuose tinkluose jau virsta aktualia egodokumentikos sklaidos socialinėse medijose tyrimų tema. Pirmoje straipsnio dalyje autorė analizuoja tradicinės ir skaitmeninės egodokumentų leidybos Lietuvoje repertuarą, taip pat egodokumentikos raišką socialinėse medijose. Antroje dalyje kaip atvejį tiria tris publikuotas autodokumentines Vytauto Kubiliaus knygas: Lauksiu atsakymo: laiškai, novelės (2006); Dienoraščiai I dalis (1945– 1977) (2006) bei Dienoraščiai II dalis (1978–2004) (2007).","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42758923","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/biblita.2017.12131
Tomas Petreikis
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje, remiantis Lietuvos centriniame valstybės archyve išlikusiais dokumentais, analizuojama lokalinės galvosenos raiška Panevėžio apskrities valsčių savivaldybių istorijose. Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamento pavedimu 1927 m. viršaičių ir / ar sekretorių papasakotos istorijos buvo paremtos amžininkų atsiminimais. Gilus memuarinis klodas valsčių istorijose, atsižvelgiant į savivaldybių veiklos atkūrimo istoriškumą, prielaidas, Nepriklausomybės priešus ir sąjungininkus, vertinant savo jėgas ir suvokiant galimybes bei atliktus veiksmus, pateikė skirtingų įvykių interpretacijų. Valsčių istorijose atsispindintys lokalinės galvosenos ypatumai plečia supratimą apie tam tikrose vietose / srityse susiformavusį Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vertinimą, pagal kurį siekta įsigilinti į konkrečios vietovės situaciją, kategoriškai neatmetant valsčiaus žmonių išgyventos patirties.
{"title":"Istoriografiniai amžininkų tekstai apie Lietuvos valstybės atkūrimą kaip lokalinės galvosenos raiškos vieta (Panevėžio apskrities atvejis)","authors":"Tomas Petreikis","doi":"10.15388/biblita.2017.12131","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/biblita.2017.12131","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje, remiantis Lietuvos centriniame valstybės archyve išlikusiais dokumentais, analizuojama lokalinės galvosenos raiška Panevėžio apskrities valsčių savivaldybių istorijose. Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamento pavedimu 1927 m. viršaičių ir / ar sekretorių papasakotos istorijos buvo paremtos amžininkų atsiminimais. Gilus memuarinis klodas valsčių istorijose, atsižvelgiant į savivaldybių veiklos atkūrimo istoriškumą, prielaidas, Nepriklausomybės priešus ir sąjungininkus, vertinant savo jėgas ir suvokiant galimybes bei atliktus veiksmus, pateikė skirtingų įvykių interpretacijų. Valsčių istorijose atsispindintys lokalinės galvosenos ypatumai plečia supratimą apie tam tikrose vietose / srityse susiformavusį Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vertinimą, pagal kurį siekta įsigilinti į konkrečios vietovės situaciją, kategoriškai neatmetant valsčiaus žmonių išgyventos patirties.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44717442","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：