Pub Date : 2018-09-04DOI: 10.6001/GEOL-GEOGR.V4I2.3767
Ieva Lekstutytė, Saulius Gadeikis, Gintaras Žaržojus, Šarūnas Skuodis
Straipsnyje apžvelgiamos Medininkų ledynmečio periodo moreninių gruntų mechaninės savybės. Pagrindinis tyrimo tikslas – laboratoriniais metodais nustatyti moreninio grunto mechanines savybes ir jas palyginti su pateiktomis literatūroje. Remiantis lauko tyrimų metodu – statinio zondavimo duomenimis (qc, fs), nagrinėjamas gruntas yra labai stiprus. Nustatytos grunto fizikinės savybės – tankis, drėgnis, Atterberg’o ribos ir granuliometrinė sudėtis. Dvi bandinių serijos buvo analizuojamos triašio slėgio aparatu pritaikant dvi bandymo metodikas: pirma, neprisotinti konsoliduoti nedrenuoti (UCU) bandymai; antra, prisotinti konsoliduoti drenuoti (SCD) bandymai. Pasirinktos keturios rezultatų apdorojimo technikos: 1) mažiausių kvadratų metodas; 2) M, N; 3) t–s (Massachusetts) koordinačių sistema; 4) p–q (Cambridge) koordinačių sistema. Triašio slėgio bandymo metu, taikant dvi bandymo metodikas, nustatytos grunto stipruminės savybės c’ ir ϕ’ tarpusavyje skiriasi nedaug (vidinės trinties kampas apie 2°, o sankiba apie 7 kPa). Konservatyviausios kerpamojo stiprumo reikšmės buvo gautos naudojant mažiausių kvadratų skaičiavimo metodą. Išanalizavus literatūroje pateiktas stiprumines savybes nustatyta, kad jos, palyginti su gautomis laboratorinių tyrimų metu, yra pervertintos.
{"title":"Medininkų ledynmečio periodo moreninių gruntų mechaninės savybės","authors":"Ieva Lekstutytė, Saulius Gadeikis, Gintaras Žaržojus, Šarūnas Skuodis","doi":"10.6001/GEOL-GEOGR.V4I2.3767","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/GEOL-GEOGR.V4I2.3767","url":null,"abstract":"Straipsnyje apžvelgiamos Medininkų ledynmečio periodo moreninių gruntų mechaninės savybės. Pagrindinis tyrimo tikslas – laboratoriniais metodais nustatyti moreninio grunto mechanines savybes ir jas palyginti su pateiktomis literatūroje. Remiantis lauko tyrimų metodu – statinio zondavimo duomenimis (qc, fs), nagrinėjamas gruntas yra labai stiprus. Nustatytos grunto fizikinės savybės – tankis, drėgnis, Atterberg’o ribos ir granuliometrinė sudėtis. Dvi bandinių serijos buvo analizuojamos triašio slėgio aparatu pritaikant dvi bandymo metodikas: pirma, neprisotinti konsoliduoti nedrenuoti (UCU) bandymai; antra, prisotinti konsoliduoti drenuoti (SCD) bandymai. Pasirinktos keturios rezultatų apdorojimo technikos: 1) mažiausių kvadratų metodas; 2) M, N; 3) t–s (Massachusetts) koordinačių sistema; 4) p–q (Cambridge) koordinačių sistema. Triašio slėgio bandymo metu, taikant dvi bandymo metodikas, nustatytos grunto stipruminės savybės c’ ir ϕ’ tarpusavyje skiriasi nedaug (vidinės trinties kampas apie 2°, o sankiba apie 7 kPa). Konservatyviausios kerpamojo stiprumo reikšmės buvo gautos naudojant mažiausių kvadratų skaičiavimo metodą. Išanalizavus literatūroje pateiktas stiprumines savybes nustatyta, kad jos, palyginti su gautomis laboratorinių tyrimų metu, yra pervertintos.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"14 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-09-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116679066","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-09-04DOI: 10.6001/geol-geogr.v4i2.3766
Šarūnas Skuodis, Neringa Dirgėlienė
Straipsnyje apžvelgtos grunto kerpamojo stiprio savybės, kai gruntui armuoti yra naudojami geotinklai. Pastaruoju metu šis metodas Lietuvoje yra plačiai taikomas statybų srityje, tiesiant kelius ir geležinkelius. Triašio slėgio bandymuose tirti vieni iš dažniausiai grunto armavime naudojamų lanksčių ir standžių geotinklų, kurių stipris tempiant išilgai ir skersai ≥40 kN/m. Gauti pikinių ir liekamųjų kerpamojo stiprio rezultatai palyginti su nearmuoto grunto, atliktas palyginimas tarp standžiais ir lanksčiais geotinklais armuotų bandinių. Nustatyta, kad geotinklų naudojimas armuojant grunto kompozitines konstrukcijas pagerina armuotų konstrukcijų savybes, palyginti su nearmuotomis.
{"title":"Grunto, armuoto geotinklais, kerpamojo stiprio tyrimai","authors":"Šarūnas Skuodis, Neringa Dirgėlienė","doi":"10.6001/geol-geogr.v4i2.3766","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/geol-geogr.v4i2.3766","url":null,"abstract":"Straipsnyje apžvelgtos grunto kerpamojo stiprio savybės, kai gruntui armuoti yra naudojami geotinklai. Pastaruoju metu šis metodas Lietuvoje yra plačiai taikomas statybų srityje, tiesiant kelius ir geležinkelius. Triašio slėgio bandymuose tirti vieni iš dažniausiai grunto armavime naudojamų lanksčių ir standžių geotinklų, kurių stipris tempiant išilgai ir skersai ≥40 kN/m. Gauti pikinių ir liekamųjų kerpamojo stiprio rezultatai palyginti su nearmuoto grunto, atliktas palyginimas tarp standžiais ir lanksčiais geotinklais armuotų bandinių. Nustatyta, kad geotinklų naudojimas armuojant grunto kompozitines konstrukcijas pagerina armuotų konstrukcijų savybes, palyginti su nearmuotomis.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"16 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-09-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125392798","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-07-11DOI: 10.6001/GEOL-GEOGR.V4I1.3722
Ligita Braškytė, Regina Prapiestienė
Straipsnyje, remiantis natūrinių stebėjimų metu surinktais duomenimis, pateikta kompleksinės Kuršių nerijos nacionalinio parko paveldo būklės analizė. Visapusiškam paveldo būklės ištirtumui užtikrinti, įvertinta atskirų gamtos ir kultūros paveldo objektų dabartinė situacija, palyginta su skirtingų metų kultūros paveldo objektų būklės duomenimis. Nustatyta, kad dviejų iš 11 gamtos paveldo objektų situacija nuolatos blogėja, o 24 % kultūros paveldo objektų padėtis šiuo metu yra pablogėjusi. Remiantis paveldo objektų būklės duomenimis, išskirti trys probleminiai arealai, kurie mažina tarptautiniu mastu saugomo kultūrinio kraštovaizdžio paveldo vertę. Pagrindinės priežastys, lemiančios Kuršių nerijos nacionalinio parko paveldo būklės blogėjimą, – nuolatinės stebėsenos nevykdymas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas, rekreacinė digresija, teisinio apsaugos statuso nepakankamumas. Kompleksinio pobūdžio paveldo būklės tyrimai saugomose teritorijose yra reikšmingi teoriniu aspektu – renkant duomenis apie atskirų paveldo objektų būklę; praktiniu aspektu – formuojant prioritetines paveldo tvarkybos kryptis ir teikiant pasiūlymus tvarkymo planų zonų ribų korekcijoms.
{"title":"Kuršių nerijos nacionalinio parko paveldo būklės vertinimas","authors":"Ligita Braškytė, Regina Prapiestienė","doi":"10.6001/GEOL-GEOGR.V4I1.3722","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/GEOL-GEOGR.V4I1.3722","url":null,"abstract":"Straipsnyje, remiantis natūrinių stebėjimų metu surinktais duomenimis, pateikta kompleksinės Kuršių nerijos nacionalinio parko paveldo būklės analizė. Visapusiškam paveldo būklės ištirtumui užtikrinti, įvertinta atskirų gamtos ir kultūros paveldo objektų dabartinė situacija, palyginta su skirtingų metų kultūros paveldo objektų būklės duomenimis. Nustatyta, kad dviejų iš 11 gamtos paveldo objektų situacija nuolatos blogėja, o 24 % kultūros paveldo objektų padėtis šiuo metu yra pablogėjusi. Remiantis paveldo objektų būklės duomenimis, išskirti trys probleminiai arealai, kurie mažina tarptautiniu mastu saugomo kultūrinio kraštovaizdžio paveldo vertę. Pagrindinės priežastys, lemiančios Kuršių nerijos nacionalinio parko paveldo būklės blogėjimą, – nuolatinės stebėsenos nevykdymas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas, rekreacinė digresija, teisinio apsaugos statuso nepakankamumas. Kompleksinio pobūdžio paveldo būklės tyrimai saugomose teritorijose yra reikšmingi teoriniu aspektu – renkant duomenis apie atskirų paveldo objektų būklę; praktiniu aspektu – formuojant prioritetines paveldo tvarkybos kryptis ir teikiant pasiūlymus tvarkymo planų zonų ribų korekcijoms.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"144 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-07-11","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"115682228","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-07-11DOI: 10.6001/GEOL-GEOGR.V4I1.3720
Dalia Grendaitė, E. Stonevičius, J. Karosienė, Ksenija Savadova, J. Kasperovičienė
Inland waters are an important habitat for flora and fauna and are also used for aesthetic, recreational, and industrial needs; therefore, monitoring the current state of freshwaters and applying measures to improve water quality are of high importance. To have an efficient monitoring system that could cover large areas, the use of remote sensing data is crucial. In this study the suitability of the Sentinel-2 Multispectral Imager data is tested for observing cyanobacteria bloom events in the eutrophic lakes and retrieving the chlorophyll-a concentration – an indicator of phytoplankton biomass. The analysis is carried out using data from four lakes in Lithuania – two eutrophic blooming lakes and two oligo-mesotrophic non-blooming lakes. The results showed that reflectances are higher in the eutrophic lakes than in the oligo-mesotrophic lakes due to the presence of an optically active constituent, namely, chlorophyll-a pigment. We tested empirical equations for chlorophyll-a concentration retrieval in eutrophic lakes derived in other studies to check whether they could be used without adaptation to local conditions. Most of the equations performed well (R2 = 0.5–0.8); however, they had high RMSEs = 17–53 μg L–1. The equation used with the bottom of atmosphere data CHL8_L2A (R2 = 0.76) had the lowest RMSE = 9 μg L–1. In addition, we derived empirical equations for eutrophic lakes in Lithuania. The equations that were based on the Sentinel-2 band ratio B5/B4 and the three band (B4, B5, and B8A) expression performed the best (R2 = 0.77–0.79) and had lower RMSE = 7 μg L–1 than empirical equations from other studies. A larger in situ dataset could improve the algorithm performance in retrieving the chlorophyll-a concentration. The first attempts to map water quality parameters in eutrophic lakes in Lithuania using the data received from the Sentinel-2 MSI sensor show good results, as the changes in reflectance, caused by the changes in chlorophyll-a concentration, can be seen from satellite images.
{"title":"Chlorophyll-a concentration retrieval in eutrophic lakes in Lithuania from Sentinel-2 data","authors":"Dalia Grendaitė, E. Stonevičius, J. Karosienė, Ksenija Savadova, J. Kasperovičienė","doi":"10.6001/GEOL-GEOGR.V4I1.3720","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/GEOL-GEOGR.V4I1.3720","url":null,"abstract":"Inland waters are an important habitat for flora and fauna and are also used for aesthetic, recreational, and industrial needs; therefore, monitoring the current state of freshwaters and applying measures to improve water quality are of high importance. To have an efficient monitoring system that could cover large areas, the use of remote sensing data is crucial. In this study the suitability of the Sentinel-2 Multispectral Imager data is tested for observing cyanobacteria bloom events in the eutrophic lakes and retrieving the chlorophyll-a concentration – an indicator of phytoplankton biomass. The analysis is carried out using data from four lakes in Lithuania – two eutrophic blooming lakes and two oligo-mesotrophic non-blooming lakes. The results showed that reflectances are higher in the eutrophic lakes than in the oligo-mesotrophic lakes due to the presence of an optically active constituent, namely, chlorophyll-a pigment. We tested empirical equations for chlorophyll-a concentration retrieval in eutrophic lakes derived in other studies to check whether they could be used without adaptation to local conditions. Most of the equations performed well (R2 = 0.5–0.8); however, they had high RMSEs = 17–53 μg L–1. The equation used with the bottom of atmosphere data CHL8_L2A (R2 = 0.76) had the lowest RMSE = 9 μg L–1. In addition, we derived empirical equations for eutrophic lakes in Lithuania. The equations that were based on the Sentinel-2 band ratio B5/B4 and the three band (B4, B5, and B8A) expression performed the best (R2 = 0.77–0.79) and had lower RMSE = 7 μg L–1 than empirical equations from other studies. A larger in situ dataset could improve the algorithm performance in retrieving the chlorophyll-a concentration. The first attempts to map water quality parameters in eutrophic lakes in Lithuania using the data received from the Sentinel-2 MSI sensor show good results, as the changes in reflectance, caused by the changes in chlorophyll-a concentration, can be seen from satellite images.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"4 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-07-11","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116777504","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-07-11DOI: 10.6001/GEOL-GEOGR.V4I1.3719
Simona Dalinkevičiūtė, Justas Kažys
Turizmas daugeliui žmonių yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kartu su turizmu svarbus ir klimatas, tiksliau, kokios sąlygos būdingos regione, kuriame planuojama praleisti atostogas ar pailsėti. Ypač žmones traukia vandens telkiniai, prie kurių paplūdimiuose galima pasideginti saulėje, pažaisti tinklinį ar kitaip praleisti laiką. Šio darbo tikslas – naudojantis turizmo klimato indeksu (TCI), jo modifikuota versija (TCIM), klimato indeksu turizmui (CIT) ir remiantis daugiamečiais 1993–2016 m. duomenimis nustatyti paplūdimių turizmo sąlygas trims Lietuvos pajūrio miestams – Klaipėdai, Palangai ir Nidai – gegužės–rugsėjo mėn. Rezultatai parodė, kad vidutiniškai tiriamuoju laikotarpiu vyrauja nuo gerų iki puikių sąlygų pagal TCI, nuo ribinių iki priimtinų pagal TCIM ir nuo netinkamų iki ribinių, bet priimtinų pagal CIT.
{"title":"Klimatinės paplūdimių turizmo sąlygos Lietuvos jūros krante","authors":"Simona Dalinkevičiūtė, Justas Kažys","doi":"10.6001/GEOL-GEOGR.V4I1.3719","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/GEOL-GEOGR.V4I1.3719","url":null,"abstract":"Turizmas daugeliui žmonių yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kartu su turizmu svarbus ir klimatas, tiksliau, kokios sąlygos būdingos regione, kuriame planuojama praleisti atostogas ar pailsėti. Ypač žmones traukia vandens telkiniai, prie kurių paplūdimiuose galima pasideginti saulėje, pažaisti tinklinį ar kitaip praleisti laiką. Šio darbo tikslas – naudojantis turizmo klimato indeksu (TCI), jo modifikuota versija (TCIM), klimato indeksu turizmui (CIT) ir remiantis daugiamečiais 1993–2016 m. duomenimis nustatyti paplūdimių turizmo sąlygas trims Lietuvos pajūrio miestams – Klaipėdai, Palangai ir Nidai – gegužės–rugsėjo mėn. Rezultatai parodė, kad vidutiniškai tiriamuoju laikotarpiu vyrauja nuo gerų iki puikių sąlygų pagal TCI, nuo ribinių iki priimtinų pagal TCIM ir nuo netinkamų iki ribinių, bet priimtinų pagal CIT.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"30 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-07-11","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122899040","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-07-11DOI: 10.6001/GEOL-GEOGR.V4I1.3721
Ričardas Skorupskas, Saulius Jaruševičius
Straipsnyje nagrinėjama kraštovaizdžio garsinės aplinkos struktūra ir identifikuojamos akustinio kraštovaizdžio tyrimų kryptys. Pirmiausia nagrinėjami termino sampratos ypatumai, ypatingas dėmesys skiriamas akustinį kraštovaizdį formuojantiems veiksniams, analizuojama jo erdvinė struktūra, savybės ir garso raiška laiko aspektu. Taip pat identifikuojama ir analizuojama kraštovaizdžio garsų raiškos struktūra skirtingose geografinėse platumose bei vertikalaus zoniškumo srityse. Be to, straipsnyje akcentuojami probleminiai klausimai, susiję su vienodas akustines savybes turinčių teritorinių vienetų – sonotopų – išskyrimu, pristatomos galimos kraštovaizdžio akustinės aplinkos tyrimų kryptys.
{"title":"Akustinio kraštovaizdžio samprata ir jo tyrimų ypatumai","authors":"Ričardas Skorupskas, Saulius Jaruševičius","doi":"10.6001/GEOL-GEOGR.V4I1.3721","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/GEOL-GEOGR.V4I1.3721","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjama kraštovaizdžio garsinės aplinkos struktūra ir identifikuojamos akustinio kraštovaizdžio tyrimų kryptys. Pirmiausia nagrinėjami termino sampratos ypatumai, ypatingas dėmesys skiriamas akustinį kraštovaizdį formuojantiems veiksniams, analizuojama jo erdvinė struktūra, savybės ir garso raiška laiko aspektu. Taip pat identifikuojama ir analizuojama kraštovaizdžio garsų raiškos struktūra skirtingose geografinėse platumose bei vertikalaus zoniškumo srityse.\u0000 Be to, straipsnyje akcentuojami probleminiai klausimai, susiję su vienodas akustines savybes turinčių teritorinių vienetų – sonotopų – išskyrimu, pristatomos galimos kraštovaizdžio akustinės aplinkos tyrimų kryptys.","PeriodicalId":429414,"journal":{"name":"Geologija. Geografija","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-07-11","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"130056692","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：