Pub Date : 2018-10-01DOI: 10.15388/BATP.V0I1.11953
J. Mackevičius, Rasa Subačienė, Daiva Tamulevičienė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Buhalterinės apskaitos teorija yra tam tikrų teiginių, liečiančių ūkinių operacijų apskaitą, sistema ir jų abstraktus mokslinis aiškinimas. Straipsnio tikslas – ištirti lietuvių autorių nuomones ir jų suformuluotus teiginius svarbiausiais buhalterinės apskaitos teorijos klausimais. Straipsnyje tiriama, kaip lietuvių autoriai savo darbuose nagrinėja svarbiausius buhalterinės apskaitos teorijos klausimus. Atlikta lietuvių autorių vadovėlių ir mokomųjų knygų, kuriose nagrinėjami buhalterinės apskaitos teorijos temos ir klausimai, analizė parodė, kad šių temų ir klausimų įvardijimai, apimtis, dėstymo nuoseklumas ir kita skiriasi. Dažniausiai nagrinėjami buhalterinės apskaitos reikšmės, rūšių, principų, politikos klausimai. Šiais klausimais lietuvių autoriai yra pareiškę nemažai naujų ir originalių minčių ir idėjų, praturtinančių buhalterinės apskaitos teoriją. Iš jų pažymėtinas naujų buhalterinės apskaitos principų įtraukimas, finansinės ir valdymo apskaitos išsamesnis apibrėžimas, buhalterinės apskaitos reikšmės ne tik įmonės, bet ir visos visuomenės reikmėms platesnis įvardijimas ir kt. Šie skirtumai paaiškintini ne tiek autorių skirtingais požiūriais į buhalterinės apskaitos teoriją, o daugiau to laikmečio, kurio metu buvo rašomos knygos, aktualijomis ir turima informacija. Buhalterinės apskaitos klausimų nagrinėjimas lietuvių autorių darbuose yra svarbus, nes metodiškai pagrįstas jų esmės atskleidimas vadovėliuose ir mokomosiose knygose turi svarbią reikšmę rengiant aukštos kvalifikacijos buhalterinės apskaitos specialistus. Tyrimo metodai – mokslinės ir mokomosios literatūros analizė, turinio analizė, loginė analizė, informacijos rinkimo, lyginimo, sisteminimo ir apibendrinimo būdai.
{"title":"Buhalterinės apskaitos teorijos klausimų nagrinėjimas lietuvių autorių darbuose","authors":"J. Mackevičius, Rasa Subačienė, Daiva Tamulevičienė","doi":"10.15388/BATP.V0I1.11953","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BATP.V0I1.11953","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Buhalterinės apskaitos teorija yra tam tikrų teiginių, liečiančių ūkinių operacijų apskaitą, sistema ir jų abstraktus mokslinis aiškinimas. Straipsnio tikslas – ištirti lietuvių autorių nuomones ir jų suformuluotus teiginius svarbiausiais buhalterinės apskaitos teorijos klausimais. Straipsnyje tiriama, kaip lietuvių autoriai savo darbuose nagrinėja svarbiausius buhalterinės apskaitos teorijos klausimus. Atlikta lietuvių autorių vadovėlių ir mokomųjų knygų, kuriose nagrinėjami buhalterinės apskaitos teorijos temos ir klausimai, analizė parodė, kad šių temų ir klausimų įvardijimai, apimtis, dėstymo nuoseklumas ir kita skiriasi. Dažniausiai nagrinėjami buhalterinės apskaitos reikšmės, rūšių, principų, politikos klausimai. Šiais klausimais lietuvių autoriai yra pareiškę nemažai naujų ir originalių minčių ir idėjų, praturtinančių buhalterinės apskaitos teoriją. Iš jų pažymėtinas naujų buhalterinės apskaitos principų įtraukimas, finansinės ir valdymo apskaitos išsamesnis apibrėžimas, buhalterinės apskaitos reikšmės ne tik įmonės, bet ir visos visuomenės reikmėms platesnis įvardijimas ir kt. Šie skirtumai paaiškintini ne tiek autorių skirtingais požiūriais į buhalterinės apskaitos teoriją, o daugiau to laikmečio, kurio metu buvo rašomos knygos, aktualijomis ir turima informacija. Buhalterinės apskaitos klausimų nagrinėjimas lietuvių autorių darbuose yra svarbus, nes metodiškai pagrįstas jų esmės atskleidimas vadovėliuose ir mokomosiose knygose turi svarbią reikšmę rengiant aukštos kvalifikacijos buhalterinės apskaitos specialistus. Tyrimo metodai – mokslinės ir mokomosios literatūros analizė, turinio analizė, loginė analizė, informacijos rinkimo, lyginimo, sisteminimo ir apibendrinimo būdai.","PeriodicalId":52857,"journal":{"name":"Buhalterines Apskaitos Teorija ir Praktika","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"66922137","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-01DOI: 10.15388/BATP.V0I1.11950
Romualdas Broniukaitis
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Dinamiška ir sudėtinga aplinka, siekis įsitvirtinti joje skatina organizacijas ieškoti naujovių, kurios darytų poveikį verslo plėtrai. Organizacijos priverstos nuolat kurti ir tobulinti naujas strategijas, kaip pasiekti didesnį konkurencinį pranašumą, būti lanksčiomis ir inovatyviomis. Siekis įsitvirtinti sudėtingoje ir įvairialypėje aplinkoje lemia naują požiūrį, kad pagrindinis organizacijos išteklius yra jos nematerialus turtas, tai darbuotojų žinios ir gebėjimai, kurių palaikymas ir integravimas į organizacijos veiklas tampa kritinius svertu, užtikrinančiu verslo strateginę plėtrą. Šio tyrimo teorinis pagrindas ir esminė nuostata - nematerialūs ištekliai yra strateginis turtas, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Straipsnio tikslas - atskleisti intelektinio kapitalo svarbą bei įtaką verslo strateginei plėtrai. Straipsnyje formuojama nauja organizacijų verslo plėtros ilgalaikėje strateginėje perspektyvoje suvoktis akcentuojant intelektinio kapitalo , verslo aplinkos ir kompetencijų grįstų naujausiomis žiniomis tarpusavio sąveikos reikšmę, organizacijų efektyviai veiklai užtikrinti. Ryškinama strateginio požiūrio svarba valdant nematerialiuosius organizacijos išteklius kaip visumą, siekiant organizacijos veiklos rezultatyvumo ir strateginės plėtros. Straipsnyje naudoti metodai: mokslinės literatūros analizė, lyginamoji analizė, sisteminimas ir apibendrinimas.
{"title":"Intelektinis kapitalas verslo strateginės plėtros kontekste","authors":"Romualdas Broniukaitis","doi":"10.15388/BATP.V0I1.11950","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BATP.V0I1.11950","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Dinamiška ir sudėtinga aplinka, siekis įsitvirtinti joje skatina organizacijas ieškoti naujovių, kurios darytų poveikį verslo plėtrai. Organizacijos priverstos nuolat kurti ir tobulinti naujas strategijas, kaip pasiekti didesnį konkurencinį pranašumą, būti lanksčiomis ir inovatyviomis. Siekis įsitvirtinti sudėtingoje ir įvairialypėje aplinkoje lemia naują požiūrį, kad pagrindinis organizacijos išteklius yra jos nematerialus turtas, tai darbuotojų žinios ir gebėjimai, kurių palaikymas ir integravimas į organizacijos veiklas tampa kritinius svertu, užtikrinančiu verslo strateginę plėtrą. Šio tyrimo teorinis pagrindas ir esminė nuostata - nematerialūs ištekliai yra strateginis turtas, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Straipsnio tikslas - atskleisti intelektinio kapitalo svarbą bei įtaką verslo strateginei plėtrai. Straipsnyje formuojama nauja organizacijų verslo plėtros ilgalaikėje strateginėje perspektyvoje suvoktis akcentuojant intelektinio kapitalo , verslo aplinkos ir kompetencijų grįstų naujausiomis žiniomis tarpusavio sąveikos reikšmę, organizacijų efektyviai veiklai užtikrinti. Ryškinama strateginio požiūrio svarba valdant nematerialiuosius organizacijos išteklius kaip visumą, siekiant organizacijos veiklos rezultatyvumo ir strateginės plėtros. Straipsnyje naudoti metodai: mokslinės literatūros analizė, lyginamoji analizė, sisteminimas ir apibendrinimas.","PeriodicalId":52857,"journal":{"name":"Buhalterines Apskaitos Teorija ir Praktika","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"66922028","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-01DOI: 10.15388/BATP.V0I1.11959
Asta Tumaitytė, Dalia Daujotaitė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjamos svarbaus veiklos vertinimo įrankio – veiklos audito kaip ekspertizės tyčinio bankroto bylose taikymo problemos. Dėl civilinių santykių įvairovės ir kompleksiškumo Lietuvos teisenoje vis aktualesnis tampa specialiųjų žinių poreikio klausimas. Šiai problemai spręsti įstatymų leidėjas suteikia teismui specialų įrankį– skirti teismo ekspertizę. Šiuo požiūriu straipsnyje pagrindinis dėmesys sutelktas veiklos audito galimo panaudojimo tyčinio bankroto bylose įvertinimui, tyčinio bankroto požymių, veiklos audito ir ekspertinės veiklos sąsajų nagrinėjimui.
{"title":"Veiklos auditas kaip ekspertizė tyčinio bankroto bylose","authors":"Asta Tumaitytė, Dalia Daujotaitė","doi":"10.15388/BATP.V0I1.11959","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BATP.V0I1.11959","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje nagrinėjamos svarbaus veiklos vertinimo įrankio – veiklos audito kaip ekspertizės tyčinio bankroto bylose taikymo problemos. Dėl civilinių santykių įvairovės ir kompleksiškumo Lietuvos teisenoje vis aktualesnis tampa specialiųjų žinių poreikio klausimas. Šiai problemai spręsti įstatymų leidėjas suteikia teismui specialų įrankį– skirti teismo ekspertizę. Šiuo požiūriu straipsnyje pagrindinis dėmesys sutelktas veiklos audito galimo panaudojimo tyčinio bankroto bylose įvertinimui, tyčinio bankroto požymių, veiklos audito ir ekspertinės veiklos sąsajų nagrinėjimui.","PeriodicalId":52857,"journal":{"name":"Buhalterines Apskaitos Teorija ir Praktika","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"49120412","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-01DOI: 10.15388/BATP.V0I1.11952
Sergey A. Korotaev
[full article, abstract in English] The study purpose is development of a methodology for preparation of consolidated financial statements in the context of harmonization of the national system of accounting and preparation of statements with IFRS norms and principles. Study objectives: a) analysis of normative legal acts governing the preparation of consolidated financial statements in Belarus; b) identification of problematic issues arising during preparation of consolidated financial statements in accordance with the national legislation; c) development of specific proposals for improving the methodology for preparation of consolidated statements; d) analysis of the practice of audit of consolidated financial statements prepared in accordance with the national legislation and IFRS. In order to achieve tasks assigned, the author analyzes national normative legal acts that regulate the preparation of consolidated financial statements, examines specific consolidation mechanisms that raise questions among authors of statements, identifies approaches to resolving problematic consolidation issues, identifies reasons that prevent the preparation of reliable statements, as well as reasons for their non-preparation. Investigation of issues related to preparation of consolidated statements is linked to problematic issues of audit of such statements. The conclusion includes proposals for improvement of organization and clarification of the methodology for preparation of consolidated statements, as well as proposals for amending the legislation on audit activities on issues related to the audit of consolidated accounting statements.
{"title":"Preparation and Audit of Consolidated Statements in Belarus: Status, Problems, Prospects","authors":"Sergey A. Korotaev","doi":"10.15388/BATP.V0I1.11952","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BATP.V0I1.11952","url":null,"abstract":"[full article, abstract in English] \u0000The study purpose is development of a methodology for preparation of consolidated financial statements in the context of harmonization of the national system of accounting and preparation of statements with IFRS norms and principles. Study objectives: a) analysis of normative legal acts governing the preparation of consolidated financial statements in Belarus; b) identification of problematic issues arising during preparation of consolidated financial statements in accordance with the national legislation; c) development of specific proposals for improving the methodology for preparation of consolidated statements; d) analysis of the practice of audit of consolidated financial statements prepared in accordance with the national legislation and IFRS. In order to achieve tasks assigned, the author analyzes national normative legal acts that regulate the preparation of consolidated financial statements, examines specific consolidation mechanisms that raise questions among authors of statements, identifies approaches to resolving problematic consolidation issues, identifies reasons that prevent the preparation of reliable statements, as well as reasons for their non-preparation. Investigation of issues related to preparation of consolidated statements is linked to problematic issues of audit of such statements. The conclusion includes proposals for improvement of organization and clarification of the methodology for preparation of consolidated statements, as well as proposals for amending the legislation on audit activities on issues related to the audit of consolidated accounting statements.","PeriodicalId":52857,"journal":{"name":"Buhalterines Apskaitos Teorija ir Praktika","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"66922102","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-01DOI: 10.15388/BATP.V0I1.11961
Vaiva Žižytė, Daiva Tamulevičienė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Skaičiuojant produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą vienu svarbiausiu elementu tampa savikainos skaičiavimo metodo pasirinkimas, kuris priklauso nuo įvairiausių veiksnių - įmonės gamybos tipo, technologinio proceso, produkcijos asortimento, išlaidų struktūros. Atsižvelgiant į tai, kad daugumoje dabartinių įmonių gaminant produkciją ar teikiant paslaugas, tiesioginių medžiagų sunaudojimo ir tiesioginio darbo išlaidų lygis yra santykinai žemas, lyginant su patiriamomis netiesioginėmis išlaidomis, esminiu veiksniu, nustatant savikainą, tampa tikslus netiesioginių išlaidų priskyrimas gaminio ar paslaugos savikainai. Ši ypatybė lemia, kad tokioms įmonėms yra tikslinga taikyti veiklos sritimis pagrįstą savikainos skaičiavimo metodą (angl. Activity Based Costing, sutr. ABC). Paslaugų įmonės, labiau nei gamybinės, susiduria su savikainos skaičiavimo problemomis, nes didžiąją dalį tokių įmonių išlaidų sudaro netiesioginės išlaidos. Straipsnyje, konkrečios įmonės, teikiančios buhalterines ir audito paslaugas, pavyzdžiu, nagrinėjamas veiklos sritimis pagrįstas savikainos skaičiavimo metodo taikymas. Remiantis analizuojamos įmonės duomenimis, nustatytos pagrindinės buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugai suteikti reikalingos veiklos ir veiklų išlaidos, išlaidų sukėlėjai, jų kiekiai, išlaidų sukėlėjų normos. Gautų rezultatų pagrindu parengtas veiklos sritimis pagrįsto savikainos skaičiavimo modelis, skirtas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos savikainai apskaičiuoti. Taip pat pateiktas praktinis šio modelio taikymo pavyzdys. Šis modelis, adaptavus kintamuosius modelio dydžius, gali būti taikomas ir kitų buhalterines ir audito paslaugas teikiančių įmonių veikloje, skaičiuojant buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų savikainą.
{"title":"Veiklos sritimis grįsto savikainos skaičiavimo metodo taikymas: buhalterines ir audito paslaugas teikiančios įmonės atvejis","authors":"Vaiva Žižytė, Daiva Tamulevičienė","doi":"10.15388/BATP.V0I1.11961","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BATP.V0I1.11961","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Skaičiuojant produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą vienu svarbiausiu elementu tampa savikainos skaičiavimo metodo pasirinkimas, kuris priklauso nuo įvairiausių veiksnių - įmonės gamybos tipo, technologinio proceso, produkcijos asortimento, išlaidų struktūros. Atsižvelgiant į tai, kad daugumoje dabartinių įmonių gaminant produkciją ar teikiant paslaugas, tiesioginių medžiagų sunaudojimo ir tiesioginio darbo išlaidų lygis yra santykinai žemas, lyginant su patiriamomis netiesioginėmis išlaidomis, esminiu veiksniu, nustatant savikainą, tampa tikslus netiesioginių išlaidų priskyrimas gaminio ar paslaugos savikainai. Ši ypatybė lemia, kad tokioms įmonėms yra tikslinga taikyti veiklos sritimis pagrįstą savikainos skaičiavimo metodą (angl. Activity Based Costing, sutr. ABC). Paslaugų įmonės, labiau nei gamybinės, susiduria su savikainos skaičiavimo problemomis, nes didžiąją dalį tokių įmonių išlaidų sudaro netiesioginės išlaidos. Straipsnyje, konkrečios įmonės, teikiančios buhalterines ir audito paslaugas, pavyzdžiu, nagrinėjamas veiklos sritimis pagrįstas savikainos skaičiavimo metodo taikymas. Remiantis analizuojamos įmonės duomenimis, nustatytos pagrindinės buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugai suteikti reikalingos veiklos ir veiklų išlaidos, išlaidų sukėlėjai, jų kiekiai, išlaidų sukėlėjų normos. Gautų rezultatų pagrindu parengtas veiklos sritimis pagrįsto savikainos skaičiavimo modelis, skirtas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos savikainai apskaičiuoti. Taip pat pateiktas praktinis šio modelio taikymo pavyzdys. Šis modelis, adaptavus kintamuosius modelio dydžius, gali būti taikomas ir kitų buhalterines ir audito paslaugas teikiančių įmonių veikloje, skaičiuojant buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų savikainą.","PeriodicalId":52857,"journal":{"name":"Buhalterines Apskaitos Teorija ir Praktika","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48177661","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-01DOI: 10.15388/BATP.V0I1.11960
Darius Vaicekauskas
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjamas pagrindinių audito dalykų pateikimas auditoriaus išvadoje. Teorinėje tyrimo dalyje analizuojamas auditoriaus išvados naudingumo ribotumas bei kaip šią problemą siekiama spręsti nuo 2016 m. TAS sistemoje įvedus reikalavimą, jog audituojant įmones, kurių vertybiniais popieriaus yra prekiaujama viešojoje rinkoje, arba kai to reikalauja nacionaliniai įstatymai ar teisės aktai, yra privalu auditoriaus išvadoje pateikti pagrindinius audito dalykus bei nurodyti, kaip jie buvo sprendžiami audito metu. Darbe yra pristatoma pagrindinių audito dalykų koncepcija. Empirinėje tyrimo dalyje yra analizuojama, kokius pagrindinius audito dalykus išskiria Lietuvos audito bendrovės, atlikusios ,,Nasdaq“ biržoje kotiruojamų Lietuvos bendrovių auditus; pateikiama pagrindinių audito dalykų tipologija, apibendrinant pagrindinių audito dalykų skaičių, turinį bei reikšmingumą auditoriaus išvadoje. Atlikus tyrimą, be kitų išvadų, nustatyta, jog pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, auditoriaus profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditui. Pagrindiniai audito dalykai atrenkami iš dalykų, apie kuriuos buvo informuoti už valdymą atsakingi asmenys. Audito bendrovės dažniausiai pateikia po vieną pagrindinį audito dalyką savo auditoriaus išvadoje, didžiausią dėmesį skiriant turto vertinimui bei pajamų pripažinimui. Pagrindinių audito dalykų pateikimas apima apytikriai ketvirtį auditoriaus išvados turinio, kas parodo pagrindinių audito dalykų sąlyginai didelį informacinį reikšmingumą bei poreikį ir toliau gerinti jų pateikimą, siekiant didinti auditoriaus išvados naudingumą.
{"title":"Pagrindinių audito dalykų pateikimas auditoriaus išvadoje: Lietuvos emitentų auditoriaus išvadų tyrimas","authors":"Darius Vaicekauskas","doi":"10.15388/BATP.V0I1.11960","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BATP.V0I1.11960","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje nagrinėjamas pagrindinių audito dalykų pateikimas auditoriaus išvadoje. Teorinėje tyrimo dalyje analizuojamas auditoriaus išvados naudingumo ribotumas bei kaip šią problemą siekiama spręsti nuo 2016 m. TAS sistemoje įvedus reikalavimą, jog audituojant įmones, kurių vertybiniais popieriaus yra prekiaujama viešojoje rinkoje, arba kai to reikalauja nacionaliniai įstatymai ar teisės aktai, yra privalu auditoriaus išvadoje pateikti pagrindinius audito dalykus bei nurodyti, kaip jie buvo sprendžiami audito metu. Darbe yra pristatoma pagrindinių audito dalykų koncepcija. Empirinėje tyrimo dalyje yra analizuojama, kokius pagrindinius audito dalykus išskiria Lietuvos audito bendrovės, atlikusios ,,Nasdaq“ biržoje kotiruojamų Lietuvos bendrovių auditus; pateikiama pagrindinių audito dalykų tipologija, apibendrinant pagrindinių audito dalykų skaičių, turinį bei reikšmingumą auditoriaus išvadoje. \u0000Atlikus tyrimą, be kitų išvadų, nustatyta, jog pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, auditoriaus profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditui. Pagrindiniai audito dalykai atrenkami iš dalykų, apie kuriuos buvo informuoti už valdymą atsakingi asmenys. Audito bendrovės dažniausiai pateikia po vieną pagrindinį audito dalyką savo auditoriaus išvadoje, didžiausią dėmesį skiriant turto vertinimui bei pajamų pripažinimui. Pagrindinių audito dalykų pateikimas apima apytikriai ketvirtį auditoriaus išvados turinio, kas parodo pagrindinių audito dalykų sąlyginai didelį informacinį reikšmingumą bei poreikį ir toliau gerinti jų pateikimą, siekiant didinti auditoriaus išvados naudingumą.","PeriodicalId":52857,"journal":{"name":"Buhalterines Apskaitos Teorija ir Praktika","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48512047","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-01DOI: 10.15388/BATP.V0I1.11955
I. Savchenko, I. Nagorna
[full article and abstract in English] Modern world trade trends put forward additional requirements for the trade enterprises to ensure efficient functioning and achieve a high level of competition. Considering this, it becomes actual to form and implement substantiated organizational and economic mechanism of financial stability analysis. The aim of the article is to substantiate the methodical aspects of the trade enterprises financial stability analysis in order to ensure the improvement of the economic assessment mechanism of its level. Research methods: generalization, analysis and synthesis. Key findings: the existing trends in the usage of the trade enterprises analytical apparatus are indicated the need for modernization of many methodical aspects of financial stability analysis. The author justified that it is advisable to adapt and implement in practice the structures of performance indicators in specific activity areas and structural divisions, to determine their impact significance on the integral indicator of the trade enterprise effectiveness. Prerequisites for improvement of the trade enterprises financial stability analysis system are revealed. Based on the scientific approaches evaluation the author developed methodological provisions of the complex analysis of the trade enterprises financial stability and highlighted the conceptual directions of the development and adaptation of existing methods to the real economy conditions. The main problems of ensuring the trade enterprises financial stability are revealed and ways of their solution are suggested. The theoretical provisions and methodological approaches discussed in the article can be used as the specific recommendations on the assessment of the trade enterprises financial stability and to develop an integrated model of such assessment. The scientific and methodological recommendations of the trade enterprises financial stability assessment that will contribute to the economic mechanism improvement for provision are proposed.
{"title":"The Evaluation of Methodological Aspects of the Trade Enterprises Financial Stability Analysis","authors":"I. Savchenko, I. Nagorna","doi":"10.15388/BATP.V0I1.11955","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BATP.V0I1.11955","url":null,"abstract":"[full article and abstract in English] \u0000Modern world trade trends put forward additional requirements for the trade enterprises to ensure efficient functioning and achieve a high level of competition. Considering this, it becomes actual to form and implement substantiated organizational and economic mechanism of financial stability analysis. The aim of the article is to substantiate the methodical aspects of the trade enterprises financial stability analysis in order to ensure the improvement of the economic assessment mechanism of its level. Research methods: generalization, analysis and synthesis. Key findings: the existing trends in the usage of the trade enterprises analytical apparatus are indicated the need for modernization of many methodical aspects of financial stability analysis. The author justified that it is advisable to adapt and implement in practice the structures of performance indicators in specific activity areas and structural divisions, to determine their impact significance on the integral indicator of the trade enterprise effectiveness. \u0000Prerequisites for improvement of the trade enterprises financial stability analysis system are revealed. Based on the scientific approaches evaluation the author developed methodological provisions of the complex analysis of the trade enterprises financial stability and highlighted the conceptual directions of the development and adaptation of existing methods to the real economy conditions. The main problems of ensuring the trade enterprises financial stability are revealed and ways of their solution are suggested. The theoretical provisions and methodological approaches discussed in the article can be used as the specific recommendations on the assessment of the trade enterprises financial stability and to develop an integrated model of such assessment. The scientific and methodological recommendations of the trade enterprises financial stability assessment that will contribute to the economic mechanism improvement for provision are proposed.","PeriodicalId":52857,"journal":{"name":"Buhalterines Apskaitos Teorija ir Praktika","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"66922157","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Stabili ir gerai struktūrizuota mokesčių sistema yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ekonomikos augimą bei investicijų pritraukimą, užtikrinanti lėšas valstybės funkcijų vykdymui. Vis dėlto valstybių mokesčių sistemos dažnai kritikuojamos, o ypač daug kritikos sulaukia vienas sudėtingiausių verslo įmonių mokamų mokesčių – pelno mokestis. Straipsnio tikslas - identifikuoti ekonominius veiksnius, turinčius įtakos pelno mokesčio surinkimui Baltijos šalyse, šios įtakos stiprumą ir kryptį. Straipsnyje analizuojama pelno mokesčio tarifų kaita ESBO ir Baltijos šalyse, mokesčio surinkimo ir jį veikiančių veiksnių - BVP, tiesioginių užsienio investicijų, eksporto, importo, užimtumo, dinamika Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei šių veiksnių įtakos pelno mokesčio surinkimui pobūdis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad visose tirtose šalyse pelno mokesčio surinkimas yra stipriai arba labai stipriai susijęs su BVP, Latvijoje pelno mokesčio surinkimas stipriai koreliuoja ir su importu, Estijoje – labai stipriai su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Mažiausia koreliacija visose šalyse pastebėta tarp pelno mokesčio surinkimo ir užimtumo. Straipsnyje pateikti regresijos modeliai, atspindintys tiriamų veiksnių įtaką pelno mokesčio surinkimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, teisės aktų analizė ir apibendrinimas, statistinė duomenų analizė, lyginimo, grupavimo, grafinio vaizdavimo metodai, koreliacinė – regresinė analizė.
{"title":"Pelno mokesčio surinkimą lemiantys veiksniai: Baltijos šalių atvejo analizė","authors":"Kamilė Snitkienė, Kastytis Senkus, Ramunė Budrionytė","doi":"10.15388/BATP.V0I1.11956","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BATP.V0I1.11956","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Stabili ir gerai struktūrizuota mokesčių sistema yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ekonomikos augimą bei investicijų pritraukimą, užtikrinanti lėšas valstybės funkcijų vykdymui. Vis dėlto valstybių mokesčių sistemos dažnai kritikuojamos, o ypač daug kritikos sulaukia vienas sudėtingiausių verslo įmonių mokamų mokesčių – pelno mokestis. Straipsnio tikslas - identifikuoti ekonominius veiksnius, turinčius įtakos pelno mokesčio surinkimui Baltijos šalyse, šios įtakos stiprumą ir kryptį. Straipsnyje analizuojama pelno mokesčio tarifų kaita ESBO ir Baltijos šalyse, mokesčio surinkimo ir jį veikiančių veiksnių - BVP, tiesioginių užsienio investicijų, eksporto, importo, užimtumo, dinamika Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei šių veiksnių įtakos pelno mokesčio surinkimui pobūdis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad visose tirtose šalyse pelno mokesčio surinkimas yra stipriai arba labai stipriai susijęs su BVP, Latvijoje pelno mokesčio surinkimas stipriai koreliuoja ir su importu, Estijoje – labai stipriai su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Mažiausia koreliacija visose šalyse pastebėta tarp pelno mokesčio surinkimo ir užimtumo. Straipsnyje pateikti regresijos modeliai, atspindintys tiriamų veiksnių įtaką pelno mokesčio surinkimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, teisės aktų analizė ir apibendrinimas, statistinė duomenų analizė, lyginimo, grupavimo, grafinio vaizdavimo metodai, koreliacinė – regresinė analizė.","PeriodicalId":52857,"journal":{"name":"Buhalterines Apskaitos Teorija ir Praktika","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48888182","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-01DOI: 10.15388/BATP.V0I1.11948
S. Bychkova, S. Timoshenko
[full article and abstract in English] The human potential of science is the basis for the formation of the scientific elite, which has declined significantly in recent decades in Russia. The process of forming the human resources potential of a higher school science must begin with the qualitative organization of research activities of students. Then it is necessary to conduct training of scientific personnel in postgraduate study. At the final stage after graduation from the graduate school, it is necessary to carry out measures to secure the trained scientific personnel in higher education with the replacement of a certain post. The human resources potential of science should be considered as an integral characteristic of the available capabilities of each employee. It is important not only to properly assess this potential, but be able to form it. The training of highly qualified personnel is an important strategic stage in the formation of the human potential of science and increasing the competitiveness of the university, taking into account the presence of such negative factors as the aging of scientific personnel, the transfer of scientific and teaching staff to other spheres of the economy, etc. The competitiveness of a higher educational institution largely depends on postgraduate education, which significantly affects the rating indicators of the university. Objective of this research is carrying out a complex author’s research of the current state of training of the top skills in the Accounting, Statistics direction taking into account application of professional standards and also definition of positive and negative sides in the course of their interface. The research is conducted by means of the system analysis. The retrospective analysis of development of system of the higher education in Russia is also applied. The drawn conclusions confirm need of improvement of the existing system of the higher education in a number of the directions. It is necessary to understand that the personnel potential of science is the multidimensional category more difficult according to the contents, than the personnel capacity of the organization.
{"title":"Training of High Qualifications in the Accounting, Statistics Direction in Accordance with Professional Standards","authors":"S. Bychkova, S. Timoshenko","doi":"10.15388/BATP.V0I1.11948","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BATP.V0I1.11948","url":null,"abstract":"[full article and abstract in English] \u0000The human potential of science is the basis for the formation of the scientific elite, which has declined significantly in recent decades in Russia. The process of forming the human resources potential of a higher school science must begin with the qualitative organization of research activities of students. Then it is necessary to conduct training of scientific personnel in postgraduate study. At the final stage after graduation from the graduate school, it is necessary to carry out measures to secure the trained scientific personnel in higher education with the replacement of a certain post. \u0000The human resources potential of science should be considered as an integral characteristic of the available capabilities of each employee. It is important not only to properly assess this potential, but be able to form it. The training of highly qualified personnel is an important strategic stage in the formation of the human potential of science and increasing the competitiveness of the university, taking into account the presence of such negative factors as the aging of scientific personnel, the transfer of scientific and teaching staff to other spheres of the economy, etc. The competitiveness of a higher educational institution largely depends on postgraduate education, which significantly affects the rating indicators of the university. \u0000Objective of this research is carrying out a complex author’s research of the current state of training of the top skills in the Accounting, Statistics direction taking into account application of professional standards and also definition of positive and negative sides in the course of their interface. The research is conducted by means of the system analysis. The retrospective analysis of development of system of the higher education in Russia is also applied. The drawn conclusions confirm need of improvement of the existing system of the higher education in a number of the directions. It is necessary to understand that the personnel potential of science is the multidimensional category more difficult according to the contents, than the personnel capacity of the organization.","PeriodicalId":52857,"journal":{"name":"Buhalterines Apskaitos Teorija ir Praktika","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"66921971","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-01DOI: 10.15388/BATP.V0I1.11958
Daiva Tamulevičienė, R. Valkauskas
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Buhalterinė apskaita ir statistika yra savarankiški mokslai, turintys specifinius objektus ir metodus. Tačiau šie mokslai, taip pat ir praktika turi daug sąsajų: jų pagrindinis tikslas teikti objektyvią informaciją valstybei ir visuomenei siekiat užtikrinti šalies ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Straipsnyje nagrinėjamos iki šiol netyrinėtos Lietuvos buhalterinės apskaitos ir statistikos sąsajos ir jų transformacijos šiuose jų raidos etapuose: 1) tarpukario Lietuvoje (1918 – 1940 m.), 2)sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940 – 1990 m.) ir 3) atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 – 2017 m.). Kiekviename etape išryškinama svarbiausios buhalterinės apskaitos statistikos sąsajos, šių mokslų ir praktikos esminiai transformacijos bruožai.
{"title":"Lietuvos buhalterinės apskaitos ir statistikos sąsajos bei transformacijos","authors":"Daiva Tamulevičienė, R. Valkauskas","doi":"10.15388/BATP.V0I1.11958","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BATP.V0I1.11958","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Buhalterinė apskaita ir statistika yra savarankiški mokslai, turintys specifinius objektus ir metodus. Tačiau šie mokslai, taip pat ir praktika turi daug sąsajų: jų pagrindinis tikslas teikti objektyvią informaciją valstybei ir visuomenei siekiat užtikrinti šalies ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Straipsnyje nagrinėjamos iki šiol netyrinėtos Lietuvos buhalterinės apskaitos ir statistikos sąsajos ir jų transformacijos šiuose jų raidos etapuose: 1) tarpukario Lietuvoje (1918 – 1940 m.), 2)sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940 – 1990 m.) ir 3) atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 – 2017 m.). Kiekviename etape išryškinama svarbiausios buhalterinės apskaitos statistikos sąsajos, šių mokslų ir praktikos esminiai transformacijos bruožai.","PeriodicalId":52857,"journal":{"name":"Buhalterines Apskaitos Teorija ir Praktika","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48976974","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：