Pub Date : 2020-01-01DOI: 10.15388/crimlithuan.2020.8.3
Salomėja Zaksaitė
This article examines recent regulation in the sport of chess with a focus on cheating. On the one hand, disciplinary law in chess could be considered relatively underdeveloped compared with other sports. On the other hand, however, this kind of ‘underdevelopment’ might be appropriate since chess governing bodies have not yet introduced interventionist rules. These two interacting perspectives shape the aim and the objectives of legal research designed to protect the chess community from cheating by suggesting adequate disciplinary measures. The analysis focuses mainly on two forms of cheating: computer-assisted cheating and match-fixing. The broad concept of cheating and relatively young legal regulation in an under-researched sport call for interdisciplinary analysis, therefore, knowledge of sports law, human rights as well as criminology is applied.
{"title":"Cheating in chess: a call for an integrated disciplinary regulation","authors":"Salomėja Zaksaitė","doi":"10.15388/crimlithuan.2020.8.3","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/crimlithuan.2020.8.3","url":null,"abstract":"This article examines recent regulation in the sport of chess with a focus on cheating. On the one hand, disciplinary law in chess could be considered relatively underdeveloped compared with other sports. On the other hand, however, this kind of ‘underdevelopment’ might be appropriate since chess governing bodies have not yet introduced interventionist rules. These two interacting perspectives shape the aim and the objectives of legal research designed to protect the chess community from cheating by suggesting adequate disciplinary measures. The analysis focuses mainly on two forms of cheating: computer-assisted cheating and match-fixing. The broad concept of cheating and relatively young legal regulation in an under-researched sport call for interdisciplinary analysis, therefore, knowledge of sports law, human rights as well as criminology is applied.","PeriodicalId":52861,"journal":{"name":"Kriminologijos studijos","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-01-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"66922509","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-12-20DOI: 10.15388/CRIMLITHUAN.2018.2
Aušra Pocienė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje, vadovaujantis sociologo fenomenologo A. Schutz’o episteminės stratifikacijos schema, analizuojama, kaip korupciją Lietuvoje ir jos priežastis suvokia trys episteminės grupės: „ekspertai“, „gerai informuoti piliečiai“ ir „žmonės iš gatvės“. Analizė atliekama nagrinėjant šių grupių diskursus apie korupciją mikro-, mezo- ir makrolygmenimis ir jų korupcijos kontrolės ir prevencijos Lietuvoje vertinimus. Prieinama prie išvados, jog daugiausia dėmesio telkiama ties korupcijos raiška visuomenės lygmeniu menkai tesigilinant į korupcijos ištakas individo lygmeniu. Pastebima, kad tarp gyventojų, kaip ir baudžiamuosiuose įstatymuose, dominuoja siaura korupcijos kaip baltųjų apykaklių nusikaltimo samprata kartu nureikšminant korupcijos kultūros išplitimą platesniame sociume. Kaip efektyviausios korupcijos prevencijos priemonės įvardijamos visuomenės švietimas, jaunosios kartos ugdymas ir bendruomeniškumo kūrimas, turinčios padėti mažinti korupcinę kultūrą.
{"title":"Korupcijos suvokimas tarp ekspertų, gerai informuotų piliečių ir eilinių gyventojų","authors":"Aušra Pocienė","doi":"10.15388/CRIMLITHUAN.2018.2","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/CRIMLITHUAN.2018.2","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje, vadovaujantis sociologo fenomenologo A. Schutz’o episteminės stratifikacijos schema, analizuojama, kaip korupciją Lietuvoje ir jos priežastis suvokia trys episteminės grupės: „ekspertai“, „gerai informuoti piliečiai“ ir „žmonės iš gatvės“. Analizė atliekama nagrinėjant šių grupių diskursus apie korupciją mikro-, mezo- ir makrolygmenimis ir jų korupcijos kontrolės ir prevencijos Lietuvoje vertinimus. Prieinama prie išvados, jog daugiausia dėmesio telkiama ties korupcijos raiška visuomenės lygmeniu menkai tesigilinant į korupcijos ištakas individo lygmeniu. Pastebima, kad tarp gyventojų, kaip ir baudžiamuosiuose įstatymuose, dominuoja siaura korupcijos kaip baltųjų apykaklių nusikaltimo samprata kartu nureikšminant korupcijos kultūros išplitimą platesniame sociume. Kaip efektyviausios korupcijos prevencijos priemonės įvardijamos visuomenės švietimas, jaunosios kartos ugdymas ir bendruomeniškumo kūrimas, turinčios padėti mažinti korupcinę kultūrą.","PeriodicalId":52861,"journal":{"name":"Kriminologijos studijos","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46966814","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-12-20DOI: 10.15388/CRIMLITHUAN.2018.6.3
F. Dünkel
[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] First experiments with electronic monitoring emerged in Europe in the early 1990s. Within 15 years, the majority of countries in Europe reported having introduced electronic monitoring at least as pilot projects. The amazing dynamic rise of electronic monitoring in Europe may be explained by the commercial interests that become evident when looking at the activities of private companies selling the technique. Although electronic monitoring seems to have expanded in many countries, one has to realize its marginal role within the European sanctions systems compared to other sentencing or release options. On average, only about 3% of all probationary supervised persons were under electronic monitoring at the end of 2013. This article deals with questions regarding the impact of electronic monitoring on prison population rates and reduced reoffending, with net-widening effects and costs, essential rehabilitative support, human rights-based perspectives and the general (non)sense of electronic monitoring.
{"title":"Electronic Monitoring in Europe – a Panacea for Reforming Criminal Sanctions Systems? A Critical Review","authors":"F. Dünkel","doi":"10.15388/CRIMLITHUAN.2018.6.3","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/CRIMLITHUAN.2018.6.3","url":null,"abstract":"[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] \u0000First experiments with electronic monitoring emerged in Europe in the early 1990s. Within 15 years, the majority of countries in Europe reported having introduced electronic monitoring at least as pilot projects. The amazing dynamic rise of electronic monitoring in Europe may be explained by the commercial interests that become evident when looking at the activities of private companies selling the technique. Although electronic monitoring seems to have expanded in many countries, one has to realize its marginal role within the European sanctions systems compared to other sentencing or release options. On average, only about 3% of all probationary supervised persons were under electronic monitoring at the end of 2013. This article deals with questions regarding the impact of electronic monitoring on prison population rates and reduced reoffending, with net-widening effects and costs, essential rehabilitative support, human rights-based perspectives and the general (non)sense of electronic monitoring.","PeriodicalId":52861,"journal":{"name":"Kriminologijos studijos","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41749006","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-12-20DOI: 10.15388/CRIMLITHUAN.2018.6.1
Skirmantas Bikelis
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnio pagrindas yra tarptautiniame moksliniame projekte „DETOUR: Towards Pre-Trial Detention as Ultima Ratio“ atlikti tyrimai. Straipsnyje bent keliais pjūviais analizuojamos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ikiteisminiame tyrime praktika, ypač daug dėmesio skiriant teisinės kultūros ypatumams ir pokyčiams Lietuvoje. Pateikiama išgryninta suėmimo taikymo statistinė dinamika, apžvelgiamos objektyvios aplinkybės, galėjusios per tiriamąjį laikotarpį (2004–2017) sudaryti prielaidas teisinės kultūros pokyčiams, ir parodomi konkretūs teisinės kultūros taikant suėmimą ypatumai bei jų raida. Galiausiai Lietuvos situacija pateikiama Europos valstybių kontekste, kuris rodo, kad, nepaisant ženklaus poslinkio europinių standartų įgyvendinimo link, Lietuvoje dar lieka nemažai erdvės teisinės kultūros taikant kardomąsias priemones plėtotei.
{"title":"Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva","authors":"Skirmantas Bikelis","doi":"10.15388/CRIMLITHUAN.2018.6.1","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/CRIMLITHUAN.2018.6.1","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnio pagrindas yra tarptautiniame moksliniame projekte „DETOUR: Towards Pre-Trial Detention as Ultima Ratio“ atlikti tyrimai. Straipsnyje bent keliais pjūviais analizuojamos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ikiteisminiame tyrime praktika, ypač daug dėmesio skiriant teisinės kultūros ypatumams ir pokyčiams \u0000Lietuvoje. Pateikiama išgryninta suėmimo taikymo statistinė dinamika, apžvelgiamos objektyvios aplinkybės, galėjusios per tiriamąjį laikotarpį (2004–2017) sudaryti prielaidas teisinės kultūros pokyčiams, ir parodomi konkretūs teisinės kultūros taikant suėmimą ypatumai bei jų raida. Galiausiai Lietuvos situacija pateikiama Europos valstybių kontekste, kuris rodo, kad, nepaisant ženklaus poslinkio europinių standartų įgyvendinimo link, Lietuvoje dar lieka nemažai erdvės teisinės kultūros taikant kardomąsias priemones plėtotei.","PeriodicalId":52861,"journal":{"name":"Kriminologijos studijos","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46319139","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-12-20DOI: 10.15388/CRIMLITHUAN.2018.6.4
N. Radović
[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] Drug trafficking is a very lucrative criminal activity, with a growing number of organized criminal groups from the Balkans. According to Europol’s report, about 5000 organized criminal groups are active in the European Union.2 According to the results of the National survey on the lifestyles of the citizens in the Republic of Serbia in 2014, the use of psychoactive substances and games of chance and illegal drug use at least once during a lifetime was recorded at 8.0% of the total population aged 18 to 64 (10.8% of males and 5.2% of females), with greater prevalence (12.8%) in the younger adult population aged 18 to 34. The number of heroin users who inject drugs in Serbia is between 10 000 and 25 000. The main estimated number is 20 000 heroin users who inject drugs, i.e., 0.4% of the population aged 15 to 64. Based on the analysis of data on drug-related deaths, it can be noted that there has been a decline in the number of deaths in the past five years, and most of these cases are related to opiates. In the territory of the Republic of Serbia, the production of heroin has not been recorded, and that gives trafficking a greater primacy, which is supported by the fact that high quality heroin is further trafficked in the form of a base that is mixed with other substances (paracetamol, caffeine, sugar etc.). In this way, such a high degree of purity of heroin allows the members of criminal groups to increase the quantity of narcotics by mixing substances suitable for this and, in that way, achieve greater profits. The most commonly used illegal drug among the adult population is cannabis (marijuana and hashish), and the use of the mentioned drugs has been recorded at least once during a lifetime in 7.7% of subjects aged 18 to 64 (10.4% of men and 4.9% of women). The use of other illegal drugs is very rare; 1.6% of questioned individuals (2.5% of the population aged 18 to 34) have used other illegal drugs.
{"title":"Heroin Smuggling in Serbia","authors":"N. Radović","doi":"10.15388/CRIMLITHUAN.2018.6.4","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/CRIMLITHUAN.2018.6.4","url":null,"abstract":"[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] \u0000Drug trafficking is a very lucrative criminal activity, with a growing number of organized criminal groups from the Balkans. According to Europol’s report, about 5000 organized criminal groups are active in the European Union.2 According to the results of the National survey on the lifestyles of the citizens in the Republic of Serbia in 2014, the use of psychoactive substances and games of chance and illegal drug use at least once during a lifetime was recorded at 8.0% of the total population aged 18 to 64 (10.8% of males and 5.2% of females), with greater prevalence (12.8%) in the younger adult population aged 18 to 34. The number of heroin users who inject drugs in Serbia is between 10 000 and 25 000. The main estimated number is 20 000 heroin users who inject drugs, i.e., 0.4% of the population aged 15 to 64. Based on the analysis of data on drug-related deaths, it can be noted that there has been a decline in the number of deaths in the past five years, and most of these cases are related to opiates. \u0000In the territory of the Republic of Serbia, the production of heroin has not been recorded, and that gives trafficking a greater primacy, which is supported by the fact that high quality heroin is further trafficked in the form of a base that is mixed with other substances (paracetamol, caffeine, sugar etc.). In this way, such a high degree of purity of heroin allows the members of criminal groups to increase the quantity of narcotics by mixing substances suitable for this and, in that way, achieve greater profits. \u0000The most commonly used illegal drug among the adult population is cannabis (marijuana and hashish), and the use of the mentioned drugs has been recorded at least once during a lifetime in 7.7% of subjects aged 18 to 64 (10.4% of men and 4.9% of women). The use of other illegal drugs is very rare; 1.6% of questioned individuals (2.5% of the population aged 18 to 34) have used other illegal drugs.","PeriodicalId":52861,"journal":{"name":"Kriminologijos studijos","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46573699","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-12-20DOI: 10.15388/CRIMLITHUAN.2018.6.5
Diana Dajnowicz-Piesiecka
[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] This paper concerns the victims of parental abductions in Poland. The aim of the article is to present the victims of parental abductions in the light of the Polish criminal case law. The study has an empirical character because it presents the results of research carried out using a criminal case law analysis. The study included 59 criminal cases concerning the parental kidnapping of a child. The research revealed that the Polish law treats the person from whom the child was kidnapped as a victim of parental kidnapping. Interestingly, the child is not considered a victim. Based on the research, a conclusion was formulated that parental abductions are not only the result of disputes between the parents of a child, but that children can also be abducted from the care of other people, for example, the directors of orphanages or grandparents who look after the children. This article argues that parental abductions are not only a problem for families but also for institutions professionally involved in childcare.
{"title":"Victims of Parental Kidnappings in Light of Polish Criminal Law (Based on the Results of Case Law Research)","authors":"Diana Dajnowicz-Piesiecka","doi":"10.15388/CRIMLITHUAN.2018.6.5","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/CRIMLITHUAN.2018.6.5","url":null,"abstract":"[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] \u0000This paper concerns the victims of parental abductions in Poland. The aim of the article is to present the victims of parental abductions in the light of the Polish criminal case law. The study has an empirical character because it presents the results of research carried out using a criminal case law analysis. The study included 59 criminal cases concerning the parental kidnapping of a child. The research revealed that the Polish law treats the person from whom the child was kidnapped as a victim of parental kidnapping. Interestingly, the child is not considered a victim. Based on the research, a conclusion was formulated that parental abductions are not only the result of disputes between the parents of a child, but that children can also be abducted from the care of other people, for example, the directors of orphanages or grandparents who look after the children. This article argues that parental abductions are not only a problem for families but also for institutions professionally involved in childcare.","PeriodicalId":52861,"journal":{"name":"Kriminologijos studijos","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44990172","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-19DOI: 10.15388/CrimLithuan.2017.5.11732
Vincenzo Ruggiero
[full article, abstract in English; only abstract in Lithuanian] This paper offers a typology of different forms of political violence, linking them in a continuum and in an interdependent field of forces. The forms identified are systemic violence, institutional violence, group violence, armed struggle, terrorism and war. In the final section, after discussing how these types of violence influence one another, a strategy is suggested for their simultaneous reduction.
{"title":"Political Violence: A Typology","authors":"Vincenzo Ruggiero","doi":"10.15388/CrimLithuan.2017.5.11732","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/CrimLithuan.2017.5.11732","url":null,"abstract":"[full article, abstract in English; only abstract in Lithuanian] \u0000 \u0000This paper offers a typology of different forms of political violence, linking them in a continuum and in an interdependent field of forces. The forms identified are systemic violence, institutional violence, group violence, armed struggle, terrorism and war. In the final section, after discussing how these types of violence influence one another, a strategy is suggested for their simultaneous reduction. \u0000 \u0000 ","PeriodicalId":52861,"journal":{"name":"Kriminologijos studijos","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48069863","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-19DOI: 10.15388/CRIMLITHUAN.2017.5.11733
Alfredas Laurinavičius, Ilona Laurinaitytė, Laura Ustinavičiūtė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Minesotos daugiafazis asmenybės aprašas-2 (MMPI-2) yra vienas dažniausiai pasaulyje naudojamų savistata paremtų klausimynų, skirtų pradiniam asmenybės savybių ir psichopatologijos įvertinimui įvairiausiose srityse, įskaitant ir teisėsaugą. Skirtingose nuteistųjų asmenų populiacijose atliekamuose tyrimuose dažniausiai nustatoma, kad teisės pažeidėjams būdingas asocialumas, impulsų kontrolės stygius, neatsakingumas ir kitos charakteristikos, atsispindinčios atskirų MMPI-2 skalių įverčiuose. Šio tyrimo tikslas – įvertinti laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atliekančių vyrų ir moterų asmenybės charakteristikas naudojant MMPI-2 ir išanalizuoti rezultatus gretinant juos su įprastai teisės pažeidėjų populiacijų tyrimuose gaunamais rezultatais. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos nuteistuosius charakterizuojančios skalės atitinka kitose kultūrinėse aplinkose atliktų tyrimų rezultatus. Laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius geriausiai charakterizavo aukštesni Psichopatiškumo (Pd), Paranojiškumo (Pa), Antisocialaus elgesio (RC4), Persekiojimo idėjų (RC6), Nesivaldymo (DISC), Perdėtai kontroliuojamo priešiškumo (O-H), MacAndrew taisytos alkoholizmo (MAC-R) skalių įverčiai bei žemesni Ego stiprumo (Es) ir Socialinės atsakomybės (Re) skalių įverčiai. Gauti rezultatai atitinka daugelio kitų tyrimų rezultatus, ir tai pagrindžia MMPI-2 naudojimą nuteistųjų psichologiniam įvertinimui Lietuvoje.
{"title":"Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų asmenybės charakteristikos taikant MMPI-2","authors":"Alfredas Laurinavičius, Ilona Laurinaitytė, Laura Ustinavičiūtė","doi":"10.15388/CRIMLITHUAN.2017.5.11733","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/CRIMLITHUAN.2017.5.11733","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000 \u0000Minesotos daugiafazis asmenybės aprašas-2 (MMPI-2) yra vienas dažniausiai pasaulyje naudojamų savistata paremtų klausimynų, skirtų pradiniam asmenybės savybių ir psichopatologijos įvertinimui įvairiausiose srityse, įskaitant ir teisėsaugą. Skirtingose nuteistųjų asmenų populiacijose atliekamuose tyrimuose dažniausiai nustatoma, kad teisės pažeidėjams būdingas asocialumas, impulsų kontrolės stygius, neatsakingumas ir kitos charakteristikos, atsispindinčios atskirų MMPI-2 skalių įverčiuose. Šio tyrimo tikslas – įvertinti laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atliekančių vyrų ir moterų asmenybės charakteristikas naudojant MMPI-2 ir išanalizuoti rezultatus gretinant juos su įprastai teisės pažeidėjų populiacijų tyrimuose gaunamais rezultatais. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos nuteistuosius charakterizuojančios skalės atitinka kitose kultūrinėse aplinkose atliktų tyrimų rezultatus. Laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius geriausiai charakterizavo aukštesni Psichopatiškumo (Pd), Paranojiškumo (Pa), Antisocialaus elgesio (RC4), Persekiojimo idėjų (RC6), Nesivaldymo (DISC), Perdėtai kontroliuojamo priešiškumo (O-H), MacAndrew taisytos alkoholizmo (MAC-R) skalių įverčiai bei žemesni Ego stiprumo (Es) ir Socialinės atsakomybės (Re) skalių įverčiai. Gauti rezultatai atitinka daugelio kitų tyrimų rezultatus, ir tai pagrindžia MMPI-2 naudojimą nuteistųjų psichologiniam įvertinimui Lietuvoje. \u0000","PeriodicalId":52861,"journal":{"name":"Kriminologijos studijos","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46423122","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-19DOI: 10.15388/CrimLithuan.2017.5.11734
Mantas Liesis, Ilona Michailovič
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjamos mediacijos baudžiamojoje ir administracinių nusižengimų justicijoje įgyvendinimo galimybės teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Tyrimas apima: 1) pagrindinius konflikto šalių abejojimus, susijusius su dalyvavimu mediacijos procese, nes daug mediacijos procesų neįvyksta dėl konflikto šalių nenoro dalyvauti mediacijoje; 2) mediacijos taikymo pagrindus baudžiamojoje ir administracinių nusižengimų justicijoje teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje; 3) meditacijos proceso ypatumus teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Atliekant tyrimą buvo taikomi sisteminės analizės, lyginamasis metodai, analizuojama mokslinė literatūra, teisės aktai ir teismų praktika. Straipsnyje daug dėmesio skiriama Šiaulių apylinkės teismo sprendimams baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose, kuriose taikyta mediacija, nes būtent šio teismo jurisprudencijoje plačiai naudojama meditacijos paslauga atsiradus mediacijos pareigybei Lietuvos probacijos tarnybose.Kadangi absoliuti dauguma aptartų konflikto šalių abejojimų dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu iškyla dėl atitinkamų žinių stokos, tai visuomenės švietimas apie meditaciją turi vykti nuolat įvairių teisinių profesijų atstovų. Tačiau ypatingą vaidmenį šioje srityje reikėtų skirti teisėjams, pirmiausia atsižvelgiant į jų autoritetą baudžiamojoje ir administracinėje justicijoje. Institucinė sąranga, o būtent probacijos tarnybose dirbantys mediatoriai, sudaro galimybes teisėjui į teismą kviesti mediatorius, kaip probacijos tarnybos atstovus, ir išklausius jų bei proceso šalių nuomonės, bylą perduoti meditacijos procesui. Mediacijos metu ne visada galima pasiekti susitarimą, tačiau dėl tarpusavio pagarbos šis instrumentas leidžia konflikto dalyviams kultūringai koegzistuoti ateityje.
{"title":"Mediacija Lietuvos baudžiamojoje ir administracinių nusižengimų justicijoje teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje","authors":"Mantas Liesis, Ilona Michailovič","doi":"10.15388/CrimLithuan.2017.5.11734","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/CrimLithuan.2017.5.11734","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjamos mediacijos baudžiamojoje ir administracinių nusižengimų justicijoje įgyvendinimo galimybės teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Tyrimas apima: 1) pagrindinius konflikto šalių abejojimus, susijusius su dalyvavimu mediacijos procese, nes daug mediacijos procesų neįvyksta dėl konflikto šalių nenoro dalyvauti mediacijoje; 2) mediacijos taikymo pagrindus baudžiamojoje ir administracinių nusižengimų justicijoje teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje; 3) meditacijos proceso ypatumus teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Atliekant tyrimą buvo taikomi sisteminės analizės, lyginamasis metodai, analizuojama mokslinė literatūra, teisės aktai ir teismų praktika. Straipsnyje daug dėmesio skiriama Šiaulių apylinkės teismo sprendimams baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose, kuriose taikyta mediacija, nes būtent šio teismo jurisprudencijoje plačiai naudojama meditacijos paslauga atsiradus mediacijos pareigybei Lietuvos probacijos tarnybose.Kadangi absoliuti dauguma aptartų konflikto šalių abejojimų dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu iškyla dėl atitinkamų žinių stokos, tai visuomenės švietimas apie meditaciją turi vykti nuolat įvairių teisinių profesijų atstovų. Tačiau ypatingą vaidmenį šioje srityje reikėtų skirti teisėjams, pirmiausia atsižvelgiant į jų autoritetą baudžiamojoje ir administracinėje justicijoje. Institucinė sąranga, o būtent probacijos tarnybose dirbantys mediatoriai, sudaro galimybes teisėjui į teismą kviesti mediatorius, kaip probacijos tarnybos atstovus, ir išklausius jų bei proceso šalių nuomonės, bylą perduoti meditacijos procesui. Mediacijos metu ne visada galima pasiekti susitarimą, tačiau dėl tarpusavio pagarbos šis instrumentas leidžia konflikto dalyviams kultūringai koegzistuoti ateityje.","PeriodicalId":52861,"journal":{"name":"Kriminologijos studijos","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44111210","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-19DOI: 10.15388/CrimLithuan.2017.5.11735
Virginija Klimukienė, Vaida Kalpokienė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjamas kognityvinės-elgesio korekcinės programos EQUIP poveikis Lietuvos vaikų socializacijos centrų auklėtinių kognityviniams iškraipymams, socialiniams įgūdžiams ir probleminiam elgesiui. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 124 11–17 m. amžiaus VSC auklėtiniai (74 vaikinai ir 50 merginų). Tyrimo metu buvo lyginami EQUIP ir Palyginamosios grupės duomenys prieš ir po EQUIP programos vykdymo, naudotas mąstymo klaidų klausimynas HIT, socialinių įgūdžių vertinimo metodika bei demografinė anketa. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingus EQUIP programoje dalyvavusių VSC auklėtinių mąstymo klaidų, elgesio problemų ir socialinių įgūdžių pokyčius, tuo tarpu VSC auklėtinių, nedalyvavusių korekcinėje programoje, kintamųjų pokyčių nenustatyta arba jie nėra statistiškai reikšmingi. Analizė patvirtino, kad EQUIP programos dalyvių amžius bei programos vykdymo intensyvumas yra svarbios sąlygos siekiant didesnio EQUIP programos poveikio.
{"title":"Paauglių kognityvinių iškraipymų, socialinių įgūdžių ir probleminio elgesio pokyčiai taikant EQUIP programą Lietuvos vaikų socializacijos centruose","authors":"Virginija Klimukienė, Vaida Kalpokienė","doi":"10.15388/CrimLithuan.2017.5.11735","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/CrimLithuan.2017.5.11735","url":null,"abstract":"\u0000[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje nagrinėjamas kognityvinės-elgesio korekcinės programos EQUIP poveikis Lietuvos vaikų socializacijos centrų auklėtinių kognityviniams iškraipymams, socialiniams įgūdžiams ir probleminiam elgesiui. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 124 11–17 m. amžiaus VSC auklėtiniai (74 vaikinai ir 50 merginų). Tyrimo metu buvo lyginami EQUIP ir Palyginamosios grupės duomenys prieš ir po EQUIP programos vykdymo, naudotas mąstymo klaidų klausimynas HIT, socialinių įgūdžių vertinimo metodika bei demografinė anketa. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingus EQUIP programoje dalyvavusių VSC auklėtinių mąstymo klaidų, elgesio problemų ir socialinių įgūdžių pokyčius, tuo tarpu VSC auklėtinių, nedalyvavusių korekcinėje programoje, kintamųjų pokyčių nenustatyta arba jie nėra statistiškai reikšmingi. Analizė patvirtino, kad EQUIP programos dalyvių amžius bei programos vykdymo intensyvumas yra svarbios sąlygos siekiant didesnio EQUIP programos poveikio. \u0000","PeriodicalId":52861,"journal":{"name":"Kriminologijos studijos","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41646385","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：