Viltė Veličkaitė, Ričardas Kundelis, Dalia Simanavičienė
Paciento paruošimas chirurginei operacijai priklauso nuo veiksnių, susijusių su pacientu, operacijos tipo, vietos ir laiko. Klinikinėje praktikoje rekomenduojama vertinti chirurginę riziką, siekiant identifikuoti pacientų grupes, kurioms gretutinių ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo priemonės bus svarbiausios prieš numatomą nekardiochirurginę operaciją (NKO). Šiame straipsnyje pateikiama susisteminta informacija apie pacientų priežiūros rekomendacijas prieš ir po NKO. Tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą, išnagrinėti ir aprašyti paciento priežiūros rekomendacijas prieš ir po NKO. Metodika. Šiame straipsnyje pateikiama apibendrinta mokslinės literatūros apžvalga, kurios pagrindą sudaro Europos kardiologijos draugijos gairės [1] bei atrinkti literatūros šaltiniai „PubMed“ duomenų bazėje. Dauguma analizuojamų publikacijų yra ne senesnės nei 10 metų. Išvados. Priešoperacinės būklės vertinimo pagrindą sudaro klinikinis paciento tyrimas ir funkcinis įvertinimas arba patikra dėl senatvinio silpnumo sindromo (vyresnio amžiaus pacientams), laboratoriniai ir neinvaziniai instrumentiniai tyrimai. Gretutinių ligų tyrimo ir gydymo planas turėtų būti sudaromas individualiai, atsižvelgiant priešoperacinę NKO riziką ir diagnostikos bei gydymo gairių rekomendacijas. Veiksminga perioperacinio ir antitrombozinio gydymo stebėsena leidžia užtikrinti optimalią paciento apsaugą nuo tromboembolinių ir kraujavimo komplikacijų, atliekant NKO ir po jos.
{"title":"Paciento paruošimas chirurginei operacijai. Praktiniai patarimai šeimos gydytojui","authors":"Viltė Veličkaitė, Ričardas Kundelis, Dalia Simanavičienė","doi":"10.37499/lbpg.1336","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1336","url":null,"abstract":"Paciento paruošimas chirurginei operacijai priklauso nuo veiksnių, susijusių su pacientu, operacijos tipo, vietos ir laiko. Klinikinėje praktikoje rekomenduojama vertinti chirurginę riziką, siekiant identifikuoti pacientų grupes, kurioms gretutinių ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo priemonės bus svarbiausios prieš numatomą nekardiochirurginę operaciją (NKO). Šiame straipsnyje pateikiama susisteminta informacija apie pacientų priežiūros rekomendacijas prieš ir po NKO. Tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą, išnagrinėti ir aprašyti paciento priežiūros rekomendacijas prieš ir po NKO. Metodika. Šiame straipsnyje pateikiama apibendrinta mokslinės literatūros apžvalga, kurios pagrindą sudaro Europos kardiologijos draugijos gairės [1] bei atrinkti literatūros šaltiniai „PubMed“ duomenų bazėje. Dauguma analizuojamų publikacijų yra ne senesnės nei 10 metų. Išvados. Priešoperacinės būklės vertinimo pagrindą sudaro klinikinis paciento tyrimas ir funkcinis įvertinimas arba patikra dėl senatvinio silpnumo sindromo (vyresnio amžiaus pacientams), laboratoriniai ir neinvaziniai instrumentiniai tyrimai. Gretutinių ligų tyrimo ir gydymo planas turėtų būti sudaromas individualiai, atsižvelgiant priešoperacinę NKO riziką ir diagnostikos bei gydymo gairių rekomendacijas. Veiksminga perioperacinio ir antitrombozinio gydymo stebėsena leidžia užtikrinti optimalią paciento apsaugą nuo tromboembolinių ir kraujavimo komplikacijų, atliekant NKO ir po jos.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-01-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139611909","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Informacija apie vartojamų maistinių medžiagų rūšis, kiekį ir tarpusavio derinį, kuris optimizuoja sveiką ilgaamžiškumą, vis dar yra labai prieštaringa. Be to, atsiranda vis daugiau įrodymų, kad, norint pasiekti visapusišką teigiamą poveikį, žmonių mityba turi būti pritaikyta pagal amžių, lytį, genetiką ir metabolinės rizikos būklę. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, galima daryti prielaidą, jog kasdienei ilgaamžiškumą didinančiai mitybai būdingas kokybiškų angliavandenių, nedidelis baltymų (daugiausia augalinės kilmės) ir sveikųjų riebalų kiekis, įtraukiant polifenolių turinčių produktų, aukštos kilmės alyvuogių aliejaus, avokado vartojimą, naudojant natūralius ir biologiš kai aktyvius prieskonius (kurkuminą). Ilgaamžiškumą didina ir sveikatos būklę gerina Viduržemio jūros regiono dieta, augalinė mityba ir pasninkavimas.
{"title":"Mityba sveikatai ir ilgaamžiškumui","authors":"Sandrija Čapkauskienė","doi":"10.37499/lbpg.1338","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1338","url":null,"abstract":"Informacija apie vartojamų maistinių medžiagų rūšis, kiekį ir tarpusavio derinį, kuris optimizuoja sveiką ilgaamžiškumą, vis dar yra labai prieštaringa. Be to, atsiranda vis daugiau įrodymų, kad, norint pasiekti visapusišką teigiamą poveikį, žmonių mityba turi būti pritaikyta pagal amžių, lytį, genetiką ir metabolinės rizikos būklę. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, galima daryti prielaidą, jog kasdienei ilgaamžiškumą didinančiai mitybai būdingas kokybiškų angliavandenių, nedidelis baltymų (daugiausia augalinės kilmės) ir sveikųjų riebalų kiekis, įtraukiant polifenolių turinčių produktų, aukštos kilmės alyvuogių aliejaus, avokado vartojimą, naudojant natūralius ir biologiš kai aktyvius prieskonius (kurkuminą). Ilgaamžiškumą didina ir sveikatos būklę gerina Viduržemio jūros regiono dieta, augalinė mityba ir pasninkavimas.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-01-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139613561","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Seksualinė prievarta – tai intensyvi, traumuojanti patirtis, galinti turėti ilgalaikį neigiamą poveikį asmens sveikatai. Gydant šios traumos padarinius, reikalingas kompleksinis specialistų požiūris bei skirtingų gydymo metodų taikymas. Viena naujausių psichoterapijos krypčių – kognityvinė elgesio terapija (KET), neseniai pradėta taikyti seksualinės prievartos padarinių gydyme. Šiame straipsnyje aptariamos KET taikymo galimybės bei veiksmingumas, gydant seksualinės prievartos traumas. Tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą, išnagrinėti ir aprašyti kognityvinės elgesio terapijos veikimą, taikymą bei veiksmingumą, gydant asmenis, patyrusius seksualinę prievartą. Išvados. KET yra veiksmingas seksualinę prievartą patyrusių asmenų gydymo būdas. Skirtingi KET taikomi metodai gali būti veiksminga seksualinės prievartos traumos padarinių mažinimo priemonė. Visgi, sudarant gydymo planą, svarbu išlaikyti individualų požiūrį ir atsižvelgti į asmens savitumus bei patirtį.
{"title":"Kognityvinės elgesio terapijos galimybės seksualinės prievartos traumų gydyme","authors":"Rugilė BitinaitėMotiejūnienė","doi":"10.37499/lbpg.1192","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1192","url":null,"abstract":"Seksualinė prievarta – tai intensyvi, traumuojanti patirtis, galinti turėti ilgalaikį neigiamą poveikį asmens sveikatai. Gydant šios traumos padarinius, reikalingas kompleksinis specialistų požiūris bei skirtingų gydymo metodų taikymas. Viena naujausių psichoterapijos krypčių – kognityvinė elgesio terapija (KET), neseniai pradėta taikyti seksualinės prievartos padarinių gydyme. Šiame straipsnyje aptariamos KET taikymo galimybės bei veiksmingumas, gydant seksualinės prievartos traumas. Tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą, išnagrinėti ir aprašyti kognityvinės elgesio terapijos veikimą, taikymą bei veiksmingumą, gydant asmenis, patyrusius seksualinę prievartą. Išvados. KET yra veiksmingas seksualinę prievartą patyrusių asmenų gydymo būdas. Skirtingi KET taikomi metodai gali būti veiksminga seksualinės prievartos traumos padarinių mažinimo priemonė. Visgi, sudarant gydymo planą, svarbu išlaikyti individualų požiūrį ir atsižvelgti į asmens savitumus bei patirtį.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-01-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139612207","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Elija Bagdonavičiūtė, Marius Dulinskas, Povilas Juškaitis, Austėja Judickaitė, Aistė Varoniukaitė, B. Glebauskienė
Anizokorija yra būklė, kai vyzdžiai tampa skirtingo dydžio. Anizokorijos atsiradimą lemia disfunkcija tarp vyzdžio plečiamojo (lot. m. dilatator pupillae) ir vyzdžio sutraukiamojo (lot. m. sphincter pupillae) raumenų veiklos. Raumenų disfunkcija gali atsirasti, kai patys raumenys ir juos inervuojantys nervai yra pažeisti. Galimos vyzdžių asimetrijos priežastys įvairios: nuo pacientui nepavojingos fiziologinės anizokorijos iki įvairių navikinių, infekcinių arba kraujagyslinių patologinių procesų, kuriuos reikia gydyti nedelsiant. Šeimos medicinos gydytojui svarbu pastebėti anizokoriją, išskirti galimas jos priežastis, kad būtų laiku diagnozuojamos gyvybei pavojingos būklės. Šiame straipsnyje apžvelgiamos dažniausios anizokorijos priežastys, jų diferencinė diagnostika bei tolesnio paciento tyrimo rekomendacijos.
{"title":"Anizokorijos diferencinė diagnostika. Literatūros apžvalga","authors":"Elija Bagdonavičiūtė, Marius Dulinskas, Povilas Juškaitis, Austėja Judickaitė, Aistė Varoniukaitė, B. Glebauskienė","doi":"10.37499/lbpg.1207","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1207","url":null,"abstract":"Anizokorija yra būklė, kai vyzdžiai tampa skirtingo dydžio. Anizokorijos atsiradimą lemia disfunkcija tarp vyzdžio plečiamojo (lot. m. dilatator pupillae) ir vyzdžio sutraukiamojo (lot. m. sphincter pupillae) raumenų veiklos. Raumenų disfunkcija gali atsirasti, kai patys raumenys ir juos inervuojantys nervai yra pažeisti. Galimos vyzdžių asimetrijos priežastys įvairios: nuo pacientui nepavojingos fiziologinės anizokorijos iki įvairių navikinių, infekcinių arba kraujagyslinių patologinių procesų, kuriuos reikia gydyti nedelsiant. Šeimos medicinos gydytojui svarbu pastebėti anizokoriją, išskirti galimas jos priežastis, kad būtų laiku diagnozuojamos gyvybei pavojingos būklės. Šiame straipsnyje apžvelgiamos dažniausios anizokorijos priežastys, jų diferencinė diagnostika bei tolesnio paciento tyrimo rekomendacijos.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-01-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139526086","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Tyrimo tikslas. Apžvelgti dažniausiai vaikams pasireiškiančias gerybines aritmijas, indikacijas kardiologiniam tyrimui, prognozę ir baigtis. Metodika. Remiantis informacija, pateikta „Pubmed“ ir „UpToDate“ duomenų bazėse, atlikta literatūros apžvalga apie vaikų gerybinių aritmijų diagnostiką, prognozę, baigtis. Rezultatai ir išvados. Gerybinėms aritmijoms priskiriamos šios beimptomės aritmijos: sinusinė tachikardija, sinusinė bradikardija, pirmojo laipsnio atrioventrikulinė (AV) blokada, sinusinė (kvėpuojamoji) aritmija, prieširdžių ekstrasistolės ir pavienės skilvelių ekstrasistolės. Gerybinių aritmijų atvejais fizinis aktyvumas neribojamas, gyvybei pavojingų aritmijų rizika maža. Nenustačius organinės širdies patologijos, kai aritmija yra besimptomė, nėra grėsmingos aritmijos rizikos, tolesnis tyrimas, vaikų kardiologo stebėsena nereikalinga. Pacientai, kuriems nustatyta besimptomė gerybinė aritmija, stebimi šeimos gydytojo, o pasireiškus simptomams rekomenduojama vaikų kardiologo konsultacija dėl indikacijų nuodugniam tyrimui.
{"title":"Vaikų gerybinės aritmijos","authors":"Rima Šileikienė, Greta Jonkienė","doi":"10.37499/lbpg.1337","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1337","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Apžvelgti dažniausiai vaikams pasireiškiančias gerybines aritmijas, indikacijas kardiologiniam tyrimui, prognozę ir baigtis. Metodika. Remiantis informacija, pateikta „Pubmed“ ir „UpToDate“ duomenų bazėse, atlikta literatūros apžvalga apie vaikų gerybinių aritmijų diagnostiką, prognozę, baigtis. Rezultatai ir išvados. Gerybinėms aritmijoms priskiriamos šios beimptomės aritmijos: sinusinė tachikardija, sinusinė bradikardija, pirmojo laipsnio atrioventrikulinė (AV) blokada, sinusinė (kvėpuojamoji) aritmija, prieširdžių ekstrasistolės ir pavienės skilvelių ekstrasistolės. Gerybinių aritmijų atvejais fizinis aktyvumas neribojamas, gyvybei pavojingų aritmijų rizika maža. Nenustačius organinės širdies patologijos, kai aritmija yra besimptomė, nėra grėsmingos aritmijos rizikos, tolesnis tyrimas, vaikų kardiologo stebėsena nereikalinga. Pacientai, kuriems nustatyta besimptomė gerybinė aritmija, stebimi šeimos gydytojo, o pasireiškus simptomams rekomenduojama vaikų kardiologo konsultacija dėl indikacijų nuodugniam tyrimui.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-01-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139612403","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pasaulio populiacijai senstant, vis svarbesnis veiksnys sveikatai vertinti tampa ne tikė tina gyvenimo trukmė, o tikėtina sveiko gyvenimo trukmė. Daugėjant senyvo amžiaus žmonių, tampa vis svarbiau gebėti suprasti ir valdyti senėjimo mechanizmus. Vienas jų yra lėtinio uždegimo sukeltas senėjimas. Šis procesas turi įtakos bene visų lėtinių ligų išsivystymui, eigai ir baigtims. Keli galimi rizikos veiksniai, lemiantys ir palaikantys nedidelį uždegiminį atsaką, yra rūkymas, senėjimas ir pilvinis nutukimas, siejamas su stipriai padidėjusiu visceralinių riebalų kiekiu. Neįprasta makrofagų migracija ir infiltracija – vienas esminių lėtinio uždegimo skiriamųjų bruožų. Šis reiškinys pastebimas beveik visuose audiniuose, įskaitant kepenis, raumenis, inkstus, smegenis ir širdį. Mokslinių tyrimų duomenimis, imuninių ląstelių infiltracijos arba uždegimą skatinančių mediatorių kiekio mažinimas mažina aterosklerozę gyvūnų ir žmonių organizmuose (remiantis klinikinių studijų rezultatais). Vieni pagrindinių būdų valdyti lėtinio uždegimo sukeltą senėjimą yra kalorijų ribojimas, cinko, metformino vartojimas, fizinis aktyvumas bei flavonoidų gausi mityba.
{"title":"Lėtinis uždegimas ir senėjimas. Ar įmanoma išvengti?","authors":"Vaiva Zinkevičiūtė","doi":"10.37499/lbpg.1339","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1339","url":null,"abstract":"Pasaulio populiacijai senstant, vis svarbesnis veiksnys sveikatai vertinti tampa ne tikė tina gyvenimo trukmė, o tikėtina sveiko gyvenimo trukmė. Daugėjant senyvo amžiaus žmonių, tampa vis svarbiau gebėti suprasti ir valdyti senėjimo mechanizmus. Vienas jų yra lėtinio uždegimo sukeltas senėjimas. Šis procesas turi įtakos bene visų lėtinių ligų išsivystymui, eigai ir baigtims. Keli galimi rizikos veiksniai, lemiantys ir palaikantys nedidelį uždegiminį atsaką, yra rūkymas, senėjimas ir pilvinis nutukimas, siejamas su stipriai padidėjusiu visceralinių riebalų kiekiu. Neįprasta makrofagų migracija ir infiltracija – vienas esminių lėtinio uždegimo skiriamųjų bruožų. Šis reiškinys pastebimas beveik visuose audiniuose, įskaitant kepenis, raumenis, inkstus, smegenis ir širdį. Mokslinių tyrimų duomenimis, imuninių ląstelių infiltracijos arba uždegimą skatinančių mediatorių kiekio mažinimas mažina aterosklerozę gyvūnų ir žmonių organizmuose (remiantis klinikinių studijų rezultatais). Vieni pagrindinių būdų valdyti lėtinio uždegimo sukeltą senėjimą yra kalorijų ribojimas, cinko, metformino vartojimas, fizinis aktyvumas bei flavonoidų gausi mityba.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-01-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139613542","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – tai infekcija, dažniausiai plintanti lytiniu keliu. Ji lemia ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir kitas vėžines ar ikivėžines vyrų ir moterų ligas. Šia infekcija bent kartą gyvenime gali persirgti beveik visi lytiškai aktyvūs asmenys. Siekiant sumažinti ŽPV sergamumą bei paplitimą, naudojamos vakcinos. Moteris jos apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, o vyrus – nuo vėžinių pokyčių varpoje, išangėje. Įrodyta, jog šios vakcinos gali apsaugoti nuo anogenitalinių bei ekstragenitalinių karpų susiformavimo. Tyrimo tikslas. Šia literatūros apžvalga siekiama aptarti ŽPV infekciją, dažniausiai sukeliamas klinikines išraiškas, mirštamumą bei vakcinų naudą, siekiant sumažinti ŽPV sukeliamas patologijas vyrams. Metodai. Literatūros paieška buvo atliekama „PubMed“ bei „Google Scholar“ duomenų bazėse. Paieška buvo susiaurinta iki straipsnių, parašytų anglų ir lietuvių kalbomis. Iš viso buvo peržiūrėti 43 straipsniai, publikuoti nuo 2014 m. iki 2022 m., iš kurių 25 buvo atmesti. Išvados. Šiuo metu Europos Sąjungoje prieinamos trys ŽPV vakcinos, kurios apsaugo vyrus ne tik nuo vėžinių ligų, bet ir karpų susiformavimo. Pastaruoju poveikiu nepasižymi „Cervarix®“. Taip pat buvo pastebėta, kad, skiepijant vyrus, pasiekiama nauda ir visuomenės atžvilgiu: užkertamas kelias ŽPV plitimui, kurį skatina vyrai, sergantys be simptomų ir lytiškai santykiaujantys be kontraceptinių priemonių.
{"title":"ŽPV vakcina vyrams. Ar tai prevencija nuo anogenitalinių vėžių?","authors":"Dovydas Trepokas, Augustina Tumelyte, Jolanta Sauserienė","doi":"10.37499/lbpg.1110","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1110","url":null,"abstract":"Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – tai infekcija, dažniausiai plintanti lytiniu keliu. Ji lemia ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir kitas vėžines ar ikivėžines vyrų ir moterų ligas. Šia infekcija bent kartą gyvenime gali persirgti beveik visi lytiškai aktyvūs asmenys. Siekiant sumažinti ŽPV sergamumą bei paplitimą, naudojamos vakcinos. Moteris jos apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, o vyrus – nuo vėžinių pokyčių varpoje, išangėje. Įrodyta, jog šios vakcinos gali apsaugoti nuo anogenitalinių bei ekstragenitalinių karpų susiformavimo. Tyrimo tikslas. Šia literatūros apžvalga siekiama aptarti ŽPV infekciją, dažniausiai sukeliamas klinikines išraiškas, mirštamumą bei vakcinų naudą, siekiant sumažinti ŽPV sukeliamas patologijas vyrams. Metodai. Literatūros paieška buvo atliekama „PubMed“ bei „Google Scholar“ duomenų bazėse. Paieška buvo susiaurinta iki straipsnių, parašytų anglų ir lietuvių kalbomis. Iš viso buvo peržiūrėti 43 straipsniai, publikuoti nuo 2014 m. iki 2022 m., iš kurių 25 buvo atmesti. Išvados. Šiuo metu Europos Sąjungoje prieinamos trys ŽPV vakcinos, kurios apsaugo vyrus ne tik nuo vėžinių ligų, bet ir karpų susiformavimo. Pastaruoju poveikiu nepasižymi „Cervarix®“. Taip pat buvo pastebėta, kad, skiepijant vyrus, pasiekiama nauda ir visuomenės atžvilgiu: užkertamas kelias ŽPV plitimui, kurį skatina vyrai, sergantys be simptomų ir lytiškai santykiaujantys be kontraceptinių priemonių.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-01-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139524915","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Laktozė – tai pagrindinis žmogaus ir žinduolių pieno angliavandenis. Tam, kad laktozę galima būtų absorbuoti, reikalinga fermentinė laktazės hidrolizė į Dgliukozę ir Dgalaktozę. Išnešioti kūdikiai išskiria pakankamai laktazės, kad suvirškintų apie vieną litrą motinos pieno per dieną. Fiziologinė laktozės malabsorbcija kūdikystėje turi teigiamą prebiotinį poveikį, įskaitant bifidobakterijų turtingos išmatų mikrobiotos susidarymą. Daugelyje populiacijų laktazės kiekis mažėja po žindymo nutraukimo (laktazės nepersistavimas arba pirminė suaugusiųjų hipolaktazija). Laktozės netoleravimu (LN) serga apie 70 proc. pasaulio gyventojų. Pirminis LN paprastai kliniškai nepasireiškia iki penkerių metų amžiaus. Mažiems vaikams LN dažniausiai sukelia pagrindinės žarnyno ligos, tokios kaip virusinis gastroenteritas, liambliozė, karvės pieno baltymo enteropatija, celiakija arba Krono liga. LN vaikystėje dažniausiai yra trumpalaikė ir toleravimas gerėja, kai išnyksta pagrindinė patologija. Tačiau vis dar yra painiavos tarp LN ir alergijos karvės pieno baltymui (AKPB), dėl ko galima klaidingai diagnozuoti ir netinkamai koreguoti mitybą. Klaidinga LN diagnozė skatina nereikalingą pieno apribojimą ir neigiamas mitybos pasekmės. LN gydymas apima maisto, kurio sudėtyje yra laktozės, kiekio sumažinimą, bet ne visišką jo pašalinimą. Priešingai, žindomiems kūdikiams, kuriems įtariama AKPB, turi būti taikoma griežta karvės pieno baltymų neturinti motinos eliminacinė dieta. Jei kūdikis nėra žindomas, įprastas AKPB gydymas – labai hidrolizuoto arba aminorūgščių pagrindu pagaminto mišinio skyrimas ir griežtas karvės pieno baltymų vengimas. Dauguma kūdikių, sergančių AKPB, gali toleruoti laktozę, išskyrus atvejus, kai nustatoma enteropatija su antriniu laktazės stygiumi.
{"title":"Kūdikių ir mažų vaikų alergija karvės pieno baltymui ar laktozės netoleravimas?","authors":"Žana Antonova","doi":"10.37499/lbpg.1340","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1340","url":null,"abstract":"Laktozė – tai pagrindinis žmogaus ir žinduolių pieno angliavandenis. Tam, kad laktozę galima būtų absorbuoti, reikalinga fermentinė laktazės hidrolizė į Dgliukozę ir Dgalaktozę. Išnešioti kūdikiai išskiria pakankamai laktazės, kad suvirškintų apie vieną litrą motinos pieno per dieną. Fiziologinė laktozės malabsorbcija kūdikystėje turi teigiamą prebiotinį poveikį, įskaitant bifidobakterijų turtingos išmatų mikrobiotos susidarymą. Daugelyje populiacijų laktazės kiekis mažėja po žindymo nutraukimo (laktazės nepersistavimas arba pirminė suaugusiųjų hipolaktazija). Laktozės netoleravimu (LN) serga apie 70 proc. pasaulio gyventojų. Pirminis LN paprastai kliniškai nepasireiškia iki penkerių metų amžiaus. Mažiems vaikams LN dažniausiai sukelia pagrindinės žarnyno ligos, tokios kaip virusinis gastroenteritas, liambliozė, karvės pieno baltymo enteropatija, celiakija arba Krono liga. LN vaikystėje dažniausiai yra trumpalaikė ir toleravimas gerėja, kai išnyksta pagrindinė patologija. Tačiau vis dar yra painiavos tarp LN ir alergijos karvės pieno baltymui (AKPB), dėl ko galima klaidingai diagnozuoti ir netinkamai koreguoti mitybą. Klaidinga LN diagnozė skatina nereikalingą pieno apribojimą ir neigiamas mitybos pasekmės. LN gydymas apima maisto, kurio sudėtyje yra laktozės, kiekio sumažinimą, bet ne visišką jo pašalinimą. Priešingai, žindomiems kūdikiams, kuriems įtariama AKPB, turi būti taikoma griežta karvės pieno baltymų neturinti motinos eliminacinė dieta. Jei kūdikis nėra žindomas, įprastas AKPB gydymas – labai hidrolizuoto arba aminorūgščių pagrindu pagaminto mišinio skyrimas ir griežtas karvės pieno baltymų vengimas. Dauguma kūdikių, sergančių AKPB, gali toleruoti laktozę, išskyrus atvejus, kai nustatoma enteropatija su antriniu laktazės stygiumi.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-01-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139612125","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Roberta Lešinskytė, Brigita Vrubliauskaitė, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė
Tikslas. Ištirti Kauno miesto gyventojų požiūrį ir informuotumą apie skiepijimą nuo erkinio encefalito (EE). Metodika. Tyrimas atliktas internetinės anoniminės apklausos metodu 2023 m. viduryje. Naudota unikali šiam tyrimui sukurta anketa. Apskaičiuota mažiausia reikalinga imtis – 385 anketos. Tyrime dalyvavo 470 pilnamečių Kauno miesto gyventojų, įtrauktos 399 anketos. Duomenys analizuoti naudojant statistinį paketą „IBM SPSS Statistics 29.0“. Rezultatai. 62,9 proc. asmenų yra pasiskiepiję nuo EE, o 37,1 proc. – nepasiskiepiję. Žmonės, turėję artimą kontaktą su šia liga, labiau linkę pasiskiepyti nuo EE (p = 0,047). Dauguma (73,3 proc.) pasiskiepijusių asmenų nusprendė skiepytis patys. Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nesiskiepija nuo EE: neturi laiko (36,2 proc.) ir mokama paslauga (33,0 proc.). Išvados. Įžvelgiama informacijos sklaidos problema, nes apie teisingą pakartotinį skiepijimą nuo EE žinojo tik 34,6 proc. respondentų. Nemokamo skiepo nuo EE prieinamumas gali padidinti pasiskiepijusių žmonių skaičių, nes 40,0 proc. neplanavusių skiepytis respondentų pasiskiepytų, jei skiepas būtų nemokamas.
目的调查考纳斯市居民对蜱传脑炎 (EEE) 疫苗接种的态度和认识。研究方法。研究于 2023 年中期通过在线匿名调查进行。调查使用了为本研究设计的独特问卷。计算得出的最小样本量为 385 份问卷。考纳斯市的 470 名成年居民参与了调查，其中包括 399 份问卷。数据使用 IBM SPSS Statistics 29.0 统计软件包进行分析。结果显示62.9%的人接种过 EE 疫苗，37.1%的人没有接种过。与该疾病有密切接触的人更有可能接种过 EE 疫苗（p = 0.047）。大多数接种过疫苗的人（73.3%）决定自己接种。不接种 EE 疫苗的主要原因是：没有时间（36.2%）和服务费用（33.0%）。结论由于只有 34.6% 的受访者知道正确的 EE 再接种，因此存在信息传播问题。提供免费的 EE 疫苗可能会提高接种率，因为 40.0% 不打算接种疫苗的受访者会在免费的情况下接种疫苗。
{"title":"Kauno miesto gyventojų požiūris ir informuotumas apie skiepijimą nuo erkinio encefalito","authors":"Roberta Lešinskytė, Brigita Vrubliauskaitė, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė","doi":"10.37499/lbpg.1335","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1335","url":null,"abstract":"Tikslas. Ištirti Kauno miesto gyventojų požiūrį ir informuotumą apie skiepijimą nuo erkinio encefalito (EE). Metodika. Tyrimas atliktas internetinės anoniminės apklausos metodu 2023 m. viduryje. Naudota unikali šiam tyrimui sukurta anketa. Apskaičiuota mažiausia reikalinga imtis – 385 anketos. Tyrime dalyvavo 470 pilnamečių Kauno miesto gyventojų, įtrauktos 399 anketos. Duomenys analizuoti naudojant statistinį paketą „IBM SPSS Statistics 29.0“. Rezultatai. 62,9 proc. asmenų yra pasiskiepiję nuo EE, o 37,1 proc. – nepasiskiepiję. Žmonės, turėję artimą kontaktą su šia liga, labiau linkę pasiskiepyti nuo EE (p = 0,047). Dauguma (73,3 proc.) pasiskiepijusių asmenų nusprendė skiepytis patys. Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nesiskiepija nuo EE: neturi laiko (36,2 proc.) ir mokama paslauga (33,0 proc.). Išvados. Įžvelgiama informacijos sklaidos problema, nes apie teisingą pakartotinį skiepijimą nuo EE žinojo tik 34,6 proc. respondentų. Nemokamo skiepo nuo EE prieinamumas gali padidinti pasiskiepijusių žmonių skaičių, nes 40,0 proc. neplanavusių skiepytis respondentų pasiskiepytų, jei skiepas būtų nemokamas.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-01-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139529659","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti naujausią mokslinę literatūrą apie intraokulinių lęšių privalumus, trūkumus ir taikymą klinikinėje praktikoje. Metodika. Temą nagrinėjančios literatūros apžvalga atlikta „PubMed“, „Medscape“, „Medline“, „Science Direct“, „Web of Science“ elektroninėse duomenų bazėse. Rezultatai. Tyrimų duomenimis, intraokuliniai lęšiai didina pacientų regos aštrumą, kontrastinį jautrumą ir mažina korekcijos akiniais poreikį. Įrodyta, kad ištęsto židinio lęšiai pranašesni už vienžidinius lęšius tarpinio ir artimo atstumo matymui (p < 0,05), tačiau abiem lęšiams būdingi nepageidaujami reiškiniai. Naujos kartos monofokalinis „Tencis Eyhance“ lęšis reikšmingai gerina artimo atstumo regos aštrumą, o kartu su ištęsto židinio monofokaliniais lęšiais pasižymi geresne ir statistiškai reikšminga (p < 0,05) tarpinio atstumo regos aštrumo korekcija. Tolimo atstumo matymo korekcijoje reikšmingų pokyčių tarp skirtingų rūšių vienžidinių intraokulinių lęšių nenustatyta. Ištęsto židinio lęšiams būdingas reikšmingai mažesnis artimas regos aštrumas (p < 0,05) ir kontrastinis jautrumas, lyginant su trižidiniais lęšiais. Dvižidiniai lęšiai su papildoma artinimo geba pasižymi mažesniu vaizdinių artefaktų dažniu. Išvados. Sukurta skirtingų vienžidinių, daugiažidinių intraokulinių lęšių, koreguojančių regą, tačiau kol kas nėra nė vieno vienodai gerai artimą, tarpinį ir tolimą atstumus koreguojančio intraokulinio lęšio, nesukeliančio nepageidaujamų reiškinių.
研究目的分析有关眼内透镜的优缺点和临床应用的最新科学文献。研究方法。在 PubMed、Medscape、Medline、Science Direct 和 Web of Science 电子数据库中查阅了相关文献。结果。研究表明，眼内镜片可提高患者的视力和对比敏感度，减少对眼镜矫正的需求。在中近距离视力方面，延伸焦距镜片优于单焦距镜片（p < 0.05），但两种镜片都与不良事件有关。新一代 Tencis Eyhance 单焦点镜片可显著提高近距离视力，与加长焦距单焦点镜片结合使用，可更好地矫正中距离视力，且具有统计学意义（p < 0.05）。不同类型的单焦点眼内透镜在矫正远视力方面没有明显变化。与三焦点镜片相比，延伸焦点镜片的近视力（p < 0.05）和对比敏感度明显较低。具有额外变焦功能的双焦点镜片出现视觉伪影的频率较低。结论。目前已开发出不同的单焦距和多焦距眼内透镜来矫正视力，但还没有一种眼内透镜能同样好地矫正近、中、远距离且不会造成不良影响。
{"title":"Intraokuliniai lęšiai. Literatūros apžvalga","authors":"Gertrūda Gustaitytė, Saulius Galgauskas","doi":"10.37499/lbpg.1324","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1324","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Išanalizuoti naujausią mokslinę literatūrą apie intraokulinių lęšių privalumus, trūkumus ir taikymą klinikinėje praktikoje. Metodika. Temą nagrinėjančios literatūros apžvalga atlikta „PubMed“, „Medscape“, „Medline“, „Science Direct“, „Web of Science“ elektroninėse duomenų bazėse. Rezultatai. Tyrimų duomenimis, intraokuliniai lęšiai didina pacientų regos aštrumą, kontrastinį jautrumą ir mažina korekcijos akiniais poreikį. Įrodyta, kad ištęsto židinio lęšiai pranašesni už vienžidinius lęšius tarpinio ir artimo atstumo matymui (p < 0,05), tačiau abiem lęšiams būdingi nepageidaujami reiškiniai. Naujos kartos monofokalinis „Tencis Eyhance“ lęšis reikšmingai gerina artimo atstumo regos aštrumą, o kartu su ištęsto židinio monofokaliniais lęšiais pasižymi geresne ir statistiškai reikšminga (p < 0,05) tarpinio atstumo regos aštrumo korekcija. Tolimo atstumo matymo korekcijoje reikšmingų pokyčių tarp skirtingų rūšių vienžidinių intraokulinių lęšių nenustatyta. Ištęsto židinio lęšiams būdingas reikšmingai mažesnis artimas regos aštrumas (p < 0,05) ir kontrastinis jautrumas, lyginant su trižidiniais lęšiais. Dvižidiniai lęšiai su papildoma artinimo geba pasižymi mažesniu vaizdinių artefaktų dažniu. Išvados. Sukurta skirtingų vienžidinių, daugiažidinių intraokulinių lęšių, koreguojančių regą, tačiau kol kas nėra nė vieno vienodai gerai artimą, tarpinį ir tolimą atstumus koreguojančio intraokulinio lęšio, nesukeliančio nepageidaujamų reiškinių.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138972494","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：