Pub Date : 2018-11-23DOI: 10.15388/SOCMINTVEI.2018.12167
Agnė Girkontaitė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Nors diskurso analizė yra dažnai naudojama sociologiniuose tyrimuose Lietuvoje, apibrėžtumo, kas yra diskursas ir kaip jį geriausia tyrinėti, dažniausiai trūksta. Taip pat dėl polinkio šiuose tyrimuose remtis M. Foucault darbais tyrinėtojai dažniausiai susikoncentruoja į diskurso struktūros tyrimus, o veiksnumo aspektai paliečiami menkai. Tai nėra problema, kai tokia pozicija reflektuojama, tačiau ši refleksija retai pasitaiko. Todėl straipsniu siekiu atskleisti, kokios diskurso analizėje yra struktūros ir veikėjo santykio prielaidos, pasiūlydama diskurso tyrėjams galimybes save pozicionuoti šių prielaidų įvairovėje. Diskurso tyrimus nusakau kontinuumu nuo koncentracijos į struktūrą iki koncentracijos į veikėją: 1) vien tik į diskurso struktūrą orientuoti tyrėjai; 2) diskurso struktūrą kaip esančią „anapus“ veikėjo nusakantys tyrėjai; 3) diskurso struktūros ir veikėjo pusiausvyrą deklaruojantys tyrėjai; 4) veikėją traktuojantys kaip priklausomą nuo struktūros, tačiau galingą ar įgalintiną – atsakingą už diskursą; 5) į diskurso struktūrą kreipiantys mažai dėmesio, akcentuojantys veikėjo veiksmus tyrėjai. Iš šios klasifikacijos aiškėja konkrečios nuo mokslo krypties ir objekto priklausančios epistemologinės ir metodologinės strategijos. Jų refleksija padeda pasirinkti pagrįsčiausią laikyseną veiksnumo klausimu konkrečiame diskurso tyrime.
{"title":"Struktūros ir veikėjo santykis diskurso analizėje","authors":"Agnė Girkontaitė","doi":"10.15388/SOCMINTVEI.2018.12167","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/SOCMINTVEI.2018.12167","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000 \u0000Nors diskurso analizė yra dažnai naudojama sociologiniuose tyrimuose Lietuvoje, apibrėžtumo, kas yra diskursas ir kaip jį geriausia tyrinėti, dažniausiai trūksta. Taip pat dėl polinkio šiuose tyrimuose remtis M. Foucault darbais tyrinėtojai dažniausiai susikoncentruoja į diskurso struktūros tyrimus, o veiksnumo aspektai paliečiami menkai. Tai nėra problema, kai tokia pozicija reflektuojama, tačiau ši refleksija retai pasitaiko. Todėl straipsniu siekiu atskleisti, kokios diskurso analizėje yra struktūros ir veikėjo santykio prielaidos, pasiūlydama diskurso tyrėjams galimybes save pozicionuoti šių prielaidų įvairovėje. Diskurso tyrimus nusakau kontinuumu nuo koncentracijos į struktūrą iki koncentracijos į veikėją: 1) vien tik į diskurso struktūrą orientuoti tyrėjai; 2) diskurso struktūrą kaip esančią „anapus“ veikėjo nusakantys tyrėjai; 3) diskurso struktūros ir veikėjo pusiausvyrą deklaruojantys tyrėjai; 4) veikėją traktuojantys kaip priklausomą nuo struktūros, tačiau galingą ar įgalintiną – atsakingą už diskursą; 5) į diskurso struktūrą kreipiantys mažai dėmesio, akcentuojantys veikėjo veiksmus tyrėjai. Iš šios klasifikacijos aiškėja konkrečios nuo mokslo krypties ir objekto priklausančios epistemologinės ir metodologinės strategijos. Jų refleksija padeda pasirinkti pagrįsčiausią laikyseną veiksnumo klausimu konkrečiame diskurso tyrime. \u0000","PeriodicalId":33062,"journal":{"name":"Sociologija Mintis ir Veiksmas","volume":"38 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"90898256","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-23DOI: 10.15388/SOCMINTVEI.2018.12170
Salomėja Zaksaitė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje svarstoma, kaip tam tikri primesti vaidmenys engia žmogų, ir kartu aiškinamasi, kaip sąmoningai pa(si)rinkti vaidmenys padeda suvokti savo prigimtį ir tampa „tikresni“ už tikrovę. Tekstą sudaro trys dalys. Pirmojoje pristatoma dramaturginė teorija, socialiniai, psichologiniai bei meniniai eksperimentai, atskleidžiantys žmonių įsijautimą į socialinius vaidmenis ir jų diktuojamus elgesio scenarijus. Antroje dalyje aptariama režisieriaus Oskaro Koršunovo pastatytų spektaklių trilogija Hamletas, Dugne ir Žuvėdra, o trečioje – Larso von Triero sukurtų filmų trilogija Antikristas, Melancholija ir Nimfomanė. Šias trilogijas sieja bendros dichotomijos: tiesa prieš melą; individuali atsakomybė prieš kolektyvinį prisitaikėliškumą; laisvė prieš priespaudą; gyvybė prieš mirtį; atvirumas prieš apsimestinumą; tikrovė prieš fikciją; gili vaidyba prieš paviršutinišką teatrališkumą. Analizuojami meno kūriniai kartu su psichosocialiniais eksperimentais atskleidžia, kad realistiškas vaidinimas (eksperimentavimas) gali padėti surinkti tokių sukrečiančių, žmogaus prigimtį „apnuoginančių“ duomenų, kuriuos išgauti be vaidybos priemonių būtų labai sunku.
{"title":"Agresijos demaskavimas Oskaro Koršunovo ir Larso von Triero kūryboje","authors":"Salomėja Zaksaitė","doi":"10.15388/SOCMINTVEI.2018.12170","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/SOCMINTVEI.2018.12170","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000 \u0000Straipsnyje svarstoma, kaip tam tikri primesti vaidmenys engia žmogų, ir kartu aiškinamasi, kaip sąmoningai pa(si)rinkti vaidmenys padeda suvokti savo prigimtį ir tampa „tikresni“ už tikrovę. Tekstą sudaro trys dalys. Pirmojoje pristatoma dramaturginė teorija, socialiniai, psichologiniai bei meniniai eksperimentai, atskleidžiantys žmonių įsijautimą į socialinius vaidmenis ir jų diktuojamus elgesio scenarijus. Antroje dalyje aptariama režisieriaus Oskaro Koršunovo pastatytų spektaklių trilogija Hamletas, Dugne ir Žuvėdra, o trečioje – Larso von Triero sukurtų filmų trilogija Antikristas, Melancholija ir Nimfomanė. Šias trilogijas sieja bendros dichotomijos: tiesa prieš melą; individuali atsakomybė prieš kolektyvinį prisitaikėliškumą; laisvė prieš priespaudą; gyvybė prieš mirtį; atvirumas prieš apsimestinumą; tikrovė prieš fikciją; gili vaidyba prieš paviršutinišką teatrališkumą. Analizuojami meno kūriniai kartu su psichosocialiniais eksperimentais atskleidžia, kad realistiškas vaidinimas (eksperimentavimas) gali padėti surinkti tokių sukrečiančių, žmogaus prigimtį „apnuoginančių“ duomenų, kuriuos išgauti be vaidybos priemonių būtų labai sunku. \u0000","PeriodicalId":33062,"journal":{"name":"Sociologija Mintis ir Veiksmas","volume":"29 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"82654789","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-12DOI: 10.15388/SocMintVei.2017.2.11729
Arūnas Acus
[tekstas lietuvių kalba]
{"title":"Ar tikrai karalius nuogas? Apie filosofo kaltinimus mokslininkams","authors":"Arūnas Acus","doi":"10.15388/SocMintVei.2017.2.11729","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2017.2.11729","url":null,"abstract":"[tekstas lietuvių kalba]","PeriodicalId":33062,"journal":{"name":"Sociologija Mintis ir Veiksmas","volume":"44 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-12","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"76728097","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-12DOI: 10.15388/SocMintVei.2017.2.11725
Neringa Klumbytė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Lietuvos istorijos politikoje daug dėmesio skiriama sovietinei okupacijai ir pokario rezistencijai, o Rusijos Federacijoje – Antrojo pasaulinio karo pergalei ir Europos išvadavimui iš fašizmo. Remdamasi Lietuvos ir Rusijos Federacijos istorijos politikos analize bei etnografiniais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje 2016–2017 m. atliktais tyrimais, šiame straipsnyje teigiu, kad Lietuvos ir Rusijos istorijos politika kuria bipolinio istorinio teisingumo struktūras, straipsnyje įvardijamas „okupacija“ ir „išvadavimas“. Šios struktūros teisingumą vienai tautinei grupei pateikia kaip neteisybę kitos grupės atžvilgiu. Lietuvoje analizuojamų Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimų atveju jos formuoja politinę atskirtį, kuri tiek rusakalbių, tiek lietuvių kvestionuojama asmeninio kentėjimo ir susitaikymo istorijomis. Straipsnyje teigiama, kad geopolitinio nesaugumo, susidariusio po 2014 m. Rusijos ir Ukrainos konflikto, sąlygomis bipolinės istorinės struktūros įgyja ypatingą politinę reikšmę ir yra tiek Lietuvos, tiek Rusijos vykdomos (istorijos) politikos padarinys.
{"title":"Bipolinio istorinio teisingumo struktūros ir politinė atskirtis. Lietuvos rusakalbių prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos ir Rusijos istorijos politikos kontekste","authors":"Neringa Klumbytė","doi":"10.15388/SocMintVei.2017.2.11725","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2017.2.11725","url":null,"abstract":"\u0000[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Lietuvos istorijos politikoje daug dėmesio skiriama sovietinei okupacijai ir pokario rezistencijai, o Rusijos Federacijoje – Antrojo pasaulinio karo pergalei ir Europos išvadavimui iš fašizmo. Remdamasi Lietuvos ir Rusijos Federacijos istorijos politikos analize bei etnografiniais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje 2016–2017 m. atliktais tyrimais, šiame straipsnyje teigiu, kad Lietuvos ir Rusijos istorijos politika kuria bipolinio istorinio teisingumo struktūras, straipsnyje įvardijamas „okupacija“ ir „išvadavimas“. Šios struktūros teisingumą vienai tautinei grupei pateikia kaip neteisybę kitos grupės atžvilgiu. Lietuvoje analizuojamų Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimų atveju jos formuoja politinę atskirtį, kuri tiek rusakalbių, tiek lietuvių kvestionuojama asmeninio kentėjimo ir susitaikymo istorijomis. Straipsnyje teigiama, kad geopolitinio nesaugumo, susidariusio po 2014 m. Rusijos ir Ukrainos konflikto, sąlygomis bipolinės istorinės struktūros įgyja ypatingą politinę reikšmę ir yra tiek Lietuvos, tiek Rusijos vykdomos (istorijos) politikos padarinys. \u0000","PeriodicalId":33062,"journal":{"name":"Sociologija Mintis ir Veiksmas","volume":"11 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-12","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"77254580","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-12DOI: 10.15388/SOCMINTVEI.2017.2.11721
Raimondas Kazlauskas
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje aptariama politiškumo samprata, taip pat galios ir autoriteto santykis. Pagrindiniais atramos taškais pasirinktos dviejų autorių – Carlo Schmitto ir Erico Voegelino – teorijos. Svarstomos autoriteto ir galios sąveikos problemos, taip pat politiškumo fenomeno genezė. Mėginama įrodyti, kad galios fenomenas atsiranda geležies amžiuje, suirus Rytų pasaulio viešpatijoms. Galios viršenybės principo iškėlimas tampa problema, kai iš politinio gyvenimo mėginama pašalinti viešpatystės tradicijas primenantį ir hierarchijos reikalaujantį autoritetą.
{"title":"Potestas quaerens auctoritatem. Politinė teologija tarp hierateumos ir strateumos","authors":"Raimondas Kazlauskas","doi":"10.15388/SOCMINTVEI.2017.2.11721","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/SOCMINTVEI.2017.2.11721","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje aptariama politiškumo samprata, taip pat galios ir autoriteto santykis. Pagrindiniais atramos taškais pasirinktos dviejų autorių – Carlo Schmitto ir Erico Voegelino – teorijos. Svarstomos autoriteto ir galios sąveikos problemos, taip pat politiškumo fenomeno genezė. Mėginama įrodyti, kad galios fenomenas atsiranda geležies amžiuje, suirus Rytų pasaulio viešpatijoms. Galios viršenybės principo iškėlimas tampa problema, kai iš politinio gyvenimo mėginama pašalinti viešpatystės tradicijas primenantį ir hierarchijos reikalaujantį autoritetą.","PeriodicalId":33062,"journal":{"name":"Sociologija Mintis ir Veiksmas","volume":"55 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-12","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"74390963","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-12DOI: 10.15388/SocMintVei.2017.2.11726
Sigita Kraniauskienė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje svarstomas klausimas, kaip kultūrinės, tautinės ir generacinės atminties struktūros lemia praeities pasakojimų reprodukavimą ir kaip šios struktūros padeda visuomenės metanaratyvus pritaikyti individualiems prasmės kūrimo bei interpretavimo poreikiams. Straipsnyje analizuojamas sudėtingas ideologijos ir biografinės atminties santykis: kokias išraiškas įgyja naujos visuomenės sovietinė ideologema asmeniniuose žmonių gyvenimo pasakojimuose apie savo gyvenimą pokarinėje Klaipėdoje? Kaip buvo kuriamas naujos visuomenės vaizdinys ir kokie jo struktūriniai komponentai aktualizuojami asmeninėse istorijose šiandieninėje rusakalbių bendruomenėje, kuri buvo itin gausi pokario Klaipėdoje ir aktyviai kūrė miesto tapatybę?Straipsnio pradžioje trumpai pristatomos bendresnės šio tyrimo ištakos ir paaiškinama, kodėl analizei pasirinkta Klaipėdos rusakalbių bendruomenė. Reziumuojant istorines studijas apie rusakalbių gyventojų migracijos procesus pokario Lietuvoje, parodomas socialinis kontekstas, formavęs kolektyvinės patirties ir atminties struktūras. Vėliau pereinama prie analitinio modelio pristatymo, paaiškinamos metodologinės ir empirinės medžiagos analizės prielaidos. Analizėje siekiama nustatyti, kiek rusakalbių šeimos istorijų naratyvuose naudojami struktūriniai rusifikuotos sovietinės tapatybės ideologijos komponentai ir kiek jie transformuojami. Tyrinėjant šias transformacijas lemiančius veiksnius siekiama parodyti kompleksiškas sąsajas tarp tiesioginės ir netiesioginės patirties, kolektyvinės atminties, kaip ideologinio darinio, ir miesto, kaip įvairių socialinių grupių gyvenamosios erdvės. Rusakalbių klaipėdiečių šeimos istorijų naratyvų analizė atskleidžia, kad šių žmonių papasakotos šeimos istorijos pertvarkomos paisant tiek asmeninių ir kartos poreikių, tiek siekiant išlaikyti lojalumą ne tik šeimai, bet ir valstybei, kurioje pasirinkta gyventi.
{"title":"„Čia ne(buvo) Lietuva“: Klaipėda po Antrojo pasaulinio karo – naujosios visuomenės prisiminimai","authors":"Sigita Kraniauskienė","doi":"10.15388/SocMintVei.2017.2.11726","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2017.2.11726","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje svarstomas klausimas, kaip kultūrinės, tautinės ir generacinės atminties struktūros lemia praeities pasakojimų reprodukavimą ir kaip šios struktūros padeda visuomenės metanaratyvus pritaikyti individualiems prasmės kūrimo bei interpretavimo poreikiams. Straipsnyje analizuojamas sudėtingas ideologijos ir biografinės atminties santykis: kokias išraiškas įgyja naujos visuomenės sovietinė ideologema asmeniniuose žmonių gyvenimo pasakojimuose apie savo gyvenimą pokarinėje Klaipėdoje? Kaip buvo kuriamas naujos visuomenės vaizdinys ir kokie jo struktūriniai komponentai aktualizuojami asmeninėse istorijose šiandieninėje rusakalbių bendruomenėje, kuri buvo itin gausi pokario Klaipėdoje ir aktyviai kūrė miesto tapatybę?Straipsnio pradžioje trumpai pristatomos bendresnės šio tyrimo ištakos ir paaiškinama, kodėl analizei pasirinkta Klaipėdos rusakalbių bendruomenė. Reziumuojant istorines studijas apie rusakalbių gyventojų migracijos procesus pokario Lietuvoje, parodomas socialinis kontekstas, formavęs kolektyvinės patirties ir atminties struktūras. Vėliau pereinama prie analitinio modelio pristatymo, paaiškinamos metodologinės ir empirinės medžiagos analizės prielaidos. Analizėje siekiama nustatyti, kiek rusakalbių šeimos istorijų naratyvuose naudojami struktūriniai rusifikuotos sovietinės tapatybės ideologijos komponentai ir kiek jie transformuojami. Tyrinėjant šias transformacijas lemiančius veiksnius siekiama parodyti kompleksiškas sąsajas tarp tiesioginės ir netiesioginės patirties, kolektyvinės atminties, kaip ideologinio darinio, ir miesto, kaip įvairių socialinių grupių gyvenamosios erdvės. Rusakalbių klaipėdiečių šeimos istorijų naratyvų analizė atskleidžia, kad šių žmonių papasakotos šeimos istorijos pertvarkomos paisant tiek asmeninių ir kartos poreikių, tiek siekiant išlaikyti lojalumą ne tik šeimai, bet ir valstybei, kurioje pasirinkta gyventi.","PeriodicalId":33062,"journal":{"name":"Sociologija Mintis ir Veiksmas","volume":"49 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-12","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"82361683","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-12DOI: 10.15388/SocMintVei.2017.2.11723
Aldis Gedutis
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjamas žemėlapio ir pasakojimo santykis. Žemėlapiai kaip vizualizavimo priemonė naudojami daugybėje skirtingų kontekstų, kuriuose žemėlapis įprastai traktuojamas kaip tam tikros erdvės (tiek realios, tiek fiktyvios) reprezentacija. Bet kokios teritorijos laikiškumas ir daugiasluoksniškumas rodo, kad joks žemėlapis negali visiškai reprezentuoti visų įmanomų teritorijos sluoksnių. Jei vienintelis žemėlapio tikslas – kuo tikslesnė konkrečios erdvės reprezentacija, tada kartografavimas tampa begalinis, neįgyvendinamas ir bergždžias užsiėmimas. Tačiau žemėlapis nėra vien reprezentacija – kiekvienas žemėlapis „pasakoja“ tam tikras istorijas, kurios alternatyviai pateisina jo egzistavimą. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, koks yra epistemologinis žemėlapio statusas, ar galimas „nebylus“ žemėlapis ir ar esama pasakojimų, kurių nebūtų galima užfiksuoti žemėlapyje. Kaip žemėlapio naratyvumo iliustracija naudojamas ir nagrinėjamas Jurgio Mačiūno sudarytas Rusijos istorijos atlasas.
{"title":"Į rytus nuo saulės, į šiaurę nuo žemės: žemėlapiai šiapus ir anapus pasakojimo","authors":"Aldis Gedutis","doi":"10.15388/SocMintVei.2017.2.11723","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2017.2.11723","url":null,"abstract":"\u0000[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje nagrinėjamas žemėlapio ir pasakojimo santykis. Žemėlapiai kaip vizualizavimo priemonė naudojami daugybėje skirtingų kontekstų, kuriuose žemėlapis įprastai traktuojamas kaip tam tikros erdvės (tiek realios, tiek fiktyvios) reprezentacija. Bet kokios teritorijos laikiškumas ir daugiasluoksniškumas rodo, kad joks žemėlapis negali visiškai reprezentuoti visų įmanomų teritorijos sluoksnių. Jei vienintelis žemėlapio tikslas – kuo tikslesnė konkrečios erdvės reprezentacija, tada kartografavimas tampa begalinis, neįgyvendinamas ir bergždžias užsiėmimas. Tačiau žemėlapis nėra vien reprezentacija – kiekvienas žemėlapis „pasakoja“ tam tikras istorijas, kurios alternatyviai pateisina jo egzistavimą. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, koks yra epistemologinis žemėlapio statusas, ar galimas „nebylus“ žemėlapis ir ar esama pasakojimų, kurių nebūtų galima užfiksuoti žemėlapyje. Kaip žemėlapio naratyvumo iliustracija naudojamas ir nagrinėjamas Jurgio Mačiūno sudarytas Rusijos istorijos atlasas. \u0000","PeriodicalId":33062,"journal":{"name":"Sociologija Mintis ir Veiksmas","volume":"29 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-12","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"77178175","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-12DOI: 10.15388/SOCMINTVEI.2017.2.11727
Irena Šutinienė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje analizuojamas Klaipėdos krašto vietinių gyventojų, save apibūdinančių kaip „klaipėdiškiai“ arba „šišioniškiai“, regioninio identiteto konstravimas. Remiantis šios gyventojų grupės šeimų istorijomis, nagrinėjama, kaip individualiose identifikacijose su regionu vietiniai gyventojai brėžia simbolines regiono ribas, kokius simbolinius išteklius pasitelkia ir kaip juos naudoja konkrečiuose kontekstuose ir sąveikose. Ieškant būdingų paribio regionams šio identiteto kūrimo bruožų, tiriamų Klaipėdos krašto autochtonų regioninio identiteto konstravimas aptariamas sugretinant tuos bruožus su vienos Pietryčių Lietuvos autochtonų etninės grupės – lenkų – regioninės tapatybės bruožais. Taip pat aptariama Klaipėdos krašto identiteto raiška ir kaita pokario visuomenės formavimosi kontekstuose.
{"title":"Regioninis identitetas paribio teritorijose: Klaipėdos krašto atvejis","authors":"Irena Šutinienė","doi":"10.15388/SOCMINTVEI.2017.2.11727","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/SOCMINTVEI.2017.2.11727","url":null,"abstract":"\u0000[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje analizuojamas Klaipėdos krašto vietinių gyventojų, save apibūdinančių kaip „klaipėdiškiai“ arba „šišioniškiai“, regioninio identiteto konstravimas. Remiantis šios gyventojų grupės šeimų istorijomis, nagrinėjama, kaip individualiose identifikacijose su regionu vietiniai gyventojai brėžia simbolines regiono ribas, kokius simbolinius išteklius pasitelkia ir kaip juos naudoja konkrečiuose kontekstuose ir sąveikose. Ieškant būdingų paribio regionams šio identiteto kūrimo bruožų, tiriamų Klaipėdos krašto autochtonų regioninio identiteto konstravimas aptariamas sugretinant tuos bruožus su vienos Pietryčių Lietuvos autochtonų etninės grupės – lenkų – regioninės tapatybės bruožais. Taip pat aptariama Klaipėdos krašto identiteto raiška ir kaita pokario visuomenės formavimosi kontekstuose. \u0000","PeriodicalId":33062,"journal":{"name":"Sociologija Mintis ir Veiksmas","volume":"95 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-12","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"73035616","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-12DOI: 10.15388/SOCMINTVEI.2017.2.11722
A. Poviliūnas
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Studijoje, kurią sudaro trys dalys – kritiškas Bruno Latouro teorijos pristatymas, tyrimo aprašymas ir tyrimo rezultatų apibendrinimas, – analizuojamas sociologinis gamtos mokslų atstovų mokslinės veiklos tyrimas. Tai yra didaktinis eksperimentas, kai, vykstant diskusijų grupių svarstymams, siekta sukelti epistemologinį lūžį. Mokslo sociologinių tyrimų požiūriu epistemologinis lūžis gali būti interpretuojamas kaip perėjimas nuo socialumo sociologijos taikymo mokslinei veiklai tyrinėti prie mokslą ir technologijas analizuojančios perteikimo sociologijos arba veikėjo tinklo teorijos, kuri į asociacijų tinklus įtraukia nesocialiais tradicinio socialumo požiūriu laikomus rykus, gamtos objektus, būtybes. Didaktiniame eksperimente dalyvavę sociologijos studentai pozityviai įvertino epistemologinio lūžio patirtį sociologijos sampratos formavimosi arba sociologijos didaktikos požiūriu. Šiame numeryje publikuojama pirmoji studijos dalis, skirta B. Latouro teorijai.
{"title":"Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1)","authors":"A. Poviliūnas","doi":"10.15388/SOCMINTVEI.2017.2.11722","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/SOCMINTVEI.2017.2.11722","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Studijoje, kurią sudaro trys dalys – kritiškas Bruno Latouro teorijos pristatymas, tyrimo aprašymas ir tyrimo rezultatų apibendrinimas, – analizuojamas sociologinis gamtos mokslų atstovų mokslinės veiklos tyrimas. Tai yra didaktinis eksperimentas, kai, vykstant diskusijų grupių svarstymams, siekta sukelti epistemologinį lūžį. Mokslo sociologinių tyrimų požiūriu epistemologinis lūžis gali būti interpretuojamas kaip perėjimas nuo socialumo sociologijos taikymo mokslinei veiklai tyrinėti prie mokslą ir technologijas analizuojančios perteikimo sociologijos arba veikėjo tinklo teorijos, kuri į asociacijų tinklus įtraukia nesocialiais tradicinio socialumo požiūriu laikomus rykus, gamtos objektus, būtybes. Didaktiniame eksperimente dalyvavę sociologijos studentai pozityviai įvertino epistemologinio lūžio patirtį sociologijos sampratos formavimosi arba sociologijos didaktikos požiūriu. Šiame numeryje publikuojama pirmoji studijos dalis, skirta B. Latouro teorijai.","PeriodicalId":33062,"journal":{"name":"Sociologija Mintis ir Veiksmas","volume":"194 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-12","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"86233221","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-12DOI: 10.15388/SocMintVei.2017.2.11724
Valery B. Yevarouski
[full article, abstract in English; only abstract in Lithuanian] This article offers a philosophical interpretation of the key concepts of alcohol addiction in neuroscience (the anhedonia hypothesis, the want-like system, the incentive salience hypothesis) and psychology (the rational choice model). A comprehensive, transdisciplinary review of the theories of alcohol addiction is performed and their applications to the treatment and recovery processes are discussed. As a core component, we reconstruct the experience to become habitual during subsequent alcohol misuse. As a result, the article proposes a philosophical theory for the broad interpretation of the concept of addiction as a reward system disorder with an application for cognitive and behavioral activity.
{"title":"Hijacking Sorrow, Joy, Pleasure and Reward: A Philosophical Interpretive Framework for the Theory of Alcohol Addiction","authors":"Valery B. Yevarouski","doi":"10.15388/SocMintVei.2017.2.11724","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2017.2.11724","url":null,"abstract":"\u0000[full article, abstract in English; only abstract in Lithuanian] \u0000This article offers a philosophical interpretation of the key concepts of alcohol addiction in neuroscience (the anhedonia hypothesis, the want-like system, the incentive salience hypothesis) and psychology (the rational choice model). A comprehensive, transdisciplinary review of the theories of alcohol addiction is performed and their applications to the treatment and recovery processes are discussed. As a core component, we reconstruct the experience to become habitual during subsequent alcohol misuse. As a result, the article proposes a philosophical theory for the broad interpretation of the concept of addiction as a reward system disorder with an application for cognitive and behavioral activity. \u0000","PeriodicalId":33062,"journal":{"name":"Sociologija Mintis ir Veiksmas","volume":"13 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-12","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"80039349","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：