Šiuolaikinėje pramonėje eksploatuojama įvairių modifikacijų juostinių transporterių, nes tai yra vienas iš energiškai efektyviausių būdų transportuojant birias medžiagas gamybos įmonėse, krovos kompanijose ar birių produktų išgavimo vietose. Dėl didėjančių visame pasaulyje elektros energijos kainų, proporcingai didėjo ir juostinių transporterių eksploatacijos kaštai, todėl išaugo galutinio produkto ar paslaugos kaina. Atlikus tyrimą nustatyti pagrindiniai faktoriai, kurie lemia energijos sąnaudų didėjimą eksploatuojant juostinius transporterius. Straipsnyje pateikti sprendimo būdai padedantys mažinti energijos sąnaudas nuo pat transporterio projektavimo žingsnių iki jo eksploatavimo realioje vietoje. Didėjantis energijos suvartojimas eksploatuojant juostinius transporterius neigiamai veikia aplinką, didėja emisijų kiekiai.
{"title":"Juostinių transporterių elektros energijos sąnaudų mažinimo priemonės","authors":"Diana Šateikienė, Dmitrij Terebencev","doi":"10.52320/dav.v21i1.328","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v21i1.328","url":null,"abstract":"Šiuolaikinėje pramonėje eksploatuojama įvairių modifikacijų juostinių transporterių, nes tai yra vienas iš energiškai efektyviausių būdų transportuojant birias medžiagas gamybos įmonėse, krovos kompanijose ar birių produktų išgavimo vietose. Dėl didėjančių visame pasaulyje elektros energijos kainų, proporcingai didėjo ir juostinių transporterių eksploatacijos kaštai, todėl išaugo galutinio produkto ar paslaugos kaina. Atlikus tyrimą nustatyti pagrindiniai faktoriai, kurie lemia energijos sąnaudų didėjimą eksploatuojant juostinius transporterius. Straipsnyje pateikti sprendimo būdai padedantys mažinti energijos sąnaudas nuo pat transporterio projektavimo žingsnių iki jo eksploatavimo realioje vietoje. Didėjantis energijos suvartojimas eksploatuojant juostinius transporterius neigiamai veikia aplinką, didėja emisijų kiekiai.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" 48","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140994173","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
The purpose of the review is to introduce to the latest scientific research about food waste arising and summarize digital technologies and mobile applications’ (apps’) impact on sustainability and how it can be used to minimize food waste throughout consumption stage.
{"title":"Sustainability in the Digital Age: Mobile Apps' Role in Food Waste Management","authors":"V. Liorančas, Chi-Ching Lee","doi":"10.52320/dav.v21i1.329","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v21i1.329","url":null,"abstract":"The purpose of the review is to introduce to the latest scientific research about food waste arising and summarize digital technologies and mobile applications’ (apps’) impact on sustainability and how it can be used to minimize food waste throughout consumption stage.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" 15","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140990530","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Vijolė Bradauskienė, Sigutė Ežerskienė, Reda Tamelienė
Straipsnio tikslas – apžvelgti mokslinę literatūrą apie gliukozinolatus ir jų metabolitus, jų naudą sveikatai bei ligų prevencijai. Straipsnyje analizuojama kryžmažiedėse daržovėse esančių veikliųjų medžiagų gliukozinolatų bei jų metabolitų – sulforafano ir kitų izotiacianatų – nauda žmogaus organizmui, jų veiksmingumas įvairiomis sąlygomis, biologinio aktyvumo išsaugojimas įvairiais būdais apdorojant kryžmažiedes daržoves bei galimybės šiomis medžiagomis papildyti maisto racioną. Straipsnyje pristatomos gliukozinolatų, kaip funkcionaliųjų priedų, panaudojimo galimybės norint padidinti maisto produktų antioksidacinį potencialą, taip pat siekiant užkirsti kelią bakteriniam ir grybiniam maisto produktų gedimui.
{"title":"Gliukozinolatai ir jų metabolitai kryžmažiedėse daržovėse: biologinis aktyvumas ir nauda sveikatai","authors":"Vijolė Bradauskienė, Sigutė Ežerskienė, Reda Tamelienė","doi":"10.52320/dav.v21i1.322","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v21i1.322","url":null,"abstract":"Straipsnio tikslas – apžvelgti mokslinę literatūrą apie gliukozinolatus ir jų metabolitus, jų naudą sveikatai bei ligų prevencijai. Straipsnyje analizuojama kryžmažiedėse daržovėse esančių veikliųjų medžiagų gliukozinolatų bei jų metabolitų – sulforafano ir kitų izotiacianatų – nauda žmogaus organizmui, jų veiksmingumas įvairiomis sąlygomis, biologinio aktyvumo išsaugojimas įvairiais būdais apdorojant kryžmažiedes daržoves bei galimybės šiomis medžiagomis papildyti maisto racioną.\u0000Straipsnyje pristatomos gliukozinolatų, kaip funkcionaliųjų priedų, panaudojimo galimybės norint padidinti maisto produktų antioksidacinį potencialą, taip pat siekiant užkirsti kelią bakteriniam ir grybiniam maisto produktų gedimui.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" 67","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140991345","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Vijolė Bradauskienė, Aušra Šunokaitė, Sigutė Ežerskienė, Ana Ferrer-Mairal, Sara Remón, Teresa Sanclemente
Straipsnyje analizuojama situacija, susijusi su disfagijos valdymu Europoje: jos paplitimas, sukeliamos problemos bei valdymo priemonės, aptariama specialistų, susiduriančių su disfagija įvairiose srityse, teorinės žinios bei praktiniai įgūdžiai. Tyrimo tikslas – įvertinti specialistų, susijusių su disfagijos valdymu (dietologų, dietistų, slaugytojų, logoterapeutų, maisto ruošimo technologų ir kt.) žinias apie disfagiją ir ištirti specialistų švietimo poreikį minėtose šalyse. Tyrimo metu nustatyta, kad nemaža dalis respondentų savo žinias apie disfagiją vertina nepakankamai gerai, mažiau nei pusė specialistų naudoja standartizuotą informaciją bei metodus modifikuotos tekstūros maisto lygiams įvardinti bei nustatyti, neturi žinių kaip reikia maitinti pacientus, sergančius disfagija. Tyrimas parodė, kad būtina gilinti specialistų žinias apie disfagiją, o geriausias būdas tai padaryti – įtraukti šią tematiką į sveikatos mokslų (medicinos, mitybos ir slaugos krypčių) studijų programas. Taip pat būtina parengti metodinę priemonę, kuria galėtų naudotis minėtų sričių specialistai visose Europos šalyse.
{"title":"Disfagijos valdymas Europoje: ar pakanka žinių ir įgūdžių?","authors":"Vijolė Bradauskienė, Aušra Šunokaitė, Sigutė Ežerskienė, Ana Ferrer-Mairal, Sara Remón, Teresa Sanclemente","doi":"10.52320/dav.v20i1.270","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v20i1.270","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojama situacija, susijusi su disfagijos valdymu Europoje: jos paplitimas, sukeliamos problemos bei valdymo priemonės, aptariama specialistų, susiduriančių su disfagija įvairiose srityse, teorinės žinios bei praktiniai įgūdžiai. Tyrimo tikslas – įvertinti specialistų, susijusių su disfagijos valdymu (dietologų, dietistų, slaugytojų, logoterapeutų, maisto ruošimo technologų ir kt.) žinias apie disfagiją ir ištirti specialistų švietimo poreikį minėtose šalyse. Tyrimo metu nustatyta, kad nemaža dalis respondentų savo žinias apie disfagiją vertina nepakankamai gerai, mažiau nei pusė specialistų naudoja standartizuotą informaciją bei metodus modifikuotos tekstūros maisto lygiams įvardinti bei nustatyti, neturi žinių kaip reikia maitinti pacientus, sergančius disfagija. Tyrimas parodė, kad būtina gilinti specialistų žinias apie disfagiją, o geriausias būdas tai padaryti – įtraukti šią tematiką į sveikatos mokslų (medicinos, mitybos ir slaugos krypčių) studijų programas. Taip pat būtina parengti metodinę priemonę, kuria galėtų naudotis minėtų sričių specialistai visose Europos šalyse.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41753029","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Aukštosios mokyklos, rengiančios inžinerijos specialistus pramonei, nenorėdamos atsilikti nuo Pramonė 4.0 keliamų reikalavimų darbuotojų skaitmeninei kompetencijai diegia interaktyvias, patirtines edukacines sistemas ir skaitmenines technologijas. Šiame straipsnyje identifikuojamos skaitmeninimo, skaitmenizavimo ir skaitmeninių transformacijų sąvokos. Aptariamos Pramonė 4.0 sąlygotos ateities darbuotojų galimybės išlikti darbo rinkoje, reikalaujančioje skaitmeninių kompetencijų. Svarstomi Švietimas 4.0 iššūkiai, sprendžiantys aukšto lygio specialistų rengimą, studijų infrastruktūros, mokymosi ir ugdymo aplinkų modernizavimo, pažangių (IT ir kitų) technologijų diegimo perspektyvas, dėstytojų skaitmeninių kompetencijų tobulinimą. Straipsnyje pristatoma autorių sukurta mokomoji kompiuterinė programa MATAS, skirta ISO tolerancijų ir suleidimų parinkimui optimizuoti: leidžianti parinkti matmenų nuokrypas, pamatyti tolerancijų laukų išsidėstymo vizualizacijas, rasti rekomendacijų apie suleidimų parinkimą, jų skaičiavimo metodus, taikymą ir žymėjimą brėžiniuose; suteikianti galimybę studentams savarankiškai spręsti techninių matavimų uždavinius arba pasitikrinti gautus rezultatus bei padedanti dėstytojams lengviau organizuoti studijų procesą. Straipsnyje taip pat pristatomos tolerancijų ir suleidimų sistemos, teisinė metodologija, aptariamas nuokrypų klasifikavimas ir normavimas.
{"title":"ISO tolerancijų ir suleidimų parinkimo skaitmenizavimas","authors":"Tytas Savickas, Sigutė Savickienė, Jūratė Vaitekonienė","doi":"10.52320/dav.v20i1.267","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v20i1.267","url":null,"abstract":"Aukštosios mokyklos, rengiančios inžinerijos specialistus pramonei, nenorėdamos atsilikti nuo Pramonė 4.0 keliamų reikalavimų darbuotojų skaitmeninei kompetencijai diegia interaktyvias, patirtines edukacines sistemas ir skaitmenines technologijas. Šiame straipsnyje identifikuojamos skaitmeninimo, skaitmenizavimo ir skaitmeninių transformacijų sąvokos. Aptariamos Pramonė 4.0 sąlygotos ateities darbuotojų galimybės išlikti darbo rinkoje, reikalaujančioje skaitmeninių kompetencijų. Svarstomi Švietimas 4.0 iššūkiai, sprendžiantys aukšto lygio specialistų rengimą, studijų infrastruktūros, mokymosi ir ugdymo aplinkų modernizavimo, pažangių (IT ir kitų) technologijų diegimo perspektyvas, dėstytojų skaitmeninių kompetencijų tobulinimą. Straipsnyje pristatoma autorių sukurta mokomoji kompiuterinė programa MATAS, skirta ISO tolerancijų ir suleidimų parinkimui optimizuoti: leidžianti parinkti matmenų nuokrypas, pamatyti tolerancijų laukų išsidėstymo vizualizacijas, rasti rekomendacijų apie suleidimų parinkimą, jų skaičiavimo metodus, taikymą ir žymėjimą brėžiniuose; suteikianti galimybę studentams savarankiškai spręsti techninių matavimų uždavinius arba pasitikrinti gautus rezultatus bei padedanti dėstytojams lengviau organizuoti studijų procesą. Straipsnyje taip pat pristatomos tolerancijų ir suleidimų sistemos, teisinė metodologija, aptariamas nuokrypų klasifikavimas ir normavimas.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45968093","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Fitoncidais vadinami lakūs junginiai, kuriuos išskiria kvepiantys augalai. Todėl vaistiniai augalai, skleidžiantys stiprų aromatą, dar yra vadinami fitoncidiniais augalais. Manoma, kad tokių augalų skleidžiamas aromatas gali atbaidyti skraidančius ir ropojančius daržo augalų kenkėjus bei turėti įtakos jų populiacijų reguliavimui, o tuo pačiu – gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose. Naudojant cheminius preparatus, ilgainiui kenkėjai adaptuojasi prie jų, dalis tokių medžiagų lieka augaluose. Be to, cheminių pesticidų naudojimas tiesiogiai susijęs ir su biologinės įvairovės mažėjimu. Lietuvoje dėl įvairių nuomonių skeptiškai žiūrėta į fitoncidinių augalų praktinį taikymą daržo augalų kenkėjų kontrolei. Ypač tai aktualu būtų ekologiniams, biodinaminiams ir kitiems ūkiams, suinteresuotiems gaminti sveikesnę produkciją. Todėl šio tyrimo tikslas – vertinti labiau paplitusių daugiamečių žolinių vaistinių augalų, turinčių fitoncidinių savybių, galimybes panaudoti ir daržovių apsaugai nuo kenkėjų. Straipsnyje pateikiami rezultatai apie vaistinės balzamitos, paprastojo raudonėlio, pipirmėtės ir paprastojo čiobrelio panaudojimo efektyvumą svogūnų, morkų ir kopūstų apsaugai nuo kenkėjiškų vabzdžių.
{"title":"Vaistiniai-fitoncidiniai augalai: alternatyvi ekologinės apsaugos priemonė nuo daržo augalų kenkėjų","authors":"Asta Klimienė, Ramutis Klimas","doi":"10.52320/dav.v20i1.260","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v20i1.260","url":null,"abstract":"Fitoncidais vadinami lakūs junginiai, kuriuos išskiria kvepiantys augalai. Todėl vaistiniai augalai, skleidžiantys stiprų aromatą, dar yra vadinami fitoncidiniais augalais. Manoma, kad tokių augalų skleidžiamas aromatas gali atbaidyti skraidančius ir ropojančius daržo augalų kenkėjus bei turėti įtakos jų populiacijų reguliavimui, o tuo pačiu – gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose. Naudojant cheminius preparatus, ilgainiui kenkėjai adaptuojasi prie jų, dalis tokių medžiagų lieka augaluose. Be to, cheminių pesticidų naudojimas tiesiogiai susijęs ir su biologinės įvairovės mažėjimu. Lietuvoje dėl įvairių nuomonių skeptiškai žiūrėta į fitoncidinių augalų praktinį taikymą daržo augalų kenkėjų kontrolei. Ypač tai aktualu būtų ekologiniams, biodinaminiams ir kitiems ūkiams, suinteresuotiems gaminti sveikesnę produkciją. Todėl šio tyrimo tikslas – vertinti labiau paplitusių daugiamečių žolinių vaistinių augalų, turinčių fitoncidinių savybių, galimybes panaudoti ir daržovių apsaugai nuo kenkėjų. Straipsnyje pateikiami rezultatai apie vaistinės balzamitos, paprastojo raudonėlio, pipirmėtės ir paprastojo čiobrelio panaudojimo efektyvumą svogūnų, morkų ir kopūstų apsaugai nuo kenkėjiškų vabzdžių.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46625977","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Transporto logistika – tai sritis, kur darbo kokybė ir užsakymų gausa priklauso nuo skaitmeninių technologijų taikymo. Krovinių ekspeditoriai organizuoja prekių pristatymą tiekimo grandinėje atsižvelgdami į užsakovo poreikius ir transporto rinkos diktuojamas sąlygas. Krovinio pristatymo proceso dalyviai nuolat ir intensyviai keičiasi informacija. Ekspeditorius koordinuoja gaunamus informacinius srautus, pritaikydamas savo veikloje įvairias skaitmenines technologijas. Straipsnyje analizuojami ekspeditoriaus darbo procesai taikant skaitmenines technologijas. Nagrinėjami stebėjimo tyrimo duomenys, surinkti krovinių ekspeditoriui vykdant vieną užsakymą. Duomenys rinkti dviejose skirtingose įmonėse stebint kelių transporto ir jūrų transporto ekspeditorių darbą. Sėkmingas technologijų taikymas ir darbų pasiskirstymas lemia užsakymų skaičių, o tai daro įtaką įmonės pajamoms.
{"title":"Skaitmeninės technologijos krovinių ekspeditoriaus darbo procesuose","authors":"Jolanta Turbienė, Domantas Andrijauskas","doi":"10.52320/dav.v20i1.264","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v20i1.264","url":null,"abstract":"Transporto logistika – tai sritis, kur darbo kokybė ir užsakymų gausa priklauso nuo skaitmeninių technologijų taikymo. Krovinių ekspeditoriai organizuoja prekių pristatymą tiekimo grandinėje atsižvelgdami į užsakovo poreikius ir transporto rinkos diktuojamas sąlygas. Krovinio pristatymo proceso dalyviai nuolat ir intensyviai keičiasi informacija. Ekspeditorius koordinuoja gaunamus informacinius srautus, pritaikydamas savo veikloje įvairias skaitmenines technologijas.\u0000Straipsnyje analizuojami ekspeditoriaus darbo procesai taikant skaitmenines technologijas. Nagrinėjami stebėjimo tyrimo duomenys, surinkti krovinių ekspeditoriui vykdant vieną užsakymą. Duomenys rinkti dviejose skirtingose įmonėse stebint kelių transporto ir jūrų transporto ekspeditorių darbą. Sėkmingas technologijų taikymas ir darbų pasiskirstymas lemia užsakymų skaičių, o tai daro įtaką įmonės pajamoms.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44833314","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje analizuojami 2011 ir 2022 metų tyrimo duomenys, vertinamas pėsčiųjų naudojimasis atšvaitinėmis priemonėmis pasirinktose Klaipėdos miesto sankryžose ir atliekama lyginamoji analizė taikant analitinį ir kiekybinį metodus, siekiant išsiaiškinti pėsčiųjų, naudojančių atšvaitus, skaičių.
{"title":"Pėsčiųjų naudojimosi atšvaitais Klaipėdos miesto sankryžose lyginamoji analizė","authors":"Saulius Tamokaitis, Saulius Grinkevičius","doi":"10.52320/dav.v20i1.273","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v20i1.273","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojami 2011 ir 2022 metų tyrimo duomenys, vertinamas pėsčiųjų naudojimasis atšvaitinėmis priemonėmis pasirinktose Klaipėdos miesto sankryžose ir atliekama lyginamoji analizė taikant analitinį ir kiekybinį metodus, siekiant išsiaiškinti pėsčiųjų, naudojančių atšvaitus, skaičių.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45484258","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Vokiškoji kraštovaizdžio architektūros mokykla ir tradicija turi savitą raišką. Vokiškoji kraštovaizdžio formavimo, sodų meno tradicija turėjo įtakos ir kitose Europos šalyse, tiek kaimyninėse, tiek atokiau esančiose. Straipsnyje analizuojama šios tradicijos – pedagoginės, praktinės ir kūrybinės veiklos organizavimo, meninės raiškos – aspektai Europos šalyse ir Lietuvoje.
{"title":"Vokiškoji kraštovaizdžio architektūros tradicija Europoje ir Lietuvoje","authors":"Vaiva Deveikienė, Steponas Deveikis","doi":"10.52320/dav.v20i1.259","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v20i1.259","url":null,"abstract":"Vokiškoji kraštovaizdžio architektūros mokykla ir tradicija turi savitą raišką. Vokiškoji kraštovaizdžio formavimo, sodų meno tradicija turėjo įtakos ir kitose Europos šalyse, tiek kaimyninėse, tiek atokiau esančiose. Straipsnyje analizuojama šios tradicijos – pedagoginės, praktinės ir kūrybinės veiklos organizavimo, meninės raiškos – aspektai Europos šalyse ir Lietuvoje.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45177502","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Kadangi žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia patalpose, tai patalpų aplinkoje esantis ozonas gali būti vienas iš pagrindinių teršalų, turinčiu neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Tyrimas atliktas patalpoje, analizuojant ozono pritekėjimą iš lauko į patalpą, kai ozono generavimo prietaisai neveikė. Nustatyta, kad po 5 minučių nuo lango atidarymo pasiekiama nekintanti ozono koncentracijos patalpoje vertė, o visiškas šio teršalo suirimas įvyksta per 90 minučių po lango uždarymo. Didžiausia lauko įtaka patalpos ozono koncentracijos lygiui stebima iki 2 m atstumu nuo lango.
{"title":"Ozono pritekėjimo iš lauko į patalpą dėsningumų tyrimas","authors":"Vaida Vasiliauskienė","doi":"10.52320/dav.v20i1.271","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v20i1.271","url":null,"abstract":"Kadangi žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia patalpose, tai patalpų aplinkoje esantis ozonas gali būti vienas iš pagrindinių teršalų, turinčiu neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Tyrimas atliktas patalpoje, analizuojant ozono pritekėjimą iš lauko į patalpą, kai ozono generavimo prietaisai neveikė. Nustatyta, kad po 5 minučių nuo lango atidarymo pasiekiama nekintanti ozono koncentracijos patalpoje vertė, o visiškas šio teršalo suirimas įvyksta per 90 minučių po lango uždarymo. Didžiausia lauko įtaka patalpos ozono koncentracijos lygiui stebima iki 2 m atstumu nuo lango.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46144987","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：