This article will explore the role of diversity and inclusion in the urban revitalization process, highlighting the benefits of a diverse and inclusive community for both individuals and the community as a whole. The research method used to achieve the goal and answer the research questions is a critical analysis of the literature, as well as an analysis of secondary research. The current paradigm of urban management including through revitalization seems to revolve around individuation and flexibility in combining technology with human needs. This perspective calls for policies for inclusion and diversity. By recognizing and responding to the diverse needs of residents in the revitalization process, the creation of open, tolerant, inclusive cities is achieved, which is conducive to reducing social exclusion. And by extension, it also promotes the elimination of discriminatory practices against its current and future residents.
{"title":"Diversity and Inclusion as a Critical Factors in the Urban Revitalization Efforts – Community and Individuals Perspective","authors":"Elwira Gross-Gołacka","doi":"10.52320/dav.v20i1.272","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v20i1.272","url":null,"abstract":"This article will explore the role of diversity and inclusion in the urban revitalization process, highlighting the benefits of a diverse and inclusive community for both individuals and the community as a whole.\u0000The research method used to achieve the goal and answer the research questions is a critical analysis of the literature, as well as an analysis of secondary research.\u0000The current paradigm of urban management including through revitalization seems to revolve around individuation and flexibility in combining technology with human needs. This perspective calls for policies for inclusion and diversity. By recognizing and responding to the diverse needs of residents in the revitalization process, the creation of open, tolerant, inclusive cities is achieved, which is conducive to reducing social exclusion. And by extension, it also promotes the elimination of discriminatory practices against its current and future residents.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47807905","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Brigita Grauslytė, A. Žukauskaitė, Jūratė Žukauskaitė
Uostai yra tarptautinės prekybos pagrindas ir pagrindinis globalizacijos rodiklis. Dėl stebimų aplinkos pokyčių ekologiškų uostų veikla tampa vis aktualesnė. Siekdami išvengti negrįžtamų, neigiamų aplinkos pokyčių, uostai diegia Žaliojo uosto koncepciją. Žalioji veikla yra jūrų uostų tendencija visame pasaulyje, o aplinkos valdymas tampa svarbiu šitos uosto veiklos įgyvendinimo veiksniu. 2022 metais Klaipėdos valstybinis uostas parengė ir ėmėsi įgyvendinti Žaliojo uosto koncepciją, taip nubrėždamas gaires tolimesniam darniam uosto vystymuisi. Šios koncepcijos pagrindinis uždavinys ne tik įvertinti KVJU daromą poveikį aplinkai, bet ir numatyti priemones, kaip mažinti daromą poveikį. Šio tyrimo tikslas – remiantis taršos duomenimis, Žaliojo uosto koncepcijoje numatytais veiksmais, pasiūlyti santykinius taršos rodiklius, leidžiančius ateityje geriau įvertinti taikomų aplinkosauginių priemonių veiksmingumą.
{"title":"Žaliosios koncepcijos įgyvendinimas Klaipėdos jūrų uoste","authors":"Brigita Grauslytė, A. Žukauskaitė, Jūratė Žukauskaitė","doi":"10.52320/dav.v20i1.262","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v20i1.262","url":null,"abstract":"Uostai yra tarptautinės prekybos pagrindas ir pagrindinis globalizacijos rodiklis. Dėl stebimų aplinkos pokyčių ekologiškų uostų veikla tampa vis aktualesnė. Siekdami išvengti negrįžtamų, neigiamų aplinkos pokyčių, uostai diegia Žaliojo uosto koncepciją. Žalioji veikla yra jūrų uostų tendencija visame pasaulyje, o aplinkos valdymas tampa svarbiu šitos uosto veiklos įgyvendinimo veiksniu. 2022 metais Klaipėdos valstybinis uostas parengė ir ėmėsi įgyvendinti Žaliojo uosto koncepciją, taip nubrėždamas gaires tolimesniam darniam uosto vystymuisi. Šios koncepcijos pagrindinis uždavinys ne tik įvertinti KVJU daromą poveikį aplinkai, bet ir numatyti priemones, kaip mažinti daromą poveikį. Šio tyrimo tikslas – remiantis taršos duomenimis, Žaliojo uosto koncepcijoje numatytais veiksmais, pasiūlyti santykinius taršos rodiklius, leidžiančius ateityje geriau įvertinti taikomų aplinkosauginių priemonių veiksmingumą.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45681992","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Lietaus vanduo gali būti surenkamas nuo bet kurio pastato stogo ir vėliau panaudojamas ūkio reikmėms. Ty-rimas buvo atliktas ūkyje, esančiame Mitkūnų kaime, siekiant nustatyti lietaus vandens, bėgančio nuo ūkinio pastato stogo, kiekius ir parinkti talpos tūrį skirtingo drėgnumo metais. Nustatyta, kad nuo 100 m2 baseino ploto susidaro 23,6 m3 vandens, kurio pakaktų patenkinti 22 % ūkio vandens poreikio. Jeigu vanduo būtų renkamas nuo 200 m2 baseino ploto, tai sausais metais būtų galima tenkinti 43 %, o drėgnais metais 65 % ūkio vandens poreikio. Skirtingo drėgnumo metais optimalus talpos tūris galėtų būti nuo 14 m3 iki 53 m3.
{"title":"Lietaus vandens naudojimo galimybės ūkyje","authors":"Gitana Vyčienė, Vilda Grybauskienė, Jurgita Babilienė, Ernesta Liniauskienė","doi":"10.52320/dav.v20i1.261","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v20i1.261","url":null,"abstract":"Lietaus vanduo gali būti surenkamas nuo bet kurio pastato stogo ir vėliau panaudojamas ūkio reikmėms. Ty-rimas buvo atliktas ūkyje, esančiame Mitkūnų kaime, siekiant nustatyti lietaus vandens, bėgančio nuo ūkinio pastato stogo, kiekius ir parinkti talpos tūrį skirtingo drėgnumo metais. Nustatyta, kad nuo 100 m2 baseino ploto susidaro 23,6 m3 vandens, kurio pakaktų patenkinti 22 % ūkio vandens poreikio. Jeigu vanduo būtų renkamas nuo 200 m2 baseino ploto, tai sausais metais būtų galima tenkinti 43 %, o drėgnais metais 65 % ūkio vandens poreikio. Skirtingo drėgnumo metais optimalus talpos tūris galėtų būti nuo 14 m3 iki 53 m3.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45943193","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Prancūzų kraštovaizdžio architektas ir urbanistas Jean-Claude Nicolas Forestier, ir britų kraštovaizdžio architektas, miestų planuotojas Thomas H. Mawson paliko ryškų pėdsaką profesijos ugdymo ir įtvirtinimo baruose. Logiška teigti, kad šie kraštovaizdžio specialistai formavo Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Europos kraštovaizdžio architektūros praktikos ir teorijos pagrindus, kuriuos prieš Antrąjį pasaulinį karą studijavo ir Lietuvos specialistai. Straipsnyje analizuojama šių kūrėjų pedagoginės, visuomeninės ir kūrybinės veiklos aspektai.
{"title":"Jean-Claude Nicolas Forestier (1861–1930) ir Thomas H. Mawson (1861–1933) – du amžininkai, du Europos kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sąveikos vedliai","authors":"Vaiva Deveikienė, Steponas Deveikis","doi":"10.52320/dav.v20i1.258","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v20i1.258","url":null,"abstract":"Prancūzų kraštovaizdžio architektas ir urbanistas Jean-Claude Nicolas Forestier, ir britų kraštovaizdžio architektas, miestų planuotojas Thomas H. Mawson paliko ryškų pėdsaką profesijos ugdymo ir įtvirtinimo baruose. Logiška teigti, kad šie kraštovaizdžio specialistai formavo Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Europos kraštovaizdžio architektūros praktikos ir teorijos pagrindus, kuriuos prieš Antrąjį pasaulinį karą studijavo ir Lietuvos specialistai. Straipsnyje analizuojama šių kūrėjų pedagoginės, visuomeninės ir kūrybinės veiklos aspektai.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44229583","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Steponas Deveikis, Renaldas Žilinskas, Kristina Žalnerukynaitė
Trys Europos arboristikos standartai turėtų būti skaitomi, studijuojami, taikomi praktikoje. Jų nuostatos turi būti diegiamos savivaldybių administracijose, projektavimo ir konsultavimo biuruose, specialistų mokymuose. Į standartų nuostatas turėtų būti atsižvelgiama Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą įgyvendinančių teisės aktų tekstuose, pirmiausia, medžių genėjimą reglamentuojančiuose dokumentuose, taip pat kituose želdinių įveisimą ir priežiūrą, stebėseną reglamentuojančiuose dokumentuose. Iš esmės šie leidiniai turi tapti nacionaliniu vadovu vykdant medžių sodinimo ir priežiūros darbus, arboristines urbanizuotų teritorijų želdinių ekspertizes. Tačiau būtina pabrėžti, kad visi Europos arboristikos tarybos parengti standartai yra rekomendacinio pobūdžio, nes dviejų vienodų medžių ir vienodų situacijų nerasite, tad ir standarto taikymas turi būti pagrįstas žiniomis, patirtimi, sugebėjimu analizuoti ir vertinti aplinką bei jos pasikeitimus.
{"title":"Visiems medžių puoselėtojams svarbūs leidiniai – Europos arboristikos standartai","authors":"Steponas Deveikis, Renaldas Žilinskas, Kristina Žalnerukynaitė","doi":"10.52320/dav.v20i1.265","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v20i1.265","url":null,"abstract":"Trys Europos arboristikos standartai turėtų būti skaitomi, studijuojami, taikomi praktikoje. Jų nuostatos turi būti diegiamos savivaldybių administracijose, projektavimo ir konsultavimo biuruose, specialistų mokymuose. Į standartų nuostatas turėtų būti atsižvelgiama Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą įgyvendinančių teisės aktų tekstuose, pirmiausia, medžių genėjimą reglamentuojančiuose dokumentuose, taip pat kituose želdinių įveisimą ir priežiūrą, stebėseną reglamentuojančiuose dokumentuose. Iš esmės šie leidiniai turi tapti nacionaliniu vadovu vykdant medžių sodinimo ir priežiūros darbus, arboristines urbanizuotų teritorijų želdinių ekspertizes. Tačiau būtina pabrėžti, kad visi Europos arboristikos tarybos parengti standartai yra rekomendacinio pobūdžio, nes dviejų vienodų medžių ir vienodų situacijų nerasite, tad ir standarto taikymas turi būti pagrįstas žiniomis, patirtimi, sugebėjimu analizuoti ir vertinti aplinką bei jos pasikeitimus.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47888662","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Atsižvelgiant į tradicinių mokymo(si) aplinkų neatitikimą šiuolaikiniams ugdymo tikslams ir mokyklų tinklo optimizavimo Lietuvoje keliamus mokyklų pastatų daugiafunkciškumo iššūkius, straipsnyje analizuojamos biofilinio dizaino principų taikymo šiuolaikinių mokyklų projektavimui galimybės, siekiant išskirti kriterijus, gaires, kurie galėtų būti taikomi biofilinės mokyklos kūrimui. Darbe taikyti metodai apima literatūros analizę ir pavyzdžių analizę bei vertinimą ir biofilinės mokyklos projektavimo teorinio modelio formulavimą. Tyrimas leido išskirti biofilinės mokyklos projektavimui svarbius veiksnius, apimančius natūralų apšvietimą, natūralias gamtinei aplinkai būdingas spalvas su ryškių kontrastingų spalvų intarpais, organiškas kreivalinijines formas, gamtinius elementus ir motyvus, natūralias, vietines medžiagas, ryšį su ekosistemomis, augalais, gyvūnais, aiškių, lengvai suvokiamų erdvių planavimą, lauko klases, daržus, sodus, vandens motyvą.
{"title":"Biofilinė mokyklų architektūra Lietuvoje: teorinis galimybių tyrimas","authors":"Rasa Zubrutė, Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė","doi":"10.52320/dav.v20i1.235","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v20i1.235","url":null,"abstract":"Atsižvelgiant į tradicinių mokymo(si) aplinkų neatitikimą šiuolaikiniams ugdymo tikslams ir mokyklų tinklo optimizavimo Lietuvoje keliamus mokyklų pastatų daugiafunkciškumo iššūkius, straipsnyje analizuojamos biofilinio dizaino principų taikymo šiuolaikinių mokyklų projektavimui galimybės, siekiant išskirti kriterijus, gaires, kurie galėtų būti taikomi biofilinės mokyklos kūrimui. Darbe taikyti metodai apima literatūros analizę ir pavyzdžių analizę bei vertinimą ir biofilinės mokyklos projektavimo teorinio modelio formulavimą. Tyrimas leido išskirti biofilinės mokyklos projektavimui svarbius veiksnius, apimančius natūralų apšvietimą, natūralias gamtinei aplinkai būdingas spalvas su ryškių kontrastingų spalvų intarpais, organiškas kreivalinijines formas, gamtinius elementus ir motyvus, natūralias, vietines medžiagas, ryšį su ekosistemomis, augalais, gyvūnais, aiškių, lengvai suvokiamų erdvių planavimą, lauko klases, daržus, sodus, vandens motyvą.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48130154","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Šio darbo tikslas – apibrėžti, kokios yra pagrindinės Y kartos moterų keičiančių karjeros kryptį ir turinčių ryšį su motinystės atostogomis kontekstu, charakteristikos. Šiame tyrime naudoti mokslinės literatūros ir interviu metodai. Duomenys rinkti ir apibendrinti naudojantis kokybinės turinio analizės procesu. Pagrindiniai tyrimo rezultatai rodo, kad yra reikšmingų charakteristikos skirtumų tarp ,, su motinystės atostogų kontekstu ir jo neturinčiu.
{"title":"Karjeros pasirinkimo charakteristikos, susijusios su motinystės atostogomis","authors":"Aiste Lastauskaitė","doi":"10.52320/dav.v20i1.269","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v20i1.269","url":null,"abstract":"Šio darbo tikslas – apibrėžti, kokios yra pagrindinės Y kartos moterų keičiančių karjeros kryptį ir turinčių ryšį su motinystės atostogomis kontekstu, charakteristikos. Šiame tyrime naudoti mokslinės literatūros ir interviu metodai. Duomenys rinkti ir apibendrinti naudojantis kokybinės turinio analizės procesu. Pagrindiniai tyrimo rezultatai rodo, kad yra reikšmingų charakteristikos skirtumų tarp ,, su motinystės atostogų kontekstu ir jo neturinčiu.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47048316","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
With the development of technology, the ways of doing business are changing, and digital transformations are taking place in the activities of businesses. At this point, digital transformation is reflected in the service businesses in two ways. The first of these is the digital transformation in the operational activities of business management, while the second is in the form of technological innovations offered to guests. To this end, this research focuses on the digital transformation in the operational activities of hotel businesses and aims to determine the operation and interaction of the software offered in digital distribution channels for direct marketing of hotels. In this direction, 57 software companies that provide the relevant software services to hotels in Turkey were accessed, and content analyzes were made on the websites of the relevant companies. In light of the data obtained, the operation chart for the interaction of the software that plays an active role in the direct marketing of the hotels was created and explained by presenting sample quotes from the websites of these businesses. It is expected that the research can contribute to the literature for digital marketing courses in the tourism and hotel management departments of universities, as well as reveal the operation of the interaction of the software in question.
{"title":"Operation and Interaction of Software Used in Digital Distribution Channels in Direct Marketing of Hotels","authors":"M. Yurtlu, Ramazan Göral","doi":"10.52320/dav.v19i1.221","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v19i1.221","url":null,"abstract":"With the development of technology, the ways of doing business are changing, and digital transformations are taking place in the activities of businesses. At this point, digital transformation is reflected in the service businesses in two ways. The first of these is the digital transformation in the operational activities of business management, while the second is in the form of technological innovations offered to guests. To this end, this research focuses on the digital transformation in the operational activities of hotel businesses and aims to determine the operation and interaction of the software offered in digital distribution channels for direct marketing of hotels. In this direction, 57 software companies that provide the relevant software services to hotels in Turkey were accessed, and content analyzes were made on the websites of the relevant companies. In light of the data obtained, the operation chart for the interaction of the software that plays an active role in the direct marketing of the hotels was created and explained by presenting sample quotes from the websites of these businesses. It is expected that the research can contribute to the literature for digital marketing courses in the tourism and hotel management departments of universities, as well as reveal the operation of the interaction of the software in question.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-06","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48748391","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje aptariama gamtinės ekosistemos paslaugų klasifikacija, išskiriant kultūrines paslaugas ir jų svarbą miesto gyventojams bei bendruomenėms. Remiantis aktualiais moksliniais tyrimais nagrinėjami gamtinės ekosistemos miestuose teikiamų kultūrinių paslaugų vertinimo metodai bei piniginio ir nepiniginio vertinimo aspektai. Keturiuose Lietuvos miestuose atliktas empirinis tyrimas parodė skirtingų tyrimo metodų derinimo galimybes vertinant gamtinės ekosistemos kultūrines paslaugas.
{"title":"Miestų gamtinės ekosistemos kultūrinės paslaugos ir jų vertinimo aspektai","authors":"Rasa Balvočiūtė, Vida Motiekaitytė","doi":"10.52320/dav.v19i1.218","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v19i1.218","url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariama gamtinės ekosistemos paslaugų klasifikacija, išskiriant kultūrines paslaugas ir jų svarbą miesto gyventojams bei bendruomenėms. Remiantis aktualiais moksliniais tyrimais nagrinėjami gamtinės ekosistemos miestuose teikiamų kultūrinių paslaugų vertinimo metodai bei piniginio ir nepiniginio vertinimo aspektai. Keturiuose Lietuvos miestuose atliktas empirinis tyrimas parodė skirtingų tyrimo metodų derinimo galimybes vertinant gamtinės ekosistemos kultūrines paslaugas.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-06","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"70894001","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Lina Kuklienė, Dainora Jankauskienė, Indrius Kuklys, B. Ruzgienė
Straipsnyje pateikiami aerokartografavimo parametrai, kuriais remiantis gali būti rengiama aerofotogrametrinių darbų techninė specifikacija bei projektų realizacija. Remiantis dviejų aerofotografavimo projektų, kai vietovė aerofotografuota iš skirtingo tipo skraidyklių ir fotokamerų, fotogrametriniais duomenimis išanalizuotos fotografinių vaizdų savybės bei jų sąsajos su aerokartografavimo darbų tikslumo reikalavimais.
{"title":"Aerofotografavimo iš bepilotės skraidyklės techninė specifikacija ir fotografinių vaizdų savybės","authors":"Lina Kuklienė, Dainora Jankauskienė, Indrius Kuklys, B. Ruzgienė","doi":"10.52320/dav.v19i1.217","DOIUrl":"https://doi.org/10.52320/dav.v19i1.217","url":null,"abstract":"Straipsnyje pateikiami aerokartografavimo parametrai, kuriais remiantis gali būti rengiama aerofotogrametrinių darbų techninė specifikacija bei projektų realizacija. Remiantis dviejų aerofotografavimo projektų, kai vietovė aerofotografuota iš skirtingo tipo skraidyklių ir fotokamerų, fotogrametriniais duomenimis išanalizuotos fotografinių vaizdų savybės bei jų sąsajos su aerokartografavimo darbų tikslumo reikalavimais.","PeriodicalId":34803,"journal":{"name":"Darnios Aplinkos Vystymas","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-06","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46015595","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：