[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Įvadas Prevencinės ileostomos (PI) dažniausiai formuojamos siekiant apsaugoti žemą tiesiosios žarnos jungtį nuo jos nepakankamumo. PI dažniausiai atliekamos operuojant apatinės tiesiosios žarnos dalies vėžį. Tikslas Apžvelgti PI uždarymo artimuosius rezultatus. Metodika Atlikta retrospektyvi 2015–2017 m. LSMU KK Chirurgijos skyriuje, Koloproktologijos sektoriuje operuotų pacientų, kuriems operacijos metu buvo uždaryta ileostoma, duomenų analizė. Analizuotas amžius, lovadienių skaičius, komplikacijos, nagrinėta, ar buvo taikytas neoadjuvantinis gydymas prieš operaciją, laikas iki iloestomos uždarymo, rezekcijos tipas, jungties rūšis,operacijos trukmė ir pooperacinis laikotarpis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą. Rezultatai Išanalizuotos 64 pacientų – 34 vyrų (53,12 %) ir 30 moterų (46,88 %) – ligos istorijos. Pacientai operuoti dėl tiesiosios, klubinės, riestinės žarnos navikų ir dėl perforavusio divertikulito. Pacientų amžiaus vidurkis – 64±3,1 metų. Neoadjuvantinis gydymas prieš operaciją skirtas 16 pacientų (25 %). Prevencinė ileostoma buvo uždaryta vidutiniškai po 5,17±0,95 mėnesių. Pacientų hospitalizacijos trukmės vidurkis – 5,7±0,74 dienos. Operacijos trukmė vidutiniškai buvo 75,93±8,57 min. Operacijos metu žarnos segmento rezekcija atlikta 38 pacientams (59,37 %). Suformuotos jungtys: „galas su galu“ – 20 pacientų (52,63 %), „galas su šonu“ – 13 pacientų (34,21 %) ir „šonas su šonu“ – 5 pacientams (13,16 %). Po PI uždarymo ankstyvosios komplikacijos pasireiškė septyniems pacientams (10,94 %). Kraujavimas iš anastomozės vietos pasireiškė dviem pacientams (3,12 %). Vienam iš jų buvo atlikta jungtis „galas į šoną“, kitam – kraštinė rezekcija. Ritmo sutrikimas atsirado dviem pacientams (3,12 %). Žarnų nepraeinamumo simptomai pasireiškė taip pat dviem pacientams (3,12 %). Vienam iš jų buvo atlikta kraštinė rezekcija, kitam – segmento rezekcija ir suformuota jungtis „galas su galu“. Po kraštinės rezekcijos vienam pacientui (1,58 %) susiformavo pilvo sienos abscesas. Pakartotinės operacijos nereikėjo. Išvados 1. Uždarant PI operacijos metu, segmento rezekcija atliekama 59,37 % pacientų. 2. Vidutinis laikas iki ileostomų uždarymo yra penki mėnesiai. 3. Atliekant segmento rezekciją, dažnesnė nesklandi pooperacinė eiga. 4. Palyginti su segmento rezekcijos pooperacine eiga, formuojant jungtį „galas su galu“, laikotarpis po operacijos yra sklandesnis.
{"title":"Prevencinės ileostomos uždarymo artimieji rezultatai","authors":"Matas Pažusis, Rūta Maželytė, Žilvinas Saladžinskas","doi":"10.15388/LIETCHIRUR.2018.3-4.12047","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/LIETCHIRUR.2018.3-4.12047","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Įvadas \u0000Prevencinės ileostomos (PI) dažniausiai formuojamos siekiant apsaugoti žemą tiesiosios žarnos jungtį nuo jos nepakankamumo. PI dažniausiai atliekamos operuojant apatinės tiesiosios žarnos dalies vėžį. \u0000Tikslas \u0000Apžvelgti PI uždarymo artimuosius rezultatus. \u0000Metodika \u0000Atlikta retrospektyvi 2015–2017 m. LSMU KK Chirurgijos skyriuje, Koloproktologijos sektoriuje operuotų pacientų, kuriems operacijos metu buvo uždaryta ileostoma, duomenų analizė. Analizuotas amžius, lovadienių skaičius, komplikacijos, nagrinėta, ar buvo taikytas neoadjuvantinis gydymas prieš operaciją, laikas iki iloestomos uždarymo, rezekcijos tipas, jungties rūšis,operacijos trukmė ir pooperacinis laikotarpis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą. \u0000Rezultatai \u0000Išanalizuotos 64 pacientų – 34 vyrų (53,12 %) ir 30 moterų (46,88 %) – ligos istorijos. Pacientai operuoti dėl tiesiosios, klubinės, riestinės žarnos navikų ir dėl perforavusio divertikulito. Pacientų amžiaus vidurkis – 64±3,1 metų. Neoadjuvantinis gydymas prieš operaciją skirtas 16 pacientų (25 %). Prevencinė ileostoma buvo uždaryta vidutiniškai po 5,17±0,95 mėnesių. \u0000Pacientų hospitalizacijos trukmės vidurkis – 5,7±0,74 dienos. Operacijos trukmė vidutiniškai buvo 75,93±8,57 min. Operacijos metu žarnos segmento rezekcija atlikta 38 pacientams (59,37 %). Suformuotos jungtys: „galas su galu“ – 20 pacientų (52,63 %), „galas su šonu“ – 13 pacientų (34,21 %) ir „šonas su šonu“ – 5 pacientams (13,16 %). Po PI uždarymo ankstyvosios komplikacijos pasireiškė septyniems pacientams (10,94 %). Kraujavimas iš anastomozės vietos pasireiškė dviem pacientams (3,12 %). Vienam iš jų buvo atlikta jungtis „galas į šoną“, kitam – kraštinė rezekcija. Ritmo sutrikimas atsirado dviem pacientams (3,12 %). Žarnų nepraeinamumo simptomai pasireiškė taip pat dviem pacientams (3,12 %). Vienam iš jų buvo atlikta kraštinė rezekcija, kitam – segmento rezekcija ir suformuota jungtis „galas su galu“. Po kraštinės rezekcijos vienam pacientui (1,58 %) susiformavo pilvo sienos abscesas. Pakartotinės operacijos nereikėjo. \u0000Išvados \u00001. Uždarant PI operacijos metu, segmento rezekcija atliekama 59,37 % pacientų. 2. Vidutinis laikas iki ileostomų uždarymo yra penki mėnesiai. 3. Atliekant segmento rezekciją, dažnesnė nesklandi pooperacinė eiga. 4. Palyginti su segmento rezekcijos pooperacine eiga, formuojant jungtį „galas su galu“, laikotarpis po operacijos yra sklandesnis.","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-03","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43528710","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-12-03DOI: 10.15388/LIETCHIRUR.2018.3-4.12046
Bronius Buckus, Gintautas Brimas
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Įvadas / tikslas Apžvelgti poodinio ir visceralinio riebalinio audinio matavimams naudojamas ultragarsines metodikas ir nustatyti metodiką, tinkamiausią nutukusiems ligoniams. Metodai Publikacijų paieška atlikta naudojantis „PubMed“, „Current Contents“ ir „Cochrane Library“ duomenų bazėmis. Į sisteminę apžvalgą įtrauktos visos iki 2017 m. gruodžio 1 d. paskelbtos publikacijos, kuriose ultragarsiniai riebalinio audinio matavimai lyginti su kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimų duomenimis. Rezultatai Į sisteminę apžvalgą įtraukta 17 studijų, kuriose nagrinėjami ultragarsinių riebalinio audinio matavimų duomenys. Šiose studijose ištirti 1 085 ligoniai. Studijose, lyginančiose įvairių autorių ultragarsinio tyrimo ir kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo metu išmatuoto riebalinio audinio pasiskirstymą, nustatytas visceralinio riebalinio audinio rodiklių koreliacijos koeficientas siekė nuo 0,63 iki 0,94, poodinio riebalinio audinio rodiklių – nuo 0,33 iki 0,96. Šešiose studijose išskirtos nutukusių ar morbidiniu nutukimu sergančių asmenų grupės (KMI ≥30 kg/m2). Tiriant nutukusius asmenis, geriausių rezultatų pasiekta naudojant modifikuotą R. P. Stolk’o metodiką. Visceralinio riebalinio audinio rodiklių koreliacijos koeficientas tarp kompiuterinės tomografijos ir ultragarso siekė 0,823, poodinio riebalinio audinio – 0,745, o, tiriant morbidiniu nutukimu sergančius ligonius, tyrimų patikimumo rodikliai siekė 0,94. Išvados Ultragarsinis tyrimas yra pigus, neinvazyvus, prieinamas ir kartotinis tyrimo metodas. Šį metodą taikant riebalinio audinio pasiskirstymui matuoti, galima atlikti didelės apimties populiacijos tyrimus. Nutukimu sergančių ligonių riebalinio audinio pasiskirstymui matuoti rekomenduojama ultragarsinė, modifikuota R. P. Stolk’o metodika.
{"title":"Riebalinio audinio pasiskirstymo ultragarsinio tyrimo metodikos: sisteminė literatūros apžvalga","authors":"Bronius Buckus, Gintautas Brimas","doi":"10.15388/LIETCHIRUR.2018.3-4.12046","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/LIETCHIRUR.2018.3-4.12046","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Įvadas / tikslas \u0000Apžvelgti poodinio ir visceralinio riebalinio audinio matavimams naudojamas ultragarsines metodikas ir nustatyti metodiką, tinkamiausią nutukusiems ligoniams. \u0000Metodai \u0000Publikacijų paieška atlikta naudojantis „PubMed“, „Current Contents“ ir „Cochrane Library“ duomenų bazėmis. Į sisteminę apžvalgą įtrauktos visos iki 2017 m. gruodžio 1 d. paskelbtos publikacijos, kuriose ultragarsiniai riebalinio audinio matavimai lyginti su kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimų duomenimis. \u0000Rezultatai \u0000Į sisteminę apžvalgą įtraukta 17 studijų, kuriose nagrinėjami ultragarsinių riebalinio audinio matavimų duomenys. Šiose studijose ištirti 1 085 ligoniai. Studijose, lyginančiose įvairių autorių ultragarsinio tyrimo ir kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo metu išmatuoto riebalinio audinio pasiskirstymą, nustatytas visceralinio riebalinio audinio rodiklių koreliacijos koeficientas siekė nuo 0,63 iki 0,94, poodinio riebalinio audinio rodiklių – nuo 0,33 iki 0,96. Šešiose studijose išskirtos nutukusių ar morbidiniu nutukimu sergančių asmenų grupės (KMI ≥30 kg/m2). Tiriant nutukusius asmenis, geriausių rezultatų pasiekta naudojant modifikuotą R. P. Stolk’o metodiką. Visceralinio riebalinio audinio rodiklių koreliacijos koeficientas tarp kompiuterinės tomografijos ir ultragarso siekė 0,823, poodinio riebalinio audinio – 0,745, o, tiriant morbidiniu nutukimu sergančius ligonius, tyrimų patikimumo rodikliai siekė 0,94. \u0000Išvados \u0000Ultragarsinis tyrimas yra pigus, neinvazyvus, prieinamas ir kartotinis tyrimo metodas. Šį metodą taikant riebalinio audinio pasiskirstymui matuoti, galima atlikti didelės apimties populiacijos tyrimus. Nutukimu sergančių ligonių riebalinio audinio pasiskirstymui matuoti rekomenduojama ultragarsinė, modifikuota R. P. Stolk’o metodika.","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-03","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45163489","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-12-03DOI: 10.15388/LietChirur.2018.3-4.12050
Gordana Bozinovska Beaka, Biljana Prgova Veljanovska, M. Zdravkovska, Blagica Burova
1 City General Hospital 8th September, Department of Surgery, Pariska Str. NN, 1000 Skopje, Macedonia E-mail: g.bozinovska_beaka@yahoo.com, burova_b@yahoo.com 2 City General Hospital 8th September, Department of Radiology, Pariska Str. NN, 1000 Skopje, Macedonia E-mail: radiologija@bolnica.org.mk 3 Goce Delcev University of Štip, Faculty of Medical Sciences, Krste Misirkov Str. No. 10-A, 2000 Shtip, Macedonia E-mail: milka.zdravkovska@ugd.edu.mk
{"title":"A Case Report of Intraoperatively Diagnosed Cholangiocarcinoma after Unsuccessful Conservative Treatment of ERCP Complicated with Hemorrhage","authors":"Gordana Bozinovska Beaka, Biljana Prgova Veljanovska, M. Zdravkovska, Blagica Burova","doi":"10.15388/LietChirur.2018.3-4.12050","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/LietChirur.2018.3-4.12050","url":null,"abstract":"1 City General Hospital 8th September, Department of Surgery, Pariska Str. NN, 1000 Skopje, Macedonia E-mail: g.bozinovska_beaka@yahoo.com, burova_b@yahoo.com 2 City General Hospital 8th September, Department of Radiology, Pariska Str. NN, 1000 Skopje, Macedonia E-mail: radiologija@bolnica.org.mk 3 Goce Delcev University of Štip, Faculty of Medical Sciences, Krste Misirkov Str. No. 10-A, 2000 Shtip, Macedonia E-mail: milka.zdravkovska@ugd.edu.mk","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-03","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46281984","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-12-03DOI: 10.15388/LIETCHIRUR.2018.3-4.12045
E. Sakalauskaitė-Juodeikienė, R. Kvaščevičius, D. Jatužis
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Įvadas Iki XIX a. pabaigos neurochirurginės operacijos Europos klinikose buvo atliekamos retai. Neurochirurgijos raida buvo neįmanoma be esminių medicinos atradimų: anestezijos ir antiseptikos, efektyvios hemostazės ir atraumatinės operavimo technikos. Šio darbo tikslas – aptarti neurochirurgijos mokslo ištakas, nustatyti, kokių nervų sistemos chirurgijos operacijų buvo atliekama XIX a. pr. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje. Šaltiniai ir metodai Analizuotos lotynų kalba parašytos Vilniaus imperatoriškojo universiteto (1803–1832 m.) medicinos magistrų disertacijos nervų sistemos chirurgijos tema. Tyrimo metodai: šaltinių analizė, lyginamasis ir analogijos metodai. Rezultatai Iš 26 disertacijų, nagrinėjusių nervų ligų klausimus, atrinktos penkios, skirtos nervų sistemos chirurgijai: disertacija apie galvos smegenų sukrėtimą, išorinius galvos sužalojimus, trepanaciją, encefalocelę ir galvos smegenų grybą bei bendrosios miego arterijos perrišimą. Vertinant galvos traumas patyrusius ligonius, įgimtomis CNS ydomis sirgusių kūdikių būklę ar kitą chirurginę nervų sistemos patologiją, stebėtos gyvybinės ligonio funkcijos, vertinta bendrasmegeninė (galvos skausmas, mieguistumas, koma) ir židininė (paralyžiai, konvulsijos, jutimo sutrikimai) neurologinė simptomatika. Vilniaus chirurgai, rinkdamiesi, kurioje galvos pusėje reikėtų dėti trepaną, jei nepastebėta jokių išorinių sužalojimų požymių, tačiau įtariama kraujosruva, ligonio vienpusį paralyžių siejo su tikėtino galvos smegenų pažeidimo, kontralateralinio paralyžiui, lokalizacija. Chirurgijos klinikoje buvo atliekamos mirusių ligonių autopsijos ir, remiantis post mortem radiniais, tvirtinamos klinikinės diagnozės. Išvados Neurochirurgijos mokslo ištakos Vilniuje siekia XIX a. pradžią. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje atlikta pavienių kaukolės trepanacijų, subdurinės hematomos pašalinimo, bendrosios miego arterijos perrišimo ir paviršinių galvos darinių ekscizijos ir ligavimo operacijų.
{"title":"Neurochirurgijos ištakos XIX a. pradžios Vilniaus klinikose","authors":"E. Sakalauskaitė-Juodeikienė, R. Kvaščevičius, D. Jatužis","doi":"10.15388/LIETCHIRUR.2018.3-4.12045","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/LIETCHIRUR.2018.3-4.12045","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Įvadas \u0000Iki XIX a. pabaigos neurochirurginės operacijos Europos klinikose buvo atliekamos retai. Neurochirurgijos raida buvo neįmanoma be esminių medicinos atradimų: anestezijos ir antiseptikos, efektyvios hemostazės ir atraumatinės operavimo technikos. Šio darbo tikslas – aptarti neurochirurgijos mokslo ištakas, nustatyti, kokių nervų sistemos chirurgijos operacijų buvo atliekama XIX a. pr. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje. \u0000Šaltiniai ir metodai \u0000Analizuotos lotynų kalba parašytos Vilniaus imperatoriškojo universiteto (1803–1832 m.) medicinos magistrų disertacijos nervų sistemos chirurgijos tema. Tyrimo metodai: šaltinių analizė, lyginamasis ir analogijos metodai. \u0000Rezultatai \u0000Iš 26 disertacijų, nagrinėjusių nervų ligų klausimus, atrinktos penkios, skirtos nervų sistemos chirurgijai: disertacija apie galvos smegenų sukrėtimą, išorinius galvos sužalojimus, trepanaciją, encefalocelę ir galvos smegenų grybą bei bendrosios miego arterijos perrišimą. Vertinant galvos traumas patyrusius ligonius, įgimtomis CNS ydomis sirgusių kūdikių būklę ar kitą chirurginę nervų sistemos patologiją, stebėtos gyvybinės ligonio funkcijos, vertinta bendrasmegeninė (galvos skausmas, mieguistumas, koma) ir židininė (paralyžiai, konvulsijos, jutimo sutrikimai) neurologinė simptomatika. Vilniaus chirurgai, rinkdamiesi, kurioje galvos pusėje reikėtų dėti trepaną, jei nepastebėta jokių išorinių sužalojimų požymių, tačiau įtariama kraujosruva, ligonio vienpusį paralyžių siejo su tikėtino galvos smegenų pažeidimo, kontralateralinio paralyžiui, lokalizacija. Chirurgijos klinikoje buvo atliekamos mirusių ligonių autopsijos ir, remiantis post mortem radiniais, tvirtinamos klinikinės diagnozės. \u0000Išvados \u0000Neurochirurgijos mokslo ištakos Vilniuje siekia XIX a. pradžią. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje atlikta pavienių kaukolės trepanacijų, subdurinės hematomos pašalinimo, bendrosios miego arterijos perrišimo ir paviršinių galvos darinių ekscizijos ir ligavimo operacijų.","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-03","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43152473","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-12-03DOI: 10.15388/LIETCHIRUR.2018.3-4.12048
Andrius Rybakovas, Andrius Matulevicius, Viktorija Belogorceva, VirgilijusBeiša Beiša, Kęstutis Strupas
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Skydliaukės operacijų pasaulyje daugėja. Grįžtamojo gerklų nervo pažeidimas yra viena rimčiausių su skydliaukės chirurgija susijusių komplikacijų. Abipusis nervo pažeidimas lemia blogesnę gyvenimo kokybę, balso ir kvėpavimo funkcijų sutrikimus. Siekiant sumažinti minėtos komplikacijos dažnį, kuriama ir taikoma įvairių naujų intraoperacinės technikos metodų. Vienas iš šiuolaikinių metodų, leidžiančių veiksmingai išvengti abipusio nervo pažeidimo, yra intraoperacinis neuromonitoringas. Šis metodas intraoperaciniu periodu patikimai įvertina funkcinę nervo būklę, tačiau yra brangus. Laringinė palpacija yra pigi alternatyva, tačiau nėra aišku, ar pastarasis metodas yra pakankamai jautrus ir specifiškas. Todėl šiame straipsnyje, atlikus išsamią mokslinės literatūros analizę ir išanalizavus perspektyvinio kohortinio tyrimo rezultatus, siekiama pateikti laringinės palpacijos metodo vertinimą. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad laringinės palpacijos metodo jautrumas varijuoja nuo 33 proc. iki 100 proc., specifiškumas – nuo 92 proc. iki 100 proc. Mūsų vykdyto tyrimo VUL Santaros klinikose duomenimis, metodo jautrumas – 100 proc., specifiškumas – 96,6 proc. Remiantis išsamia literatūros apžvalga ir perspektyviniu kohortiniu tyrimu, galima pateikti rekomendacijų, kaip laringinės palpacijos metodą taikyti modernioje skydliaukės chirurgijoje: 1. Operuojant skydliaukę, visais atvejais būtina identifikuoti grįžtamąjį gerklų nervą. 2. Intraoperacinę neurostimuliaciją tikslinga atlikti visų tiroidektomijų metu. Negalint atlikti intraoperacinio neuromonitoringo, gerklų palpacinė neurostimuliacija galėtų būti pirmojo pasirinkimo metodas. 3. Pašalinus pirmąją skydliaukės skiltį, siekiant išvengti nervo abipusio pažeidimo, operaciją tikslinga tęsti tik patvirtinus šio nervo funkcinį vientisumą, naudojant intraoperacinę neurostimuliaciją.
{"title":"Laringinė palpacija skydliaukės chirurgijoje: praktinės rekomendacijos, remiantis išsamia literatūros apžvalga ir perspektyviojo kohortinio tyrimo rezultatais","authors":"Andrius Rybakovas, Andrius Matulevicius, Viktorija Belogorceva, VirgilijusBeiša Beiša, Kęstutis Strupas","doi":"10.15388/LIETCHIRUR.2018.3-4.12048","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/LIETCHIRUR.2018.3-4.12048","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Skydliaukės operacijų pasaulyje daugėja. Grįžtamojo gerklų nervo pažeidimas yra viena rimčiausių su skydliaukės chirurgija susijusių komplikacijų. Abipusis nervo pažeidimas lemia blogesnę gyvenimo kokybę, balso ir kvėpavimo funkcijų sutrikimus. Siekiant sumažinti minėtos komplikacijos dažnį, kuriama ir taikoma įvairių naujų intraoperacinės technikos metodų. \u0000Vienas iš šiuolaikinių metodų, leidžiančių veiksmingai išvengti abipusio nervo pažeidimo, yra intraoperacinis neuromonitoringas. Šis metodas intraoperaciniu periodu patikimai įvertina funkcinę nervo būklę, tačiau yra brangus. Laringinė palpacija yra pigi alternatyva, tačiau nėra aišku, ar pastarasis metodas yra pakankamai jautrus ir specifiškas. Todėl šiame straipsnyje, atlikus išsamią mokslinės literatūros analizę ir išanalizavus perspektyvinio kohortinio tyrimo rezultatus, siekiama pateikti laringinės palpacijos metodo vertinimą. \u0000Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad laringinės palpacijos metodo jautrumas varijuoja nuo 33 proc. iki 100 proc., specifiškumas – nuo 92 proc. iki 100 proc. Mūsų vykdyto tyrimo VUL Santaros klinikose duomenimis, metodo jautrumas – 100 proc., specifiškumas – 96,6 proc. \u0000Remiantis išsamia literatūros apžvalga ir perspektyviniu kohortiniu tyrimu, galima pateikti rekomendacijų, kaip laringinės palpacijos metodą taikyti modernioje skydliaukės chirurgijoje: 1. Operuojant skydliaukę, visais atvejais būtina identifikuoti grįžtamąjį gerklų nervą. 2. Intraoperacinę neurostimuliaciją tikslinga atlikti visų tiroidektomijų metu. Negalint atlikti intraoperacinio neuromonitoringo, gerklų palpacinė neurostimuliacija galėtų būti pirmojo pasirinkimo metodas. 3. Pašalinus pirmąją skydliaukės skiltį, siekiant išvengti nervo abipusio pažeidimo, operaciją tikslinga tęsti tik patvirtinus šio nervo funkcinį vientisumą, naudojant intraoperacinę neurostimuliaciją.","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-03","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41888513","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/lietchirur.2018.12120
Lietuvos Chirurgija
[text in English]
[英文文本]
{"title":"9th Congress of Baltic Association of Surgeons: Abstracts (Klaipėda (Lithuania), 2018, May 10–12)","authors":"Lietuvos Chirurgija","doi":"10.15388/lietchirur.2018.12120","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/lietchirur.2018.12120","url":null,"abstract":"[text in English]","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41610661","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-11-04DOI: 10.15388/lietchirur.2018.12119
Lietuvos Chirurgija
[tekstas anglų kalba]
[英文文本]
{"title":"International Colorectal Forum 2018: Abstracts (Klaipėda (Lietuva), 2018 m. gegužės 4 d.)","authors":"Lietuvos Chirurgija","doi":"10.15388/lietchirur.2018.12119","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/lietchirur.2018.12119","url":null,"abstract":"[tekstas anglų kalba]","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41981772","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-23DOI: 10.15388/LIETCHIRUR.2018.1-2.11742
Rokas Trainavičius, Matas Mongirdas, Jonas Povilavičius, Kęstutis Trainavičius
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Įvadas. Izoliuotas kiaušintakio užsisukimas dėl vandenės nustatomas 1:1 500 000 reprodukcinio amžiaus moterų. Itin retai ši liga yra vaikų pilvo skausmų priežastis. Literatūroje aprašyta tik keletas vaikų izoliuoto kiaušintakio užsisukimo dėl kiaušintakio vandenės atvejų. Liga neturi specifinių simptomų. Galutinė diagnozė patvirtinama atlikus laparoskopiją.Klinikinis atvejis. 11 metų mergaitė atvyko į priėmimo skyrių dėl staiga atsiradusių skausmų pilvo apačioje. Tiriant skausmas nustatytas dešinėje klubo srityje. Ultragarsinio tyrimo metu dubenyje pastebėtas 80 mm ilgio ir 15 mm skersmens cistinis darinys, prisipildęs skysčio. Buvo įtarta dešiniojo kiaušintakio vandenė. Atlikta laparoskopija, rastas išsiplėtęs, prisipildęs skysčio ir apsisukęs dešinysis kiaušintakis. Kiaušintakis atsuktas ir išpunktuotas.Išvada. Kiaušintakio vandenės sukeltas izoliuotas kiaušintakio užsisukimas yra reta, todėl gana sunkiai nustatoma vaikų pilvo skausmų priežastis.
{"title":"Izoliuotas kiaušintakio užsisukimas dėl kiaušintakio vandenės: atvejo aprašymas ir literatūros apžvalga","authors":"Rokas Trainavičius, Matas Mongirdas, Jonas Povilavičius, Kęstutis Trainavičius","doi":"10.15388/LIETCHIRUR.2018.1-2.11742","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/LIETCHIRUR.2018.1-2.11742","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Įvadas. Izoliuotas kiaušintakio užsisukimas dėl vandenės nustatomas 1:1 500 000 reprodukcinio amžiaus moterų. Itin retai ši liga yra vaikų pilvo skausmų priežastis. Literatūroje aprašyta tik keletas vaikų izoliuoto kiaušintakio užsisukimo dėl kiaušintakio vandenės atvejų. Liga neturi specifinių simptomų. Galutinė diagnozė patvirtinama atlikus laparoskopiją.Klinikinis atvejis. 11 metų mergaitė atvyko į priėmimo skyrių dėl staiga atsiradusių skausmų pilvo apačioje. Tiriant skausmas nustatytas dešinėje klubo srityje. Ultragarsinio tyrimo metu dubenyje pastebėtas 80 mm ilgio ir 15 mm skersmens cistinis darinys, prisipildęs skysčio. Buvo įtarta dešiniojo kiaušintakio vandenė. Atlikta laparoskopija, rastas išsiplėtęs, prisipildęs skysčio ir apsisukęs dešinysis kiaušintakis. Kiaušintakis atsuktas ir išpunktuotas.Išvada. Kiaušintakio vandenės sukeltas izoliuotas kiaušintakio užsisukimas yra reta, todėl gana sunkiai nustatoma vaikų pilvo skausmų priežastis.","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41567156","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-23DOI: 10.15388/LIETCHIRUR.2018.1-2.11737
Edvinas Kildušis, A. Grigaliūnas, Laura Žilevičė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Nurytas svetimkūnis ar maistas, įstrigę viršutinėje virškinimo trakto dalyje, yra dažna klinikinė situacija skubios pagalbos skyriuose visame pasaulyje. Didžioji dauguma svetimkūnių pereina per virškinimo traktą ir natūraliai pasišalina su išmatomis, tačiau apie 1/5 ligonių prireikia svetimkūnius šalinti. Viršutinėje virškinimo trakto dalyje įstrigęs svetimkūnis yra antra pagal dažnumą (po kraujavimo) skubios endoskopijos priežastis.Atlikto retrospektyvaus aprašomojo tyrimo tikslas yra apžvelgti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojų ketvirčio amžiaus (25 metų) patirtį lanksčiu endoskopu šalinant svetimkūnius iš viršutinio virškinimo trakto. Galima teigti, kad kvalifikuoto specialisto atliekamas endoskopinis svetimkūnių šalinimas naudojant endoskopą su priedais: kilpa, krepšeliu ir žnyplėmis, yra efektyvus ir saugus būdas, lemiantis didelę procedūros sėkmę, ženkliai sumažinantis hospitalizacijos laiką ir chirurgijos (operacinio gydymo) poreikį.
{"title":"Svetimkūnių iš viršutinės virškinimo trakto dalies endoskopinis šalinimas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje: 25 metų patirtis","authors":"Edvinas Kildušis, A. Grigaliūnas, Laura Žilevičė","doi":"10.15388/LIETCHIRUR.2018.1-2.11737","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/LIETCHIRUR.2018.1-2.11737","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Nurytas svetimkūnis ar maistas, įstrigę viršutinėje virškinimo trakto dalyje, yra dažna klinikinė situacija skubios pagalbos skyriuose visame pasaulyje. Didžioji dauguma svetimkūnių pereina per virškinimo traktą ir natūraliai pasišalina su išmatomis, tačiau apie 1/5 ligonių prireikia svetimkūnius šalinti. Viršutinėje virškinimo trakto dalyje įstrigęs svetimkūnis yra antra pagal dažnumą (po kraujavimo) skubios endoskopijos priežastis.Atlikto retrospektyvaus aprašomojo tyrimo tikslas yra apžvelgti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojų ketvirčio amžiaus (25 metų) patirtį lanksčiu endoskopu šalinant svetimkūnius iš viršutinio virškinimo trakto. Galima teigti, kad kvalifikuoto specialisto atliekamas endoskopinis svetimkūnių šalinimas naudojant endoskopą su priedais: kilpa, krepšeliu ir žnyplėmis, yra efektyvus ir saugus būdas, lemiantis didelę procedūros sėkmę, ženkliai sumažinantis hospitalizacijos laiką ir chirurgijos (operacinio gydymo) poreikį.","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48888259","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-04-23DOI: 10.15388/LIETCHIRUR.2018.1-2.11736
S. Vosylius, Milda Nekrašienė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Sepsis lemia blogas infekcijų baigtis, ypač kai laiku neatpažįstamas ir nepradedamas tinkamai gydyti. Ankstyva diagnozė ir laiku skirtas tinkamas gydymas yra būtinos sąlygos siekiant įveikti sepsį. Naujausi medicinos tyrimai patikslino sepsio patofiziologijos sutrikimus, tačiau gydytojai ir tyrėjai vis dar ginčijasi bandydami tiksliau apibrėžti sepsio diagnostinius kriterijus, ieško aiškesnių ir specifiškesnių požymių. 2016 m. paskelbtas sepsio ir sepsinio šoko diagnostikos Trečiasis tarptautinis sutarimas, kurio esminis skirtumas nuo ankstesnių sutarimų yra siekis kuo anksčiau pastebėti infekcijos sukeltus organų funkcijų sutrikimus. Ekspertų sutarimu atsisakyta sisteminio uždegiminio atsako sindromo ir sunkaus sepsio terminų. Lokali infekcija tampa sepsiu, kai dėl paciento išbalansuoto organizmo atsako į infekciją kyla organų funkcijų sutrikimų. Sepsinis šokasapibūdinamas kaip sepsis, esant atkakliai arterinei hipotenzijai, išliekančia infuzine terapija koregavus hipovolemiją, kai reikalinga vazopresorių infuzija, siekiant arterinio kraujo spaudimo normos, tačiau kartu reikia patvirtinti hiperlaktatemiją. Įvairių specialybių gydytojų ir mokslininkų kartu pasiūlyti atnaujinti sepsio diagnostiniai kriterijai yra žingsnis į priekį, skatinantis naujus epidemiologinius ir klinikinius tyrimus, diagnostikos ir gydymo kokybę gerinančias iniciatyvas
{"title":"Sepsis – infekcijos sukelti organų funkcijų sutrikimai, pavojingi gyvybei","authors":"S. Vosylius, Milda Nekrašienė","doi":"10.15388/LIETCHIRUR.2018.1-2.11736","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/LIETCHIRUR.2018.1-2.11736","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Sepsis lemia blogas infekcijų baigtis, ypač kai laiku neatpažįstamas ir nepradedamas tinkamai gydyti. Ankstyva diagnozė ir laiku skirtas tinkamas gydymas yra būtinos sąlygos siekiant įveikti sepsį. Naujausi medicinos tyrimai patikslino sepsio patofiziologijos sutrikimus, tačiau gydytojai ir tyrėjai vis dar ginčijasi bandydami tiksliau apibrėžti sepsio diagnostinius kriterijus, ieško aiškesnių ir specifiškesnių požymių. 2016 m. paskelbtas sepsio ir sepsinio šoko diagnostikos Trečiasis tarptautinis sutarimas, kurio esminis skirtumas nuo ankstesnių sutarimų yra siekis kuo anksčiau pastebėti infekcijos sukeltus organų funkcijų sutrikimus. Ekspertų sutarimu atsisakyta sisteminio uždegiminio atsako sindromo ir sunkaus sepsio terminų. Lokali infekcija tampa sepsiu, kai dėl paciento išbalansuoto organizmo atsako į infekciją kyla organų funkcijų sutrikimų. Sepsinis šokasapibūdinamas kaip sepsis, esant atkakliai arterinei hipotenzijai, išliekančia infuzine terapija koregavus hipovolemiją, kai reikalinga vazopresorių infuzija, siekiant arterinio kraujo spaudimo normos, tačiau kartu reikia patvirtinti hiperlaktatemiją. Įvairių specialybių gydytojų ir mokslininkų kartu pasiūlyti atnaujinti sepsio diagnostiniai kriterijai yra žingsnis į priekį, skatinantis naujus epidemiologinius ir klinikinius tyrimus, diagnostikos ir gydymo kokybę gerinančias iniciatyvas","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-04-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44010505","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：