Osteoporozė – tai sisteminė liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulinio audinio mikroarchitektūros pokyčiai, lemiantys kaulų trapumo ir lūžių rizikos padidėjimą. Ši liga dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms, ypač moterims, tačiau senstant populiacijai osteoporozė tampa viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Negydyta osteoporozė sukelia ne tik sunkius fizinius simptomus, bet ir paveikia psichosocialinį žmogaus gyvenimą – gebėjimą pasirūpinti kasdieniais savo poreikiais, pasitikėjimą savimi. Moterų kaulų retėjimo procesą gerokai paspartina menopauzė – dėl šios priežasties didelę sergančiųjų dalį sudaro 50–70 metų (pomenopauzinio amžiaus) moterys [1]. Osteoporoze suserga 1 iš 3 vyresnio nei 50 metų moteris ir 1 iš 5 tokio amžiaus vyrų [2]. Osteoporozės gydymas turi būti ilgalaikis, individualus, siekiant sumažinti netrauminių lūžių riziką, apsaugoti nuo naujų lūžių, stabilizuoti arba padidinti KMT. Specifinis gydymas derinamas su bendrosiomis kaulų mineralizaciją gerinančiomis priemonėmis
{"title":"Kaulų mineralizaciją gerinamosios priemonės osteoporozei gydyti","authors":"Silvija Valdonė Alšauskė","doi":"10.37499/lag.1374","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1374","url":null,"abstract":"Osteoporozė – tai sisteminė liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulinio audinio mikroarchitektūros pokyčiai, lemiantys kaulų trapumo ir lūžių rizikos padidėjimą. Ši liga dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms, ypač moterims, tačiau senstant populiacijai osteoporozė tampa viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Negydyta osteoporozė sukelia ne tik sunkius fizinius simptomus, bet ir paveikia psichosocialinį žmogaus gyvenimą – gebėjimą pasirūpinti kasdieniais savo poreikiais, pasitikėjimą savimi. Moterų kaulų retėjimo procesą gerokai paspartina menopauzė – dėl šios priežasties didelę sergančiųjų dalį sudaro 50–70 metų (pomenopauzinio amžiaus) moterys [1]. Osteoporoze suserga 1 iš 3 vyresnio nei 50 metų moteris ir 1 iš 5 tokio amžiaus vyrų [2]. Osteoporozės gydymas turi būti ilgalaikis, individualus, siekiant sumažinti netrauminių lūžių riziką, apsaugoti nuo naujų lūžių, stabilizuoti arba padidinti KMT. Specifinis gydymas derinamas su bendrosiomis kaulų mineralizaciją gerinančiomis priemonėmis","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":" 10","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-03-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140382001","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Atėnė Simanauskaitė, Deimantė Krutulytė, Alma Kajėnienė, Kristina Jarienė, Algirdas Jaras
Įrodyta, jog fizinis aktyvumas nėštumo laikotarpiu yra naudingas motinai, vaisiui ir naujagimiui. Vis tik vieno bendro sutarimo dėl fizinio krūvio dažnio, intensyvumo, trukmės arba fizinės veiklos rūšies, kuri geriausiai tiktų nėštumo laikotarpiu, nėra, nors rekomendacijų pateikiama ne viena. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiama fizinio krūvio nauda ir galimas poveikis nėštumo eigai, jo baigtims, antroje dalyje pateikiamos rekomendacijos sportuojančioms moterims nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo.
{"title":"Nėštumas ir sportas. Ar tai suderinama? II dalis","authors":"Atėnė Simanauskaitė, Deimantė Krutulytė, Alma Kajėnienė, Kristina Jarienė, Algirdas Jaras","doi":"10.37499/lag.1343","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1343","url":null,"abstract":"Įrodyta, jog fizinis aktyvumas nėštumo laikotarpiu yra naudingas motinai, vaisiui ir naujagimiui. Vis tik vieno bendro sutarimo dėl fizinio krūvio dažnio, intensyvumo, trukmės arba fizinės veiklos rūšies, kuri geriausiai tiktų nėštumo laikotarpiu, nėra, nors rekomendacijų pateikiama ne viena. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiama fizinio krūvio nauda ir galimas poveikis nėštumo eigai, jo baigtims, antroje dalyje pateikiamos rekomendacijos sportuojančioms moterims nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":" 366","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-03-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140383580","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Aušrinė Anužytė, Eglė Noreikaitė, Jelena Volochovič, Viktorija Žitkutė
Kritinė vaisiaus aortos, jos lanko ir vožtuvo hipoplazija – tai įgimta širdies yda, kurios metu dėl susiaurėjusios aortos ir jos vožtuvo angos sunkiau išstumiamas kraujas ir vystosi kairiosios širdies nepakankamumas. Straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis, naujagimio gydymas ir pasireiškusios komplikacijos. Nurodomi galimi šios ydos gydymo būdai prenataliniu ir postnataliniu laikotarpiu. Pateikiama panašių klinikinių atvejų apžvalga.
{"title":"Vaisiaus širdies yda (kritinė įgimta aortos, jos lanko ir vožtuvo hipoplazija). Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga","authors":"Aušrinė Anužytė, Eglė Noreikaitė, Jelena Volochovič, Viktorija Žitkutė","doi":"10.37499/lag.1341","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1341","url":null,"abstract":"Kritinė vaisiaus aortos, jos lanko ir vožtuvo hipoplazija – tai įgimta širdies yda, kurios metu dėl susiaurėjusios aortos ir jos vožtuvo angos sunkiau išstumiamas kraujas ir vystosi kairiosios širdies nepakankamumas. Straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis, naujagimio gydymas ir pasireiškusios komplikacijos. Nurodomi galimi šios ydos gydymo būdai prenataliniu ir postnataliniu laikotarpiu. Pateikiama panašių klinikinių atvejų apžvalga.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":" 3","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-03-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140384242","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje apžvelgiama radiologinių tyrimų – kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos – įtaka tiriant pacientes dėl ginekologinių patologijų. Trumpai aptariami radiologiniai tyrimai, jų indikacijos, kontraindikacijos, pacientės paruošimas tyrimams.
{"title":"Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos galimybės ginekologiniuose tyrimuose","authors":"Kornelija Burbaitė, Vaida Atstupėnaitė","doi":"10.37499/lag.1334","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1334","url":null,"abstract":"Straipsnyje apžvelgiama radiologinių tyrimų – kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos – įtaka tiriant pacientes dėl ginekologinių patologijų. Trumpai aptariami radiologiniai tyrimai, jų indikacijos, kontraindikacijos, pacientės paruošimas tyrimams.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":" 59","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-03-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140384320","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Tikslas. Nustatyti nėščiųjų gimdos miomų dažnį ir vertinti galimą miomų įtaką nėštumo eigai bei baigtims. Tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvioji Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos 2020–2022 m. pacienčių, kurioms iki nėštumo, nėštumo laikotarpiu arba gimdymo metu rastos miomos, ligos istorijų analizė. Tiriamąją grupę sudarė 120 moterų. Rezultatai. Nėščiosios, kurių gimdoje rastos miomos, sudarė 2,11 proc. visų moterų, gimdžiusių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2020–2022 m. Vidutinis tiriamųjų amžius – 34,14 ± 4,76 metai. Nėštumo laikotarpiu hospitalizuota 18,3 proc. tiriamųjų. Dažniau hospitalizuotos moterys, kurių gimdoje rasta daugiau nei viena mioma (p = 0,049). Be to, tiriamosios, kurių gimdoje rastos kelios miomos, dažniau hospitalizuotos dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo (p = 0,031). Moterų, kurių gimdoje rasta daugiau nei viena mioma, vidutinė nėštumo trukmė buvo statistiškai reikšmingai trumpesnė (36,7 sav.) nei moterų, kurių gimdoje rasta viena mioma (38,5 sav.). 48,7 proc. tiriamųjų gimdymas užbaigtas cezario pjūvio operacija. Dažniausiai operacijos atliktos 30–34 metų tiriamosioms, dažniausia cezario pjūvio operacijos indikacija – distocija (34,5 proc.). Vidutinis naujagimių būklės vertinimas pagal APGAR skalę po 1 min. buvo 8,66 ± 1,56, o po 5 min. – 9,346 ± 0,85. Išvados. Daugiau nei viena mioma gimdoje sietina su priešlaikinio gimdymo klinika. Moterų, kurių gimdoje rastos miomos, gimdymas užbaigiamas cezario pjūvio operacija dažniau nei bendroje populiacijoje. Miomos gimdoje naujagimio būklei įtakos neturėjo.
{"title":"Gimdos miomos ir nėštumas. Nėštumo komplikacijos ir baigtys","authors":"Gabija Brazdžiūtė, Eglė Savukynė","doi":"10.37499/lag.1318","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1318","url":null,"abstract":"Tikslas. Nustatyti nėščiųjų gimdos miomų dažnį ir vertinti galimą miomų įtaką nėštumo eigai bei baigtims. Tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvioji Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos 2020–2022 m. pacienčių, kurioms iki nėštumo, nėštumo laikotarpiu arba gimdymo metu rastos miomos, ligos istorijų analizė. Tiriamąją grupę sudarė 120 moterų. Rezultatai. Nėščiosios, kurių gimdoje rastos miomos, sudarė 2,11 proc. visų moterų, gimdžiusių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2020–2022 m. Vidutinis tiriamųjų amžius – 34,14 ± 4,76 metai. Nėštumo laikotarpiu hospitalizuota 18,3 proc. tiriamųjų. Dažniau hospitalizuotos moterys, kurių gimdoje rasta daugiau nei viena mioma (p = 0,049). Be to, tiriamosios, kurių gimdoje rastos kelios miomos, dažniau hospitalizuotos dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo (p = 0,031). Moterų, kurių gimdoje rasta daugiau nei viena mioma, vidutinė nėštumo trukmė buvo statistiškai reikšmingai trumpesnė (36,7 sav.) nei moterų, kurių gimdoje rasta viena mioma (38,5 sav.). 48,7 proc. tiriamųjų gimdymas užbaigtas cezario pjūvio operacija. Dažniausiai operacijos atliktos 30–34 metų tiriamosioms, dažniausia cezario pjūvio operacijos indikacija – distocija (34,5 proc.). Vidutinis naujagimių būklės vertinimas pagal APGAR skalę po 1 min. buvo 8,66 ± 1,56, o po 5 min. – 9,346 ± 0,85. Išvados. Daugiau nei viena mioma gimdoje sietina su priešlaikinio gimdymo klinika. Moterų, kurių gimdoje rastos miomos, gimdymas užbaigiamas cezario pjūvio operacija dažniau nei bendroje populiacijoje. Miomos gimdoje naujagimio būklei įtakos neturėjo.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":" 9","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-03-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140381841","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Vis daugiau tyrimų rodo, kad reprodukcinė sistema yra glaudžiai susijusi su imunine sistema. Pakitęs imuninis atsakas, ypač pasireiškus autoimuninėmis reakcijomis, gali turėti įtakos vaisingumui. Straipsnyje apžvelgiamos sąsajos tarp autoimuniteto ir dažniausiai pasitaikančių ginekologinių ligų, tokių kaip policistinis kiaušidžių sindromas, endometriozė, priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas ir antifosfolipidinis sindromas. Taip pat analizuojamas ryšys tarp autoimuniteto ir vyrų nevaisingumo bei apžvelgiama autoimuninių endokrininių ligų įtaka nevaisingumui.
{"title":"Autoimuniteto ir nevaisingumo ryšys","authors":"Brigita Šemeklienė, Brigita Gradauskienė","doi":"10.37499/lag.1317","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1317","url":null,"abstract":"Vis daugiau tyrimų rodo, kad reprodukcinė sistema yra glaudžiai susijusi su imunine sistema. Pakitęs imuninis atsakas, ypač pasireiškus autoimuninėmis reakcijomis, gali turėti įtakos vaisingumui. Straipsnyje apžvelgiamos sąsajos tarp autoimuniteto ir dažniausiai pasitaikančių ginekologinių ligų, tokių kaip policistinis kiaušidžių sindromas, endometriozė, priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas ir antifosfolipidinis sindromas. Taip pat analizuojamas ryšys tarp autoimuniteto ir vyrų nevaisingumo bei apžvelgiama autoimuninių endokrininių ligų įtaka nevaisingumui.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":" 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-03-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140384792","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
CTG is a tool for diagnosing a condition taking place in the fetus and its environment. It is crucial to be aware of different parameters of a CTG and why they appear. Understanding underlying mechanisms may help clinicians to navigate labour complexities and safeguard fetal well-being effectively.
{"title":"INTRAPARTUM FETAL SURVEILLANCE. FETAL PHYSIOLOGY AND PARAMETERS OF A CTG. PART II","authors":"George Haroun","doi":"10.37499/lag.1316","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1316","url":null,"abstract":"CTG is a tool for diagnosing a condition taking place in the fetus and its environment. It is crucial to be aware of different parameters of a CTG and why they appear. Understanding underlying mechanisms may help clinicians to navigate labour complexities and safeguard fetal well-being effectively.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":" 30","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-03-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140385064","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Erika Žėkaitė-Vaišnienė, Vaida Aleksejūnė, Rasa Tamelienė
Fetomaterninė transfuzija – tai vaisiaus kraujo patekimas į motinos kraujotaką bet kuriuo nėštumolaikotarpiu. Nedidelis vaisiaus kraujo patekimas – fiziologinis įvykis, bet, įvykus masyviai transfuzijai, vaisius galižūti arba gimti kritiškai sunkios būklės. Ši būklė yra reta, tačiau 2022–2023 m. 2 sav. laikotarpiu Kauno klinikųNeonatologijos klinikoje gydyti trys labai sunkios būklės naujagimiai, patyrę fetomaterninę transfuziją.
{"title":"Fetomaterninė transfuzija: trijų atvejų pristatymas","authors":"Erika Žėkaitė-Vaišnienė, Vaida Aleksejūnė, Rasa Tamelienė","doi":"10.37499/lag.1303","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1303","url":null,"abstract":"Fetomaterninė transfuzija – tai vaisiaus kraujo patekimas į motinos kraujotaką bet kuriuo nėštumolaikotarpiu. Nedidelis vaisiaus kraujo patekimas – fiziologinis įvykis, bet, įvykus masyviai transfuzijai, vaisius galižūti arba gimti kritiškai sunkios būklės. Ši būklė yra reta, tačiau 2022–2023 m. 2 sav. laikotarpiu Kauno klinikųNeonatologijos klinikoje gydyti trys labai sunkios būklės naujagimiai, patyrę fetomaterninę transfuziją.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":" 14","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-03-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140383907","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Uršula Eva Žibort, Edita Gavelienė, Diana Bužinskienė
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – tai viena dažniausių reprodukcinio amžiaus moterų endokrininių patologijų. Svarbiausias PKS patogenezės veiksnys – atsparumas insulinui, dėl kurio taip pat padidėja androgenų kiekis kraujyje. PKS atveju, uždegiminiai rodikliai koreliuoja su moters kūno mase, todėl tinkami mitybos įpročiai bei dieta gali turėti teigiamos įtakos PKS eigai bei simptomams. Tinkama dieta gali sumažinti uždegimo lygį organizme, androgenų kiekį kraujyje bei padidinti organizmo jautrumą insulinui. Manoma, jog Viduržemio jūros regiono dieta gali būti vienas iš nemedikamentinių PKS gydymo būdų. Papildų (probiotikų, mioinozitolio, vitamino D, omega-3 riebiųjų rūgščių) vartojimas gali padėti sumažinti oksidacinį stresą organizme, turėti teigiamos įtakos mėnesinių ciklo reguliarumui ir ovuliacijai. Gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, kokybiškas miegas, pakankamas fizinis, aktyvumas taip pat turi įtakos PKS eigai.
{"title":"Pacienčių, sergančių policistinių kiaušidžių sindromu, mitybos savitumai","authors":"Uršula Eva Žibort, Edita Gavelienė, Diana Bužinskienė","doi":"10.37499/lag.1314","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1314","url":null,"abstract":"Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – tai viena dažniausių reprodukcinio amžiaus moterų endokrininių patologijų. Svarbiausias PKS patogenezės veiksnys – atsparumas insulinui, dėl kurio taip pat padidėja androgenų kiekis kraujyje. PKS atveju, uždegiminiai rodikliai koreliuoja su moters kūno mase, todėl tinkami mitybos įpročiai bei dieta gali turėti teigiamos įtakos PKS eigai bei simptomams. Tinkama dieta gali sumažinti uždegimo lygį organizme, androgenų kiekį kraujyje bei padidinti organizmo jautrumą insulinui. Manoma, jog Viduržemio jūros regiono dieta gali būti vienas iš nemedikamentinių PKS gydymo būdų. Papildų (probiotikų, mioinozitolio, vitamino D, omega-3 riebiųjų rūgščių) vartojimas gali padėti sumažinti oksidacinį stresą organizme, turėti teigiamos įtakos mėnesinių ciklo reguliarumui ir ovuliacijai. Gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, kokybiškas miegas, pakankamas fizinis, aktyvumas taip pat turi įtakos PKS eigai.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":" 486","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-03-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140382949","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Cezario pjūvio operacija – tai nėštumo užbaigimo operacija, kai vaisius ištraukiamas per priekinę pilvo sieną ir gimdą. Ši operacija atliekama, kai gresia komplikacijos, sukeliančios pavojų motinos ir vaisiaus gyvybei, tačiau kai kurios moterys nori gimdyti šiuo būdu, net jei nėra jokių rizikos veiksnių. Šiame straipsnyje analizuojamos priežastys, kodėl moterys nori gimdyti cezario pjūvio operacijos būdu, kai tam nėra medicininių indikacijų. Tikslas. Išanalizavus mokslinę literatūrą, išnagrinėti bei aprašyti moterų cezario pjūvio operacijos pasirinkimo priežastis. Metodai. Literatūros paieška atlikta „PubMed“ duomenų bazėje, atrinkti ir išanalizuoti 33 straipsniai. Visos publikacijos yra ne senesnės nei 10 metų. Straipsnyje pateikiama tik apibendrinta mokslinės literatūros apžvalga. Išvados. Viena dažniausių priežasčių, kodėl moterys pageidauja cezario pjūvio operacijos, yra tokofobija arba antrinė gimdymo baimė, kurią sukelia išgyventa traumuojanti gimdymo patirtis. Kita svarbi priežastis – baimė patirti dubens dugno raumenų traumą. Be to, sprendimui įtakos turi ir socialinė-kultūrinė aplinka.
{"title":"Cezario pjūvio operacijos pasirinkimo priežastys. Literatūros apžvalga","authors":"Rūta Petkevičiūtė, Justina Masionytė, Justina Kačerauskienė","doi":"10.37499/lag.1357","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1357","url":null,"abstract":"Cezario pjūvio operacija – tai nėštumo užbaigimo operacija, kai vaisius ištraukiamas per priekinę pilvo sieną ir gimdą. Ši operacija atliekama, kai gresia komplikacijos, sukeliančios pavojų motinos ir vaisiaus gyvybei, tačiau kai kurios moterys nori gimdyti šiuo būdu, net jei nėra jokių rizikos veiksnių. Šiame straipsnyje analizuojamos priežastys, kodėl moterys nori gimdyti cezario pjūvio operacijos būdu, kai tam nėra medicininių indikacijų. Tikslas. Išanalizavus mokslinę literatūrą, išnagrinėti bei aprašyti moterų cezario pjūvio operacijos pasirinkimo priežastis. Metodai. Literatūros paieška atlikta „PubMed“ duomenų bazėje, atrinkti ir išanalizuoti 33 straipsniai. Visos publikacijos yra ne senesnės nei 10 metų. Straipsnyje pateikiama tik apibendrinta mokslinės literatūros apžvalga. Išvados. Viena dažniausių priežasčių, kodėl moterys pageidauja cezario pjūvio operacijos, yra tokofobija arba antrinė gimdymo baimė, kurią sukelia išgyventa traumuojanti gimdymo patirtis. Kita svarbi priežastis – baimė patirti dubens dugno raumenų traumą. Be to, sprendimui įtakos turi ir socialinė-kultūrinė aplinka.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":" 1200","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-03-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140382508","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：