Miglė Urbonaitė, Eligija Teleišytė, Mindaugas Kliučinskas, Arnoldas Bartusevičius, Eglė Bartusevičienė
Tyrimo tikslas. Įvertinti moterų emocinę būklę pogimdyminiu laikotarpiu ir nustatyti gimdymo būdo, nėštumo dydžio bei moterų savivertės sąsajas su jų emocine būkle. Metodika. Pasirinktas anketinės apklausos tyrimo metodas. Internetinė apklausa vykdyta paskelbus viešą kvietimą „Facebook“ grupėse. Klausimyną sudarė demografiniai duomenys, akušerinė ir ginekologinė moterų anamnezė, Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS), perinatalinio nerimo atrankos skalės klausimynas (PASS) ir Rosenbergo savęs vertinimo skalės klausimynas. Statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS“ paketu. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Apklausoje dalyvavo 221 moteris, o jų vidutinis amžius – 30,0 ± 5,0 metų. Dauguma apklaustų moterų (95,5 proc., n = 211) gimdė per pastaruosius 6 mėn. Daugiau nei trečdaliui moterų (34,8 proc., n = 77) nustatyta didelė pogimdyminės depresijos rizika, o 22,6 proc. moterų (n = 50) jautė stiprų nerimą. Moterų amžius (p = 0,045), išsilavinimas (p < 0,001), žindymas (p = 0,016) bei anksčiau patirti psichologiniai arba psichikos sutrikimai (p = 0,007) reikšmingai skyrėsi tarp depresijos rizikos vertinimo grupių. Moterys, kurios jautė stiprius nerimo simptomus, rečiau žindė (p = 0,007), jos praeityje dažniau patyrė psichologinių arba psichikos sutrikimų (p = 0,001). Sąsajų tarp gestacijos gimdant (p = 0,211), gimdymo būdo (p = 0,330) ir pogimdyminės depresijos rizikos nenustatyta. Nerimo stiprumui gimdymo būdas ir nėštumo dydis gimdymo metu įtakos taip pat neturėjo. Moterys, kurioms nustatyta didelė pogimdyminės depresijos rizika (p < 0,001) arba stiprus nerimas (p < 0,001), turėjo žemesnę savivertę, palyginus su kitomis moterų grupėmis. Išvados. 1. Daugiau nei trečdaliui moterų nustatyta didelė pogimdyminės depresijos rizika, o viena iš penkių moterų jautė stiprų nerimą po gimdymo. 2. Moterys, kurioms nustatyta didelė pogimdyminės depresijos rizika arba stiprus nerimas, turėjo žemesnę savivertę, nei tos, kurios nerimo arba depresijos simptomų nejautė. 3. Reikšmingų moters emocinės būklės sąsajų su gimdymo būdu arba nėštumo dydžiu gimdymo metu nenustatyta. 4. Jaunesnės, žemesnio išsilavinimo bei nežindančios moterys labiau linkusios į pogimdyminę depresiją. Moterys, jaučiančios stiprius nerimo simptomus, rečiau žindė naujagimius. 5. Moterys, kurios praeityje patyrė psichologinių problemų arba psichikos sutrikimų, labiau linkusios į stiprius nerimo simptomus arba didelę pogimdyminės depresijos riziką.
{"title":"Moterų emocinės būklės pogimdyminiu laikotarpiu vertinimas","authors":"Miglė Urbonaitė, Eligija Teleišytė, Mindaugas Kliučinskas, Arnoldas Bartusevičius, Eglė Bartusevičienė","doi":"10.37499/lag.1308","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1308","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Įvertinti moterų emocinę būklę pogimdyminiu laikotarpiu ir nustatyti gimdymo būdo, nėštumo dydžio bei moterų savivertės sąsajas su jų emocine būkle. Metodika. Pasirinktas anketinės apklausos tyrimo metodas. Internetinė apklausa vykdyta paskelbus viešą kvietimą „Facebook“ grupėse. Klausimyną sudarė demografiniai duomenys, akušerinė ir ginekologinė moterų anamnezė, Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS), perinatalinio nerimo atrankos skalės klausimynas (PASS) ir Rosenbergo savęs vertinimo skalės klausimynas. Statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS“ paketu. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Apklausoje dalyvavo 221 moteris, o jų vidutinis amžius – 30,0 ± 5,0 metų. Dauguma apklaustų moterų (95,5 proc., n = 211) gimdė per pastaruosius 6 mėn. Daugiau nei trečdaliui moterų (34,8 proc., n = 77) nustatyta didelė pogimdyminės depresijos rizika, o 22,6 proc. moterų (n = 50) jautė stiprų nerimą. Moterų amžius (p = 0,045), išsilavinimas (p < 0,001), žindymas (p = 0,016) bei anksčiau patirti psichologiniai arba psichikos sutrikimai (p = 0,007) reikšmingai skyrėsi tarp depresijos rizikos vertinimo grupių. Moterys, kurios jautė stiprius nerimo simptomus, rečiau žindė (p = 0,007), jos praeityje dažniau patyrė psichologinių arba psichikos sutrikimų (p = 0,001). Sąsajų tarp gestacijos gimdant (p = 0,211), gimdymo būdo (p = 0,330) ir pogimdyminės depresijos rizikos nenustatyta. Nerimo stiprumui gimdymo būdas ir nėštumo dydis gimdymo metu įtakos taip pat neturėjo. Moterys, kurioms nustatyta didelė pogimdyminės depresijos rizika (p < 0,001) arba stiprus nerimas (p < 0,001), turėjo žemesnę savivertę, palyginus su kitomis moterų grupėmis. Išvados. 1. Daugiau nei trečdaliui moterų nustatyta didelė pogimdyminės depresijos rizika, o viena iš penkių moterų jautė stiprų nerimą po gimdymo. 2. Moterys, kurioms nustatyta didelė pogimdyminės depresijos rizika arba stiprus nerimas, turėjo žemesnę savivertę, nei tos, kurios nerimo arba depresijos simptomų nejautė. 3. Reikšmingų moters emocinės būklės sąsajų su gimdymo būdu arba nėštumo dydžiu gimdymo metu nenustatyta. 4. Jaunesnės, žemesnio išsilavinimo bei nežindančios moterys labiau linkusios į pogimdyminę depresiją. Moterys, jaučiančios stiprius nerimo simptomus, rečiau žindė naujagimius. 5. Moterys, kurios praeityje patyrė psichologinių problemų arba psichikos sutrikimų, labiau linkusios į stiprius nerimo simptomus arba didelę pogimdyminės depresijos riziką.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"3 4","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138956054","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti moterų pasitenkinimą gimdymo patirtimi. Tyrimo metodai. Atliktas anoniminis anketinis tyrimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriuje. Tyrime dalyvavo natūraliais gimdymo takais pirmą kartą gimdžiusios moterys (n = 104) ir pakartotinai gimdžiusios moterys (n = 94). Statistinei duomenų analizei atlikti naudota „IBM SPSS 26.0“ programa. Atlikta aprašomoji statistika. Duomenų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Lyginant pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusių moterų pasitenkinimą gimdymo patirtimi, pakartotinai gimdžiusios moterys statistiškai reikšmingai dažniau buvo patenkintos gimdymu nei pirmą kartą gimdžiusios šiose subskalėse: „Patogumas‘‘ (gimdymo metu teikiama pagalba bei skausmo malšinimas) (pirmakartės – V = 3,66, SN – 0,95, pakartotinai gimdžiusios – V = 3,93, SN – 0,90, p = 0,044), „Ligoninės aplinka ir joje teikiamos paslaugos“ (pirmakartės – V = 4,00, SN – 0,81, pakartotinai gimdžiusios – V = 4,25, SN – 0,52, p = 0,010), ,,Bendras pasitenkinimas gimdymo patirtimi“ (pirmakartės – V = 3,96, SN – 0,58, pakartotinai gimdžiusios – V = 4,12, SN – 0,46, p = 0,028), ,,Lūkesčių patenkinimas“ (pirmakartės – V = 3,55, SN – 0,81, pakartotinai gimdžiusios – V = 3,82, SN – 0,73, p = 0,013) ir „Pogimdyminė priežiūra“ (pirmakartės – V = 3,88, SN – 0,82, pakartotinai gimdžiusios – V = 4,20, SN – 0,67, p = 0,004). Išvados. Pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusioms moterims daugiausia pasitenkinimo gimdymo patirtimi sukėlė sveikatos priežiūros specialistų įsitraukimas, mažiausiai – pirmo kontakto su naujagimiu veiksnys. Lyginant pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusių moterų pasitenkinimą gimdymo patirtimi, pakartotinai gimdžiusios moterys statistiškai reikšmingai dažniau buvo patenkintos gimdymo metu suteiktu patogumu, ligoninės aplinka ir paslaugomis, bendra gimdymo patirtimi, lūkesčių patenkinimu ir pogimdymine priežiūra nei pirmą kartą gimdžiusios moterys.
研究目的分析妇女对其分娩经历的满意度。研究方法。在立陶宛卫生科学大学医院考纳斯诊所妇产科进行匿名问卷调查。参与者包括首次分娩的妇女（104 人）和多次分娩的妇女（94 人）。统计数据分析使用了 IBM SPSS 26.0 软件。对数据进行了描述性统计。数据差异以 p < 0.05 为有统计学意义。结果比较初产妇和复产妇，在以下分量表中，复产妇对分娩经历的满意度明显高于初产妇：舒适"（分娩过程中的协助和疼痛缓解）（初产妇 - M = 3.66，SN - 0.95，再次分娩者 - M = 3.93，SN - 0.90，P = 0.044）、"医院环境和服务"（初产妇 - V = 4.00，SN - 0.81，复产妇 - V = 4.25，SN - 0.52，P = 0.010）、"对分娩经历的总体满意度"（初产妇 - V = 3、96，SN - 0.58，再次分娩 - V = 4.12，SN - 0.46，P = 0.028），"对期望的满意度"（初产妇 - V = 3.55，SN - 0.81，再次分娩 - V = 3、82，SN 0.73，p = 0.013）和 "产后护理"（初产妇 - M = 3.88，SN 0.82，复产妇 - M = 4.20，SN 0.67，p = 0.004）。结论对于初产妇和复产妇而言，医护人员的参与是影响分娩体验满意度的最重要因素，而与新生儿的首次接触则是最不重要的因素。如果比较初产妇和复产妇对分娩经历的满意度，从统计学角度看，复产妇对分娩舒适度、医院环境和服务、整体分娩经历、预期满意度和产后护理的满意度明显高于初产妇。
{"title":"Moterų pasitenkinimas gimdymo patirtimi","authors":"Diana Mockienė, Asta Kirkilytė, Milda Naginevičiūtė","doi":"10.37499/lag.1286","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1286","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Išanalizuoti moterų pasitenkinimą gimdymo patirtimi. Tyrimo metodai. Atliktas anoniminis anketinis tyrimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriuje. Tyrime dalyvavo natūraliais gimdymo takais pirmą kartą gimdžiusios moterys (n = 104) ir pakartotinai gimdžiusios moterys (n = 94). Statistinei duomenų analizei atlikti naudota „IBM SPSS 26.0“ programa. Atlikta aprašomoji statistika. Duomenų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Lyginant pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusių moterų pasitenkinimą gimdymo patirtimi, pakartotinai gimdžiusios moterys statistiškai reikšmingai dažniau buvo patenkintos gimdymu nei pirmą kartą gimdžiusios šiose subskalėse: „Patogumas‘‘ (gimdymo metu teikiama pagalba bei skausmo malšinimas) (pirmakartės – V = 3,66, SN – 0,95, pakartotinai gimdžiusios – V = 3,93, SN – 0,90, p = 0,044), „Ligoninės aplinka ir joje teikiamos paslaugos“ (pirmakartės – V = 4,00, SN – 0,81, pakartotinai gimdžiusios – V = 4,25, SN – 0,52, p = 0,010), ,,Bendras pasitenkinimas gimdymo patirtimi“ (pirmakartės – V = 3,96, SN – 0,58, pakartotinai gimdžiusios – V = 4,12, SN – 0,46, p = 0,028), ,,Lūkesčių patenkinimas“ (pirmakartės – V = 3,55, SN – 0,81, pakartotinai gimdžiusios – V = 3,82, SN – 0,73, p = 0,013) ir „Pogimdyminė priežiūra“ (pirmakartės – V = 3,88, SN – 0,82, pakartotinai gimdžiusios – V = 4,20, SN – 0,67, p = 0,004). Išvados. Pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusioms moterims daugiausia pasitenkinimo gimdymo patirtimi sukėlė sveikatos priežiūros specialistų įsitraukimas, mažiausiai – pirmo kontakto su naujagimiu veiksnys. Lyginant pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusių moterų pasitenkinimą gimdymo patirtimi, pakartotinai gimdžiusios moterys statistiškai reikšmingai dažniau buvo patenkintos gimdymo metu suteiktu patogumu, ligoninės aplinka ir paslaugomis, bendra gimdymo patirtimi, lūkesčių patenkinimu ir pogimdymine priežiūra nei pirmą kartą gimdžiusios moterys.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"37 25","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138955649","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje aprašomi trys skirtingos eigos ir baigties, išnešiotų naujagimių, kuriems buvo diagnozuota įgimta kairės ar dešinės pusės diafragmos išvarža, klinikiniai atvejai. Straipsnyje apžvelgiami ir mokslinės literatūros duomenys apie šios patologijos etiologiją, epidemiologiją, klinikinius požymius, diagnostikos ir gydymo galimybes.
{"title":"Naujagimio įgimta diafragmos išvarža. Diagnostikos ir gydymo iššūkiai","authors":"Inga Eidimtienė, E. Machtejevienė","doi":"10.37499/lag.1311","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1311","url":null,"abstract":"Straipsnyje aprašomi trys skirtingos eigos ir baigties, išnešiotų naujagimių, kuriems buvo diagnozuota įgimta kairės ar dešinės pusės diafragmos išvarža, klinikiniai atvejai. Straipsnyje apžvelgiami ir mokslinės literatūros duomenys apie šios patologijos etiologiją, epidemiologiją, klinikinius požymius, diagnostikos ir gydymo galimybes.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"37 12","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138957387","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Ingrida Basevičienė, Monika Liugailaitė, Marija Nemunytė
Straipsnyje aptariama gana retai klinikinėje praktikoje pasitaikančių kiaušidės navikų, lytinės drūžės-stromos navikų grupė – Sertoli-Leidigo ląstelių navikai. Apžvelgiama darinių epidemiologija, patogenezė, histopatologijos savitumai, diagnostikos bei gydymo galimybės, taip pat pacienčių, kurioms nustatytas tokio tipo navikas, prognozė.
{"title":"Sertoli-Leidigo ląstelių navikai","authors":"Ingrida Basevičienė, Monika Liugailaitė, Marija Nemunytė","doi":"10.37499/lag.1210","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1210","url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariama gana retai klinikinėje praktikoje pasitaikančių kiaušidės navikų, lytinės drūžės-stromos navikų grupė – Sertoli-Leidigo ląstelių navikai. Apžvelgiama darinių epidemiologija, patogenezė, histopatologijos savitumai, diagnostikos bei gydymo galimybės, taip pat pacienčių, kurioms nustatytas tokio tipo navikas, prognozė.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"46 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-06-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"114438830","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Ieva Lukauskaitė, Rachelė Elžbieta Račiūtė, D. Ramašauskaitė
Santrauka. Daugėjant pagalbinio apvaisinimo procedūrų, didėja akušerinių bei perinatalinių komplikacijų dažnis. Jos dažniausiai susijusios su daugiavaisiu nėštumu po pagalbinio apvaisinimo. Siekiant išvengti su daugiavaisiu nėštumu susijusių komplikacijų, kai kuriose šalyse pradėta taikyti vieno embriono perkėlimo į gimdą politika. Nuo 2009 m. daugiavaisių nėštumų skaičius pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo procedūrų mažėjo. Lyginant dvynių nėštumo pastojus natūraliai, ir po pagalbinio apvaisinimo eigą ir baigtis, dažniausios daugiavaisio nėštumo po pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra nesivystantis nėštumas (vieno iš vaisių), priešlaikinis gimdymas, mažas naujagimių gimimo svoris, dažnesnis labai neišnešiotų naujagimių gydymas intensyviosios terapijos skyriuje, perinatalinis mirtingumas. Šiuo metu dėl patikimų tyrimų stygiaus nėra bendro sutarimo, ar daugiavaisis nėštumas po pagalbinio apvaisinimo turi įtakos vaisiaus raidos ydų vystymuisi. Manoma, kad pastojimo būdas neturi žymios įtakos motinos sveikatai, gimdymui, pogimdyminiam laikotarpiui, kai yra dichorioninių dvynių nėštumas. Mokslinių tyrimų duomenys yra prieštaringi. Diskutuojama, ar pats pagalbinis apvaisinimas, ar būklės, kurios lemia pastojimo būdą, turi didesnės reikšmės motinos ir perinatalinėms komplikacijoms.
{"title":"Dvynių nėštumo eigos ir baigčių palyginimas pastojus po pagalbinio apvaisinimo ir natūraliai","authors":"Ieva Lukauskaitė, Rachelė Elžbieta Račiūtė, D. Ramašauskaitė","doi":"10.37499/lag.1129","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1129","url":null,"abstract":"Santrauka. Daugėjant pagalbinio apvaisinimo procedūrų, didėja akušerinių bei perinatalinių komplikacijų dažnis. Jos dažniausiai susijusios su daugiavaisiu nėštumu po pagalbinio apvaisinimo. Siekiant išvengti su daugiavaisiu nėštumu susijusių komplikacijų, kai kuriose šalyse pradėta taikyti vieno embriono perkėlimo į gimdą politika. Nuo 2009 m. daugiavaisių nėštumų skaičius pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo procedūrų mažėjo. Lyginant dvynių nėštumo pastojus natūraliai, ir po pagalbinio apvaisinimo eigą ir baigtis, dažniausios daugiavaisio nėštumo po pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra nesivystantis nėštumas (vieno iš vaisių), priešlaikinis gimdymas, mažas naujagimių gimimo svoris, dažnesnis labai neišnešiotų naujagimių gydymas intensyviosios terapijos skyriuje, perinatalinis mirtingumas. Šiuo metu dėl patikimų tyrimų stygiaus nėra bendro sutarimo, ar daugiavaisis nėštumas po pagalbinio apvaisinimo turi įtakos vaisiaus raidos ydų vystymuisi. Manoma, kad pastojimo būdas neturi žymios įtakos motinos sveikatai, gimdymui, pogimdyminiam laikotarpiui, kai yra dichorioninių dvynių nėštumas. Mokslinių tyrimų duomenys yra prieštaringi. Diskutuojama, ar pats pagalbinis apvaisinimas, ar būklės, kurios lemia pastojimo būdą, turi didesnės reikšmės motinos ir perinatalinėms komplikacijoms.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"73 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-06-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127493390","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Zita Strelcovienė, Dalia Regina Railaitė, Justina Kačerauskienė, Laura Liubinienė, Eglė Bartusevičoenė
Ilgėjant gyvenimo trukmei, vis daugiau moterų susiduria su dubens dugno funkcijos sutrikimu: dubens organų slinkimu, šlapimo arba išmatų nelaikymu, lėtiniu dubens skausmu. Šie simptomai gali žymiai sutrikdyti gyvenimo kokybę. Nėštumas, gimdymas, kaip ir senėjimas bei kiti rizikos veiksniai, yra neabejotinai susiję su dubens pokyčiais. Dubens dugno raumenų stiprinimas atitolina dubens dugno sutrikimus arba sumažina jau esamus simptomus. Taisyklinga ir veiksminga dubens dugno raumenų pažeidimo profilaktika yra tiesiogiai susijusi su anatomijos ir fiziologijos išmanymu. Išangės keliamasis raumuo (lot. m. levator ani) yra pagrindinis dubens dugno raumuo, dalyvaujantis nuolatiniame dubens organų palaikyme ir formuojantis šlaplės bei išangės raukus. Šio straipsnio tikslas – atnaujinti žinias apie dubens dugną, ypatingą dėmesį skiriant išangės keliamojo raumens savybėms. Literatūros apžvalga parengta naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis: „PubMed“, „ClinicalKey“, „ScienceDirect“
{"title":"Funkcinė dubens dugno anatomija","authors":"Zita Strelcovienė, Dalia Regina Railaitė, Justina Kačerauskienė, Laura Liubinienė, Eglė Bartusevičoenė","doi":"10.37499/lag.1191","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1191","url":null,"abstract":"Ilgėjant gyvenimo trukmei, vis daugiau moterų susiduria su dubens dugno funkcijos sutrikimu: dubens organų slinkimu, šlapimo arba išmatų nelaikymu, lėtiniu dubens skausmu. Šie simptomai gali žymiai sutrikdyti gyvenimo kokybę. Nėštumas, gimdymas, kaip ir senėjimas bei kiti rizikos veiksniai, yra neabejotinai susiję su dubens pokyčiais. Dubens dugno raumenų stiprinimas atitolina dubens dugno sutrikimus arba sumažina jau esamus simptomus. Taisyklinga ir veiksminga dubens dugno raumenų pažeidimo profilaktika yra tiesiogiai susijusi su anatomijos ir fiziologijos išmanymu. Išangės keliamasis raumuo (lot. m. levator ani) yra pagrindinis dubens dugno raumuo, dalyvaujantis nuolatiniame dubens organų palaikyme ir formuojantis šlaplės bei išangės raukus. Šio straipsnio tikslas – atnaujinti žinias apie dubens dugną, ypatingą dėmesį skiriant išangės keliamojo raumens savybėms. Literatūros apžvalga parengta naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis: „PubMed“, „ClinicalKey“, „ScienceDirect“ \u0000 ","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"72 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-06-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125658397","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Krukenbergo navikas yra retai pasitaikanti metastazė kiaušidėse, dažniausiai kylanti iš virškinamojo trakto navikų. Išsami anamnezė, išsamus ginekologinis tyrimas bei vaizdiniai tyrimai yra būtini tiksliai neaiškios kilmės darinio kiaušidėse diagnozei nustatyti. Šiame straipsnyje pateikiamas atvejis, kai ginekologinės apžiūros metu aptikti dariniai kiaušidėse bei surinkta išsami anamnezė padėjo veiksmingai diagnozuoti pirminę skrandžio adenokarcinomą.
{"title":"Skrandžio adenokarcinomos metastazė – Krukenbergo navikas. Atvejo aprašymas ir literatūros apžvalga","authors":"Gabija Didžiokaitė, Akvilė Rakauskaitė, Lina Lenkutytė-Matkevičienė","doi":"10.37499/lag.1190","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1190","url":null,"abstract":"Krukenbergo navikas yra retai pasitaikanti metastazė kiaušidėse, dažniausiai kylanti iš virškinamojo trakto navikų. Išsami anamnezė, išsamus ginekologinis tyrimas bei vaizdiniai tyrimai yra būtini tiksliai neaiškios kilmės darinio kiaušidėse diagnozei nustatyti. Šiame straipsnyje pateikiamas atvejis, kai ginekologinės apžiūros metu aptikti dariniai kiaušidėse bei surinkta išsami anamnezė padėjo veiksmingai diagnozuoti pirminę skrandžio adenokarcinomą.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"36 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-06-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122509413","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) yra daugiasisteminė autoimuninė liga, kuria dažniausiai serga reprodukcinio amžiaus moterys. Ši liga sveikatos priežiūros specialistams kelia iššūkių dėl dažnai nustatomų komplikacijų motinai ir vaisiui. Šiame straipsnyje aprašoma literatūros apžvalga ir aptariami SRV sergančių moterų organizmo pokyčiai, nėštumo planavimas ir nėštumo bei gimdymo savitumai. Metodika. Pagal reikšminius žodžius, remiantis „PubMed“ ir „Science direct“ duomenų bazių šaltiniais, atrinkti ir išanalizuoti 25 straipsniai, kurie atitiko įtraukimo į literatūros analizę kriterijus. Pagrindinis tyrimo klausimas suformuotas remiantis PICOS (angl. Population, intervention, comperison, outcome, study design) struktūra. Išvados. Dėl galimų nėštumo bei gimdymo komplikacijų, tokių kaip preeklampsija, priešlaikinis gimdymas, persileidimas, CPO bei pogimdyminių komplikacijų rizikos, moterys, sergančios SRV, šeimos planavimo, nėštumo bei gimdymo klausimais visada turėtų konsultuotis su gydytoju reumatologu ir gydytoju akušeriu ginekologu.
系统性红斑狼疮（SLE）是一种多系统自身免疫性疾病，主要影响育龄妇女。由于该病经常会给母亲和胎儿带来并发症，因此给医护人员带来了挑战。本文回顾了相关文献，并讨论了系统性红斑狼疮女性患者的变化、妊娠计划以及妊娠和分娩的特殊性。研究方法使用 PubMed 和 Science direct 数据库，根据关键词筛选并分析了 25 篇符合纳入标准的文章，以纳入文献综述。根据 PICOS（人群、干预、比较、结果、研究设计）框架制定了主要研究问题。研究结论患有系统性红斑狼疮的妇女在计划生育、怀孕和分娩时，应始终咨询风湿免疫科医生和妇产科医生，因为怀孕和分娩有可能出现并发症，如先兆子痫、早产、流产、CPO 和产后并发症。
{"title":"Sistemine raudonąja vilklige sergančių moterų nėštumo ir gimdymo savitumai. Literatūros apžvalga ir rekomendacijos","authors":"Miglė Urbonaitė, Rasa Bliūdžiūtė, Eglė Savukynė","doi":"10.37499/lag.1178","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1178","url":null,"abstract":"Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) yra daugiasisteminė autoimuninė liga, kuria dažniausiai serga reprodukcinio amžiaus moterys. Ši liga sveikatos priežiūros specialistams kelia iššūkių dėl dažnai nustatomų komplikacijų motinai ir vaisiui. Šiame straipsnyje aprašoma literatūros apžvalga ir aptariami SRV sergančių moterų organizmo pokyčiai, nėštumo planavimas ir nėštumo bei gimdymo savitumai. Metodika. Pagal reikšminius žodžius, remiantis „PubMed“ ir „Science direct“ duomenų bazių šaltiniais, atrinkti ir išanalizuoti 25 straipsniai, kurie atitiko įtraukimo į literatūros analizę kriterijus. Pagrindinis tyrimo klausimas suformuotas remiantis PICOS (angl. Population, intervention, comperison, outcome, study design) struktūra. Išvados. Dėl galimų nėštumo bei gimdymo komplikacijų, tokių kaip preeklampsija, priešlaikinis gimdymas, persileidimas, CPO bei pogimdyminių komplikacijų rizikos, moterys, sergančios SRV, šeimos planavimo, nėštumo bei gimdymo klausimais visada turėtų konsultuotis su gydytoju reumatologu ir gydytoju akušeriu ginekologu.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"5 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-06-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129338821","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Santrauka. Tyrimo tikslai. Atskleisti visuomenės žinių apie žindymą ir jų požiūrio į žindymą sąsajas. Tyrimometodai. Tyrimui vykdyti pasirinktas kiekybinis tyrimas, į tyrimą įtraukiant atsitiktinį atrankos būdą. Apklausaatlikta anoniminiu būdu, naudojant „Google Forms“ sistemą. Tyrime dalyvavo 850 respondentų. Tyrimo rezultatai analizuoti naudojant „Microsoft Excel“ bei „IBM SPSS Statistics 27“ kompiuterines programas. Tyrimo rezultatai. Atlikus žinių vertinimą, nustatyta, jog žinių apie žindymą vidurkis atitinka 4,15. Nagrinėjant požiūrį į žindymą, nustatytas požiūrio vidurkis – 4,07. Atliekant sąsajų analizę, nustatyta, jog žinios ir požiūris į žindymą yra susijusios stipriu ryšiu. Be to, vidutinis arba stiprus koreliacinis ryšys nustatytas ir skirtingose demografinėse grupėse pagal lytį, amžių, šeiminę padėtį, auginamų vaikų skaičių bei išsilavinimą. Išvados. Tyrimo duomenys parodė palankų visuomenės požiūrį bei geras žinias į žindymą. Nagrinėjant visuomenės žinių ir požiūrio į žindymą sąsajas, nustatytas stiprus ryšys tarp žinių ir požiūrio.
摘要。研究目的揭示公众对母乳喂养的认识与对母乳喂养的态度之间的联系。研究方法。研究设计为随机抽样的定量研究。调查使用谷歌表格系统匿名进行。850 名受访者参与了调查。调查结果使用 Microsoft Excel 和 IBM SPSS Statistics 27 计算机软件进行分析。结果显示知识评估显示，母乳喂养知识的平均值为 4.15。对母乳喂养态度的平均分为 4.07。相关分析发现，母乳喂养的知识和态度有很强的相关性。此外，在性别、年龄、婚姻状况、子女数量和受教育程度等不同人口组别中，也发现了中度到高度的相关性。结论研究结果表明，公众对母乳喂养持积极态度，对母乳喂养有良好的认识。在研究公众对母乳喂养的知识和态度之间的关系时，发现知识和态度之间的关系密切。
{"title":"Visuomenės žinios ir požiūris į žindymą","authors":"Justina Pinskutė-Jasaitė, Dalia Stonienė","doi":"10.37499/lag.1197","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1197","url":null,"abstract":"Santrauka. Tyrimo tikslai. Atskleisti visuomenės žinių apie žindymą ir jų požiūrio į žindymą sąsajas. Tyrimometodai. Tyrimui vykdyti pasirinktas kiekybinis tyrimas, į tyrimą įtraukiant atsitiktinį atrankos būdą. Apklausaatlikta anoniminiu būdu, naudojant „Google Forms“ sistemą. Tyrime dalyvavo 850 respondentų. Tyrimo rezultatai analizuoti naudojant „Microsoft Excel“ bei „IBM SPSS Statistics 27“ kompiuterines programas. Tyrimo rezultatai. Atlikus žinių vertinimą, nustatyta, jog žinių apie žindymą vidurkis atitinka 4,15. Nagrinėjant požiūrį į žindymą, nustatytas požiūrio vidurkis – 4,07. Atliekant sąsajų analizę, nustatyta, jog žinios ir požiūris į žindymą yra susijusios stipriu ryšiu. Be to, vidutinis arba stiprus koreliacinis ryšys nustatytas ir skirtingose demografinėse grupėse pagal lytį, amžių, šeiminę padėtį, auginamų vaikų skaičių bei išsilavinimą. Išvados. Tyrimo duomenys parodė palankų visuomenės požiūrį bei geras žinias į žindymą. Nagrinėjant visuomenės žinių ir požiūrio į žindymą sąsajas, nustatytas stiprus ryšys tarp žinių ir požiūrio.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"3 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-06-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127827663","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Rasa Dalibagaitė, Aistė Buitvidaitė, Tomas Biržietis
Tyrimo tikslas. Apskaičiuoti tikėtiną nediagnozuotų lyties organų chlamidiozės atvejų skaičių Lietuvoje ir įvertinti to priežastis. Metodai. Lyties organų chlamidiozės epidemiologijos Lietuvoje analizei buvo naudoti Higienos instituto sveikatos statistinių duomenų portalo duomenys. Tikėtinai nediagnozuotų lyties organų chlamidiozės atvejų skaičius buvo apskaičiuotas naudojantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro apskaičiuotu ES šalių vidurkiu. Rezultatai. Lietuvoje užregistruotų lyties organų chlamidiozės atvejų skaičius 2011–2021 m. išlieka panašus, svyruoja tarp 284–489 atvejų per metus. Naujausiais duomenimis, 2021 m. užregistruotų atvejų paplitimas sudaro 13,3 atvejų 100 000 Lietuvos gyventojų. Tikėtinas lytiškai plintančia Chlamydia trachomatis infekcijos atvejų skaičius yra 4 413 (157 atvejai 100 000 gyventojų). Galimai nediagnozuoti lieka 4 041 atvejai per metus. Pagrindinė paplitimo skirtumo tarp Lietuvos ir ES šalių priežastis yra nepakankama šios infekcinės ligos diagnostika. Išvados. Lietuvoje chlamidinės lyties organų infekcijos diagnostika nėra pakankama.
研究目的估计立陶宛未确诊的生殖器衣原体病病例的可能数量，并评估其原因。研究方法利用卫生研究所健康统计门户网站的数据分析立陶宛生殖器衣原体病的流行病学。生殖器衣原体病可能未确诊病例的数量是根据欧洲疾病预防与控制中心（European Centre for Disease Prevention and Control）估计的欧盟平均值计算得出的。结果显示2011年至2021年期间，立陶宛报告的生殖器衣原体病病例数保持相似，每年在284至489例之间。最新数据显示，2021 年每 100 000 名居民中的发病率为 13.3 例。预计性传播沙眼衣原体感染病例数为 4 413 例（每 10 万人 157 例）。每年有 4 041 个潜在的未确诊病例。立陶宛与欧盟国家患病率不同的主要原因是对这种传染病的诊断不足。结论立陶宛对生殖器衣原体感染的诊断不足。
{"title":"Lyties organų chlamidinės infekcijos paplitimas Lietuvoje: registruotas ir tikėtinas","authors":"Rasa Dalibagaitė, Aistė Buitvidaitė, Tomas Biržietis","doi":"10.37499/lag.1149","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1149","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Apskaičiuoti tikėtiną nediagnozuotų lyties organų chlamidiozės atvejų skaičių Lietuvoje ir įvertinti to priežastis. Metodai. Lyties organų chlamidiozės epidemiologijos Lietuvoje analizei buvo naudoti Higienos instituto sveikatos statistinių duomenų portalo duomenys. Tikėtinai nediagnozuotų lyties organų chlamidiozės atvejų skaičius buvo apskaičiuotas naudojantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro apskaičiuotu ES šalių vidurkiu. Rezultatai. Lietuvoje užregistruotų lyties organų chlamidiozės atvejų skaičius 2011–2021 m. išlieka panašus, svyruoja tarp 284–489 atvejų per metus. Naujausiais duomenimis, 2021 m. užregistruotų atvejų paplitimas sudaro 13,3 atvejų 100 000 Lietuvos gyventojų. Tikėtinas lytiškai plintančia Chlamydia trachomatis infekcijos atvejų skaičius yra 4 413 (157 atvejai 100 000 gyventojų). Galimai nediagnozuoti lieka 4 041 atvejai per metus. Pagrindinė paplitimo skirtumo tarp Lietuvos ir ES šalių priežastis yra nepakankama šios infekcinės ligos diagnostika. Išvados. Lietuvoje chlamidinės lyties organų infekcijos diagnostika nėra pakankama.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"29 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-06-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127826520","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：