Viešajame Lietuvos visuomenės diskurse vis dažniau pabrėžiama rūpesčio moterų psichologine savijauta nėštumo laikotarpiu svarba. Tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse moksliškai tyrinėjant besilaukiančių moterų poreikius, siekiama prisidėti prie optimalios fizinės ir psichologinės būsimų motinų savijautos, skatinti sveikatai palankų elgesį nėštumo laikotarpiu, pažinti gerovę sąlygojančius veiksnius bei su tuo susijusius asmenybės bruo- žus ir kt. [2]. Nustatyta, kad moterys, subjektyviai geriau vertinančios partnerio palaikymą nėštumo laikotarpiu, jaučiasi laimingesnės ir patiria mažiau streso [23]. Be to, mažesnis streso lygis nėštumo laikotarpiu turi teigiamos reikšmės tiek motinoms, tiek naujagimiams [24]. Tyrimo tikslas. Naudojant sisteminę mokslinės literatūros apž- valgą, aprašyti partnerio paramos svarbą moters psichologinei savijautai nėštumo laikotarpiu. Metodai. Atlikta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga, į kurią įtraukti ir išanalizuoti 32 moksliniai straipsniai. Rezultatai. Partnerio parama gali būti naudinga ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei poros santykių gerovei. Moterys, sulaukusios tinkamos paramos, ne tik jautėsi saugesnės, bet ir turėjo galimybę daugiau laiko skirti poilsiui ir pasižymėjo mažesniais streso rodikliais. Išvados. Partnerio parama tiesiogiai veikia moters ir vaisiaus psichologinę sveikatą nėštumo laikotarpiu. Nėštumo laikotarpiu moterys iš būsimo vaiko (-ų) tėvų dažniausiai tikėjosi dalyvavimo priešgimdyvinėse apžiūrose, pagalbos namų ruošoje bei emocinės paramos.
{"title":"Partnerio paramos svarba moters psichologinei savijautai nėštumo laikotarpiu","authors":"Kamilė Andruškaitė, Milda Kukulskienė","doi":"10.37499/lag.1344","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1344","url":null,"abstract":"Viešajame Lietuvos visuomenės diskurse vis dažniau pabrėžiama rūpesčio moterų psichologine savijauta nėštumo laikotarpiu svarba. Tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse moksliškai tyrinėjant besilaukiančių moterų poreikius, siekiama prisidėti prie optimalios fizinės ir psichologinės būsimų motinų savijautos, skatinti sveikatai palankų elgesį nėštumo laikotarpiu, pažinti gerovę sąlygojančius veiksnius bei su tuo susijusius asmenybės bruo- žus ir kt. [2]. Nustatyta, kad moterys, subjektyviai geriau vertinančios partnerio palaikymą nėštumo laikotarpiu, jaučiasi laimingesnės ir patiria mažiau streso [23]. Be to, mažesnis streso lygis nėštumo laikotarpiu turi teigiamos reikšmės tiek motinoms, tiek naujagimiams [24]. Tyrimo tikslas. Naudojant sisteminę mokslinės literatūros apž- valgą, aprašyti partnerio paramos svarbą moters psichologinei savijautai nėštumo laikotarpiu. Metodai. Atlikta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga, į kurią įtraukti ir išanalizuoti 32 moksliniai straipsniai. Rezultatai. Partnerio parama gali būti naudinga ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei poros santykių gerovei. Moterys, sulaukusios tinkamos paramos, ne tik jautėsi saugesnės, bet ir turėjo galimybę daugiau laiko skirti poilsiui ir pasižymėjo mažesniais streso rodikliais. Išvados. Partnerio parama tiesiogiai veikia moters ir vaisiaus psichologinę sveikatą nėštumo laikotarpiu. Nėštumo laikotarpiu moterys iš būsimo vaiko (-ų) tėvų dažniausiai tikėjosi dalyvavimo priešgimdyvinėse apžiūrose, pagalbos namų ruošoje bei emocinės paramos.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":" 6","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-03-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140383866","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Aurelija Daubaraitė, Germanas Marinskis, Gediminas Račkauskas
Nėštumas yra susijęs su padidėjusia aritmijų rizika dėl fiziologinių pokyčių, vykstančių nėštumo metu. Ritmo sutrikimai nėštumo metu varijuoja nuo trivialių prieširdinių ekstrasistolių iki gyvybei pavojingų aritmijų. Gydymo metodų pasirinkimas turi būti paremtas atidžiu naudos ir rizikos santykio įvertinimu siekiant nepakenkti motinai ir vaisiui. Skiriant medikamentinį gydymą turi būti atsižvelgta į specifinio vaisto saugumo įrodymus šioje populiacijoje. Elektrofiziologinės procedūros, tokios kaip elektrinė kardioversija, perkateterinė abliacija ar kardiovaskulinių elektroninių prietaisų implantavimas, gali būti atliekamos laikantis tam tikrų saugumo reikalavimų.
{"title":"Aritmijos ir nėštumas","authors":"Aurelija Daubaraitė, Germanas Marinskis, Gediminas Račkauskas","doi":"10.37499/lag.1310","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1310","url":null,"abstract":"Nėštumas yra susijęs su padidėjusia aritmijų rizika dėl fiziologinių pokyčių, vykstančių nėštumo metu. Ritmo sutrikimai nėštumo metu varijuoja nuo trivialių prieširdinių ekstrasistolių iki gyvybei pavojingų aritmijų. Gydymo metodų pasirinkimas turi būti paremtas atidžiu naudos ir rizikos santykio įvertinimu siekiant nepakenkti motinai ir vaisiui. Skiriant medikamentinį gydymą turi būti atsižvelgta į specifinio vaisto saugumo įrodymus šioje populiacijoje. Elektrofiziologinės procedūros, tokios kaip elektrinė kardioversija, perkateterinė abliacija ar kardiovaskulinių elektroninių prietaisų implantavimas, gali būti atliekamos laikantis tam tikrų saugumo reikalavimų.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"3 19","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138956494","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Nuo 8 iki 10 proc. mergaičių, pasveikusių nuo vėžio, gyvenimo eigoje susiduria su priešlaikiniu kiaušidžių nepakankamumu, kurio pagrindinis rizikos veiksnys – kamieninių ląstelių transplantacija. Chemoterapija ir spindulinė terapija, kurios reikalingos kamieninių ląstelių transplantacijai paruošti pacientes, gonadotoksiškai veikia kiaušidžių ląsteles, todėl išsivysto lėtinė hipoestremija. Siekiant atstatyti fiziologinį estradiolio kiekį organizme, šioms pacientėms rekomenduojama pakaitinė terapija lytiniais hormonais, kuri padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, osteoporozės riziką bei palengvina menopauzės simptomus. Sudėtinės kontraceptinės tabletės, dažniau pasirenkamos reprodukcinio amžiaus pacienčių, nerekomenduojamos kaip pirmojo pasirinkimo gydymo būdas.
{"title":"Pakaitinės hormonų terapijos nauda ir rizika reprodukcinio amžiaus moterims po kamieninių ląstelių transplantacijos. Literatūros apžvalga","authors":"Gabija Raziūnaitė, Žana Bumbulienė","doi":"10.37499/lag.1271","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1271","url":null,"abstract":"Nuo 8 iki 10 proc. mergaičių, pasveikusių nuo vėžio, gyvenimo eigoje susiduria su priešlaikiniu kiaušidžių nepakankamumu, kurio pagrindinis rizikos veiksnys – kamieninių ląstelių transplantacija. Chemoterapija ir spindulinė terapija, kurios reikalingos kamieninių ląstelių transplantacijai paruošti pacientes, gonadotoksiškai veikia kiaušidžių ląsteles, todėl išsivysto lėtinė hipoestremija. Siekiant atstatyti fiziologinį estradiolio kiekį organizme, šioms pacientėms rekomenduojama pakaitinė terapija lytiniais hormonais, kuri padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, osteoporozės riziką bei palengvina menopauzės simptomus. Sudėtinės kontraceptinės tabletės, dažniau pasirenkamos reprodukcinio amžiaus pacienčių, nerekomenduojamos kaip pirmojo pasirinkimo gydymo būdas.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"58 4","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139169368","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Tyrimo tikslas. Apžvelgti maujausių mokslinių tyrimų apie dubens uždegiminės ligos (DUL) ir Chlamydia trachomatis (CT) infekcijos įtaką nevaisingumui rezultatus. Tyrimo metodai. Mokslinių straipsnių paieška „PubMed“ duomenų bazėje ir jų analizė. Rezultatai. Trijuose iš keturių kohortinių tyrimų nustatyta, kad CT infekcija reikšmingai didina nevaisingumo tikimybę (aHR – 1,85–4,22), viename jų nurodyta, jog CT užsikrėtusios moterys dažniau serga DUL. Atvejo kontrolės tyrimai parodė, jog DUL reikšmingai susijusi su padidėjusia nevaisingumo rizika tiek jaunesnėms, tiek vyresnėms moterims (OR – 3,051–7,788), o nevaisingos tiriamosios DUL sirgo reikšmingai dažniau, lyginant su nenėščių ir nėščių moterų kontrolinėmis grupėmis. Kito atvejo kontrolės tyrimo duomenimis, DUL susijusi su 7,98 karto padidėjusia nevaisingumo rizika. Skerspjūvio tyrimuose nurodyta, kad tarp moterų, gydytų dėl DUL, nevaisingumo paplitimas siekia 24,2 proc. ir nevaisingumas labiau paplitęs tarp tų moterų, kurių gimdos kaklelyje nustatyta endocervikalinė bakterinė infekcija. Išvados. Chlamydia trachomatis infekcija padidina dubens uždegiminės ligos ir nevaisingumo dėl kiaušintakių patologijos riziką. Dubens uždegiminė liga yra dažniausia įvairaus amžiaus moterų kiaušintakinio nevaisingumo priežastis.
{"title":"Dubens uždegiminės ligos ir Chlamydia trachomatis infekcijos įtaka nevaisingumui: literatūros apžvalga","authors":"Raminta Stuopelytė, Diana Bužinskienė","doi":"10.37499/lag.1270","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1270","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Apžvelgti maujausių mokslinių tyrimų apie dubens uždegiminės ligos (DUL) ir Chlamydia trachomatis (CT) infekcijos įtaką nevaisingumui rezultatus. Tyrimo metodai. Mokslinių straipsnių paieška „PubMed“ duomenų bazėje ir jų analizė. Rezultatai. Trijuose iš keturių kohortinių tyrimų nustatyta, kad CT infekcija reikšmingai didina nevaisingumo tikimybę (aHR – 1,85–4,22), viename jų nurodyta, jog CT užsikrėtusios moterys dažniau serga DUL. Atvejo kontrolės tyrimai parodė, jog DUL reikšmingai susijusi su padidėjusia nevaisingumo rizika tiek jaunesnėms, tiek vyresnėms moterims (OR – 3,051–7,788), o nevaisingos tiriamosios DUL sirgo reikšmingai dažniau, lyginant su nenėščių ir nėščių moterų kontrolinėmis grupėmis. Kito atvejo kontrolės tyrimo duomenimis, DUL susijusi su 7,98 karto padidėjusia nevaisingumo rizika. Skerspjūvio tyrimuose nurodyta, kad tarp moterų, gydytų dėl DUL, nevaisingumo paplitimas siekia 24,2 proc. ir nevaisingumas labiau paplitęs tarp tų moterų, kurių gimdos kaklelyje nustatyta endocervikalinė bakterinė infekcija. Išvados. Chlamydia trachomatis infekcija padidina dubens uždegiminės ligos ir nevaisingumo dėl kiaušintakių patologijos riziką. Dubens uždegiminė liga yra dažniausia įvairaus amžiaus moterų kiaušintakinio nevaisingumo priežastis.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"61 19","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138957106","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Deimantė Krutulytė, Atėnė Simanauskaitė, Alma Kajėnienė, Kristina Jarienė, Algirdas Jaras
Fiziniu aktyvumu nėštumo laikotarpiu rūpinasi mažiau nei 30 proc. moterų, nors besilaukiančios moterys ne tik drąsinamos tęsti, bet ir skatinamos pradėti aktyvią fizinę veiklą. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiama fizinio krūvio nauda ir galimas poveikis nėštumo eigai, jo baigtims, antroje dalyje bus pateikiamos rekomendacijos nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo sportuojančioms moterims.
{"title":"Nėštumas ir sportas: ar suderinama? I dalis","authors":"Deimantė Krutulytė, Atėnė Simanauskaitė, Alma Kajėnienė, Kristina Jarienė, Algirdas Jaras","doi":"10.37499/lag.1315","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1315","url":null,"abstract":"Fiziniu aktyvumu nėštumo laikotarpiu rūpinasi mažiau nei 30 proc. moterų, nors besilaukiančios moterys ne tik drąsinamos tęsti, bet ir skatinamos pradėti aktyvią fizinę veiklą. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiama fizinio krūvio nauda ir galimas poveikis nėštumo eigai, jo baigtims, antroje dalyje bus pateikiamos rekomendacijos nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo sportuojančioms moterims.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"41 3","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139168670","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Viktorija Kvedaraitė, Saulė Bikauskaitė, Linas Velička
Dubens venų pilnakraujystės sindromas (DVePS) – tai dubens venų ligų dalis, pasireiškianti lėtiniu dubens ar apatinės pilvo dalies skausmu, sukelto dubens venų nepakankamumo ar varikozės. Kartu dažnai pasireiškia ir kiti ginekologiniai (dismenorėja, dispareunija), šlapimo takų (dizurija) ir virškinimo trakto (pykinimas, pilvo pūtimas) simptomai. Pacientus taip pat gali varginti depresija ar greitesnis nuovargis. Ligos diagnostikoje svarbus kitų tokia pačia simptomatika pasireiškiančių ligų paneigimas. Ultragarsinis tyrimas išlieka pirmu pasirinkimu DVePS diagnostikoje, padedantis diferencijuoti dubens venų ligų etiologiją, leidžiantis įvertinti anatomiją, vožtuvų funkciją, kraujo tėkmės greitį. Diagnozės patvirtinimo auksinis standartas – venografija, kurios metu gali būti atliekamos ir gydomosios intervencijos. Pirmo pasirinkimo DVePS gydymas yra dubens venų embolizacija – saugi ir efektyvi minimaliai invazinė procedūra, pašalinanti patologijos priežastį.
{"title":"Dubens venų pilnakraujystės sindromas: dažna, tačiau retai diagnozuojama patologija. Literatūros apžvalga","authors":"Viktorija Kvedaraitė, Saulė Bikauskaitė, Linas Velička","doi":"10.37499/lag.1302","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1302","url":null,"abstract":"Dubens venų pilnakraujystės sindromas (DVePS) – tai dubens venų ligų dalis, pasireiškianti lėtiniu dubens ar apatinės pilvo dalies skausmu, sukelto dubens venų nepakankamumo ar varikozės. Kartu dažnai pasireiškia ir kiti ginekologiniai (dismenorėja, dispareunija), šlapimo takų (dizurija) ir virškinimo trakto (pykinimas, pilvo pūtimas) simptomai. Pacientus taip pat gali varginti depresija ar greitesnis nuovargis. Ligos diagnostikoje svarbus kitų tokia pačia simptomatika pasireiškiančių ligų paneigimas. Ultragarsinis tyrimas išlieka pirmu pasirinkimu DVePS diagnostikoje, padedantis diferencijuoti dubens venų ligų etiologiją, leidžiantis įvertinti anatomiją, vožtuvų funkciją, kraujo tėkmės greitį. Diagnozės patvirtinimo auksinis standartas – venografija, kurios metu gali būti atliekamos ir gydomosios intervencijos. Pirmo pasirinkimo DVePS gydymas yra dubens venų embolizacija – saugi ir efektyvi minimaliai invazinė procedūra, pašalinanti patologijos priežastį.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"42 2","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139169283","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Gimdos kaklelio vėžio (GKV) vystymasis yra susijęs su lėtiniu uždegimu, kurį sukelia infekcija – didelės rizikos žmogaus papilomos virusas (DR ŽPV). Nedidelei daliai DR ŽPV užsikrėtusių moterų gimdos keklelyjeatsiranda intraepitelinių pokyčių arba išsivysto vėžys. Lėtinis uždegimas, sąlygotas ŽPV, yra pirminis ir būtinas šešių pakopų kancerogenezės etapas. Manoma, kad, sergant GKV, lėtinio uždegimo atsakas yra susijęs ir su prastesnėmis ligos baigtimis. Tyrimo tikslas. Nustatyti sisteminio uždegimo raiškos savitumus, sergant gimdos kaklelio vėžiu, atsižvelgiant į rizikos veiksnius bei ligos stadiją, ir IL-6 geno polimorfizmų reikšmę ligos išsivystymui. Tyrimo uždaviniai. Nustatyti ir įvertinti sisteminio uždegimo žymenų raiškos kontrolinės grupės ir GKV sergančiųjų savitumus, priklausomai nuo rūkymo įpročių, įvertinti sisteminio uždegimo žymenų raišką, sergant GKV, ir jų priklausomybę nuo ligos stadijos, nustatyti tirtų sisteminių uždegimo žymenų TNF-α, IFN-β, IFN-γ, IL-1β, IL-2, IL-6, IL-10, IL-12p70, LPC2 ir TREM-1 koncentracijos slenkstinę prognozinę reikšmę GKV ir ligos stadijai, įvertinti bei nustatyti IL-6 geno polimorfizmą (rs1800795) tiriamųjų grupėse ir įvertinti jo įtaką polinkiui sirgti GKV. Išvados. Sisteminio uždegimo žymenų raiškos priklausomybės nuo rūkymo nei sveikoms, nei sergančioms GKV atliktame tyrime nenustatyta. Uždegimo žymenų IL-1β, IL-6, LPC2 ir TREM-1 koncentracijos skyrėsi priklausomai nuo ligos stadijos. Nustatytos slenkstinės uždegimo žymenų LPC2, IL-6, TREM, vertės yra reikšmingos, prognozuojant GKV buvimą ir pažengusias ligos stadijas, taip pat reikšmingas IL-6 geno rs1800795 polimorfizmo C alelio ir CC genotipo ryšys su GKV.
{"title":"Sisteminio uždegimo žymenų raiška, sergant gimdos kaklelio vėžiu, ir IL-6 geno polimorfizmų reikšmė ligos išsivystymui","authors":"Agnė Vitkauskaitė, Joana Celiešiūtė, Kristina Jarienė, Daiva Vaitkienė","doi":"10.37499/lag.1299","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1299","url":null,"abstract":"Gimdos kaklelio vėžio (GKV) vystymasis yra susijęs su lėtiniu uždegimu, kurį sukelia infekcija – didelės rizikos žmogaus papilomos virusas (DR ŽPV). Nedidelei daliai DR ŽPV užsikrėtusių moterų gimdos keklelyjeatsiranda intraepitelinių pokyčių arba išsivysto vėžys. Lėtinis uždegimas, sąlygotas ŽPV, yra pirminis ir būtinas šešių pakopų kancerogenezės etapas. Manoma, kad, sergant GKV, lėtinio uždegimo atsakas yra susijęs ir su prastesnėmis ligos baigtimis. Tyrimo tikslas. Nustatyti sisteminio uždegimo raiškos savitumus, sergant gimdos kaklelio vėžiu, atsižvelgiant į rizikos veiksnius bei ligos stadiją, ir IL-6 geno polimorfizmų reikšmę ligos išsivystymui. Tyrimo uždaviniai. Nustatyti ir įvertinti sisteminio uždegimo žymenų raiškos kontrolinės grupės ir GKV sergančiųjų savitumus, priklausomai nuo rūkymo įpročių, įvertinti sisteminio uždegimo žymenų raišką, sergant GKV, ir jų priklausomybę nuo ligos stadijos, nustatyti tirtų sisteminių uždegimo žymenų TNF-α, IFN-β, IFN-γ, IL-1β, IL-2, IL-6, IL-10, IL-12p70, LPC2 ir TREM-1 koncentracijos slenkstinę prognozinę reikšmę GKV ir ligos stadijai, įvertinti bei nustatyti IL-6 geno polimorfizmą (rs1800795) tiriamųjų grupėse ir įvertinti jo įtaką polinkiui sirgti GKV. Išvados. Sisteminio uždegimo žymenų raiškos priklausomybės nuo rūkymo nei sveikoms, nei sergančioms GKV atliktame tyrime nenustatyta. Uždegimo žymenų IL-1β, IL-6, LPC2 ir TREM-1 koncentracijos skyrėsi priklausomai nuo ligos stadijos. Nustatytos slenkstinės uždegimo žymenų LPC2, IL-6, TREM, vertės yra reikšmingos, prognozuojant GKV buvimą ir pažengusias ligos stadijas, taip pat reikšmingas IL-6 geno rs1800795 polimorfizmo C alelio ir CC genotipo ryšys su GKV.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"121 39","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138953883","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Hiperprolaktinemija yra dažniausias pogumburio-hipofizės ašies sutrikimas, sukeliantis lytinės funkcijos pablogėjimą, nevaisingumą ir hipogonadizmo simptomus. Dažniausia patologinė hiperprolaktinemijos priežastis – prolaktinoma, kurios efektyviausiu gydymu laikomas medikamentinis gydymas kabergolinu, o transfenoidalinė operacija ar spindulinis gydymas dažniau skiriami esant neveiksmingam medikamentiniam gydymui. Besimptomių mikroprolaktinomų gydymas nerekomenduojamas. Antipsichotinių vaistų sukelta simptominė hiperprolaktinemija efektyviausiai gydoma koreguojant antipsichotinį gydymą, skiriant nedideles dopamino agonistų dozes arba pakaitinę lytinių hormonų terapiją. Hiperprolaktinemijos sukeltą nevaisingumą galima gydyti dopamino agonistais, tačiau gydymą rekomenduojama nutraukti patvirtinus nėštumą. Pacientės, turinčios prolaktinomos sukeltą hiperprolaktinemiją, nėštumo metu turi būti stebimos, nes nėštumas gali skatinti prolaktiną sekretuojančios hipofizės adenomos didėjimą. Stebėjimas vykdomas pagal klinikinių simptomų atsiradimą arba progresavimą, o prolaktino kiekio matavimas nerekomenduojamas. Nėštumo metu hiperprolaktinemija dažniausiai gydoma dopamino agonistais, tačiau tik pasireiškus simptomams, ar jiems progresuojant. Hiperprolaktinemija po menopauzės reta, tad gydymą dopamino agonistais prasidėjus menopauzei rekomenduojama nutraukti, išskyrus atvejus, kai nustatoma makroprolaktinoma ir reikalinga naviko dydžio kontrolė dopamino agonistais.
{"title":"Hiperprolaktinemijos diagnostika ir gydymas - naujausių rekomendacijų apžvalga","authors":"Gabija Raziūnaitė, A. Abraitienė","doi":"10.37499/lag.1312","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1312","url":null,"abstract":"Hiperprolaktinemija yra dažniausias pogumburio-hipofizės ašies sutrikimas, sukeliantis lytinės funkcijos pablogėjimą, nevaisingumą ir hipogonadizmo simptomus. Dažniausia patologinė hiperprolaktinemijos priežastis – prolaktinoma, kurios efektyviausiu gydymu laikomas medikamentinis gydymas kabergolinu, o transfenoidalinė operacija ar spindulinis gydymas dažniau skiriami esant neveiksmingam medikamentiniam gydymui. Besimptomių mikroprolaktinomų gydymas nerekomenduojamas. Antipsichotinių vaistų sukelta simptominė hiperprolaktinemija efektyviausiai gydoma koreguojant antipsichotinį gydymą, skiriant nedideles dopamino agonistų dozes arba pakaitinę lytinių hormonų terapiją. Hiperprolaktinemijos sukeltą nevaisingumą galima gydyti dopamino agonistais, tačiau gydymą rekomenduojama nutraukti patvirtinus nėštumą. Pacientės, turinčios prolaktinomos sukeltą hiperprolaktinemiją, nėštumo metu turi būti stebimos, nes nėštumas gali skatinti prolaktiną sekretuojančios hipofizės adenomos didėjimą. Stebėjimas vykdomas pagal klinikinių simptomų atsiradimą arba progresavimą, o prolaktino kiekio matavimas nerekomenduojamas. Nėštumo metu hiperprolaktinemija dažniausiai gydoma dopamino agonistais, tačiau tik pasireiškus simptomams, ar jiems progresuojant. Hiperprolaktinemija po menopauzės reta, tad gydymą dopamino agonistais prasidėjus menopauzei rekomenduojama nutraukti, išskyrus atvejus, kai nustatoma makroprolaktinoma ir reikalinga naviko dydžio kontrolė dopamino agonistais.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"104 46","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138958745","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Donata Saulė Wojczulis, Linas Matiulevič, D. Ramašauskaitė, L. Rovas
Darbo tikslas. Aptarti preeklampsiją ir jos komplikaciją – širdies nepakankamumą, remiantis klinikiniu atveju ir moksline literatūra. Tyrimo metodai. Aprašytas preeklampsijos, kuri komplikavosi ūminiu širdies nepakankamumu, klinikinis atvejis ir paruošta mokslinės literatūros apžvalga, kuri parengta išanalizavus „PubMed“ duomenų bazėje 2015–2023 m. publikuotus mokslinius straipsnius. Klinikinis atvejis aprašytas retrospektyviai išanalizavus ligos istoriją. Rezultatai. Preeklampsija gali komplikuotis ūminiu širdies nepakankamumu, kuris diagnozuojamas remiantis nusiskundimais, klinikiniais rezultatais, laboratoriniais ir instrumentiniais tyrimais. Gydoma skiriant deguonies terapiją, intraveninius diuretikus, antihipertenzinius medikamentus, užtikrinama trombembolijų profilaktika. Pogimdyminiu laikotarpiu namuose svarbu matuoti kraujospūdį ir prireikus vartoti antihipertenzinius medikamentus. Svarbi tokių pacienčių tolesnė ilgalaikė ambulatorinė stebėsena, siekiant užkirsti kelią tolesniam širdies ir kraujagyslių ligų progresavimui. Išvados. Preeklampsijos ir jos komplikacijos – širdies nepakankamumo – diagnostika, laiku skirtas gydymas bei ilgalaikė pacienčių stebėsena gali padėti sustabdyti tolesnį širdies ir kraujagyslių ligų patologijų progresavimą.
{"title":"Preeklampsija ir širdies nepakankamumas: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga","authors":"Donata Saulė Wojczulis, Linas Matiulevič, D. Ramašauskaitė, L. Rovas","doi":"10.37499/lag.1300","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1300","url":null,"abstract":"Darbo tikslas. Aptarti preeklampsiją ir jos komplikaciją – širdies nepakankamumą, remiantis klinikiniu atveju ir moksline literatūra. Tyrimo metodai. Aprašytas preeklampsijos, kuri komplikavosi ūminiu širdies nepakankamumu, klinikinis atvejis ir paruošta mokslinės literatūros apžvalga, kuri parengta išanalizavus „PubMed“ duomenų bazėje 2015–2023 m. publikuotus mokslinius straipsnius. Klinikinis atvejis aprašytas retrospektyviai išanalizavus ligos istoriją. Rezultatai. Preeklampsija gali komplikuotis ūminiu širdies nepakankamumu, kuris diagnozuojamas remiantis nusiskundimais, klinikiniais rezultatais, laboratoriniais ir instrumentiniais tyrimais. Gydoma skiriant deguonies terapiją, intraveninius diuretikus, antihipertenzinius medikamentus, užtikrinama trombembolijų profilaktika. Pogimdyminiu laikotarpiu namuose svarbu matuoti kraujospūdį ir prireikus vartoti antihipertenzinius medikamentus. Svarbi tokių pacienčių tolesnė ilgalaikė ambulatorinė stebėsena, siekiant užkirsti kelią tolesniam širdies ir kraujagyslių ligų progresavimui. Išvados. Preeklampsijos ir jos komplikacijos – širdies nepakankamumo – diagnostika, laiku skirtas gydymas bei ilgalaikė pacienčių stebėsena gali padėti sustabdyti tolesnį širdies ir kraujagyslių ligų patologijų progresavimą.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"22 5","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138954840","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
E. Rimkutė, Kamilė Antanavičiūtė, Žana Bumbulienė, Rimantas Gricius, Jonas Čeponis, Birutė Žilaitienė
Pirmosios tarptautinės policistinių kiaušidžių sindromo diagnostikos ir gydymo gairės, kurių ruošime dalyvavo 6 pasaulio kontinentų įvairų specialybių eskpertai, apimančios tiek medicininius, tiek gyvensenos, psichologinius, socialinius aspektus, išleistos 2018 metais. 2023 metų rugpjūčio mėnesį buvo publikuotos atnaujintos rekomendacijos. Šių rekomomendacijų svarbiausi aspektai aptariami šioje apžvalgoje. Aprašomi stipresni įrodymai dėl širdies ir kraujagslių ligų, angliavandenių tolerancijos sutrikimo ir 2 tipo cukrinio diabeto, obstrukcinės miego apnėjos ir endometriumo vėžio rizikos šia liga sergančioms pacientėms. Pabrėžiamas būdinumas daugiau dėmesio skirti pacienčių psichologinei sveikatai. Taip pat aptariamas gyvensenos intervencijų būtinumas, medikamentinio gydymo efektyvumo įrodymų lygmuo. Pateikiama informacija apie naujus hirsutizmo gydymo būdus ir stipresnės rekomendacijos dėl nutukimo gydymo medikamentais ir bariatrinės chirurgijos. Aptariami nevaisingumo gydymo, esant policistinių kiaušidžių sindromui, principai. Policistinių kiaušidžių srityje būtini tolesni moksliniai tyrimai, nes daugelio gairėse pateikiamų įrodymų lygmuo yra žemas.
{"title":"Policistinių kiaušidžių sindromo diagnostika ir gydymas: naujos gairės","authors":"E. Rimkutė, Kamilė Antanavičiūtė, Žana Bumbulienė, Rimantas Gricius, Jonas Čeponis, Birutė Žilaitienė","doi":"10.37499/lag.1313","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1313","url":null,"abstract":"Pirmosios tarptautinės policistinių kiaušidžių sindromo diagnostikos ir gydymo gairės, kurių ruošime dalyvavo 6 pasaulio kontinentų įvairų specialybių eskpertai, apimančios tiek medicininius, tiek gyvensenos, psichologinius, socialinius aspektus, išleistos 2018 metais. 2023 metų rugpjūčio mėnesį buvo publikuotos atnaujintos rekomendacijos. Šių rekomomendacijų svarbiausi aspektai aptariami šioje apžvalgoje. Aprašomi stipresni įrodymai dėl širdies ir kraujagslių ligų, angliavandenių tolerancijos sutrikimo ir 2 tipo cukrinio diabeto, obstrukcinės miego apnėjos ir endometriumo vėžio rizikos šia liga sergančioms pacientėms. Pabrėžiamas būdinumas daugiau dėmesio skirti pacienčių psichologinei sveikatai. Taip pat aptariamas gyvensenos intervencijų būtinumas, medikamentinio gydymo efektyvumo įrodymų lygmuo. Pateikiama informacija apie naujus hirsutizmo gydymo būdus ir stipresnės rekomendacijos dėl nutukimo gydymo medikamentais ir bariatrinės chirurgijos. Aptariami nevaisingumo gydymo, esant policistinių kiaušidžių sindromui, principai. Policistinių kiaušidžių srityje būtini tolesni moksliniai tyrimai, nes daugelio gairėse pateikiamų įrodymų lygmuo yra žemas. \u0000 ","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"120 23","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138953730","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：