Lithuanian Obstetrics & Gynecology最新文献

{"title":"Vaisiaus aritmija: perinatalinio centro patirtis","authors":"Eidvilė Zaurytė, Greta Kuncaitytė, Zita Strelcovienė, Daiva Simanavičiūtė","doi":"10.37499/lag.919","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.919","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Nustatyti vaisiaus aritmijos įtaką perinatalinėms baigtims tarp moterų, gimdžiusių 2017–2021 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Tyrimo metodika. Atliktas retrospektyvusis aprašomasis tyrimas, kurio metu išanalizuotos 38 pacienčių gimdymo bei jų naujagimių ligos istorijos. Tyrimo uždaviniai: nustatyti vaisiaus aritmijų paplitimą, įvertinti vaisiaus aritmijos gydymą nėštumo laikotarpiu, išsiaiškinti aritmijos poveikį vaisiui, gimdymo būdui ir gimdymo laiko parinkimui, nustatyti vaisiaus aritmijos įtaką nepalankioms perinatalinėms baigtims. Rezultatai. Vaisiaus aritmijų paplitimas tarp Kauno klinikose gimdžiusių moterų yra 0,3 proc. Dažniausiai nustatyti vaisiaus priešlaikiniai širdies susitraukimai– 79 proc. (30 atvejų), rečiau – tachikardijos (7 atvejai) ir vienas bradikardijos atvejis. Vienai pacientei nėštumo laikotarpiu skirtas gydymas antiaritminiais vaistais. Keturioms pacientėms atliktos cezario pjūvio operacijos dėl įtariamos nestabilios būklės, o iš jų trys atvejai esant dar neišnešiotam nėštumui (trys atvejai dėl supraventrikulinės tachikardijos (SVT) ir vienas atvejis dėl II° atrioventrikulinės blokados (AVB) ir dauginių vaisiaus apsigimimų). Keturiais atvejais nustatyta įgimta širdies yda, vienas naujagimis mirė dėl kompleksinės širdies ydos ir širdies nepakankamumo. Didžiajai daliai naujagimių po gimimo aritmija išnyko. Išvados. Dažniausiai nėštumo laikotarpiu yra nustatomi vaisiaus priešlaikiniai širdies susitraukimai. Įtarus vaisiaus tachikardiją arba bradikardiją turi būti atliktas kruopštus vaisiaus širdies anatomijos ir funkcijos tyrimas dėl galimos įgimtos širdies ydos ir širdies nepakankamumo. Aritmijos etiologija ir vaisiaus būklė yra lemiantys veiksniai tolesnei nėštumo priežiūros ir gydymo taktikai.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"216 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-10-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128629176","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Fetomaterninė transfuzija. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga","authors":"Gitana Ramonienė, Kristina Jarienė, Diana Vasiljevaitė, Monika Liugailaitė","doi":"10.37499/lag.997","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.997","url":null,"abstract":"Fetomaterninė transfuzija – tai vaisiaus kraujo patekimas į motinos kraujotaką. Tai klastinga būklė, neturinti jokių specifinių klinikinių simptomų, o jos baigtys neretai būna tragiškos. Fetomaterninė transfuzija gali įvykti prieš gimdymą, gimdymo metu ar po tam tikrų intervencijų nėštumo laikotarpiu ir sąlygoti vaisiaus ar naujagimio žūtį. Fetomaterninę transfuziją galima įtarti, kai sumažėja vaisiaus judesių kiekis, esant vaisiaus anemijos požymiams ir (arba) patologinei kardiotokogramai. Vaisiaus kraujo ląsteles motinos kraujo sistemoje galima nustatyti atliekant Kleihauer-Betke testą.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"18 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-10-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"117053494","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Gimdos vystymosi ydų įtaka nėštumo eigai po pagalbinio apvaisinimo","authors":"Nida Jugulytė, Rimantas Gricius, Dalia Laužikienė, J. Zakarevičienė","doi":"10.37499/lag.994","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.994","url":null,"abstract":"Tikslas. Nustatyti, kokią įtaką turi gimdos vystymosi ydos nėštumo ir gimdymo eigai po pagalbinio apvaisinimo. Metodai. Literatūros paieška atlikta PubMed ir Scopus duomenų bazėse. Į apžvalgą įtraukti 9 tyrimai. Gimdos vystymosi ydos suklasifikuotos į balno formos, Miulerio latako susiliejimo defektus (vienragė, dviragė, dviguba) ir kanalizavimosi defektus (su pertvara/daline pertvara). Duomenų analizė atlikta „RevMan 5“ programa. Rezultatai. Gimdos vystymosi yda didina persileidimo (RR, 1,4; 95 proc. PI 1,18–1,67), priešlaikinio gimdymo (RR, 1,88; 95 proc. PI 1,39–2,54) ir cezario pjūvio operacijos (RR, 1,08; 95 proc. PI 1,02–1,14) riziką po pagalbinio apvaisinimo. Miulerio latakų susiliejimo defektai yra susiję su mažesniu klinikinio nėštumo dažniu po pagalbinio apvaisinimo (RR, 0,88; 95 proc. PI 0,81–0,96) ir didesne persileidimo (RR, 1,4; 95 proc. PI 1,16–1,69), priešlaikinio gimdymo (RR, 1,9; 95 proc. PI 1,23–2,96) bei cezario pjūvio operacijos (RR, 1,08; 95 proc. PI 1,02–1,15) rizika. Kanalizavimosi defektai didina persileidimo (RR, 3,26; 95 proc. PI, 1,45–7,31) ir cezario pjūvio operacijos (RR, 1,53; 95 proc. PI, 1,05–2,23) riziką. Išvados. Miulerio latakų susiliejimo defektai lemia mažesnį klinikinio nėštumo dažnį po pagalbinio apvaisinimo ir didesnę priešlaikinio gimdymo riziką. Ir Miulerio latakų susiliejimo, ir kanalizavimosi defektai didina persileidimo ir cezario pjūvio operacijos riziką po pagalbinio apvaisinimo.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"29 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-10-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122371861","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Vaisiaus rezus imunizacija. Klinikinio atvejo analizė ir panašių atvejų literatūros apžvalga","authors":"Aistė Bagdonavičiūtė, Nora Aukštuolytė, D. Ramašauskaitė, Jelena Volochovič, Viktorija Žitkutė","doi":"10.37499/lag.1006","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1006","url":null,"abstract":"Vaisiaus rezus (Rh) imunizacija – būklė, kai pakartotinai imunizuotos Rh neigiamos nėščios moters kraujyje esantys antikūnai patenka į Rh teigiamo vaisiaus kraujotaką ir hemolizuoja jo eritrocitus. Straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis apie nėščiąją, kuriai buvo diagnozuota vaisiaus Rh imunizacija, sukėlusi komplikacijas vaisiui. Nurodomi šių komplikacijų gydymo būdai prenataliniu ir ponataliniu laikotarpiu. Pateikiama panašių klinikinių atvejų apžvalga.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"41 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-10-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131629708","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Pagalbinio apvaisinimo metodų taikymo pomenopauzinio amžiaus moterims etiniai aspektai","authors":"Jogailė Gudaitė, Aistė Bartkienė, D. Ramašauskaitė","doi":"10.37499/lag.863","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.863","url":null,"abstract":"Ilgėjant gyvenimo trukmei, dėl socialinių priežasčių atidedant nėštumo planavimą, tobulėjant medicinos technologijoms, vis daugiau moterų renkasi pastoti vyresniame amžiuje, naudodamosi pagalbinio apvaisinimo technologijomis. Nors ilgus metus reprodukcinis moters amžius ribojo nėštumo ir gimdymo galimybę, pastarųjų dešimtmečių pažanga leidžia tuo pasinaudoti ir pomenopauzinio amžiaus moterims (toliau – PAM). Minėtas medicinos proveržis sukėlė aršias diskusijas, nagrinėjančias lygiateisiško pagalbinio apvaisinimo metodų PAM etinius ir moralinius aspektus. Literatūroje plačiai aptariami pomenopauzinio amžiaus moterų pagalbinio apvaisinimo aspektai skatina atsižvelgti tiek į galimą su amžiumi susijusią didesnę sudėtingo nėštumo riziką, tiek į būsimo vaiko gerovės, etiško resursų skirstymo, diskriminacijos, lyties bei amžiaus pagrindu klausimus, tačiau kartu primena ir apie pamatinę kiekvieno žmogaus teisę į reprodukcinę autonomiją.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-10-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131194127","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Antenatalinė kryžkaulio-uodegikaulio cistinės teratomos diagnostika. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga","authors":"Marija Vaitkevičiūtė, Saulė Kržčonavičiūtė, Eglė Savukynė, E. Machtejevienė, Ieva Rubavičiūtė","doi":"10.37499/lag.993","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.993","url":null,"abstract":"Kryžkaulio-uodegikaulio teratoma (angl. sacrococcygeal teratoma – SCT) yra įgimtas embrioninis navikas, dažniau diagnozuojamas moteriškosios lyties vaisiams ir naujagimiams. Šiame straipsnyje aprašomas retas antenatalinis vaisiaus kryžkaulio-uodegikaulio cistinės teratomos klinikinis atvejis, nustatytas 2022 m., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Literatūros apžvalgoje aprašoma kryžkaulio-uodegikaulio cistinės teratomos diferencinė diagnozė. Ypatingas dėmesys skiriamas terminalinės mielocistocelės ir SCT diferencinei diagnostikai, gydymui, galimoms išeitims bei prognozėms.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"12 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-10-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116773534","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Gimdos adenomiozė ir nėštumas","authors":"Eglė Bareikienė, Justina Srasiulytė, Virginija Paliulytė","doi":"10.37499/lag.998","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.998","url":null,"abstract":"Adenomiozė yra endometriumo invazija į miometriumą. Ši liga gali būti besimptomė arba pasireikšti menoragija, dismenorėja ir metroragija. Adenomiozė diagnozuojama radiologiniiais tyrimais arba gavus histologinio tyrimo atsakymą. Nėštumo laikotarpiu adenomiozė gali sukelti gimdos sienelės silpnumą, dėl kurio gali įvykti įvairios su nėštumu ir gimdymu susijusios komplikacijos: ankstyvas persileidimas, priešlaikinis gimdymas, vaisiaus augimo sulėtėjimas, placentos patologija, gimdos atonija arba nekontroliuojamas kraujavimas nėštumo, gimdymo metu, po gimdymo ir kitos. Iki šiol nėra vieningų rekomendacijų, kaip prižiūrėti nėščiąją, kuriai nustatyta adenomiozė.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"12 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-10-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116093044","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Tėvų žinios ir požiūris į onkologine liga sergančių mergaičių vaisingumo išsaugojimą","authors":"Vitalija Zobielaitė, Žana Bumbulienė, Jelena Rascon, G. Vaitkevičienė","doi":"10.37499/lag.898","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.898","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Įvertinti tėvų žinių lygį ir požiūrį į mergaičių vaisingumo išsaugojimą. Tyrimo metodai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo apklausti tėvai: 22 onkologine liga sergančių mergaičių ir 51 sveikų, ginekologiniame kabinete apsilankiusių mergaičių. Tėvai užpildė anketas apie mergaičių vaisingumo išsaugojimą. Statistinė analizė atlikta naudojantis SPSS programa. Rezultatai. Palyginus su sveikų mergaičių tėvais, vėžiu sergančių mergaičių tėvai dažniau teisingai įvardijo penkerių metų išgyvenamumo tikimybę (90,9 proc., palyginus su 37,3 proc., p < 0,001) ir geriau įvertino radioterapijos poveikį vaisingumui (72,7 proc., palyginus su 43,1 proc., p = 0,024). Vertinant bendrą žinių lygį, sergančių mergaičių tėvų surinktų balų mediana buvo 4 iš 13 (1–11), o sveikų mergaičių tėvų – 3 iš 13 (0–10), p = 0,046. Tik 23,8 proc. sergančių mergaičių tėvų rinktųsi vaisingumo išsaugojimo metodus prieš vėžio gydymą, palyginus su sveikų mergaičių tėvais (52 proc., p = 0,037). Išvados. Žinios apie mergaičių vaisingumo išsaugojimą yra nepakankamos. Nepakankama informacijos sklaida gali turėti įtakos tėvų požiūriui į vaisingumo išsaugojimo metodus.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"32 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-07-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128998204","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Nėščiųjų diabeto nustatymo laiko ir metodų ryšys su akušerinėmis komplikacijomis","authors":"Atėnė Simanauskaitė, Gintarė Galdikaitė, Gitana Ramonienė","doi":"10.37499/lag.897","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.897","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Įvertinti bei palyginti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusių ir nėščiųjų diabetu (ND) sirgusių moterų ND nustatymo laiko ir metodų ryšį su nėštumo ir gimdymo eiga bei baigtimis. Tyrimo metodai. Retrospektyviojo tyrimo metu analizuoti 880 2020 m. gimdžiusių ir ND sirgusių moterų duomenys. Duomenys rinkti iš Gimdymų registro, Nėščiųjų kortelių (forma F113/a) bei Gimdymo istorijų (forma Nr. 096/1). Pagal ND diagnozavimo laiką ir metodą tiriamosios suskirstytos į dvi grupes: ND diagnozuotas pirmo antenatalinio vizito metu, kai veninės kraujo plazmos glikemija nevalgius ≥ 5,1 mmol/l (ankstyvos diagnozės grupė), arba atlikus GTM 24+0–28+6 nėštumo savaitę, kai rastas bent vienas patologinis glikemijos rodiklis: glikemija nevalgius 5,1–6,9 mmol/l, glikemija po 1 val., išgėrus 75 g gliukozės, ≥ 10,0 mmol/l, glikemija po 2 val. 8,5–11,0 mmol/l (vėlyvos diagnozės grupė). Rezultatai apdoroti ir susisteminti naudojantis „MO Excel“ ir „IBM SPSS Statistics 27.0“ programomis. Naudoti chi kvadrato (χ2) ir Stjudento (t) testai, rezultatai laikyti reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Ankstyvos ND diagnozės grupę sudarė 557 (63,3 proc.), vėlyvos diagnozės grupę – 323 (36,7 proc.) nėščiosios. Pirmą kartą nėščių ir gimdančių moterų dažniau nustatyta vėlyvos diagnozės grupėje (p = 0,049 ir p = 0,031). Ankstyvos diagnozės grupėje buvo daugiau nutukusių moterų (p = 0,047) ir kai KMI > 40 (p = 0,021). Ankstyvos diagnozės grupėje ND dažniau diagnozuotas priaugusioms < 11 kg (p = 0,002), vėlyvos diagnozės grupėje > 16 kg (p = 0,001). Glikemija nevalgius aukštesnė ankstyvos diagnozės grupėje (p = 0,017). Glikemija koreguota gyvensenos pokyčiais dažniau vėlyvos grupės moterims (p = 0,014), gyvensenos pokyčiais ir insulinoterapija – ankstyvos diagnozės grupės moterims (p = 0,007). Polihidramnionas ir preeklampsija dažniau nustatyta vėlyvos diagnozės grupės moterims (p = 0,010 ir p = 0,032). Per didelių pagal nėštumo laiką naujagimių daugiau pasitaikė vėlyvos diagnozės grupėje (p = 0,028). Makrosomija dažniau nustatyta vėlyvos diagnozės grupėje (p = 0,016). Gimdymas dažniau sužadintas vėlyvos diagnozės grupėje (p = 0,003). Išvados. ND dažniau nustatomas, atliekant GTM pirmą kartą nėščioms ir pirmą kartą gimdančioms moterims. Didesnis pregestacinis svoris ir KMI susijęs su ankstyva ND diagnostika bei insulinoterapijos poreikiu. Nėštumo ir gimdymo komplikacijas dažniau patiria nėščiosios, kurioms ND nustatytas vėlyvuoju laikotarpiu, atlikus GTM.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-07-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"130625981","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Gestacinės trombocitopenijos įtaka gimdymo eigai ir naujagimiui","authors":"Eligija Teleišytė, Nida Alkevičiūtė-Zenkevičienė, Miglė Semėnaitė","doi":"10.37499/lag.899","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.899","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Palyginti gimdymo eigą bei naujagimių rodiklius tarp moterų, kurioms nėštumo laikotarpiu nustatyta gestacinė trombocitopenija, ir kontrolinės grupės. Tyrimo metodai. Atliktas retrospektyvusis tyrimas ir analizuoti 2010–2020 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Akušerijos ir ginekologijos klinikos gimdyvių duomenys. Lyginti duomenys tarp dviejų grupių: tiriamosios (181 pacientė) ir kontrolinės (221 pacientė). Rezultatai. Gimdymo būdas tarp tiriamųjų grupių nesiskyrė (p = 0,894). Regioninė anestezija buvo dažnesnė kontrolinėje grupėje (p = 0,002). Tiriamojoje grupėje kraujo transfuzija atlikta statistiškai reikšmingai dažniau nei kontrolinėje (p = 0,02). Nerasta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp abiejų grupių naujagimių lyties, svorio, ūgio bei Apgar balų. Išvados. Gimdymo būdas bei naujagimių rodikliai nesiskyrė tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės. Regioninė anestezija rečiau atliekama moterims, kurioms nustatyta gestacinė trombocitopenija. Kraujavimo po gimdymo dažnis nesiskyrė, tačiau kraujo perpylimas dažniau atliktas moterims, kurioms nustatyta gestacinė trombocitopenija.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"22 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-07-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"132319324","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}