Sveiko naujagimio virkštelės liekanos priežiūra vis dar kelia diskusijas, lyginamas natūralus džiūvimas ir alkoholio pagrindo dezinfekcinių medžiagų naudojimas, siekiant užkirsti kelią infekcinėms komplikacijoms. Šio straipsnio tikslas – pateikti klinikinį omfalito atvejį bei mokslinės literatūros rekomendacijas sveiko naujagimio virkštelės liekanos bei bambos priežiūrai.
{"title":"Virkštelės liekanos priežiūra: natūralus džiūvimas arba dezinfekcija alkoholiu","authors":"Ieva Dijokienė, Dalia Stonienė, Eglė Markūnienė","doi":"10.37499/lag.1209","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1209","url":null,"abstract":"Sveiko naujagimio virkštelės liekanos priežiūra vis dar kelia diskusijas, lyginamas natūralus džiūvimas ir alkoholio pagrindo dezinfekcinių medžiagų naudojimas, siekiant užkirsti kelią infekcinėms komplikacijoms. Šio straipsnio tikslas – pateikti klinikinį omfalito atvejį bei mokslinės literatūros rekomendacijas sveiko naujagimio virkštelės liekanos bei bambos priežiūrai.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"264 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-06-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122847014","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Goda Žemaitėlytė, Kristina Ivoškaitė, R. Mačiulevičienė
Tyrimo tikslas. Remiantis moksline literatūros apžvalga, išanalizuoti šlapimo takų infekcijos ir preeklampsijos sąsajas. Tyrimo metodai. Atlikta 2011–2022 m. mokslinių publikacijų analizė „PubMed“ ir „Google Scholar“ informacijos paieškos sistemose, vartojant reikšminius žodžius. Rezultatai. Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra dažniausia nėščiųjų infekcija, kuria serga iki 10 proc. nėščiųjų. Dažniausias tiek nekomplikuotų, tiek komplikuotų ŠTI sukėlėjas yra uropatogeninė Escherichia coli. Preeklampsija (PE) – tai sindromas, pasireiškiantis 20 nėštumo savaitę ir vėliau arba po gimdymo. Pasaulyje 2–8 proc. nėštumų komplikuojasi PE, tačiau etiologija dar nepakankamai ištirta. Liga pagal klinikinius duomenis skirstoma į lengvos ir sunkios formos. PE komplikacijos gali pasireikšti tiek motinai, tiek vaisiui, tiek jau gimusiam kūdikiui. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad ŠTI gali sukelti arba pasunkinti PE. Išvados. Įvertinus tyrimo rezultatus, nustatyta, kad ŠTI gali net 1,31–3 kartus padidinti PE atsiradimo tikimybę. Moterys, sergančios sunkios formos PE, dažniau serga ŠTI negu moterys, sergančios lengvos formos PE.
{"title":"Nėščiųjų šlapimo takų infekcijos ir preeklampsijos ryšys. Literatūros apžvalga.","authors":"Goda Žemaitėlytė, Kristina Ivoškaitė, R. Mačiulevičienė","doi":"10.37499/lag.1130","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1130","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Remiantis moksline literatūros apžvalga, išanalizuoti šlapimo takų infekcijos ir preeklampsijos sąsajas. Tyrimo metodai. Atlikta 2011–2022 m. mokslinių publikacijų analizė „PubMed“ ir „Google Scholar“ informacijos paieškos sistemose, vartojant reikšminius žodžius. Rezultatai. Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra dažniausia nėščiųjų infekcija, kuria serga iki 10 proc. nėščiųjų. Dažniausias tiek nekomplikuotų, tiek komplikuotų ŠTI sukėlėjas yra uropatogeninė Escherichia coli. Preeklampsija (PE) – tai sindromas, pasireiškiantis 20 nėštumo savaitę ir vėliau arba po gimdymo. Pasaulyje 2–8 proc. nėštumų komplikuojasi PE, tačiau etiologija dar nepakankamai ištirta. Liga pagal klinikinius duomenis skirstoma į lengvos ir sunkios formos. PE komplikacijos gali pasireikšti tiek motinai, tiek vaisiui, tiek jau gimusiam kūdikiui. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad ŠTI gali sukelti arba pasunkinti PE. Išvados. Įvertinus tyrimo rezultatus, nustatyta, kad ŠTI gali net 1,31–3 kartus padidinti PE atsiradimo tikimybę. Moterys, sergančios sunkios formos PE, dažniau serga ŠTI negu moterys, sergančios lengvos formos PE.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"38 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-06-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122087954","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje nagrinėjami endometriumo receptyvumo, embriono implantacijos bei liuteininės fazės savitumai, skiriant gydymą pagalbinio apvaisinimo būdu. Literatūros apžvalgai tinkamų straipsnių buvo ieškoma „PubMed“ („Medline“), „Embase“, „Cochrane“ duomenų bazėse. Atrinkti 36 anglų kalba parašyti straipsniai su prieiga prie viso teksto ir išspausdinti per pastarąjį dešimtmetį. Taikant kontroliuojamą kiaušidžių stimuliaciją, endogeninio progesterono gamyba yra nepakankama, todėl įprastai „šviežiame“ cikle skiriamas liuteininės fazės papildymas progestageninio poveikio preparatais. Atšildyto embriono įkėlimas į gimdą gali būti atliekamas natūraliame mėnesinių, modifikuotame natūraliame, medikamentais indukuotos ovuliacijos arba programuotame cikle. Siekiant didžiausio pagalbinio apvaisinimo veiksmingumo ir saugumo, medikamentinis gydymas liuteininėje fazėje kiekvienu atveju turi būti individualizuotas.
{"title":"Endometriumo receptyvumo ir liuteininės fazės savitumai pagalbinio apvaisinimo atvejais","authors":"Laima Maleckienė, Joana Trečiokaitė, Ugnė Kryžiūtė, Eglė Drejerienė, Rūta Bartašienė, Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė","doi":"10.37499/lag.1143","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1143","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjami endometriumo receptyvumo, embriono implantacijos bei liuteininės fazės savitumai, skiriant gydymą pagalbinio apvaisinimo būdu. Literatūros apžvalgai tinkamų straipsnių buvo ieškoma „PubMed“ („Medline“), „Embase“, „Cochrane“ duomenų bazėse. Atrinkti 36 anglų kalba parašyti straipsniai su prieiga prie viso teksto ir išspausdinti per pastarąjį dešimtmetį. Taikant kontroliuojamą kiaušidžių stimuliaciją, endogeninio progesterono gamyba yra nepakankama, todėl įprastai „šviežiame“ cikle skiriamas liuteininės fazės papildymas progestageninio poveikio preparatais. Atšildyto embriono įkėlimas į gimdą gali būti atliekamas natūraliame mėnesinių, modifikuotame natūraliame, medikamentais indukuotos ovuliacijos arba programuotame cikle. Siekiant didžiausio pagalbinio apvaisinimo veiksmingumo ir saugumo, medikamentinis gydymas liuteininėje fazėje kiekvienu atveju turi būti individualizuotas.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"55 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-24","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126686179","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Viktorija Grigaliūnienė, Vaiva Karaliūnaitė-Skrickienė, Kristina Jarienė, Algirdas Jaras
Dėl atsiradusių pokyčių gyvenime laikotarpis po gimdymo yra žinomas kaip padidėjusio pažeidžiamumo bei rizikos naujai arba pakartotinai atsirasti moterų psichikos sutrikimams. Ankstyvas perinatalinių psichikos sutrikimų nustatymas ir veiksmingas valdymas yra labai svarbūs moterų ir jų vaikų gerovei. Straipsnyje apžvelgiami galimi pogimdyminių nuotaikos sutrikimų tipai bei pateikiamos rekomendacijos, kaip laiku juos atpažinti.
{"title":"Moterų psichologiniai sunkumai po gimdymo","authors":"Viktorija Grigaliūnienė, Vaiva Karaliūnaitė-Skrickienė, Kristina Jarienė, Algirdas Jaras","doi":"10.37499/lag.1142","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1142","url":null,"abstract":"Dėl atsiradusių pokyčių gyvenime laikotarpis po gimdymo yra žinomas kaip padidėjusio pažeidžiamumo bei rizikos naujai arba pakartotinai atsirasti moterų psichikos sutrikimams. Ankstyvas perinatalinių psichikos sutrikimų nustatymas ir veiksmingas valdymas yra labai svarbūs moterų ir jų vaikų gerovei. Straipsnyje apžvelgiami galimi pogimdyminių nuotaikos sutrikimų tipai bei pateikiamos rekomendacijos, kaip laiku juos atpažinti.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"19 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-24","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"130241695","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Eglė Bartusevičienė, Justina Kačerauskienė, Justinas Rimkus, Zita Strelcovienė, Dalia Regina Railaitė
Straipsnyje aptariama nesilaukiančių moterų besimptomė bakteriurija ir apatinių šlapimo takų infekcija, jos rizikos veiksniai, pateikiamos praktinės diagnostikos bei gydymo rekomendacijos. Taip pat išsamiai aptariamos pasikartojančio cistito profilaktikos priemonės, įskaitant neantibakterinių priemonių naudojimą bei mažų dozių antibiotikų profilaktiką. Apžvelgiami su kateterio naudojimu susijusio cistito gydymo principai.
{"title":"Moterų cistito bei pasikartojančio cistito diagnostikos ir gydymo rekomendacijos","authors":"Eglė Bartusevičienė, Justina Kačerauskienė, Justinas Rimkus, Zita Strelcovienė, Dalia Regina Railaitė","doi":"10.37499/lag.1141","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1141","url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariama nesilaukiančių moterų besimptomė bakteriurija ir apatinių šlapimo takų infekcija, jos rizikos veiksniai, pateikiamos praktinės diagnostikos bei gydymo rekomendacijos. Taip pat išsamiai aptariamos pasikartojančio cistito profilaktikos priemonės, įskaitant neantibakterinių priemonių naudojimą bei mažų dozių antibiotikų profilaktiką. Apžvelgiami su kateterio naudojimu susijusio cistito gydymo principai.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"114 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-24","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"133266653","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Gintarė Galdikaitė, Dovilė Dėnaitė, Kristina Jarienė, Algirdas Jaras
Seksualinė sveikata po gimdymo turi neabejotiną reikšmę ne tik moters, bet ir poros fizinei, emocinei, psichinei ir socialinei gerovei. Lytinis aktyvumas po gimdymo yra svarbi, gana dažnai moksliniuose straipsniuose analizuojama problema, tačiau klinikinėje praktikoje, o neretai ir poros gyvenime, aptariama ir sprendžiama vis dar per mažai. Straipsnyje aptariami lytinio gyvenimo po gimdymo iššūkiai, galima gimdymo būdo arba gimdymo traumų įtaka lytinio gyvenimo aktyvumui bei apžvelgiami galimi pagalbos būdai porai.
{"title":"Lytinis aktyvumas po gimdymo","authors":"Gintarė Galdikaitė, Dovilė Dėnaitė, Kristina Jarienė, Algirdas Jaras","doi":"10.37499/lag.1117","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1117","url":null,"abstract":"Seksualinė sveikata po gimdymo turi neabejotiną reikšmę ne tik moters, bet ir poros fizinei, emocinei, psichinei ir socialinei gerovei. Lytinis aktyvumas po gimdymo yra svarbi, gana dažnai moksliniuose straipsniuose analizuojama problema, tačiau klinikinėje praktikoje, o neretai ir poros gyvenime, aptariama ir sprendžiama vis dar per mažai. Straipsnyje aptariami lytinio gyvenimo po gimdymo iššūkiai, galima gimdymo būdo arba gimdymo traumų įtaka lytinio gyvenimo aktyvumui bei apžvelgiami galimi pagalbos būdai porai.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"24 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116001361","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Jekaterina Baglajeva, Aistė Vainauskaitė, J. Zakarevičienė
Polimorfinis nėščiųjų išbėrimas yra dažniausia nėščiųjų dermatozė, pasireiškianti intensyviu niežuliu ir išbėrimu būdingose kūno vietose. Ši patologija nėštumo laikotarpiu nekelia pavojaus motinai ir vaisiui, diagnozuojama, remiantis klinikiniais požymiais, todėl svarbus išsamus tyrimas, siekiant diferencijuoti nuo kitų specifinių nėščiųjų dermatozių. Simptomams palengvinti gali būti skiriamas gydymas gliukokortikosteroidais, tačiau liga be gydymo regresuoja po kelių savaičių.
{"title":"Polimorfinis nėščiųjų išbėrimas. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga","authors":"Jekaterina Baglajeva, Aistė Vainauskaitė, J. Zakarevičienė","doi":"10.37499/lag.1097","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1097","url":null,"abstract":"Polimorfinis nėščiųjų išbėrimas yra dažniausia nėščiųjų dermatozė, pasireiškianti intensyviu niežuliu ir išbėrimu būdingose kūno vietose. Ši patologija nėštumo laikotarpiu nekelia pavojaus motinai ir vaisiui, diagnozuojama, remiantis klinikiniais požymiais, todėl svarbus išsamus tyrimas, siekiant diferencijuoti nuo kitų specifinių nėščiųjų dermatozių. Simptomams palengvinti gali būti skiriamas gydymas gliukokortikosteroidais, tačiau liga be gydymo regresuoja po kelių savaičių.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"87 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116286958","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Eglė Savukynė, Eglė Kizelevičienė, Laima Bagušytė, E. Machtejevienė, Artūras Kilda
Plonosios žarnos atrezija arba stenozė – tai įgimtas gastrointestinalinis defektas, apibūdinamas kaip nenormalus dvylikapirštės žarnos, tuščiosios arba klubinės žarnos susiaurėjimas bei vystymasis. Šiame straipsnyje aprašomas antenataliai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje nustatytas plonosios žarnos atrezijos klinikinis atvejis, nėštumo eiga ir baigtis bei literatūros apžvalga.
{"title":"Vaisiaus plonosios žarnos atrezija. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga","authors":"Eglė Savukynė, Eglė Kizelevičienė, Laima Bagušytė, E. Machtejevienė, Artūras Kilda","doi":"10.37499/lag.1112","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1112","url":null,"abstract":"Plonosios žarnos atrezija arba stenozė – tai įgimtas gastrointestinalinis defektas, apibūdinamas kaip nenormalus dvylikapirštės žarnos, tuščiosios arba klubinės žarnos susiaurėjimas bei vystymasis. Šiame straipsnyje aprašomas antenataliai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje nustatytas plonosios žarnos atrezijos klinikinis atvejis, nėštumo eiga ir baigtis bei literatūros apžvalga.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128778219","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Eglė Savukynė, Mindaugas Kliučinskas, E. Machtejevienė
Tyrimo tikslas. Nustatyti gimdos rando po cezario pjūvio operacijos (CPO) nišos dažnį nėštumo laikotarpiu bei susieti gimdos rando matavimus, demografinius ir akušerinius veiksnius su gimdymo baigtimis. Tyrimo metodai. Perspektyvusis stebėsenos tyrimas, kuriame dalyvavo nėščiosios, turinčios randą gimdoje. Randas tirtas 11+0–13+6, 18+0–20+0 ir 32+0–35+6nėštumo savaitėmis. Gimdos randas apibrėžiamas kaip echoneigiama įkarpa apatinio gimdos segmento raumens sluoksnyje, gimdos rando niša – kai raumens pažeidimo gylis daugiau nei 2 mm. Nėštumo priežiūra tiriamosioms atlikta pagal galiojančius SAM įsakymus, tiriamųjų po vienos CPO gimdymo būdo klausimas buvo sprendžiamas neatsižvelgiant į gimdos rando pobūdį nėštumo laikotarpiu. Rezultatai apdoroti „IBM SPSS Statistics 27.0“ programa. Taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus arba tikslusis Fišerio kriterijus. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Tirtos 122 moterys po vienos arba kelių apatinio segmento CPO. 95 (77,9 proc.) tiriamosioms nustatytas matomas gimdos randas, iš jų 49 (51,5 proc.) randas formavo nišą. Iš viso natūraliais takais pagimdė 41 (33,9 proc.) tiriamoji, planinė CPO atlikta 48 (39,7 proc.), o 32 (26,4 proc.) atlikta skubi CPO. Statistinio skirtumo tarp grupių tiriamųjų, turinčių rando nišą ir jos neturinčių, bei gimdymo būdo nenustatyta (p = 0,802). AGS raumens sluoksnio storio mediana pagimdžiusiųjų natūraliais takais buvo 3,4 mm, skubios CPO atveju – 4,1 mm, kaip ir planinių CPO (p = 0,928). Apgar balai po gimimo tarp šių grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p = 0,951). Išvados. Gimdos rando niša nustatoma daugiau nei pusei tiriamųjų, kai randas yra matomas, tačiau įtakos gimdymo būdui, nėštumo baigtims neturi.
{"title":"Ultragarsinis gimdos rando po cezario pjūvio operacijos tyrimas nėštumo laikotarpiu – gimdos rando nišos įtaka nėštumo baigtims","authors":"Eglė Savukynė, Mindaugas Kliučinskas, E. Machtejevienė","doi":"10.37499/lag.1098","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1098","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Nustatyti gimdos rando po cezario pjūvio operacijos (CPO) nišos dažnį nėštumo laikotarpiu bei susieti gimdos rando matavimus, demografinius ir akušerinius veiksnius su gimdymo baigtimis. Tyrimo metodai. Perspektyvusis stebėsenos tyrimas, kuriame dalyvavo nėščiosios, turinčios randą gimdoje. Randas tirtas 11+0–13+6, 18+0–20+0 ir 32+0–35+6nėštumo savaitėmis. Gimdos randas apibrėžiamas kaip echoneigiama įkarpa apatinio gimdos segmento raumens sluoksnyje, gimdos rando niša – kai raumens pažeidimo gylis daugiau nei 2 mm. Nėštumo priežiūra tiriamosioms atlikta pagal galiojančius SAM įsakymus, tiriamųjų po vienos CPO gimdymo būdo klausimas buvo sprendžiamas neatsižvelgiant į gimdos rando pobūdį nėštumo laikotarpiu. Rezultatai apdoroti „IBM SPSS Statistics 27.0“ programa. Taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus arba tikslusis Fišerio kriterijus. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Tirtos 122 moterys po vienos arba kelių apatinio segmento CPO. 95 (77,9 proc.) tiriamosioms nustatytas matomas gimdos randas, iš jų 49 (51,5 proc.) randas formavo nišą. Iš viso natūraliais takais pagimdė 41 (33,9 proc.) tiriamoji, planinė CPO atlikta 48 (39,7 proc.), o 32 (26,4 proc.) atlikta skubi CPO. Statistinio skirtumo tarp grupių tiriamųjų, turinčių rando nišą ir jos neturinčių, bei gimdymo būdo nenustatyta (p = 0,802). AGS raumens sluoksnio storio mediana pagimdžiusiųjų natūraliais takais buvo 3,4 mm, skubios CPO atveju – 4,1 mm, kaip ir planinių CPO (p = 0,928). Apgar balai po gimimo tarp šių grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p = 0,951). Išvados. Gimdos rando niša nustatoma daugiau nei pusei tiriamųjų, kai randas yra matomas, tačiau įtakos gimdymo būdui, nėštumo baigtims neturi.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"11 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131672850","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Karolina Vankevičienė, Brigita Vaigauskaitė, Virginija Paliulytė, D. Ramašauskaitė
Pagalbinis apvaisinimas – tai procedūros, kurios pasitelkiamos nevaisingumui gydyti. Procedūrų metu atliekamos manipuliacijos su kiaušialąstėmis ir spermatozoidais ne žmogaus organizme, kurių tikslas – moters nėštumas. Šiuo metu tiek Europoje, tiek JAV daugiau nei 2 proc. naujagimių gimsta po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Skaičiuojama, jog kasmet Lietuvoje tokiu būdu gimsta daugiau nei 300 naujagimių. Nėštumo po pagalbinio apvaisinimo perinatalinė baigtis laikoma gera, jei naujagimis gimsta laiku ir normalios kūno masės. Stebint didėjantį tokių nėštumų dažnį, atliekama vis daugiau tyrimų, kuriuose vertinamas pagalbinio apvaisinimo procedūrų saugumas, su motinos ir vaisiaus sveikata susijusi rizika. Atliktuose moksliniuose tyrimuose aprašomos tiek ankstyvosios, tiek vėlyvosios perinatalinės komplikacijos. Vis dėlto mokslinius tyrimus šioje srityje atlikti sudė- tinga, nes nelengva atskirti, ar komplikacijos yra susijusios su pagalbinio apvaisinimo procedūrų metu atliekamomis manipuliacijomis, ar susijusios su tokiais veiksniais, kaip tėvų amžius, aplinkos veiksniai ir kt. Šiame straipsnyje apžvelgiama mokslinė literatūra apie nėštumų baigtis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų ne moters kūne.
{"title":"Nėštumų baigtys po pagalbinio apvaisinimo procedūrų ne moters kūne. Literatūros apžvalga","authors":"Karolina Vankevičienė, Brigita Vaigauskaitė, Virginija Paliulytė, D. Ramašauskaitė","doi":"10.37499/lag.1003","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1003","url":null,"abstract":"Pagalbinis apvaisinimas – tai procedūros, kurios pasitelkiamos nevaisingumui gydyti. Procedūrų metu atliekamos manipuliacijos su kiaušialąstėmis ir spermatozoidais ne žmogaus organizme, kurių tikslas – moters nėštumas. Šiuo metu tiek Europoje, tiek JAV daugiau nei 2 proc. naujagimių gimsta po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Skaičiuojama, jog kasmet Lietuvoje tokiu būdu gimsta daugiau nei 300 naujagimių. Nėštumo po pagalbinio apvaisinimo perinatalinė baigtis laikoma gera, jei naujagimis gimsta laiku ir normalios kūno masės. Stebint didėjantį tokių nėštumų dažnį, atliekama vis daugiau tyrimų, kuriuose vertinamas pagalbinio apvaisinimo procedūrų saugumas, su motinos ir vaisiaus sveikata susijusi rizika. Atliktuose moksliniuose tyrimuose aprašomos tiek ankstyvosios, tiek vėlyvosios perinatalinės komplikacijos. Vis dėlto mokslinius tyrimus šioje srityje atlikti sudė- tinga, nes nelengva atskirti, ar komplikacijos yra susijusios su pagalbinio apvaisinimo procedūrų metu atliekamomis manipuliacijomis, ar susijusios su tokiais veiksniais, kaip tėvų amžius, aplinkos veiksniai ir kt. Šiame straipsnyje apžvelgiama mokslinė literatūra apie nėštumų baigtis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų ne moters kūne.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"17 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128681905","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：