Artūras Sukovas, Saulius Paškauskas, Aldona Jasukaitienė, Antanas Gulbinas, Žilvinas Dambrauskas, Vaidotas Čėsna
Tyrimo tikslas. Įvertinti hiperterminės chemoterapijos, naudojant cisplatiną, in vitro poveikį OVCAR-3 kiaušidžių vėžio ląstelėms ir poveikio pokyčius, slopinant HO-1. Tyrimo metodai. Eksperimentinis tyrimas, kurio metu LSMU MA Virškinimo sistemos tyrimų instituto Chirurginės gastroenterologijos laboratorijoje atlikti tyrimai, naudojant epitelinės kiaušidžių adenokarcinomos ląstelių liniją OVCAR-3. Imituojant hiperterminės chemoterapijos sąlygas, ląstelės paveiktos hipertermija ir cisplatina, slopinant ir neslopinant HO-1. Tirtas ląstelių gyvybingumas, apoptozė, proliferacija. Rezultatai. Hipertermija iki 43 °C nedaro įtakos OVCAR-3 ląstelių gyvybingumui ir apoptozei, o 43 °C ir aukštesnė temperatūra sustiprina cisplatinos citotoksinį poveikį. Cisplatinos poveikis OVCAR-3 ląstelėms tiesiogiai priklauso nuo dozės. Citoprotekcinio baltymo HO-1 raišką OVCAR-3 ląstelėse didina cisplatinos poveikis. HO-1 slopinimas pagerina citotoksinį hiperterminės chemoterapijos poveikį OVCAR-3 ląstelėms – sumažina gyvybingumą ir padidina apoptozę. Išvada. Žemesnė nei 43 °C temperatūra nei viena, nei kartu su cisplatina reikšmingo poveikio kiaušidžių vėžio ląstelių gyvybingumui nedaro. Nors hipertermija nedidino HO-1 raiškos, HO-1 nuslopinimas labiausiai sustiprino kompleksinį 43 °C hipertermijos ir cisplatinos poveikį kiaušidžių vėžio ląstelių gyvybingumui ir apoptozei.
{"title":"Hiperterminės chemoterapijos reikšmė kiaušidžių vėžio gydyme. Ar išnaudotos visos galimybės?","authors":"Artūras Sukovas, Saulius Paškauskas, Aldona Jasukaitienė, Antanas Gulbinas, Žilvinas Dambrauskas, Vaidotas Čėsna","doi":"10.37499/lag.1114","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1114","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Įvertinti hiperterminės chemoterapijos, naudojant cisplatiną, in vitro poveikį OVCAR-3 kiaušidžių vėžio ląstelėms ir poveikio pokyčius, slopinant HO-1. Tyrimo metodai. Eksperimentinis tyrimas, kurio metu LSMU MA Virškinimo sistemos tyrimų instituto Chirurginės gastroenterologijos laboratorijoje atlikti tyrimai, naudojant epitelinės kiaušidžių adenokarcinomos ląstelių liniją OVCAR-3. Imituojant hiperterminės chemoterapijos sąlygas, ląstelės paveiktos hipertermija ir cisplatina, slopinant ir neslopinant HO-1. Tirtas ląstelių gyvybingumas, apoptozė, proliferacija. Rezultatai. Hipertermija iki 43 °C nedaro įtakos OVCAR-3 ląstelių gyvybingumui ir apoptozei, o 43 °C ir aukštesnė temperatūra sustiprina cisplatinos citotoksinį poveikį. Cisplatinos poveikis OVCAR-3 ląstelėms tiesiogiai priklauso nuo dozės. Citoprotekcinio baltymo HO-1 raišką OVCAR-3 ląstelėse didina cisplatinos poveikis. HO-1 slopinimas pagerina citotoksinį hiperterminės chemoterapijos poveikį OVCAR-3 ląstelėms – sumažina gyvybingumą ir padidina apoptozę. Išvada. Žemesnė nei 43 °C temperatūra nei viena, nei kartu su cisplatina reikšmingo poveikio kiaušidžių vėžio ląstelių gyvybingumui nedaro. Nors hipertermija nedidino HO-1 raiškos, HO-1 nuslopinimas labiausiai sustiprino kompleksinį 43 °C hipertermijos ir cisplatinos poveikį kiaušidžių vėžio ląstelių gyvybingumui ir apoptozei.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"11 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"121248900","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Saulė Kržčonavičiūtė, Marija Vaitkevičiūtė, Gitana Ramonienė
Pykinimas ir vėmimas nėštumo laikotarpiu yra būklė, kuri, nenustačius priežasties ir neskyrus adekvataus patogenetinio arba simptominio gydymo, gali turėti poveikį nėščiosios ir vaisiaus sveikatai bei sąlygoti gyvybei pavojingas komplikacijas. Šiame straipsnyje pateikiama 1 tipo cukriniu diabetu sergančios bei nerimo sutrikimą turinčios nėščiosios vėmimo viso nėštumo laikotarpiu atvejis, nustatytas 2021 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.
{"title":"Vėmimas nėštumo metu. Klinikinis atvejis","authors":"Saulė Kržčonavičiūtė, Marija Vaitkevičiūtė, Gitana Ramonienė","doi":"10.37499/lag.1080","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1080","url":null,"abstract":"Pykinimas ir vėmimas nėštumo laikotarpiu yra būklė, kuri, nenustačius priežasties ir neskyrus adekvataus patogenetinio arba simptominio gydymo, gali turėti poveikį nėščiosios ir vaisiaus sveikatai bei sąlygoti gyvybei pavojingas komplikacijas. Šiame straipsnyje pateikiama 1 tipo cukriniu diabetu sergančios bei nerimo sutrikimą turinčios nėščiosios vėmimo viso nėštumo laikotarpiu atvejis, nustatytas 2021 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"36 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"114022574","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Priešlaikinis gimdymas – tai pagrindinė naujagimių sergamumo ir mirtingumo priežastis visame pasaulyje. Su priešlaikiniu gimdymu yra susiję maždaug 75 proc. naujagimių mirčių. Neretai lyties organų virusinės infekcijos sutrikdo gimdos kaklelio epitelio apsauginį barjerą ir sukelia priešlaikinį gimdymą. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra dažniausia lytinių takų virusinė infekcija. ŽPV gali daugintis trofoblasto ląstelėse bei sąlygoti placentos disfunkciją ir spontaninį priešlaikinį gimdymą. Literatūroje vis dažniau keliami klausimai, ar ŽPV infekcija yra susijusi su priešlaikiniu gimdymu, savaiminiu persileidimu, priešlaikiniu neišnešioto vaisiaus dangalų plyšimu, vaisiaus intrauterinio augimo sulėtėjimu, mažu naujagimių gimimo svoriu, netgi su vaisiaus mirtimi. Nustatyta, kad didelės rizikos ŽPV infekcija – savaiminio priešlaikinio gimdymo rizikos veiksnys. ŽPV sukelta gimdos kaklelio displazija, teigiami ŽPV 16 arba ŽPV 18 tipai tarp pirmo ir trečio nėštumo trečdalių bei gydymas nuo didelio laipsnio gimdos kaklelio intraepitelinės neoplazijos eksciziniais metodais taip pat yra susiję su didesne priešlaikinio gimdymo rizika. Profilaktinė vakcina nuo ŽPV bei moterų gimdos kaklelio vėžio patikros programa gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką. Tačiau reikalingi kokybiškesni, didelės imties moksliniai tyrimai, kad būtų sukurtos patikimesnės rekomendacijos, padedančios sumažinti nėštumo komplikacijas, susijusias su didelės rizikos ŽPV infekcija.
{"title":"Žmogaus papilomos viruso infekcijos įtaka priešlaikiniam gimdymui. Mokslinės literatūros apžvalga","authors":"Gintarė Žilinskaitė, Ieva Radavičiūtė, Diana Bužinskienė","doi":"10.37499/lag.1116","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1116","url":null,"abstract":"Priešlaikinis gimdymas – tai pagrindinė naujagimių sergamumo ir mirtingumo priežastis visame pasaulyje. Su priešlaikiniu gimdymu yra susiję maždaug 75 proc. naujagimių mirčių. Neretai lyties organų virusinės infekcijos sutrikdo gimdos kaklelio epitelio apsauginį barjerą ir sukelia priešlaikinį gimdymą. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra dažniausia lytinių takų virusinė infekcija. ŽPV gali daugintis trofoblasto ląstelėse bei sąlygoti placentos disfunkciją ir spontaninį priešlaikinį gimdymą. Literatūroje vis dažniau keliami klausimai, ar ŽPV infekcija yra susijusi su priešlaikiniu gimdymu, savaiminiu persileidimu, priešlaikiniu neišnešioto vaisiaus dangalų plyšimu, vaisiaus intrauterinio augimo sulėtėjimu, mažu naujagimių gimimo svoriu, netgi su vaisiaus mirtimi. Nustatyta, kad didelės rizikos ŽPV infekcija – savaiminio priešlaikinio gimdymo rizikos veiksnys. ŽPV sukelta gimdos kaklelio displazija, teigiami ŽPV 16 arba ŽPV 18 tipai tarp pirmo ir trečio nėštumo trečdalių bei gydymas nuo didelio laipsnio gimdos kaklelio intraepitelinės neoplazijos eksciziniais metodais taip pat yra susiję su didesne priešlaikinio gimdymo rizika. Profilaktinė vakcina nuo ŽPV bei moterų gimdos kaklelio vėžio patikros programa gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką. Tačiau reikalingi kokybiškesni, didelės imties moksliniai tyrimai, kad būtų sukurtos patikimesnės rekomendacijos, padedančios sumažinti nėštumo komplikacijas, susijusias su didelės rizikos ŽPV infekcija.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"33 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"130861750","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti moterų gimdymo patirties vertinimą ir jo sąsajas su socialiniais demografiniais, gimdymo eigos ir priežiūros veiksniais Lietuvoje. Tyrimo metodai. Tyrimo duomenys buvo renkami, vykdant tarptautinį „Babies Born Better“ tyrimą apie moterų gimdymo priežiūros patirtis. Tyrime buvo kviečiamos dalyvauti moterys, gimdžiusios ne ankščiau nei prieš penkerius metus. Jų buvo prašoma užpildyti anoniminę anketą internetu. Į analizę įtraukti 603 moterų, gimdžiusių Lietuvoje, duomenys. Rezultatai. 76,5 proc. tyrime dalyvavusių moterų pagimdė savaiminiu būdu. Didesnė dalis (54 proc.) moterų teigė, kad gimdymas iš esmės buvo labai teigiama arba gana teigiama patirtis, beveik 25 proc. moterų nurodė, jog gimdymas iš esmės buvo gana neigiama arba labai neigiama patirtis, 21 proc. atsakė, kad tai buvo iš dalies teigiama, iš dalies neigiama patirtis. Gimdymo patirties vertinimas nebuvo susijęs su moterų socialiniais-demografiniais veiksniais bei gimdymo priežiūrą vykdančių specialistų komandos sudėtimi. Labiau teigiamai gimdymo patirtį vertino natūraliais gimdymo takais ir be medicininių intervencijų gimdžiusios moterys, palyginus su skubaus cezario pjūvio operacijos atvejais.
{"title":"Moterų gimdymo patirties vertinimas ir sąsajos su socialiniais-demografiniais, gimdymo eigos ir priežiūros veiksniais","authors":"Aušra Norė, Giedrė Širvinskienė","doi":"10.37499/lag.1108","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1108","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Išanalizuoti moterų gimdymo patirties vertinimą ir jo sąsajas su socialiniais demografiniais, gimdymo eigos ir priežiūros veiksniais Lietuvoje. Tyrimo metodai. Tyrimo duomenys buvo renkami, vykdant tarptautinį „Babies Born Better“ tyrimą apie moterų gimdymo priežiūros patirtis. Tyrime buvo kviečiamos dalyvauti moterys, gimdžiusios ne ankščiau nei prieš penkerius metus. Jų buvo prašoma užpildyti anoniminę anketą internetu. Į analizę įtraukti 603 moterų, gimdžiusių Lietuvoje, duomenys. Rezultatai. 76,5 proc. tyrime dalyvavusių moterų pagimdė savaiminiu būdu. Didesnė dalis (54 proc.) moterų teigė, kad gimdymas iš esmės buvo labai teigiama arba gana teigiama patirtis, beveik 25 proc. moterų nurodė, jog gimdymas iš esmės buvo gana neigiama arba labai neigiama patirtis, 21 proc. atsakė, kad tai buvo iš dalies teigiama, iš dalies neigiama patirtis. Gimdymo patirties vertinimas nebuvo susijęs su moterų socialiniais-demografiniais veiksniais bei gimdymo priežiūrą vykdančių specialistų komandos sudėtimi. Labiau teigiamai gimdymo patirtį vertino natūraliais gimdymo takais ir be medicininių intervencijų gimdžiusios moterys, palyginus su skubaus cezario pjūvio operacijos atvejais.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"67 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"115844880","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Marija Vaitkevičiūtė, Saulė Kržčonavičiūtė, Dalia Vėlavičienė
Tikslas. Ištirti perinatalinių rizikos veiksnių įtaką įvairų raidos sutrikimų išsivystymui. Tyrimo metodai. Peržiūrėti įvairų raidos sutrikimų atvejai (n = 409), registruoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų registre 2015–2020 m. Pagal kriterijus atrinkti tyrimui tinkami atvejai (n = 261). Atlikta literatūros analizė ir pagal jos rezultatus pasirinkta, kokių perinatalinių rizikos veiksnių įtaka įvairų raidos sutrikimų pasireiškimui bus vertinama. Tiriamieji suskirstyti į pirmą (n = 133) grupę (buvo nustatytas bent vienas iš perinatalinių rizikos veiksnių) ir antrą (n = 128) grupę (nebuvo nustatyta nė vieno perinatalinio rizikos veiksnio). Vertintos nėštumo, gimdymo ir pogimdyminių perinatalinių rizikos veiksnių apraiškos bei jų įtaką kalbos ir motorikos raidai naujagimsytės ir kūdikystės laikotarpiu. Rezultatai. 51 proc. tiriamųjų nustatyti perinataliniai rizikos veiksniai. 44,4 proc. atvejų rastas bent vienas iš įvairių raidos sutrikimų nėštumo perinatalinių rizikos veiksnių, 45,9 proc. – gimdymo perinatalinių rizikos veiksnių, 37,1 proc. – pogimdyminio laikotarpio perinatalinių rizikos veiksnių. Motorikos ir kalbos raidos sutrikimai statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė, kai nustatytas bent vienas iš gimdymo perinatalinių rizikos veiksnių (17,7 proc.) arba bent vienas iš pogimdyminių perinatalinių rizikos veiksnių (24 proc.), palyginus su atvejais, kai nebuvo nustatyta įvairių raidos sutrikimų perinatalinių rizikos veiksnių (atitinkamai – 7,5 proc. ir 6,6 proc.). Išvados. Dažniausias iš nėštumo įvairių raidos sutrikimų perinatalinių rizikos veiksnių yra priešlaikinis gimdymas, gimdymo – cezario pjūvio operacija ir ją sąlygojančios būklės, pogimdyminio laikotarpio – hipoksija. Pasireiškus įvairiems raidos sutrikimams nėštumo (p > 0,05), gimdymo (p < 0,05) ir pogimdyminio laikotarpio (p < 0,05) rizikos veiksniams, kalbos ir motorikos vystymosi.sutrikimai dažniau nustatomi per pirmuosius gyvenimo metus.
{"title":"Perinatalinių veiksnių sąsajos su įvairių raidos sutrikimų išsivystymu","authors":"Marija Vaitkevičiūtė, Saulė Kržčonavičiūtė, Dalia Vėlavičienė","doi":"10.37499/lag.996","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.996","url":null,"abstract":"Tikslas. Ištirti perinatalinių rizikos veiksnių įtaką įvairų raidos sutrikimų išsivystymui. Tyrimo metodai. Peržiūrėti įvairų raidos sutrikimų atvejai (n = 409), registruoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų registre 2015–2020 m. Pagal kriterijus atrinkti tyrimui tinkami atvejai (n = 261). Atlikta literatūros analizė ir pagal jos rezultatus pasirinkta, kokių perinatalinių rizikos veiksnių įtaka įvairų raidos sutrikimų pasireiškimui bus vertinama. Tiriamieji suskirstyti į pirmą (n = 133) grupę (buvo nustatytas bent vienas iš perinatalinių rizikos veiksnių) ir antrą (n = 128) grupę (nebuvo nustatyta nė vieno perinatalinio rizikos veiksnio). Vertintos nėštumo, gimdymo ir pogimdyminių perinatalinių rizikos veiksnių apraiškos bei jų įtaką kalbos ir motorikos raidai naujagimsytės ir kūdikystės laikotarpiu. Rezultatai. 51 proc. tiriamųjų nustatyti perinataliniai rizikos veiksniai. 44,4 proc. atvejų rastas bent vienas iš įvairių raidos sutrikimų nėštumo perinatalinių rizikos veiksnių, 45,9 proc. – gimdymo perinatalinių rizikos veiksnių, 37,1 proc. – pogimdyminio laikotarpio perinatalinių rizikos veiksnių. Motorikos ir kalbos raidos sutrikimai statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė, kai nustatytas bent vienas iš gimdymo perinatalinių rizikos veiksnių (17,7 proc.) arba bent vienas iš pogimdyminių perinatalinių rizikos veiksnių (24 proc.), palyginus su atvejais, kai nebuvo nustatyta įvairių raidos sutrikimų perinatalinių rizikos veiksnių (atitinkamai – 7,5 proc. ir 6,6 proc.). Išvados. Dažniausias iš nėštumo įvairių raidos sutrikimų perinatalinių rizikos veiksnių yra priešlaikinis gimdymas, gimdymo – cezario pjūvio operacija ir ją sąlygojančios būklės, pogimdyminio laikotarpio – hipoksija. Pasireiškus įvairiems raidos sutrikimams nėštumo (p > 0,05), gimdymo (p < 0,05) ir pogimdyminio laikotarpio (p < 0,05) rizikos veiksniams, kalbos ir motorikos vystymosi.sutrikimai dažniau nustatomi per pirmuosius gyvenimo metus.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"5 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"133492263","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Erika Žėkaitė-Vaišnienė, Kristina Ganzijeva, Rasa Tamelienė
Vienas veiksmingiausių staigios kūdikių mirties sindromo prevencijos būdų – saugus kūdikio miegas. Tyrimo tikslai. Išsiaiškinti tėvų turimas žinias apie staigios kūdikių mirties sindromą, palyginti, ar jos priklauso nuo tėvų amžiaus, išsilavinimo, gimdymo stacionaro, nustatyti, ar apie šį sindromą informuoja šeimos gydytojas. Tyrimo metodai. Atlikta elektroninė anketinė apklausa, į kurią įtraukti 2020 m. gimusių kūdikių tėvai, kurių kūdikių amžius – iki vienerių metų. Tyrimo rezultatai. Išanalizuotos 2 371 anketos: 87,1 proc. tėvų žino apie staigios kūdikių mirties sindromą, 12,4 proc. apie jį yra girdėję, o 0,4 proc. – visiškai nieko nežino. 67,7 proc. tėvų teigia, kad jiems stinga žinių apie staigios kūdikių mirties sindromą. 92,5 proc. tėvų atsakė, kad jų šeimos gydytojas neinformavo apie staigios kūdikių mirties sindromą. 6,6 proc. tėvų buvo netinkamai arba klaidingai suteikta informacija apie staigios kūdikių mirties sindromą. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žmonės dažniau pasisako, kad žino, kas yra staigios kūdikių mirties sindromas (p < 0,001). Tėvų žinojimas, kas yra staigios kūdikių mirties sindromas, nepriklauso nuo ligoninės, kurioje gimė jų vaikas (p > 0,05). Tėvai mano, jog gauna per mažai informacijos apie staigios kūdikių mirties sindromą tiek po gimdymo ligoninėje, tiek ir iš šeimos gydytojo.
{"title":"Staigios kūdikių mirties sindromas: tėvų žinios bei medicinos personalo įtaka joms. Ar turime kur tobulėti?","authors":"Erika Žėkaitė-Vaišnienė, Kristina Ganzijeva, Rasa Tamelienė","doi":"10.37499/lag.1069","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1069","url":null,"abstract":"Vienas veiksmingiausių staigios kūdikių mirties sindromo prevencijos būdų – saugus kūdikio miegas. Tyrimo tikslai. Išsiaiškinti tėvų turimas žinias apie staigios kūdikių mirties sindromą, palyginti, ar jos priklauso nuo tėvų amžiaus, išsilavinimo, gimdymo stacionaro, nustatyti, ar apie šį sindromą informuoja šeimos gydytojas. Tyrimo metodai. Atlikta elektroninė anketinė apklausa, į kurią įtraukti 2020 m. gimusių kūdikių tėvai, kurių kūdikių amžius – iki vienerių metų. Tyrimo rezultatai. Išanalizuotos 2 371 anketos: 87,1 proc. tėvų žino apie staigios kūdikių mirties sindromą, 12,4 proc. apie jį yra girdėję, o 0,4 proc. – visiškai nieko nežino. 67,7 proc. tėvų teigia, kad jiems stinga žinių apie staigios kūdikių mirties sindromą. 92,5 proc. tėvų atsakė, kad jų šeimos gydytojas neinformavo apie staigios kūdikių mirties sindromą. 6,6 proc. tėvų buvo netinkamai arba klaidingai suteikta informacija apie staigios kūdikių mirties sindromą. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žmonės dažniau pasisako, kad žino, kas yra staigios kūdikių mirties sindromas (p < 0,001). Tėvų žinojimas, kas yra staigios kūdikių mirties sindromas, nepriklauso nuo ligoninės, kurioje gimė jų vaikas (p > 0,05). Tėvai mano, jog gauna per mažai informacijos apie staigios kūdikių mirties sindromą tiek po gimdymo ligoninėje, tiek ir iš šeimos gydytojo.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"235 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122448199","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Tikslai. Nustatyti Vilniaus mergaičių mėnesinių higienos įgūdžius, sanitarines sąlygas mokyklose bei švietimo šia tema mokyklose pakankamumą. Tyrimo metodai. 2021 m. balandžio–gegužės mėn. keturiose Vilniaus mokyklose atlikta anoniminė anketinė apklausa. Statistinė gautų duomenų analizė atlikta naudojantis MS Excel 2016 ir IBM SPSS Statistics 26 programomis. Statistiniams ryšiams tikrinti taikytas Fišerio tikslusis kriterijus bei chi kvadrato (χ2) testas. Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti, kai p < 0,05. Rezultatai. Apklausoje dalyvavo 170 merginų, kurioms buvo 11–17 metų. Menarchės sulaukusios buvo 110 apklaustųjų. Dėl patogumo, įpročių šeimoje ir kainos 78 proc. jų naudoja vienkartines mėnesinių higienos priemones. Pusėje mokyklų nėra tinkamų sąlygų pasirūpinti mėnesinių higiena, beveik visose higieninės priemonės neprieinamos. Trečdalis merginų kartą per metus praleidžia pamokas dėl mėnesinių, pusė jų – kūno kultūrą kiekvieno ciklo metu. Didžioji dalis respondenčių apie mėnesines sužino iš tėvų, interneto, draugų. Statistiškai reikšmingai daugiau apklaustųjų mano, kad mokykloje švietimas yra nepakankamas bei nori būti mokomos daugiau (p < 0,05, χ2 = 21,42). Išvados. Nustatyti šie su mėnesinių higiena susiję trūkumai: švietimo nepakankamumas, higienos priemonių neprieinamumas bei dalyje mokyklų tinkamų sanitarinių sąlygų nebuvimas.
目标确定维尔纽斯女孩的经期卫生技能、学校的卫生条件以及学校在这方面的教育是否充分。研究方法。2021 年 4 月至 5 月期间，在维尔纽斯的四所学校进行了匿名问卷调查。使用 MS Excel 2016 和 IBM SPSS Statistics 26 软件对获得的数据进行了统计分析。使用费雪精确标准和卡方（χ2）检验来检验统计关系。当 P < 0.05 时，差异具有统计学意义。结果调查对象包括 170 名 11-17 岁的女孩。110 名受访者月经初潮。由于方便、家庭习惯和成本等原因，78%的受访者使用一次性月经卫生用品。半数学校没有足够的经期卫生设施，几乎所有学校都没有卫生用品。三分之一的女孩每年都会因为月经而缺课一次，半数女孩在每个月经周期都会缺席体育课。大多数受访者从父母、互联网和朋友那里了解月经。据统计，认为学校教育不够并希望得到更多教育的受访者明显增多（p < 0.05，χ2 = 21.42）。结论已发现以下与月经卫生有关的不足之处：缺乏教育、无法获得卫生用品以及某些学校缺乏足够的卫生设施。
{"title":"Vilniaus mokyklinio amžiaus merginų mėnesinių higienos iššūkiai","authors":"Raminta Stuopelytė, Martyna Sveikataitė, Žana Bumbulienė","doi":"10.37499/lag.1002","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1002","url":null,"abstract":"Tikslai. Nustatyti Vilniaus mergaičių mėnesinių higienos įgūdžius, sanitarines sąlygas mokyklose bei švietimo šia tema mokyklose pakankamumą. Tyrimo metodai. 2021 m. balandžio–gegužės mėn. keturiose Vilniaus mokyklose atlikta anoniminė anketinė apklausa. Statistinė gautų duomenų analizė atlikta naudojantis MS Excel 2016 ir IBM SPSS Statistics 26 programomis. Statistiniams ryšiams tikrinti taikytas Fišerio tikslusis kriterijus bei chi kvadrato (χ2) testas. Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti, kai p < 0,05. Rezultatai. Apklausoje dalyvavo 170 merginų, kurioms buvo 11–17 metų. Menarchės sulaukusios buvo 110 apklaustųjų. Dėl patogumo, įpročių šeimoje ir kainos 78 proc. jų naudoja vienkartines mėnesinių higienos priemones. Pusėje mokyklų nėra tinkamų sąlygų pasirūpinti mėnesinių higiena, beveik visose higieninės priemonės neprieinamos. Trečdalis merginų kartą per metus praleidžia pamokas dėl mėnesinių, pusė jų – kūno kultūrą kiekvieno ciklo metu. Didžioji dalis respondenčių apie mėnesines sužino iš tėvų, interneto, draugų. Statistiškai reikšmingai daugiau apklaustųjų mano, kad mokykloje švietimas yra nepakankamas bei nori būti mokomos daugiau (p < 0,05, χ2 = 21,42). Išvados. Nustatyti šie su mėnesinių higiena susiję trūkumai: švietimo nepakankamumas, higienos priemonių neprieinamumas bei dalyje mokyklų tinkamų sanitarinių sąlygų nebuvimas.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"13 35 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127229371","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Daiva Bartušienė, Goda Eisimantienė, Miglė Kazlauskaitė
Tyrimo tikslas. Atskleisti tandemu žindančių moterų subjektyvias patirtis. Tyrimo metodai. Atliktas kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūruoto interviu metodą. Tyrime dalyvavo 11 moterų, turinčių tandeminio žindymo patirties. Analizuojant empirinius duomenis, taikytas aprašomojo tyrimo dizainas, buvo atlikta empirinių duomenų turinio analizė ir išskirtos svarbiausios analitinės kategorijos. Rezultatai. Remiantis tyrimo duomenimis, sprendimą žindyti tandemu moterys dažniausiai priima kaip natūralią motinystės dalį po nesėkmingų bandymų nujunkyti vyresnįjį vaiką arba manydamos, kad jaunesnis vaikas tam yra per mažas. Taip pat, apsisprendžiant žindyti tandemu, svarbų vaidmenį atlieka socialiniai tinklai, kuriuose randama ne tik reikalinga informacija, bet ir emocinis palaikymas. Medicinos specialistų, daugiausia gydytojų ginekologų ir akušerių, žinias apie žindymą tandemu informantės dažniausiai įvardydavo kaip klaidingas, o skatinimą atsisakyti žindymo tandemu traktuoja kaip profesinę nekompetenciją. Tandemu žindančių mamų artimieji, ypač vyresni, į sprendimą žindyti tandemu dažniausiai reaguoja prieštaringai, o sutuoktiniai arba partneriai išreiškia palaikymą. Moterų patirtys parodė, kad žindymo aversija ir mitai bei stereotipai, susiję su tandeminiu žindymu, yra didžiausią neigiamą įtaką darantys veiksniai. Svarbiausias tyrimo dalyvių įvardytas tandeminio žindymo privalumas – stiprus ryšys tarp mamos ir vaikų, taip pat tarp žindomų vaikų.
{"title":"Žindymas tandemu. Subjektyvių moterų patirčių analizė","authors":"Daiva Bartušienė, Goda Eisimantienė, Miglė Kazlauskaitė","doi":"10.37499/lag.1076","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1076","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Atskleisti tandemu žindančių moterų subjektyvias patirtis. Tyrimo metodai. Atliktas kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūruoto interviu metodą. Tyrime dalyvavo 11 moterų, turinčių tandeminio žindymo patirties. Analizuojant empirinius duomenis, taikytas aprašomojo tyrimo dizainas, buvo atlikta empirinių duomenų turinio analizė ir išskirtos svarbiausios analitinės kategorijos. Rezultatai. Remiantis tyrimo duomenimis, sprendimą žindyti tandemu moterys dažniausiai priima kaip natūralią motinystės dalį po nesėkmingų bandymų nujunkyti vyresnįjį vaiką arba manydamos, kad jaunesnis vaikas tam yra per mažas. Taip pat, apsisprendžiant žindyti tandemu, svarbų vaidmenį atlieka socialiniai tinklai, kuriuose randama ne tik reikalinga informacija, bet ir emocinis palaikymas. Medicinos specialistų, daugiausia gydytojų ginekologų ir akušerių, žinias apie žindymą tandemu informantės dažniausiai įvardydavo kaip klaidingas, o skatinimą atsisakyti žindymo tandemu traktuoja kaip profesinę nekompetenciją. Tandemu žindančių mamų artimieji, ypač vyresni, į sprendimą žindyti tandemu dažniausiai reaguoja prieštaringai, o sutuoktiniai arba partneriai išreiškia palaikymą. Moterų patirtys parodė, kad žindymo aversija ir mitai bei stereotipai, susiję su tandeminiu žindymu, yra didžiausią neigiamą įtaką darantys veiksniai. Svarbiausias tyrimo dalyvių įvardytas tandeminio žindymo privalumas – stiprus ryšys tarp mamos ir vaikų, taip pat tarp žindomų vaikų.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"10 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131438519","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) – po nėštumo pranykstanti patologija, dažniausiai pasireiškianti odos niežuliu, kai nėra pirminės odos pažaidos, padidėjusia tulžies rūgščių koncentracija kraujo serume (≥ 10 μmol/l) ir kepenų fermentų suaktyvėjimu, kai nenustatomos kitos kepenų ligos. INC kartu su gelta ir hiperbilirubinemija nustatoma itin retai. Šiame straipsnyje aprašomas nebūdingos klinikinės eigos INC atvejis, diagnozuotas ir gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Pateikiama mokslinės literatūros analizė, ypatingą dėmesį skiriant INC ir kitų kepenų ligų diferencinei diagnostikai, gydymui ir komplikacijoms.
{"title":"Intrahepatinės nėščiųjų cholestazės ir kitų kepenų ligų diferencinė diagnostika nėštumo laikotarpiu","authors":"Saulė Kržčonavičiūtė, R. Mačiulevičienė","doi":"10.37499/lag.1056","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1056","url":null,"abstract":"Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) – po nėštumo pranykstanti patologija, dažniausiai pasireiškianti odos niežuliu, kai nėra pirminės odos pažaidos, padidėjusia tulžies rūgščių koncentracija kraujo serume (≥ 10 μmol/l) ir kepenų fermentų suaktyvėjimu, kai nenustatomos kitos kepenų ligos. INC kartu su gelta ir hiperbilirubinemija nustatoma itin retai. Šiame straipsnyje aprašomas nebūdingos klinikinės eigos INC atvejis, diagnozuotas ir gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Pateikiama mokslinės literatūros analizė, ypatingą dėmesį skiriant INC ir kitų kepenų ligų diferencinei diagnostikai, gydymui ir komplikacijoms.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"109 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126004513","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Urachus cista – tai dėl embrioninio šlapimo latako, jungiančio vaisiaus bambos žiedą ir šlapimo pūslę, nenormalaus užakimo susiformavusi cistinė struktūra, prisipildžiusi skaidraus turinio. Šiame straipsnyje aprašomas retos įgimtos vaisiaus patologijos urachus cistos klinikinis atvejis, nustatytas 2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje nuo pirmo nėštumo trečdalio, nėštumo eiga ir baigtys bei literatūros apžvalga.
{"title":"Antenatalinė urachus cistos diagnostika. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga","authors":"Simonas Pečiulis, Eglė Savukynė, E. Machtejevienė","doi":"10.37499/lag.1055","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.1055","url":null,"abstract":"Urachus cista – tai dėl embrioninio šlapimo latako, jungiančio vaisiaus bambos žiedą ir šlapimo pūslę, nenormalaus užakimo susiformavusi cistinė struktūra, prisipildžiusi skaidraus turinio. Šiame straipsnyje aprašomas retos įgimtos vaisiaus patologijos urachus cistos klinikinis atvejis, nustatytas 2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje nuo pirmo nėštumo trečdalio, nėštumo eiga ir baigtys bei literatūros apžvalga.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"38 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126071170","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：