Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.175
Jolanta Zabulytė
Straipsnyje aptariami netyrinėti Aukštaitijos XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės medinių ir metalinių – lietų ketaus bei kaltinių – paminklinių kryžių krikščioniški simboliai. Daugiausia dėmesio skiriama abreviatūros INRI, Kristaus monogramos, širdies, žvakių, spinduliuojančios monstrancijos, taurės, kaukolės su kaulais bei angelų vaizdavimui, nurodant jų komponavimo vietas, stilistiką, derinius su kitais dekoro elementais. Tyrimui pasirinkti vienalaikiai vieno regiono mediniai ir metaliniai kryžiai, siekiant atskleisti specifinius juose naudotų krikščioniškų simbolių bruožus, o Aukštaitijoje buvusių krikščioniškų simbolių savitumas parodomas juos lyginant su kitų Lietuvos regionų paminklais.
{"title":"Krikščioniški simboliai Aukštaitijos XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės mediniuose ir metaliniuose kryžiuose","authors":"Jolanta Zabulytė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.175","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.175","url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariami netyrinėti Aukštaitijos XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės medinių ir metalinių – lietų ketaus bei kaltinių – paminklinių kryžių krikščioniški simboliai. Daugiausia dėmesio skiriama abreviatūros INRI, Kristaus monogramos, širdies, žvakių, spinduliuojančios monstrancijos, taurės, kaukolės su kaulais bei angelų vaizdavimui, nurodant jų komponavimo vietas, stilistiką, derinius su kitais dekoro elementais. Tyrimui pasirinkti vienalaikiai vieno regiono mediniai ir metaliniai kryžiai, siekiant atskleisti specifinius juose naudotų krikščioniškų simbolių bruožus, o Aukštaitijoje buvusių krikščioniškų simbolių savitumas parodomas juos lyginant su kitų Lietuvos regionų paminklais.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":"184 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136115133","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.183
Eglė Bagušinskaitė
Straipsnio tikslas, remiantis archyviniais šaltiniais, periodinės spaudos reklaminiais skelbimais, išlikusių baldų pavyzdžiais, pristatyti lenktųjų baldų fabrikų steigimą, jų veiklą, gamintą produkciją Vilniaus mieste XIX a. pab. – XX a. pr. Aptariama lenktųjų baldų gamybos specifika, dizaino sprendiniai, svarbiausios šiuos baldus gaminusios Europos įmonės ir fabrikai. Parodomas vietos gamintojų radimasis, jų siekis įsitvirtinti ir konkuruoti su atvežtine produkcija.
{"title":"Nuo Vienos iki Vilniaus – lenktųjų baldų gamybos technologija, fabrikai ir jų produkcija XIX a. pab. – XX a. pr.","authors":"Eglė Bagušinskaitė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.183","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.183","url":null,"abstract":"Straipsnio tikslas, remiantis archyviniais šaltiniais, periodinės spaudos reklaminiais skelbimais, išlikusių baldų pavyzdžiais, pristatyti lenktųjų baldų fabrikų steigimą, jų veiklą, gamintą produkciją Vilniaus mieste XIX a. pab. – XX a. pr. Aptariama lenktųjų baldų gamybos specifika, dizaino sprendiniai, svarbiausios šiuos baldus gaminusios Europos įmonės ir fabrikai. Parodomas vietos gamintojų radimasis, jų siekis įsitvirtinti ir konkuruoti su atvežtine produkcija.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":"5 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136114215","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.186
Evelina Januškaitė
Pasitelkus fenomenologinę laiko patirties sampratą, šiame straipsnyje tyrinėjama tikrovės daugialypumą ir jo pėdsaką laiko tėkmėje aktualizuojančios menininkės Agnės Jonkutės kūryba, akcentuojama mimezės kaip iš individualios patirties kylančios tikrovės kartotės prasmė. Straipsnyje aptariamas kintančiame vaizde glūdintis mimetiškumas bei pabrėžiamas mimezės, kuri šiuolaikiniame mene reiškiasi kaip momentinis atspindys arba kaip tikrovės įspaudas, lakumas. Svarstoma prielaida, kad mimezė funkcionuoja kaip (ne)fiksuojanti laikmena ir yra viena šiuolaikybės, kuri nėra tiesiog aktuali, o veikiau ateitimi virsianti (virsmą pozicionuojant kaip lakų) dabartis, suvokiama it būsimos tikrovės pažadas, būsenų. Siekiant išryškinti procesualumą ir trukmę meno praktikose, kurios žymi neužčiuopiamus vaizdo pėdsakus, ir pasitelkus laiko redukciją iki vis praeinančio momento bei atvaizdo redukciją iki ištinkančio mimetinio patyrimo Jonkutės kūryboje, šiame straipsnyje formuluojama nauja efemeriškos mimezės, kurioje steigiasi spontaniška ir laikiška, būdraujančio ir iš dabarties vis išsprūstančio atvaizdo prigimtis ir kurią pavadinu lakia, apibrėžtis.
{"title":"Būdraujantis ir iš dabarties išsprūstantis (at)vaizdas: (ne)fiksuojanti laikmena Agnės Jonkutės kūryboje","authors":"Evelina Januškaitė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.186","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.186","url":null,"abstract":"Pasitelkus fenomenologinę laiko patirties sampratą, šiame straipsnyje tyrinėjama tikrovės daugialypumą ir jo pėdsaką laiko tėkmėje aktualizuojančios menininkės Agnės Jonkutės kūryba, akcentuojama mimezės kaip iš individualios patirties kylančios tikrovės kartotės prasmė. Straipsnyje aptariamas kintančiame vaizde glūdintis mimetiškumas bei pabrėžiamas mimezės, kuri šiuolaikiniame mene reiškiasi kaip momentinis atspindys arba kaip tikrovės įspaudas, lakumas. Svarstoma prielaida, kad mimezė funkcionuoja kaip (ne)fiksuojanti laikmena ir yra viena šiuolaikybės, kuri nėra tiesiog aktuali, o veikiau ateitimi virsianti (virsmą pozicionuojant kaip lakų) dabartis, suvokiama it būsimos tikrovės pažadas, būsenų. Siekiant išryškinti procesualumą ir trukmę meno praktikose, kurios žymi neužčiuopiamus vaizdo pėdsakus, ir pasitelkus laiko redukciją iki vis praeinančio momento bei atvaizdo redukciją iki ištinkančio mimetinio patyrimo Jonkutės kūryboje, šiame straipsnyje formuluojama nauja efemeriškos mimezės, kurioje steigiasi spontaniška ir laikiška, būdraujančio ir iš dabarties vis išsprūstančio atvaizdo prigimtis ir kurią pavadinu lakia, apibrėžtis.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":"77 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136115559","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.177
Giedrė Mickūnaitė
Drūkšių ežero Pilies salos bažnyčios altoriui skirtas Išminčių pagarbinimas kelia ikonografijos, stilistikos, mecenatystės, reprezentacijos klausimus, atsakymų į kuriuos paieška veda link Šiaurės renesanso sklaidos ir recepcijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aptarimo. Straipsniu siekiama aktualizuoti paveikslą lituanistikos lauke, atskleisti jo interpretacinį potencialą kultūros istorijos kontekste bei formuluoti tolesnių tyrimų gaires.
{"title":"Renesanso keliai, ženklai ir veidai Drūkšių altoriniame paveiksle „Išminčių pagarbinimas“","authors":"Giedrė Mickūnaitė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.177","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.177","url":null,"abstract":"Drūkšių ežero Pilies salos bažnyčios altoriui skirtas Išminčių pagarbinimas kelia ikonografijos, stilistikos, mecenatystės, reprezentacijos klausimus, atsakymų į kuriuos paieška veda link Šiaurės renesanso sklaidos ir recepcijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aptarimo. Straipsniu siekiama aktualizuoti paveikslą lituanistikos lauke, atskleisti jo interpretacinį potencialą kultūros istorijos kontekste bei formuluoti tolesnių tyrimų gaires.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":"36 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136115909","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.179
Ieva Rusteikaitė
1566 m. Bazelyje išleistas Francesco Guicciardinio veikalas, priklausęs Stanislovui Sabinui ir Mikalojui Dicijui, 1617 m. pateko į Vilniaus jėzuitų akademijos biblioteką. Edmundas Laucevičius puošnų, auksuotą ir spalvintą šios XVI a. antros pusės knygos įrišą priskyrė Vilniaus spaustuvininkui ir knygrišiui Jokūbui Morkūnui. Visgi, pasigilinus į turimą medžiagą, dirbinio autorystė dar kelia nemažai klausimų. Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio Vakarų Europoje pagyvėję knygrišystės tyrinėjimai leidžia knygų įrišus ap- tarti ne tik puošybos, vadinamojo „knygos kostiumo“, aspektais, bet ir didesnį dėmesį skirti pačiai knygos konstrukcijai. Straipsnyje Sabino knygos įrišas aptariamas remiantis iki šiol sukauptais duomenimis apie Europos knygrišystės istoriją. Tokiu būdu atsiveria keli istoriniai įrišo sluoksniai, įterpiantys dirbinį į platesnį to meto kontekstą, leidžiantys patikslinti technologinius jo atlikimo aspektus ir pasiūlyti naujų hipotezių apie įrišo sukū- rimo aplinkybes.
{"title":"Knygos kūnas ir kostiumas: mįslingas XVI a. antros pusės Stanislovo Sabino knygos įrišo atvejis","authors":"Ieva Rusteikaitė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.179","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.179","url":null,"abstract":"1566 m. Bazelyje išleistas Francesco Guicciardinio veikalas, priklausęs Stanislovui Sabinui ir Mikalojui Dicijui, 1617 m. pateko į Vilniaus jėzuitų akademijos biblioteką. Edmundas Laucevičius puošnų, auksuotą ir spalvintą šios XVI a. antros pusės knygos įrišą priskyrė Vilniaus spaustuvininkui ir knygrišiui Jokūbui Morkūnui. Visgi, pasigilinus į turimą medžiagą, dirbinio autorystė dar kelia nemažai klausimų. Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio Vakarų Europoje pagyvėję knygrišystės tyrinėjimai leidžia knygų įrišus ap- tarti ne tik puošybos, vadinamojo „knygos kostiumo“, aspektais, bet ir didesnį dėmesį skirti pačiai knygos konstrukcijai. Straipsnyje Sabino knygos įrišas aptariamas remiantis iki šiol sukauptais duomenimis apie Europos knygrišystės istoriją. Tokiu būdu atsiveria keli istoriniai įrišo sluoksniai, įterpiantys dirbinį į platesnį to meto kontekstą, leidžiantys patikslinti technologinius jo atlikimo aspektus ir pasiūlyti naujų hipotezių apie įrišo sukū- rimo aplinkybes.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":"76 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136114668","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.172
Asta Giniūnienė
Straipsnyje nagrinėjama Rykantų bažnyčios interjero ir eksterjero sienų tapyba, pagrindinis dėmesys skiriamas 1688 m. (1668?) dailininko Jono Janovičiaus nutapytiems Kristaus kančios kelio ir dominikonų ciklams. Lietuvos istoriografijoje šie kūriniai vertinami kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko tapybos reprezentantai, tačiau lig šiol išsamiai netyrinėti. Atribucijos pagrindu laikomi tarpukariu skelbti duomenys. Straipsnyje, remiantis archyviniais rankraštiniais, publikuotais šaltiniais, siekiama ne tik papildyti, patikslinti istorinius faktus, bet ir kelti klausimus apie jų nutapymo ir uždažymo laiką, atradimo, restauravimo aplinkybes. Taip pat pirmą kartą bandoma įvardyti Kristaus kančios kelio stočių siužetus, dominikonų cikle pavaizduotus šventuosius ir palaimintuosius, juos tirti ikonografijos aspektu, ieškant provaizdžių, analogų Europos religinėje dailėje.
{"title":"Rykantų Švč. Trejybės bažnyčios sienų tapybos raida ir ikonografija","authors":"Asta Giniūnienė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.172","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.172","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjama Rykantų bažnyčios interjero ir eksterjero sienų tapyba, pagrindinis dėmesys skiriamas 1688 m. (1668?) dailininko Jono Janovičiaus nutapytiems Kristaus kančios kelio ir dominikonų ciklams. Lietuvos istoriografijoje šie kūriniai vertinami kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko tapybos reprezentantai, tačiau lig šiol išsamiai netyrinėti. Atribucijos pagrindu laikomi tarpukariu skelbti duomenys. Straipsnyje, remiantis archyviniais rankraštiniais, publikuotais šaltiniais, siekiama ne tik papildyti, patikslinti istorinius faktus, bet ir kelti klausimus apie jų nutapymo ir uždažymo laiką, atradimo, restauravimo aplinkybes. Taip pat pirmą kartą bandoma įvardyti Kristaus kančios kelio stočių siužetus, dominikonų cikle pavaizduotus šventuosius ir palaimintuosius, juos tirti ikonografijos aspektu, ieškant provaizdžių, analogų Europos religinėje dailėje.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":"35 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136115914","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.174
Laura Petrauskaitė
Pamaldumas Šiluvos Madonai – vienas nedaugelio iš Lietuvos paplitusių ir Europos ribas peržengusių katalikiško kulto pavyzdžių. XX a. viduryje jis ypač suklestetėjo tarp lietuvių Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), kuriose Šiluvė savo populiarumu susilygino, gal net ir lenkė Aušros Vartų koplyčios Mariją. Dėsninga, kad ir nacionalinis lietuvių paminklas – tautinė koplyčia svarbiausioje JAV katalikų šventovėje Vašingtone buvo dedikuota Šiluvos Švč. Mergelei Marijai (1966). Projektas suvienijo įvairių kartų, profesijų ir socialinės padėties lietuvius bendram tikslui. Koplyčia liudijo tautiečių pagarbą Mergelei Marijai, populiarino jos apsireiškimą Šiluvoje, prisidėjo prie šio apsireiškimo ikonografijos atsinaujinimo, taip pat atliko tam tikrą politinę funkciją, primindama JAV visuomenei Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos vardą ir įtvirtindama religingos krikščioniškos šalies identitetą. Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas koplyčios atsiradimo istorijai ir meno bei politikos santykiams.
{"title":"Šiluvos Marijos koplyčia Amerikos Nacionalinėje šventovėje: lietuviško marijinio kulto plitimas ir tautinio paminklo statybos","authors":"Laura Petrauskaitė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.174","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.174","url":null,"abstract":"Pamaldumas Šiluvos Madonai – vienas nedaugelio iš Lietuvos paplitusių ir Europos ribas peržengusių katalikiško kulto pavyzdžių. XX a. viduryje jis ypač suklestetėjo tarp lietuvių Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), kuriose Šiluvė savo populiarumu susilygino, gal net ir lenkė Aušros Vartų koplyčios Mariją. Dėsninga, kad ir nacionalinis lietuvių paminklas – tautinė koplyčia svarbiausioje JAV katalikų šventovėje Vašingtone buvo dedikuota Šiluvos Švč. Mergelei Marijai (1966). Projektas suvienijo įvairių kartų, profesijų ir socialinės padėties lietuvius bendram tikslui. Koplyčia liudijo tautiečių pagarbą Mergelei Marijai, populiarino jos apsireiškimą Šiluvoje, prisidėjo prie šio apsireiškimo ikonografijos atsinaujinimo, taip pat atliko tam tikrą politinę funkciją, primindama JAV visuomenei Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos vardą ir įtvirtindama religingos krikščioniškos šalies identitetą. Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas koplyčios atsiradimo istorijai ir meno bei politikos santykiams.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":"71 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136115924","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-10-16DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.169
Irena Vaišvilaitė
Straipsnyje keliamas klausimas, kada ir kaip gerbiamų atvaizdų kulte pasi- reiškia antikvarinė ir dailėtyrinė prieigos. Tyrimui panaudotas retas ir išsamus šaltinis – Glevos Dievo Motinos (Katalonija) 1923 metų iškilmingo karūnavimo byla. Ši byla ir kitų iškilmingų karūnavimų Ispanijoje atvejai bei ikonų restauravimo ir tyrimo Rusijoje pradžia leidžia teigti, jog pirmai- siais XX a. dešimtmečiais dailės istorijos, kaip akademinės disciplinos, raida ima keisti požiūrį į senus gerbiamus atvaizdus ir daryti įtaką jų kultui. Iškyla gerbiamo atvaizdo istorinio, antikvarinio autentiškumo ir vertės problema, kuri atskirais atvejais paskatina konfliktą su kulto tradicija, radikalų kultinio atvaizdo pavidalo keitimą arba (ir) jo perkėlimą į muziejų, taigi išėmimą iš sakralinės erdvės.
{"title":"Tarp „saule apsisiautusios Moters“ ir romaninės statulėlės. Gerbiamas atvaizdas tarp kulto ir dailės istorijos","authors":"Irena Vaišvilaitė","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.169","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.169","url":null,"abstract":"Straipsnyje keliamas klausimas, kada ir kaip gerbiamų atvaizdų kulte pasi- reiškia antikvarinė ir dailėtyrinė prieigos. Tyrimui panaudotas retas ir išsamus šaltinis – Glevos Dievo Motinos (Katalonija) 1923 metų iškilmingo karūnavimo byla. Ši byla ir kitų iškilmingų karūnavimų Ispanijoje atvejai bei ikonų restauravimo ir tyrimo Rusijoje pradžia leidžia teigti, jog pirmai- siais XX a. dešimtmečiais dailės istorijos, kaip akademinės disciplinos, raida ima keisti požiūrį į senus gerbiamus atvaizdus ir daryti įtaką jų kultui. Iškyla gerbiamo atvaizdo istorinio, antikvarinio autentiškumo ir vertės problema, kuri atskirais atvejais paskatina konfliktą su kulto tradicija, radikalų kultinio atvaizdo pavidalo keitimą arba (ir) jo perkėlimą į muziejų, taigi išėmimą iš sakralinės erdvės.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":"75 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"136112280","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-08-14DOI: 10.37522/aaav.109.2023.165
Raivo Kelomees
The image role in interactive and biosensorial artwork leads back to the term of animism. In that understanding, images of objects and beings are connected with physical objects and beings. We encounter attempts of animistic connection of images and objects in interactive artworks, images become alive. My argument is that in these artworks the rationalistic image-object and even viewer-artwork distinction is erased, moreover: the viewer becomes an image, the artwork. We can follow experiments in multimedia, telecommunication art, interactive art, and biofeedback art and see a gradual disappearance of the breach between the viewer and the image. This is a paradigmatically a new situation in art history where there is no distinction between viewer and the artwork.
{"title":"The Image in Interaction and Proprioception","authors":"Raivo Kelomees","doi":"10.37522/aaav.109.2023.165","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.109.2023.165","url":null,"abstract":"The image role in interactive and biosensorial artwork leads back to the term of animism. In that understanding, images of objects and beings are connected with physical objects and beings. We encounter attempts of animistic connection of images and objects in interactive artworks, images become alive. My argument is that in these artworks the rationalistic image-object and even viewer-artwork distinction is erased, moreover: the viewer becomes an image, the artwork. We can follow experiments in multimedia, telecommunication art, interactive art, and biofeedback art and see a gradual disappearance of the breach between the viewer and the image. This is a paradigmatically a new situation in art history where there is no distinction between viewer and the artwork.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"135308447","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2023-08-14DOI: 10.37522/aaav.109.2023.166
Sumugan Sivanesan
This article, an outcome of practice-based artistic research, concerns singing as a therapeutic performance and conveyor of knowledge. It arises from my project fugitive radio, which responds to the uptake of radio in contemporary art by pursuing experimental modes of “performance-radio.” Following a voicing event in Helsinki, a colleague suggested that singing had been “somehow civilized out of us”, prompting me to investigate connections between singing, therapy, and knowledge and in relation to the global phenomenon of karaoke singing. My considerations are framed by ideas from neuroscientist and popular writer Daniel J. Levitin, who argues that the human brain evolved with song, and ethnomusicologist and voice therapist Anne Tarvainen, who encourages her clients to pursue unconventional methods of singing so as to experience their bodies in relation to power. Singing forms discussed include samba and música popular brasileira, Sámi yoiking, Estonia’s Singing Revolution, and Aboriginal “Songlines”, the latter being exemplar of how knowledge is kept in song. Thus, my text turns to consider how (Western) knowledge is subordinate to discourse and how artistic research fits into this schema with reference to the writing of curator and theorist Simon Sheikh. Its final movement follows the “ontological turn” in anthropology and philosophy to addresses how different practices of “worlding” arise as struggles in contemporary art and artistic research.
本文是一项基于实践的艺术研究成果，关注歌唱作为一种治疗表演和知识传递。它源于我的项目“逃亡的无线电”，该项目通过追求“表演无线电”的实验模式来回应当代艺术对无线电的吸收。在赫尔辛基的一次发声活动之后，一位同事提出，唱歌“在某种程度上已经脱离了我们的文明”，这促使我去调查唱歌、治疗和知识之间的联系，以及与卡拉ok唱这一全球现象的关系。我的想法受到了神经学家和流行作家丹尼尔·j·列维京(Daniel J. Levitin)和民族音乐学家和声音治疗师安妮·塔瓦宁(Anne Tarvainen)的启发，他认为人类大脑是随着歌曲进化的，塔瓦宁鼓励她的客户追求非传统的唱歌方法，以体验他们的身体与权力的关系。讨论的歌唱形式包括桑巴舞和música流行的brasileira, Sámi yoiking，爱沙尼亚的歌唱革命，以及土著的“歌曲线”，后者是如何将知识保存在歌曲中的典范。因此，我的文章转而考虑(西方)知识如何从属于话语，以及艺术研究如何与策展人兼理论家西蒙·谢赫的写作相适应。它的最后一个运动遵循人类学和哲学的“本体论转向”，以解决“世界”的不同实践如何在当代艺术和艺术研究中出现的斗争。
{"title":"Karaoke Theory / Karaoke Therapy","authors":"Sumugan Sivanesan","doi":"10.37522/aaav.109.2023.166","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.109.2023.166","url":null,"abstract":"This article, an outcome of practice-based artistic research, concerns singing as a therapeutic performance and conveyor of knowledge. It arises from my project fugitive radio, which responds to the uptake of radio in contemporary art by pursuing experimental modes of “performance-radio.” Following a voicing event in Helsinki, a colleague suggested that singing had been “somehow civilized out of us”, prompting me to investigate connections between singing, therapy, and knowledge and in relation to the global phenomenon of karaoke singing. My considerations are framed by ideas from neuroscientist and popular writer Daniel J. Levitin, who argues that the human brain evolved with song, and ethnomusicologist and voice therapist Anne Tarvainen, who encourages her clients to pursue unconventional methods of singing so as to experience their bodies in relation to power. Singing forms discussed include samba and música popular brasileira, Sámi yoiking, Estonia’s Singing Revolution, and Aboriginal “Songlines”, the latter being exemplar of how knowledge is kept in song. Thus, my text turns to consider how (Western) knowledge is subordinate to discourse and how artistic research fits into this schema with reference to the writing of curator and theorist Simon Sheikh. Its final movement follows the “ontological turn” in anthropology and philosophy to addresses how different practices of “worlding” arise as struggles in contemporary art and artistic research.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":"22 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"135308452","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：