Pub Date : 2022-12-30DOI: 10.37522/aaav.107.2022.144
Karolina Jašinskaitė
Straipsnyje tiriamos parodų architektūros ir kuratorinės programos sąveikos. Jos nagrinėjamos ne kaip vieno tikslo siekianti duali sistema, bet kaip dvi atskiros sistemos, kurios ne visada užtikrina vientisą parodos turinio artikuliaciją. Būtent architektūrinės ir kuratorinės programų neatitiktis atsiduria tyrimo dėmesio centre, nes praktikoje pastebima, kad tokių parodų yra bene daugiausia. Manytina, kad taip atsitinka todėl, kad parodų salių architektūrinė sandara dažnai nėra lanksti tam tikriems kuratoriniams scenarijams. Straipsnyje siūloma į tai žiūrėti ne kaip į problemą, bet į galimybę, kaip būtų galima tai taikyti sąmoningai ir produktyviai. Tyrimui atskleisti pasirinkti keli metodai, kurie taikomi tiek teorinėje, tiek praktinėje tyrimo dalyse.
{"title":"Parodų architektūros ir kuratorinės programos sąveikos architektūros aspektu","authors":"Karolina Jašinskaitė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.144","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.144","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje tiriamos parodų architektūros ir kuratorinės programos sąveikos. Jos nagrinėjamos ne kaip vieno tikslo siekianti duali sistema, bet kaip dvi atskiros sistemos, kurios ne visada užtikrina vientisą parodos turinio artikuliaciją. Būtent architektūrinės ir kuratorinės programų neatitiktis atsiduria tyrimo dėmesio centre, nes praktikoje pastebima, kad tokių parodų yra bene daugiausia. Manytina, kad taip atsitinka todėl, kad parodų salių architektūrinė sandara dažnai nėra lanksti tam tikriems kuratoriniams scenarijams. Straipsnyje siūloma į tai žiūrėti ne kaip į problemą, bet į galimybę, kaip būtų galima tai taikyti sąmoningai ir produktyviai. Tyrimui atskleisti pasirinkti keli metodai, kurie taikomi tiek teorinėje, tiek praktinėje tyrimo dalyse.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42509520","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2022-12-30DOI: 10.37522/aaav.107.2022.134
Aleksandra Aleksandravičiūtė
Straipsnyje apžvelgiamas bendrasis Nepriklausomybės trisdešimtmečio, 1990–2020 m., Lietuvos dailėtyros vaizdas: institucinio ir akademinio gyvenimo permainos, metodologinių prieigų spektro pokyčiai, menotyros leidiniai ir autoriai. Šios apžvalgos tikslas – įvertinti esamą situaciją ir skatinti diskusiją užklausiant, ar Lietuvoje jau susiformavo sava dailėtyros mokykla? Jei taip, kokie jos ypatumai, kaitos etapai? Ar dailės istorijos naratyvo pokyčius galime laikyti naujo dailėtyros etapo simptomu? Mokyklos klausimas analizuojamas remiantis keliais kriterijais, kuriais įprasta vadovautis konstatuojant atskiros mokslo ar meno mokyklos buvimą. Lietuvių dailėtyrininkų tekstai, daugiausia knygos, aptariami naudojant kritinę tyrimo metodų analizę. Straipsnyje analizuojamų leidinių atranka ir išvados kviečia diskusijai; teiginių subjektyvumas neišvengiamas, nes šiuolaikinė Lietuvos dailės istorijos istorija iki šiol nebuvo sistemingai tyrinėta, o trisdešimt metų – per trumpas laiko tarpas, kad atsisijotų visi reikšmingiausi dalykai ir atsivertų vykusių procesų visuma.
{"title":"Lietuvos dailės pasakojimas po trisdešimties metų","authors":"Aleksandra Aleksandravičiūtė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.134","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.134","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje apžvelgiamas bendrasis Nepriklausomybės trisdešimtmečio, 1990–2020 m., Lietuvos dailėtyros vaizdas: institucinio ir akademinio gyvenimo permainos, metodologinių prieigų spektro pokyčiai, menotyros leidiniai ir autoriai. Šios apžvalgos tikslas – įvertinti esamą situaciją ir skatinti diskusiją užklausiant, ar Lietuvoje jau susiformavo sava dailėtyros mokykla? Jei taip, kokie jos ypatumai, kaitos etapai? Ar dailės istorijos naratyvo pokyčius galime laikyti naujo dailėtyros etapo simptomu? Mokyklos klausimas analizuojamas remiantis keliais kriterijais, kuriais įprasta vadovautis konstatuojant atskiros mokslo ar meno mokyklos buvimą. Lietuvių dailėtyrininkų tekstai, daugiausia knygos, aptariami naudojant kritinę tyrimo metodų analizę. Straipsnyje analizuojamų leidinių atranka ir išvados kviečia diskusijai; teiginių subjektyvumas neišvengiamas, nes šiuolaikinė Lietuvos dailės istorijos istorija iki šiol nebuvo sistemingai tyrinėta, o trisdešimt metų – per trumpas laiko tarpas, kad atsisijotų visi reikšmingiausi dalykai ir atsivertų vykusių procesų visuma.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44248651","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2022-12-30DOI: 10.37522/aaav.107.2022.138
Erika Grigoravičienė
Dailės kūrinių interpretacijos metodologijai ir teorinėms priei goms skirtame straipsnyje svarstoma, kaip remiantis šiuolaikine materia listine filosofija, pirmiausia – Bruno Latouro ir Donnos J. Haraway teo rijomis, plėtoti įžemintą ir spekuliatyvią kontekstinės interpretacijos versiją. Haraway situatyvaus žinojimo paradigmoje dailės kūrinys būtų simpoetinis bendrininkas, kompanionas, įgalintas kartu mąstyti, kelti ne rimą, jungtis į dalinio, įkūnyto ir įvietinto žinojimo tinklus, gedėti, ugdyti atsako galią. Jis ne iliustruoja, o siūlo istorijas, taip pat ir dailės istorijos pasakojimus. Kartais ir ne naujausi dailės kūriniai padeda kartu mąstyti ir Haraway nusakyta prasme – apie rūšių bendrabūvį chtulucene, įvairių padarų giminystę. Aptarus diskursyvias kūrinių emancipacijos, į(si)tinkli nimo ir veikmės sąlygas, antroje straipsnio dalyje nagrinėjamas Antano Gudaičio kūrybos atvejis.
本文以当代唯物主义哲学，特别是布鲁诺·拉图罗和唐娜·J·哈拉韦的理论，以及思辨性和语境性的阐释为基础，对阐释方法论和理论方法进行了思考。Haraway在创新范式中的处境是为了工作；一个富有同情心的合作者，一个伴侣，可以结合在一起；相互联系；部分、部分、部分和部分；本地化的创新网络、失败、响应。它没有说明故事，但也说明了故事的故事。有时，而不是最新的艺术，它有助于共同发展和发展，正如Haraway所描述的那样，关于ru s；iu_；bendrabu vi e；chtulucene，i e；driver e.g.；由Haraway制作；relative e.g。。第二段涉及古代克先生的案件。
{"title":"Kartu mąstyti ir pasakoti istorijas: dailės kūrinys kaip bendrininkas","authors":"Erika Grigoravičienė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.138","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.138","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Dailės kūrinių interpretacijos metodologijai ir teorinėms priei goms skirtame straipsnyje svarstoma, kaip remiantis šiuolaikine materia listine filosofija, pirmiausia – Bruno Latouro ir Donnos J. Haraway teo rijomis, plėtoti įžemintą ir spekuliatyvią kontekstinės interpretacijos versiją. Haraway situatyvaus žinojimo paradigmoje dailės kūrinys būtų simpoetinis bendrininkas, kompanionas, įgalintas kartu mąstyti, kelti ne rimą, jungtis į dalinio, įkūnyto ir įvietinto žinojimo tinklus, gedėti, ugdyti atsako galią. Jis ne iliustruoja, o siūlo istorijas, taip pat ir dailės istorijos pasakojimus. Kartais ir ne naujausi dailės kūriniai padeda kartu mąstyti ir Haraway nusakyta prasme – apie rūšių bendrabūvį chtulucene, įvairių padarų giminystę. Aptarus diskursyvias kūrinių emancipacijos, į(si)tinkli nimo ir veikmės sąlygas, antroje straipsnio dalyje nagrinėjamas Antano Gudaičio kūrybos atvejis.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46405716","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2022-12-30DOI: 10.37522/aaav.107.2022.135
Lolita Jablonskienė
Straipsnyje, taikant parodų istorijos ir diskurso analizės prieigas, nagrinėjamas Lietuvos dizaino istorijos rašymas parodose nuo XX a. pabaigos, išryškinant kuratorystės reikšmę dizaino raidos naratyvams konstruoti ir aptariant jų viešą recepciją atminties aspektu. Parodos Art deco Lietuvoje (1998), Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra (2011), Art deco Kaune 1919–1940. Namų jausmas (2015), Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918−2018, Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018, Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja (visos 2018) ir kitos suformavo bei pristatė visuomenei „trūkstamą“ Lietuvos dizaino objektų rinkinį, steigė ir plėtojo naujus teorinius diskursus, susidūrė su Naujausiųjų laikų atminties politikos iššūkiais, teikė impulsų vietos identiteto konstravimo procesams.
本文考察了历史和话语分析的途径，并分析了自20世纪末以来立陶宛在展览中的设计历史，这对于策展人的发展、叙事构建和讨论的设计发展、公众舆论、接受和记忆方面都是必要的。Parodos Art deco Lietuvoje（1998），Modernizacija。（2011），Kaune装饰艺术1919–1940。家的感觉（2015），Things_；故事。立陶宛设计1918-2018，Taikmoji daile ir dizainas。1918-2018，立陶宛。伦敦1968年。立陶宛应成为立陶宛设计的主题，odise a（全部2018年）和其他人已形成并呈现a（全部18年）和他人已形成并展现a（全部20182018年），其他人已形成为并呈现a；社会“tru tru trub；trutrutru b；kstam b；kstam a；”立陶宛立陶宛设计的主体a；集合a；集合a；，steige a；和集合a；，steege a；以及以下新的理论论述，这些论述已结合（全部2018）和其他人为形成并呈现了a；社会”trutrutrutruTRUtrutrutru775；pulse_本地身份构建过程。
{"title":"Lietuvos dizaino istorijos kuravimas","authors":"Lolita Jablonskienė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.135","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.135","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje, taikant parodų istorijos ir diskurso analizės prieigas, nagrinėjamas Lietuvos dizaino istorijos rašymas parodose nuo XX a. pabaigos, išryškinant kuratorystės reikšmę dizaino raidos naratyvams konstruoti ir aptariant jų viešą recepciją atminties aspektu. Parodos Art deco Lietuvoje (1998), Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra (2011), Art deco Kaune 1919–1940. Namų jausmas (2015), Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918−2018, Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018, Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja (visos 2018) ir kitos suformavo bei pristatė visuomenei „trūkstamą“ Lietuvos dizaino objektų rinkinį, steigė ir plėtojo naujus teorinius diskursus, susidūrė su Naujausiųjų laikų atminties politikos iššūkiais, teikė impulsų vietos identiteto konstravimo procesams.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45851729","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2022-12-30DOI: 10.37522/aaav.107.2022.136
Giedrė Jankevičiūtė
Straipsnis grindžiamas įsitikinimu, kad Lietuvos kultūros lauke vis labiau pastebimos istorinės dailės parodos ir didėjanti jų įtaka visuomenei gali lemti dailės istorijos ir jos konteksto apmąstymų ribas: ugdo žiūrovų jautrumą artefaktams, skatina ir iš dalies tenkina kultūros istorijos, visuomenės ir politikos pažinimo poreikį. Imanentiška meno savybė – nuolatinis vizualaus artefakto judėjimas iš (visiško) nematomumo į (dalinį) matomumą – skatina svarstymus apie meno parodos reikšmę ir poveikį, perteikiant „nepatogią“, todėl nutylėtą, iškreiptą atmintį. Kol praeities fragmentas neatpažįstamas, jis negali būti aktualus. Paroda, supažindindama žiūrovą akis į akį su pamirštos tikrovės artefaktais, ją priartina, nuspalvina, išryškina. Straipsnyje, pateikiant atvejo studiją – teksto autorės kuruotas parodas, skirtas Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos menui ir meniniam gyvenimui, siekiama bent iš dalies atsakyti į klausimą, kiek aktualus, paveikus ir prasmingas yra „nepatogių“ istorinių temų komunikavimas meno parodoje, kurios neatsiejama dalimi yra katalogas. Pateikiami pasirinktų parodų organizavimo motyvai, trumpai apibūdinamas jų turinys, struktūra, sklaidos formos ir metodai.
本条所依据的保证是，立陶宛的文化领域在立陶宛文化领域、立陶宛文化领域，在历史展览中，在展览和增加的展览中，以及在展览和展览中，越来越明显。文物的存在，促进并部分满足文化，促进并鼓励并部分满足历史、社会和政策发展的需求。--促进对艺术展览需求的思考和影响；-通过“不舒服”时；“，tode_；l nutyle_；l nutyle_；ta_；，我被加密了_；记住了_；。直到过去的片段出现80888；。直到旧片段出现808888；。它不相关；它不相关。展览周围有一个解释2222b b b b b b b b b——由二战文本作者创建的展览；对于现代生活来说，目的是至少回答其中的一部分：问题，主题、风景如画和有意义是如何在作为目录组成部分的艺术展览中进行“令人不舒服”、“历史”主题的交流。提供选定的展示组织原因，简要描述；动态的内容、结构ra、传播形式和方法。
{"title":"Dailės paroda kovų dėl atminties lauke","authors":"Giedrė Jankevičiūtė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.136","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.136","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnis grindžiamas įsitikinimu, kad Lietuvos kultūros lauke vis labiau pastebimos istorinės dailės parodos ir didėjanti jų įtaka visuomenei gali lemti dailės istorijos ir jos konteksto apmąstymų ribas: ugdo žiūrovų jautrumą artefaktams, skatina ir iš dalies tenkina kultūros istorijos, visuomenės ir politikos pažinimo poreikį. Imanentiška meno savybė – nuolatinis vizualaus artefakto judėjimas iš (visiško) nematomumo į (dalinį) matomumą – skatina svarstymus apie meno parodos reikšmę ir poveikį, perteikiant „nepatogią“, todėl nutylėtą, iškreiptą atmintį. Kol praeities fragmentas neatpažįstamas, jis negali būti aktualus. Paroda, supažindindama žiūrovą akis į akį su pamirštos tikrovės artefaktais, ją priartina, nuspalvina, išryškina. Straipsnyje, pateikiant atvejo studiją – teksto autorės kuruotas parodas, skirtas Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos menui ir meniniam gyvenimui, siekiama bent iš dalies atsakyti į klausimą, kiek aktualus, paveikus ir prasmingas yra „nepatogių“ istorinių temų komunikavimas meno parodoje, kurios neatsiejama dalimi yra katalogas. Pateikiami pasirinktų parodų organizavimo motyvai, trumpai apibūdinamas jų turinys, struktūra, sklaidos formos ir metodai.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47671010","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2022-12-30DOI: 10.37522/aaav.107.2022.143
Eglė Grėbliauskaitė
Tekstas apie meno kūrinius palieka pėdsakus. Bet kokia interpretacija ar vertinimas suponuoja galios ir žinojimo poziciją. Priklausomai nuo vertintojo įtakos, jis stipriau ar silpniau prilimpa ir įsipina į tolesnę kūrinio interpretaciją ir suvokimą. Kiek reikšminga aplinkybė, jei apie kūrinį kalba pats menininkas? Ar autentiškas menininko „gyvenamosios vietos architektūros“ liudijimas tarnauja meno kūrinio atvėrimo įrankiu ir yra paklausus? Jei pirminiu meno lauko vertės centru būtų laikomas ne sklandus istorinės inventorizacijos procesas ar simbolinės meno lauko vertės, o pats menas, jo mąstymo ir poveikio sistemos, tuomet autoriaus tekstas atrodytų vertingas. O gal pasakoti apie meną menu – meniniu tekstu? Meninis tekstas yra laisvas nuo vertinimo, rašymo apie meną kanonų, jis gali, bet neprivalo būti racionalus. Tačiau abstraktus menininko tekstas savo metafizika ir komplikuotu ryšiu su meno kūriniu gali dekonstruoti bet kokius jau turimus suvokimo trupinius ir tapti dar vienu iššūkiu suvokėjo vaizduotei. Čia iškyla dar vienas klausimas, ar kam įdomu sužinoti, kur gyvena meninin- kas? Ir ką su atsivėrusiu turiniu reikės daryti? Straipsnyje pateikiamos autorės meninio teksto ištraukos.
与艺术有关的文本留下了空白。任何解释或评估都应包括权力和创新立场。根据得分者的不同，分数是强是弱，分数更高；分数更高，分数更大；分数更大，分数更高等；分数更高等。作者是否为艺术家“住宅建筑师”。“证书”服务于艺术家作品中的艺术家作品在艺术家的作品中在艺术家的情况下在艺术家手中的艺术家作品中，这是一个问题吗？如果艺术领域的主要价值是原始艺术领域的价值？如果艺术家领域的中心是主要艺术领域的值775scentre bu772；tu 808888scentre bu 772，tu 808888 scentre bu772o对艺术的评价、探索；皮划艇；它可能是理性的，但不一定是理性的。一个更抽象的艺术家的文本，其形而上学和艺术家艺术的复杂特征，可以解构任何已经可用的感知碎片，成为他想象力的另一个工具。这引发了另一个问题：为什么知道艺术家住在哪里很有趣？你和俄罗斯的内容有什么关系？这篇文章介绍了作者的艺术文本。
{"title":"Kam įdomu, kur gyvena menininkas?","authors":"Eglė Grėbliauskaitė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.143","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.143","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Tekstas apie meno kūrinius palieka pėdsakus. Bet kokia interpretacija ar vertinimas suponuoja galios ir žinojimo poziciją. Priklausomai nuo vertintojo įtakos, jis stipriau ar silpniau prilimpa ir įsipina į tolesnę kūrinio interpretaciją ir suvokimą.\u0000Kiek reikšminga aplinkybė, jei apie kūrinį kalba pats menininkas?\u0000Ar autentiškas menininko „gyvenamosios vietos architektūros“ liudijimas tarnauja meno kūrinio atvėrimo įrankiu ir yra paklausus?\u0000Jei pirminiu meno lauko vertės centru būtų laikomas ne sklandus istorinės inventorizacijos procesas ar simbolinės meno lauko vertės, o pats menas, jo mąstymo ir poveikio sistemos, tuomet autoriaus tekstas atrodytų vertingas.\u0000O gal pasakoti apie meną menu – meniniu tekstu? Meninis tekstas yra laisvas nuo vertinimo, rašymo apie meną kanonų, jis gali, bet neprivalo būti racionalus. Tačiau abstraktus menininko tekstas savo metafizika ir komplikuotu ryšiu su meno kūriniu gali dekonstruoti bet kokius jau turimus suvokimo trupinius ir tapti dar vienu iššūkiu suvokėjo vaizduotei. Čia iškyla dar vienas klausimas, ar kam įdomu sužinoti, kur gyvena meninin- kas? Ir ką su atsivėrusiu turiniu reikės daryti?\u0000Straipsnyje pateikiamos autorės meninio teksto ištraukos.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43154878","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2022-12-30DOI: 10.37522/aaav.107.2022.137
Jogintė Bučinskaitė
Straipsnyje aptariamos įvairios šiuolaikinio meno pristatymo tele vizijoje strategijos, tiesiogiai susijusios pirmiausia su meną pristatančiųjų vaidmenimis, televizinės medijos ir meninės praktikos pokyčiais. Teigiama, kad audiovizualiniam turiniui organizuoti įtakos turi tarp meno lauko ir auditorijos tarpininkaujantys agentai (žurnalistai, menotyrininkai, meni ninkai, kuratoriai, prodiuseriai, meno institucijos etc.). Remiantis Pierre’o Bourdieu meno sociologijos idėjomis, televizijos ir šiuolaikinio meno lauko bei jo dalyvių santykiai matomi kaip nuolatinės derybos dėl kūrybos vieši nimo ir meno lauko dalyvių matomumo, socialinės prasmės ir meno vertės kūrimo, kultūrinio kapitalo kaupimo, vizualaus kultūrinės atminties archy vavimo, kitaip tariant – tinkamiausio meno reprezentacijos būdo, kurį lemia agento užimama pozicija nagrinėjamame lauke. Iliustruojant pavyzdžiais, analizuojamos kalbėjimo apie meną televizijoje ypatybės, šių laukų tarpusa vio įtakos, kritinės praktikos, skirtingi formatai, atsižvelgiama į vadinamųjų agentų vaidmenį formuojant kintantį televizijos kaip informacinės ir kūry binės priemonių statusą.
本文论述了当代艺术在电视上呈现的各种策略，这些策略与艺术、呈现、角色、电视媒体和艺术直接相关。根据布迪厄的艺术社会学思想，--电视和当代艺术领域及其参与电视和当代艺术品领域及其参与；关系应视为电视和当代工艺品领域的永久性谈判和协商；电视和当代艺品领域的参与；电视和电视以及电视和当代艺术领域及其参与者的参与；活动谈判谈判谈判谈判的谈判之间的关系；自由和公共艺术品领域的参与关系；自由与公共艺术品领域参与关系；表达和艺术自由领域的参与情况；艺术的知名度、社会性、社会性和价值；艺术的价值和艺术的价值；艺术的积累、文化、积累的最佳表现，-其确定代理在相关领域中所采取的位置。例如，举例说明在艺术、艺术、电视、艺术特征、电视、电视、电视机、电视、字段8088、字段808八、字段808、字段8089和字段8088中分析的语言中分析的例子。以不同的格式；以所谓的格式；在所谓的格式的情况下；在所谓80888rybine s device_；status̨的情况下。
{"title":"Šiuolaikinis menas Lietuvos televizijoje: agentai ir vaidmenų mainai","authors":"Jogintė Bučinskaitė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.137","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.137","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje aptariamos įvairios šiuolaikinio meno pristatymo tele vizijoje strategijos, tiesiogiai susijusios pirmiausia su meną pristatančiųjų vaidmenimis, televizinės medijos ir meninės praktikos pokyčiais. Teigiama, kad audiovizualiniam turiniui organizuoti įtakos turi tarp meno lauko ir auditorijos tarpininkaujantys agentai (žurnalistai, menotyrininkai, meni ninkai, kuratoriai, prodiuseriai, meno institucijos etc.). Remiantis Pierre’o Bourdieu meno sociologijos idėjomis, televizijos ir šiuolaikinio meno lauko bei jo dalyvių santykiai matomi kaip nuolatinės derybos dėl kūrybos vieši nimo ir meno lauko dalyvių matomumo, socialinės prasmės ir meno vertės kūrimo, kultūrinio kapitalo kaupimo, vizualaus kultūrinės atminties archy vavimo, kitaip tariant – tinkamiausio meno reprezentacijos būdo, kurį lemia agento užimama pozicija nagrinėjamame lauke. Iliustruojant pavyzdžiais, analizuojamos kalbėjimo apie meną televizijoje ypatybės, šių laukų tarpusa vio įtakos, kritinės praktikos, skirtingi formatai, atsižvelgiama į vadinamųjų agentų vaidmenį formuojant kintantį televizijos kaip informacinės ir kūry binės priemonių statusą.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46417233","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2022-12-30DOI: 10.37522/aaav.107.2022.141
Lina Kaminskaitė
Straipsnyje analizuojama „nacionalinio kino“ koncepcija, jos samprata tarptautinėje ir lietuviškoje kinotyroje. Pristatomi pagrindiniai autoriai, formavę ir praplėtę „nacionalinio kino“ istoriografinį diskursą (Andrew Higson, John Hill, Stephen Croft ir kt.), analizuojama ne tik „nacionalumo“ reikšmės kaita, bet ir kino – aptariami rečiau lietuviškoje kinotyroje aptinkami aspektai: auditorija, platinimas ir rodymas. Aiškinamasi, ką naujo kinotyrai suteikia pakitusi „nacionalinio kino“ samprata, atsižvelgiant į šiuolaikinius transnacionalinio ir pasaulio kino tyrimus. Tarptautinė dinamika lyginama su lietuviškuoju kontekstu (Marijona Malcienė, Laimonas Tapinas, Živilė Pipinytė), nurodomi pastarosios trūkumai. Remiantis konkrečiu ankstyvojo kino laikotarpiu Lietuvoje, demonstruojami praplėstos, perkrautos „nacionalinio kino“ sampratos privalumai. Pirmą kartą konceptualiai pagrindžiamas ir pasiūlomas Lietuvos kino ištakų datavimas.
{"title":"Kas yra „nacionalinis kinas“? Kanonas, transnacionalinis ir ankstyvasis kinas","authors":"Lina Kaminskaitė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.141","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.141","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje analizuojama „nacionalinio kino“ koncepcija, jos samprata tarptautinėje ir lietuviškoje kinotyroje. Pristatomi pagrindiniai autoriai, formavę ir praplėtę „nacionalinio kino“ istoriografinį diskursą (Andrew Higson, John Hill, Stephen Croft ir kt.), analizuojama ne tik „nacionalumo“ reikšmės kaita, bet ir kino – aptariami rečiau lietuviškoje kinotyroje aptinkami aspektai: auditorija, platinimas ir rodymas. Aiškinamasi, ką naujo kinotyrai suteikia pakitusi „nacionalinio kino“ samprata, atsižvelgiant į šiuolaikinius transnacionalinio ir pasaulio kino tyrimus. Tarptautinė dinamika lyginama su lietuviškuoju kontekstu (Marijona Malcienė, Laimonas Tapinas, Živilė Pipinytė), nurodomi pastarosios trūkumai. Remiantis konkrečiu ankstyvojo kino laikotarpiu Lietuvoje, demonstruojami praplėstos, perkrautos „nacionalinio kino“ sampratos privalumai. Pirmą kartą konceptualiai pagrindžiamas ir pasiūlomas Lietuvos kino ištakų datavimas.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46721829","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2022-12-30DOI: 10.37522/aaav.107.2022.140
Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė
Straipsnio tikslas – pristatyti pedagogės ir privačios mokyklos savininkės Stasės Gudonytės-Bizokienės (1896–1943) veiklą tarpukario dailės švietimo (konkrečiai – moterų ugdymo) srityje, apibūdinti jos nuveiktų darbų svarbą to laikotarpio Lietuvos pedagogikos ir kultūros kontekste. Remiantis archyviniais dokumentais ir šeimos narių prisiminimais, pasitelkus kompleksiškai taikomą istorinę-kultūrinę, socialinę ir faktografinę metodologiją, siekiama rekonstruoti mokyklos steigėjos įtaką kultūriniams procesams. Tai ne tik atvejo studija, bet ir bandymas per gyvenimo viešumon patekusios asmenybės veiklą atkurti svarbius praeities dailės ir kultūros įvykius.
{"title":"Moterų dailės ugdymas pagal Stasę Gudonytę-Bizokienę: asmenybė kaip istorijų šaltinis","authors":"Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.140","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.140","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnio tikslas – pristatyti pedagogės ir privačios mokyklos savininkės Stasės Gudonytės-Bizokienės (1896–1943) veiklą tarpukario dailės švietimo (konkrečiai – moterų ugdymo) srityje, apibūdinti jos nuveiktų darbų svarbą to laikotarpio Lietuvos pedagogikos ir kultūros kontekste. Remiantis archyviniais dokumentais ir šeimos narių prisiminimais, pasitelkus kompleksiškai taikomą istorinę-kultūrinę, socialinę ir faktografinę metodologiją, siekiama rekonstruoti mokyklos steigėjos įtaką kultūriniams procesams. Tai ne tik atvejo studija, bet ir bandymas per gyvenimo viešumon patekusios asmenybės veiklą atkurti svarbius praeities dailės ir kultūros įvykius.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44211797","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2022-12-30DOI: 10.37522/aaav.107.2022.145
Marta Vosyliūtė
Plati ir neaprėpiama konferencijos tema „Kaip papasakoti apie meną“ susiaurės kiekvieno pasakotojo naratyve bei praktikose. Svarbu pasidžiaugti, kad Vilniaus dailės akademija (toliau – VDA) pakvietė dalyvauti ne tik mokslo darbuotojus ir teoretikus, bet ir neinstitucinius meno kūrėjus. Vienas mano pirminių impulsų dalyvauti buvo amžinas rašančių menininkų siekis neatiduoti upės plaukimo atsitiktinumams, institucijoms ir neperiodiškai pasirodančioms menininkų knygoms ar straipsnių rinkiniams. Sulaukusi 40 metų amžiaus, aš manau, kad menininkui svarbiausia yra turėti savo knygą, nesvarbu, kokiais būdais ir metodais ją išleisti, nesvarbu, kokiam velniui parsiduoti, nes kapitalizmo labirintuose „tikslas pateisina priemones“.
{"title":"Gyvenimo praėjęs pusę kelio – tu knygą išsileiski pagaliau!","authors":"Marta Vosyliūtė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.145","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.145","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Plati ir neaprėpiama konferencijos tema „Kaip papasakoti apie meną“ susiaurės kiekvieno pasakotojo naratyve bei praktikose. Svarbu pasidžiaugti, kad Vilniaus dailės akademija (toliau – VDA) pakvietė dalyvauti ne tik mokslo darbuotojus ir teoretikus, bet ir neinstitucinius meno kūrėjus. Vienas mano pirminių impulsų dalyvauti buvo amžinas rašančių menininkų siekis neatiduoti upės plaukimo atsitiktinumams, institucijoms ir neperiodiškai pasirodančioms menininkų knygoms ar straipsnių rinkiniams. Sulaukusi 40 metų amžiaus, aš manau, kad menininkui svarbiausia yra turėti savo knygą, nesvarbu, kokiais būdais ir metodais ją išleisti, nesvarbu, kokiam velniui parsiduoti, nes kapitalizmo labirintuose „tikslas pateisina priemones“.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42242201","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：