Paroksizminė naktinė hemoglobinurija (PNH) yra reta nepiktybinė hematologinė liga, kuri pasižymi hemoglobinurija, anemija ir tromboziniais įvykiais. Dažniausi pacientų skundai yra nuovargis, silpnumas, galvos ir pilvo skausmai, šlapimo spalvos pokyčiai bei vidaus organų funkcijos sutrikimai. Liga diagnozuojama remiantis periferinio kraujo tėkmės citometrija, nustačius glikozil-fosfatidilinozitolio (toliau – GPI) inkaro jungiamų paviršiaus baltymų deficitą. Pagrindinis gydymo būdas yra su anti-C5 antikūnais, kurie blokuoja komplemento sistemą, taip slopindami hemolizę. Tyrimo tikslas − išanalizuoti mokslinę literatūrą ir apžvelgti PNH klinikinę išraišką, diagnostiką ir gydymą.
{"title":"PAROKSIZMINĖ NAKTINĖ HEMOGLOBINURIJA: KLINIKINĖ IŠRAIŠKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Julija Kondrotaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.125","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.125","url":null,"abstract":"Paroksizminė naktinė hemoglobinurija (PNH) yra reta nepiktybinė hematologinė liga, kuri pasižymi hemoglobinurija, anemija ir tromboziniais įvykiais. Dažniausi pacientų skundai yra nuovargis, silpnumas, galvos ir pilvo skausmai, šlapimo spalvos pokyčiai bei vidaus organų funkcijos sutrikimai. Liga diagnozuojama remiantis periferinio kraujo tėkmės citometrija, nustačius glikozil-fosfatidilinozitolio (toliau – GPI) inkaro jungiamų paviršiaus baltymų deficitą. Pagrindinis gydymo būdas yra su anti-C5 antikūnais, kurie blokuoja komplemento sistemą, taip slopindami hemolizę. Tyrimo tikslas − išanalizuoti mokslinę literatūrą ir apžvelgti PNH klinikinę išraišką, diagnostiką ir gydymą.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"10 s1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141051468","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Arlekino ichtiozė (AI) − pavojingiausia įgimtos autosominės recesyvinės ichtiozės forma. Naujagimiai, gimę su Arlekino ichtioze, išsiskiria savo išvaizda – stora oda, stambus trikampio ar rombo formos pleiskanojimas, dažnai prastai išsivysčiusios ausys ir nosis. Dėl ypač storos odos ribojami tiek sąnarių, tiek kvėpavimo judesiai, ypač nukenčia termoreguliacija, o dėl odos pažeidimų išgaruoja daug vandens. Diagnozės patvirtinimui būtina nustatyti ABCA 12 geno mutaciją. Tiek gydymas tiek pirminė priežiūra yra daugiadalykė, ypatingą dėmesį skiriant infekcijų ir galimų kontraktūrų stebėsenai.
{"title":"ARLEKINO ICHTIOZĖS EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, KLINIKA IR PIRMINĖ PRIEŽIŪRA","authors":"Marcin Vrublevski","doi":"10.35988/sm-hs.2024.099","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.099","url":null,"abstract":"Arlekino ichtiozė (AI) − pavojingiausia įgimtos autosominės recesyvinės ichtiozės forma. Naujagimiai, gimę su Arlekino ichtioze, išsiskiria savo išvaizda – stora oda, stambus trikampio ar rombo formos pleiskanojimas, dažnai prastai išsivysčiusios ausys ir nosis. Dėl ypač storos odos ribojami tiek sąnarių, tiek kvėpavimo judesiai, ypač nukenčia termoreguliacija, o dėl odos pažeidimų išgaruoja daug vandens. Diagnozės patvirtinimui būtina nustatyti ABCA 12 geno mutaciją. Tiek gydymas tiek pirminė priežiūra yra daugiadalykė, ypatingą dėmesį skiriant infekcijų ir galimų kontraktūrų stebėsenai.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"22 7","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141052847","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Kepenų cirozė yra patologinis kepenų audinio randėjimas, sutrikdantis kepenų funkciją ir sukeliantis didelę ligos naštą. Kepenų cirozė yra daugiaetiologinė liga. Tai reiškia, jog įvairios priežastys gali sukelti kepenų pažeidimus, kuriems progresuojant išsivysto cirozė. Dažniausi veiksniai, lemiantys kepenų cirozę, yra perteklinis alkoholio vartojimas, virusinės infekcijos (hepatitas B, C) bei metabolinis sindromas (suriebėjusių kepenų liga). Kepenų cirozės progresavimą skatina tarpusavyje susijęs užburtas nuolatinio lėtinio kepenų pažeidimo, lėtinio uždegimo ir progresuojančios fibrogenezės ratas. Pagrindinės cirozės komplikacijos yra kraujavimas iš varikozinių venų, ascitas, peritonitas, hepatorenalinis sindromas (HRS), portopulmoninė hipertenzija (PPH). Bendra pacientų, sergančių kepenų ciroze, prognozė – bloga, tačiau jai įtakos turi ligos etiologija, gretutinės ligos, gyvenimo būdas bei gydymo pradžios laikas.
{"title":"KEPENŲ CIROZĖS ETIOLOGIJA, PATOGENEZĖ, KOMPLIKACIJOS IR PROGNOZĖ","authors":"Rokas Liekis","doi":"10.35988/sm-hs.2024.109","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.109","url":null,"abstract":"Kepenų cirozė yra patologinis kepenų audinio randėjimas, sutrikdantis kepenų funkciją ir sukeliantis didelę ligos naštą. Kepenų cirozė yra daugiaetiologinė liga. Tai reiškia, jog įvairios priežastys gali sukelti kepenų pažeidimus, kuriems progresuojant išsivysto cirozė. Dažniausi veiksniai, lemiantys kepenų cirozę, yra perteklinis alkoholio vartojimas, virusinės infekcijos (hepatitas B, C) bei metabolinis sindromas (suriebėjusių kepenų liga). Kepenų cirozės progresavimą skatina tarpusavyje susijęs užburtas nuolatinio lėtinio kepenų pažeidimo, lėtinio uždegimo ir progresuojančios fibrogenezės ratas. Pagrindinės cirozės komplikacijos yra kraujavimas iš varikozinių venų, ascitas, peritonitas, hepatorenalinis sindromas (HRS), portopulmoninė hipertenzija (PPH). Bendra pacientų, sergančių kepenų ciroze, prognozė – bloga, tačiau jai įtakos turi ligos etiologija, gretutinės ligos, gyvenimo būdas bei gydymo pradžios laikas.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"5 5","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141054434","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Small incision lenticule extraction (SMILE) is a new type of refractive surgery, which was approved by FDA only in 2016. The procedure is notable for its small incision size of 2-4mm, absence of flap creation as in LASIK and single laser platform being utilized during procedure. It has only been approved for the treatment of myopia from –1D to -8D and astigmatism up to 3D. The indications for surgery are similar to other refractive surgeries. The procedure consists of 3 steps, which are the following: docking, lenticule dissection and lenticule extraction. SMILE is not associated with many postoperative complications, with dry eyes being one of the common ones and at the same time accounting for very little percentage of cases. Small incision lenticule extraction (SMILE) is constantly compared to laser in situ keratomileusis (LASIK) as it provides surgeons and patients with similar good postoperative visual outcomes. SMILE is notable for corneal stromal nerves and general corneal integrity preservation. However, SMILE has its own shortcomings and, as an instance it cannot be used in hyperopia or mixed astigmatism.
{"title":"SMALL INCISION LENTICULE EXTRACTION – SMILE","authors":"Leyla Manafli, S. Galgauskas","doi":"10.35988/sm-hs.2024.131","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.131","url":null,"abstract":"Small incision lenticule extraction (SMILE) is a new type of refractive surgery, which was approved by FDA only in 2016. The procedure is notable for its small incision size of 2-4mm, absence of flap creation as in LASIK and single laser platform being utilized during procedure. It has only been approved for the treatment of myopia from –1D to -8D and astigmatism up to 3D. The indications for surgery are similar to other refractive surgeries. The procedure consists of 3 steps, which are the following: docking, lenticule dissection and lenticule extraction. SMILE is not associated with many postoperative complications, with dry eyes being one of the common ones and at the same time accounting for very little percentage of cases. Small incision lenticule extraction (SMILE) is constantly compared to laser in situ keratomileusis (LASIK) as it provides surgeons and patients with similar good postoperative visual outcomes. SMILE is notable for corneal stromal nerves and general corneal integrity preservation. However, SMILE has its own shortcomings and, as an instance it cannot be used in hyperopia or mixed astigmatism.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"20 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141025936","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Miglė Viliušytė, Laura Arbatauskaitė, Vitalija Petrenkienė
Budd-Chiari sindromas (BCS) yra reta būklė, kai dėl sumažėjusio venų pratakumo kraujui sunku pasišalinti iš kepenų. BCS klinikinis pasireiškimas yra labai įvairialypis – nuo simptomų nebuvimo iki ūmaus kepenų nepakankamumo. Pagrindiniai klinikiniai požymiai sudaro triadą: pilvo skausmas, ascitas ir hepatomegalija. BCS pasižymi aukštu mirtingumo lygiu, jei liga nediagnozuojama laiku ir pacientai negydomi. Auksinis BCS diagnostikos standartas yra Doplerio ultragarsinis tyrimas (UG), kurio pagalba nustatomas sumažėjęs kraujo tėkmės greitis kepenų venose. Diagnozės patvirtinimui galima naudoti ir kitus tyrimus – KT, MRT ar venografiją. Pirmo pasirinkimo BCS gydymas dažniausiai yra medikamentinis skiriant antikoaguliantus, tačiau ilgainiui pacientams reikalingas intervencinis gydymas, kuris parenkamas kiekvienam individualiai. Sergant BCS, labai svarbus ilgalaikis komplikacijų valdymas – ascito kontrolė ir varikozinio kraujavimo prevencija.
{"title":"BUDD-CHIARI SINDROMAS: KLINIKINIS ATVEJIS","authors":"Miglė Viliušytė, Laura Arbatauskaitė, Vitalija Petrenkienė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.086","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.086","url":null,"abstract":"Budd-Chiari sindromas (BCS) yra reta būklė, kai dėl sumažėjusio venų pratakumo kraujui sunku pasišalinti iš kepenų. BCS klinikinis pasireiškimas yra labai įvairialypis – nuo simptomų nebuvimo iki ūmaus kepenų nepakankamumo. Pagrindiniai klinikiniai požymiai sudaro triadą: pilvo skausmas, ascitas ir hepatomegalija. BCS pasižymi aukštu mirtingumo lygiu, jei liga nediagnozuojama laiku ir pacientai negydomi. Auksinis BCS diagnostikos standartas yra Doplerio ultragarsinis tyrimas (UG), kurio pagalba nustatomas sumažėjęs kraujo tėkmės greitis kepenų venose. Diagnozės patvirtinimui galima naudoti ir kitus tyrimus – KT, MRT ar venografiją. Pirmo pasirinkimo BCS gydymas dažniausiai yra medikamentinis skiriant antikoaguliantus, tačiau ilgainiui pacientams reikalingas intervencinis gydymas, kuris parenkamas kiekvienam individualiai. Sergant BCS, labai svarbus ilgalaikis komplikacijų valdymas – ascito kontrolė ir varikozinio kraujavimo prevencija.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"156 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141058156","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Komandinis darbas yra būtinas ir svarbus elementas, teikiant paliatyviosios pagalbos paslaugas. Tik kartu dirbantiems ir vieno tikslo siekiantiems asmens sveikatos priežiūros specialistams yra galimybės pasiekti paliatyviosios pagalbos tikslus. Sklandų komandos darbą įvertinti gali ne tik patys komandos nariai, bet ir paslaugų gavėjai. Šiuo tyrimu siekta išanalizuoti pacientų ir jų artimųjų požiūrį į paliatyviąją pagalbą teikiančios komandos tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Tyrimui atlikti pasirinktas anketinės apklausos metodas. Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad paliatyviosios pagalbos komandos sudėtis formuojama priklausomai nuo paciento poreikių, pacientai jautriai reaguoja į komandos narių sudėties pasikeitimą, o dvasinei pagalbai, kuri laikoma viena iš svarbiausių paliatyviosios pagalbos filosofijos dalių, skiriamas nepakankamas dėmesys.
{"title":"PACIENTŲ IR JŲ ARTIMŲJŲ POŽIŪRIS Į PALIATYVIOSIOS PAGALBOS KOMANDOS VEIKLĄ","authors":"Viljaras Reigas, Odeta Vitkūnienė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.084","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.084","url":null,"abstract":"Komandinis darbas yra būtinas ir svarbus elementas, teikiant paliatyviosios pagalbos paslaugas. Tik kartu dirbantiems ir vieno tikslo siekiantiems asmens sveikatos priežiūros specialistams yra galimybės pasiekti paliatyviosios pagalbos tikslus. Sklandų komandos darbą įvertinti gali ne tik patys komandos nariai, bet ir paslaugų gavėjai. Šiuo tyrimu siekta išanalizuoti pacientų ir jų artimųjų požiūrį į paliatyviąją pagalbą teikiančios komandos tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Tyrimui atlikti pasirinktas anketinės apklausos metodas. Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad paliatyviosios pagalbos komandos sudėtis formuojama priklausomai nuo paciento poreikių, pacientai jautriai reaguoja į komandos narių sudėties pasikeitimą, o dvasinei pagalbai, kuri laikoma viena iš svarbiausių paliatyviosios pagalbos filosofijos dalių, skiriamas nepakankamas dėmesys.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"59 8","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141051587","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Long QT syndrome (LQTS) is a rare inherited cardiac condition characterized by QT prolongation and T-wave abnormalities on the electrocardiogram (ECG). It is commonly associated with syncope, however, sudden cardiac death can occur due to Torsades de Pointes (TdP). We report the case of a 27-year-old female patient with genetically confirmed LQTS type 2 KCNH2 gene mutation found, who experienced multiple syncopes since a young age. After antipsychotic drugs were removed and ß-adrenoblockers were prescribed, fainting episodes did not reoccur.
{"title":"UNEXPECTED CAUSE OF SYNCOPE IN A 27 YEAR OLD PATIENT: CASE REPORT","authors":"Gerda Mierkytė, Benas Kireilis, Olesia Ivanova, Diana Rinkūnienė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.089","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.089","url":null,"abstract":"Long QT syndrome (LQTS) is a rare inherited cardiac condition characterized by QT prolongation and T-wave abnormalities on the electrocardiogram (ECG). It is commonly associated with syncope, however, sudden cardiac death can occur due to Torsades de Pointes (TdP). We report the case of a 27-year-old female patient with genetically confirmed LQTS type 2 KCNH2 gene mutation found, who experienced multiple syncopes since a young age. After antipsychotic drugs were removed and ß-adrenoblockers were prescribed, fainting episodes did not reoccur.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"64 2","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141031554","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Depresija – vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų, kurio kilmė nėra iki galo aiški. Ieškant naujų ligos etiopatogenezės teorijų, iškilo depresijos ir uždegiminių veiksnių bei streso ryšys, kuriam įtakos turi ir genetika. Idėja, jog depresijos patogenezėje atsirandantį uždegiminį komponentą gali lemti būtent genetiniai mechanizmai, atsirado pastėbėjus šio sutrikimo paveldimumo tendencijas. Depresijos genetinė architektūra yra sudėtinga, ją sunku tinkamai įvertinti dėl mažos tiriamųjų imties ir poligeninės ligos prigimties. Nors atsiranda įrodymų, kad tam tikri genų variantai ir polimorfizmai turi įtakos uždegiminei depresijos kilmei, tikslaus atsakymo į šį klausimą negauta. Nėra visiškai aiškios informacijos ir apie tai, kokios svarbos yra epigenetinių veiksnių įtaka uždegiminės kilmės depresijos pasireiškimui. Tai parodo genų įtakos depresijos išsivystymui esant uždegimui, tyrimų poreikį.
{"title":"GENŲ VAIDMUO DEPRESIJOS VYSTYMUISI UŽDEGIMINIAME FONE","authors":"Ernesta Lenkauskaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.110","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.110","url":null,"abstract":"Depresija – vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų, kurio kilmė nėra iki galo aiški. Ieškant naujų ligos etiopatogenezės teorijų, iškilo depresijos ir uždegiminių veiksnių bei streso ryšys, kuriam įtakos turi ir genetika. Idėja, jog depresijos patogenezėje atsirandantį uždegiminį komponentą gali lemti būtent genetiniai mechanizmai, atsirado pastėbėjus šio sutrikimo paveldimumo tendencijas. Depresijos genetinė architektūra yra sudėtinga, ją sunku tinkamai įvertinti dėl mažos tiriamųjų imties ir poligeninės ligos prigimties. Nors atsiranda įrodymų, kad tam tikri genų variantai ir polimorfizmai turi įtakos uždegiminei depresijos kilmei, tikslaus atsakymo į šį klausimą negauta. Nėra visiškai aiškios informacijos ir apie tai, kokios svarbos yra epigenetinių veiksnių įtaka uždegiminės kilmės depresijos pasireiškimui. Tai parodo genų įtakos depresijos išsivystymui esant uždegimui, tyrimų poreikį.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"26 9","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141048678","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Cholesteatoma apibūdinama kaip gerybinis, besiplečiantis ir destrukcinis epitelinis uždegimas vidurinėje ausyje ir smilkinkaulyje. Cholesteatomos pagal etiopatofiziologinį mechanizmą klasifikuojamos į įgimtas ir įgytas. Besiplečianti ir aplinkinį kaulinį audinį penetruojanti cholesteatoma gali sukelti klausos, pusiausvyros ir veido raumenų sutrikimus. Cholesteatoma gali būti diagnozuojama pasitelkus konservatyvius tyrimo metodus, kaip otoskopija, tačiau kompiuterinės tomografijos tyrimas padeda geriau įvertinti ligos išplitimą. Šiuo metu nėra sėkmingo nechirurginio gydymo, todėl cholesteatomos gydymui reikalinga atlikti operaciją.
{"title":"VIDURINĖS AUSIES CHOLESTEATOMA: ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS","authors":"Kamilė Tiškutė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.120","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.120","url":null,"abstract":"Cholesteatoma apibūdinama kaip gerybinis, besiplečiantis ir destrukcinis epitelinis uždegimas vidurinėje ausyje ir smilkinkaulyje. Cholesteatomos pagal etiopatofiziologinį mechanizmą klasifikuojamos į įgimtas ir įgytas. Besiplečianti ir aplinkinį kaulinį audinį penetruojanti cholesteatoma gali sukelti klausos, pusiausvyros ir veido raumenų sutrikimus. Cholesteatoma gali būti diagnozuojama pasitelkus konservatyvius tyrimo metodus, kaip otoskopija, tačiau kompiuterinės tomografijos tyrimas padeda geriau įvertinti ligos išplitimą. Šiuo metu nėra sėkmingo nechirurginio gydymo, todėl cholesteatomos gydymui reikalinga atlikti operaciją.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"6 10","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141024065","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Gabrielė Zubrickytė, Evelina Stukaitė, Algirdas Musneckis
Šizotipinis sutrikimas yra sudėtinga ir dažnai klaidingai diagnozuojama būklė. Skirtinguose ligų klasifikacijų rinkiniuose šis sutrikimas priskiriamas skirtingoms diagnozių grupėms, apimančioms asmenybės ir šizofrenijos tipo sutrikimus. Sergamumas skirtingose populiacijose skiriasi, tikimybė sirgti šizotipiniu sutrikimu yra didesnė juodaodžių moterų, uždirbančių mažesnes pajamas, ir žmonių, kurie yra išsiskyrę ar našliai. Tiksli šio sutrikimo patogenezė nėra aiški, tačiau įrodyta, kad simptomų vystymuisi įtakos turi genetinis fonas, psichologinės traumos ir prenatalinės infekcijos. Šizotipinio sutrikimo kliniką geriausiai atspindi simptomų suskirstymas į tris stambias grupes: kognityviniai – suvokimo, keistumo/ dezorganizuotumo, tarpasmeniniai. Sutrikimas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir jų pasireiškimo dažniu. Gydymo esmė – psichoterapijos ir farmakoterapijos derinimas.
{"title":"ŠIZOTIPINIS SUTRIKIMAS: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, KLINIKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Gabrielė Zubrickytė, Evelina Stukaitė, Algirdas Musneckis","doi":"10.35988/sm-hs.2024.103","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.103","url":null,"abstract":"Šizotipinis sutrikimas yra sudėtinga ir dažnai klaidingai diagnozuojama būklė. Skirtinguose ligų klasifikacijų rinkiniuose šis sutrikimas priskiriamas skirtingoms diagnozių grupėms, apimančioms asmenybės ir šizofrenijos tipo sutrikimus. Sergamumas skirtingose populiacijose skiriasi, tikimybė sirgti šizotipiniu sutrikimu yra didesnė juodaodžių moterų, uždirbančių mažesnes pajamas, ir žmonių, kurie yra išsiskyrę ar našliai. Tiksli šio sutrikimo patogenezė nėra aiški, tačiau įrodyta, kad simptomų vystymuisi įtakos turi genetinis fonas, psichologinės traumos ir prenatalinės infekcijos. Šizotipinio sutrikimo kliniką geriausiai atspindi simptomų suskirstymas į tris stambias grupes: kognityviniai – suvokimo, keistumo/ dezorganizuotumo, tarpasmeniniai. Sutrikimas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir jų pasireiškimo dažniu. Gydymo esmė – psichoterapijos ir farmakoterapijos derinimas.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"23 6","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141023405","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：