Arterinė hipertenzija yra dažniausias etiologinis prieširdžių virpėjimo rizikos veiksnys, lemiantis širdies pokyčius, skatinančius prieširdžių virpėjimą: struktūrinius prieširdžių miokardo pokyčius, prieširdžių dilataciją ir prieširdžių virpėjimo substrato vystymąsi. Didžioji arterinės hipertenzijos dalis (apie 95%) yra esencialinė hipertenzija, tačiau hipertenzija taip pat gali būti sąlygota ir antrinių priežasčių, pavyzdžiui, feochromocitomos, kurios klastinga klinika ir diagnostika. Feochromocitomos išskiriami metanefrinai lemia arterinę hipertenziją, kuri, sukeldama struktūrinę prieširdžių remodeliaciją, skatina prieširdžių kardiomiopatijos vystymąsi. Prieširdžių virpėjimo substrato atsiradimo patogenezė siejama su prieširdžių kardiomiopatija dėl prieširdžių miokardo struktūrinės ir elektrofiziologinės remodeliacijos, kurios vienas iš svarbiausių mechanizmų yra prieširdžių miokardo fibrozė, dėl kurios, pakitus elektriniam laidumui ir padidėjus prieširdžio miokardo heterogeniškumui, sukuriamas substratas aritmijos palaikymui prieširdžių virpėjimo atveju.
{"title":"PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMO PATOGENEZĖS ASOCIACIJA SU ANTRINE ARTERINE HIPERTENZIJA DĖL FEOCHROMOCITOMOS","authors":"Karolis Kmitas","doi":"10.35988/sm-hs.2024.196","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.196","url":null,"abstract":"Arterinė hipertenzija yra dažniausias etiologinis prieširdžių virpėjimo rizikos veiksnys, lemiantis širdies pokyčius, skatinančius prieširdžių virpėjimą: struktūrinius prieširdžių miokardo pokyčius, prieširdžių dilataciją ir prieširdžių virpėjimo substrato vystymąsi. Didžioji arterinės hipertenzijos dalis (apie 95%) yra esencialinė hipertenzija, tačiau hipertenzija taip pat gali būti sąlygota ir antrinių priežasčių, pavyzdžiui, feochromocitomos, kurios klastinga klinika ir diagnostika. Feochromocitomos išskiriami metanefrinai lemia arterinę hipertenziją, kuri, sukeldama struktūrinę prieširdžių remodeliaciją, skatina prieširdžių kardiomiopatijos vystymąsi. Prieširdžių virpėjimo substrato atsiradimo patogenezė siejama su prieširdžių kardiomiopatija dėl prieširdžių miokardo struktūrinės ir elektrofiziologinės remodeliacijos, kurios vienas iš svarbiausių mechanizmų yra prieširdžių miokardo fibrozė, dėl kurios, pakitus elektriniam laidumui ir padidėjus prieširdžio miokardo heterogeniškumui, sukuriamas substratas aritmijos palaikymui prieširdžių virpėjimo atveju.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"70 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141392681","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Meteorologinių veiksnių pokyčiai turi stipresnį poveikį sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), ypač tiems, kuriems atliktos širdies operacijos, lyginant su bendrąja populiacija. Šie pokyčiai kai kuriems gali lemti psichologinės būklės pablogėjimą ar net mirtį. Tikslas – apžvelgti ir įvertinti meteorologinių veiksnių poveikį psichologinei būklei po širdies operacijų. Medžiaga ir metodai. Apžvelgėme svarbiausią mokslinę literatūrą apie procesus, galinčius paaiškinti meteorologinių veiksnių įtaką psichologinei būklei po širdies operacijų. Rezultatai. Pacientams, turintiems rimtų širdies ir kraujagyslių sistemų sveikatos problemų, ypač pooperaciniu ir ilgalaikiu sveikimo po širdies operacijų laikotarpiu, psichosomatiniai nusiskundimai susiję su kai kuriais meteorologiniais veiksniais. Meteorologinių veiksnių poveikis pacientams po chirurginio širdies ir kraujagyslių ligų gydymo gali būti paaiškinamas fiziologiniais organizmo procesais, tokiais kaip serotonino sumažėjimas, kraujagyslių išsiplėtimas, kraujospūdžio ir kraujo klampumo padidėjimas, stresas dėl padidėjusio kortizolio kiekio. Išvada. Meteorologinių veiksnių poveikis pacientų psichologinei būklei po širdies operacijų gali būti paaiškinamas fiziologiniais organizmo procesais.
{"title":"TRUMPA METEOROLOGINIŲ VEIKSNIŲ POVEIKIO PSICHOLOGINEI BŪKLEI PO ŠIRDIES OPERACIJŲ APŽVALGA","authors":"Sonata Čerkauskaitė, Jonė Venclovienė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.134","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.134","url":null,"abstract":"Meteorologinių veiksnių pokyčiai turi stipresnį poveikį sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), ypač tiems, kuriems atliktos širdies operacijos, lyginant su bendrąja populiacija. Šie pokyčiai kai kuriems gali lemti psichologinės būklės pablogėjimą ar net mirtį.\u0000\u0000Tikslas – apžvelgti ir įvertinti meteorologinių veiksnių poveikį psichologinei būklei po širdies operacijų.\u0000\u0000Medžiaga ir metodai. Apžvelgėme svarbiausią mokslinę literatūrą apie procesus, galinčius paaiškinti meteorologinių veiksnių įtaką psichologinei būklei po širdies operacijų.\u0000\u0000Rezultatai. Pacientams, turintiems rimtų širdies ir kraujagyslių sistemų sveikatos problemų, ypač pooperaciniu ir ilgalaikiu sveikimo po širdies operacijų laikotarpiu, psichosomatiniai nusiskundimai susiję su kai kuriais meteorologiniais veiksniais. Meteorologinių veiksnių poveikis pacientams po chirurginio širdies ir kraujagyslių ligų gydymo gali būti paaiškinamas fiziologiniais organizmo procesais, tokiais kaip serotonino sumažėjimas, kraujagyslių išsiplėtimas, kraujospūdžio ir kraujo klampumo padidėjimas, stresas dėl padidėjusio kortizolio kiekio.\u0000\u0000Išvada. Meteorologinių veiksnių poveikis pacientų psichologinei būklei po širdies operacijų gali būti paaiškinamas fiziologiniais organizmo procesais.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"558 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141401738","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Trombus galima suskirstyti į turinčius daug fibrino ir į turinčius daug eritrocitų. Juos galime charakterizuoti pasitelkę kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimus. Šiuose tyrimuose stebimi hiperdensinis kraujagyslės požymis ir pažeistos kraujagyslės požymis asocijuojami su trombais, turinčiais daug eritrocitų. Nuo trombų sudėties gali priklausyti mechaninės trombektomijos efektyvumas ūmaus išeminio insulto atveju. Savo sudėtyje daug fibrino turintys trombai yra siejami su ilgesne mechaninės trombektomijos trukme ir blogesne gydymo baigtimi, lyginant su trombais, turinčiais daug eritrocitų. Trombų heterogeniškumo samprata gali padėti išeminio insulto endovaskulinio gydymo progresui.
{"title":"TROMBO SUDĖTIES REIKŠMĖ MECHANINĖS TROMBEKTOMIJOS EFEKTYVUMUI ŪMAUS IŠEMINIO INSULTO ATVEJU","authors":"Kamilė Tiškutė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.183","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.183","url":null,"abstract":"Trombus galima suskirstyti į turinčius daug fibrino ir į turinčius daug eritrocitų. Juos galime charakterizuoti pasitelkę kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimus. Šiuose tyrimuose stebimi hiperdensinis kraujagyslės požymis ir pažeistos kraujagyslės požymis asocijuojami su trombais, turinčiais daug eritrocitų. Nuo trombų sudėties gali priklausyti mechaninės trombektomijos efektyvumas ūmaus išeminio insulto atveju. Savo sudėtyje daug fibrino turintys trombai yra siejami su ilgesne mechaninės trombektomijos trukme ir blogesne gydymo baigtimi, lyginant su trombais, turinčiais daug eritrocitų. Trombų heterogeniškumo samprata gali padėti išeminio insulto endovaskulinio gydymo progresui.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"2019 16","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141400200","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti ir aptarti informaciją apie kasos adenokarcinomos klinikinius požymius. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicininėse duomenų bazėse. Rezultatai parodė, kad kasos adenokarcinoma yra piktybinė liga, kuri sudaro 90 proc. visų kasos navikų. Liga tik retais atvejais diagnozuojama anksti, jai būdingas greitas progresavimas ir bloga prognozė. Ankstyvosiose stadijose kasos navikas nepasižymi specifiniais simptomais. Ligai progresuojant, išryškėja tipiniai simptomai – obstrukcinė gelta, mažėja kūno svoris, vargina pilvo skausmai, bendras silpnumas bei greitas nuovargis. Kadangi specifiniai kasos naviko simptomai pasireiškia vėlai, daugeliu atvejų liga diagnozuojama pavėluotai.
{"title":"KASOS ADENOKARCINOMOS KLINIKINIAI POŽYMIAI","authors":"Aurelija Mironytė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.177","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.177","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti ir aptarti informaciją apie kasos adenokarcinomos klinikinius požymius. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicininėse duomenų bazėse. Rezultatai parodė, kad kasos adenokarcinoma yra piktybinė liga, kuri sudaro 90 proc. visų kasos navikų. Liga tik retais atvejais diagnozuojama anksti, jai būdingas greitas progresavimas ir bloga prognozė. Ankstyvosiose stadijose kasos navikas nepasižymi specifiniais simptomais. Ligai progresuojant, išryškėja tipiniai simptomai – obstrukcinė gelta, mažėja kūno svoris, vargina pilvo skausmai, bendras silpnumas bei greitas nuovargis. Kadangi specifiniai kasos naviko simptomai pasireiškia vėlai, daugeliu atvejų liga diagnozuojama pavėluotai.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"613 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141401490","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Alveolinė echinokokozė – tai sunki zoonozinė parazitinė liga, sukeliama Echinococcus multilocularis. Žmogus šiuo parazitu užsikrečia atsitiktinai fekaliniu – oraliniu būdu per kaspinuočių kiaušinėliais užkrėstą dirvožemį, vandenį ar maistą. Neretu atveju rizika didėja dirbant ūkininkystės, miškininkystės srityje, medžiojant ar renkant ir valgant neplautas uogas, vaisius. Echinokokas dažniausiai pažeidžia kepenis, tačiau ilgą laiką nuo užsikrėtimo pacientui nepasireiškia ligos simptomai. Ankstyva ligos diagnostika yra labai svarbi siekiant sustabdyti ligos plitimą. Liga dažniausiai diagnozuojama atlikus serologinius, vaizdo tyrimus bei perkutaninę kepenų biopsiją. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į ligos išplitimą pagal PNM klasifikaciją, tačiau nustačius diagnozę, medikamentinis antihelmintinis gydymas mebendazoliu/albendazoliu turi būti paskirtas visiems pacientams.
{"title":"ALVEOLINĖ ECHINOKOKOZĖ: RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMO GALIMYBĖS","authors":"Kamilė Pliuskutė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.192","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.192","url":null,"abstract":"Alveolinė echinokokozė – tai sunki zoonozinė parazitinė liga, sukeliama Echinococcus multilocularis. Žmogus šiuo parazitu užsikrečia atsitiktinai fekaliniu – oraliniu būdu per kaspinuočių kiaušinėliais užkrėstą dirvožemį, vandenį ar maistą. Neretu atveju rizika didėja dirbant ūkininkystės, miškininkystės srityje, medžiojant ar renkant ir valgant neplautas uogas, vaisius. Echinokokas dažniausiai pažeidžia kepenis, tačiau ilgą laiką nuo užsikrėtimo pacientui nepasireiškia ligos simptomai. Ankstyva ligos diagnostika yra labai svarbi siekiant sustabdyti ligos plitimą. Liga dažniausiai diagnozuojama atlikus serologinius, vaizdo tyrimus bei perkutaninę kepenų biopsiją. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į ligos išplitimą pagal PNM klasifikaciją, tačiau nustačius diagnozę, medikamentinis antihelmintinis gydymas mebendazoliu/albendazoliu turi būti paskirtas visiems pacientams.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"22 3","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141395245","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Nora Šiupšinskienė, Naglis Dubosas, Saulius Vaitkus
Darbo tikslas − objektyviai įvertinti pacientų, operuotų nuo ankstyvųjų stadijų gerklų vėžio daline laringektomija, rijimo funkciją vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Išanalizuoti 65 vyrų (amžiaus vidurkis – 64,9 ± 8,9 m.), 2011–2018 metais universitetinės ligoninės Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje gydytų nuo ankstyvųjų stadijų gerklų vėžio (T1–T2N0M0; I, II st.), fibroendoskopinio rijimo tyrimo, naudojant dažytą maistą, duomenys. Pagal chirurginio gydymo būdą pacientai suskirstyti į dvi grupes: 54 pacientams atlikta dalinė išorinė laringektomija per kaklą (dalinės laringektomijos (DL) grupė), o 11 pacientų atliktos endolaringinės IV–VI tipo kordektomijos chirurginiu CO2 lazeriu (endolaringinės kordektomijos lazeriu grupė). Tyrimo metu naudotos 4 skirtingo kietumo maisto medžiagos: geriamasis vanduo, jogurtas, pudingas ir sausainis. Vertinti keturi sutrikusio rijimo požymiai: skysčių ir kietojo maisto penetracija, aspiracija, liekamasis maistas ryklėje bei ezofagofaringinis refliuksas. Sutrikusio rijimo požymiai registruoti daugiau nei pusei (64,6 proc.) pacientų. Pacientams po DL sutrikusio rijimo požymiai nustatyti 68,5 proc. atvejų, o po endolaringinių operacijų lazeriu reikšmingai mažiau – 45,5 proc. atvejų (p <0,05). Dažniausiai abiejų grupių pacientams nustatytas liekamasis maistas ryklėje: atitinkamai 44,4 proc. ir 36,4 proc. Penetracija, aspiracija ir ezofagofaringinis refliuksas buvo reti. Pastarieji du požymiai nustatyti tik pacientams po DL. Tyrimas parodė, kad vėlyvuoju laikotarpiu po ankstyvųjų stadijų gerklų vėžio chirurginio gydymo praėjus vidutiniškai 4,1 m., vyrauja nesunkūs rijimo sutrikimai. Dažniausiai nustatomas liekamasis maistas ryklėje. Pacientams po dalinės laringektomijos rijimo sutrikimų registruojama reikšmingai dažniau nei pacientams po endolaringinės kordektomijos lazeriu.
{"title":"RIJIMO SUTRIKIMAI PO ANKSTYVŲJŲ STADIJŲ GERKLŲ VĖŽIO CHIRURGINIO GYDYMO","authors":"Nora Šiupšinskienė, Naglis Dubosas, Saulius Vaitkus","doi":"10.35988/sm-hs.2024.144","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.144","url":null,"abstract":"Darbo tikslas − objektyviai įvertinti pacientų, operuotų nuo ankstyvųjų stadijų gerklų vėžio daline laringektomija, rijimo funkciją vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Išanalizuoti 65 vyrų (amžiaus vidurkis – 64,9 ± 8,9 m.), 2011–2018 metais universitetinės ligoninės Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje gydytų nuo ankstyvųjų stadijų gerklų vėžio (T1–T2N0M0; I, II st.), fibroendoskopinio rijimo tyrimo, naudojant dažytą maistą, duomenys. Pagal chirurginio gydymo būdą pacientai suskirstyti į dvi grupes: 54 pacientams atlikta dalinė išorinė laringektomija per kaklą (dalinės laringektomijos (DL) grupė), o 11 pacientų atliktos endolaringinės IV–VI tipo kordektomijos chirurginiu CO2 lazeriu (endolaringinės kordektomijos lazeriu grupė). Tyrimo metu naudotos 4 skirtingo kietumo maisto medžiagos: geriamasis vanduo, jogurtas, pudingas ir sausainis. Vertinti keturi sutrikusio rijimo požymiai: skysčių ir kietojo maisto penetracija, aspiracija, liekamasis maistas ryklėje bei ezofagofaringinis refliuksas. Sutrikusio rijimo požymiai registruoti daugiau nei pusei (64,6 proc.) pacientų. Pacientams po DL sutrikusio rijimo požymiai nustatyti 68,5 proc. atvejų, o po endolaringinių operacijų lazeriu reikšmingai mažiau – 45,5 proc. atvejų (p <0,05). Dažniausiai abiejų grupių pacientams nustatytas liekamasis maistas ryklėje: atitinkamai 44,4 proc. ir 36,4 proc. Penetracija, aspiracija ir ezofagofaringinis refliuksas buvo reti. Pastarieji du požymiai nustatyti tik pacientams po DL. Tyrimas parodė, kad vėlyvuoju laikotarpiu po ankstyvųjų stadijų gerklų vėžio chirurginio gydymo praėjus vidutiniškai 4,1 m., vyrauja nesunkūs rijimo sutrikimai. Dažniausiai nustatomas liekamasis maistas ryklėje. Pacientams po dalinės laringektomijos rijimo sutrikimų registruojama reikšmingai dažniau nei pacientams po endolaringinės kordektomijos lazeriu.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"49 12","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141398259","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje apžvelgiama pastarojo dešimtmečio mokslinė literatūra, nagrinėjanti išmaniųjų sveikatos priežiūros technologijų (SPT) vystymąsi. Apžvelgiama kompiuterizacija ir procesų skaitmenizavimas, išmanieji įrenginiai, neribotų duomenų bazės (NDB) bei debesų technologijos, dirbtinis intelektas (DI), procesų robotizacija, blokų grandinės, nanotechnologijos, žmogaus genomo tyrimai ir jų taikymas sveikatos priežiūrai. Analizuota išmaniųjų technologijų pritaikymo sveikatos priežiūrai nauda bei iššūkiai. Pateiktos sveikatos priežiūros paradigmos pokyčių gairės.
{"title":"ATEITIES SKAITMENINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TECHNOLOGIJOS: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA","authors":"Vinsas Janušonis","doi":"10.35988/sm-hs.2024.145","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.145","url":null,"abstract":"Straipsnyje apžvelgiama pastarojo dešimtmečio mokslinė literatūra, nagrinėjanti išmaniųjų sveikatos priežiūros technologijų (SPT) vystymąsi.\u0000\u0000Apžvelgiama kompiuterizacija ir procesų skaitmenizavimas, išmanieji įrenginiai, neribotų duomenų bazės (NDB) bei debesų technologijos, dirbtinis intelektas (DI), procesų robotizacija, blokų grandinės, nanotechnologijos, žmogaus genomo tyrimai ir jų taikymas sveikatos priežiūrai.\u0000\u0000Analizuota išmaniųjų technologijų pritaikymo sveikatos priežiūrai nauda bei iššūkiai.\u0000\u0000Pateiktos sveikatos priežiūros paradigmos pokyčių gairės.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"94 9","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141405928","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Ūminis pankreatitas nėštumo laikotarpiu yra reta būklė, pasireiškianti 1 iš 1000 arba 1 iš 10 000 nėštumų. Ligą gali sukelti įvairūs veiksniai – tulžies pūslės akmenligė, hipertrigliceridemija, rečiau – alkoholio vartojimas. Nors ūminis pankreatitas nėštumo laikotarpiu gali būti siejamas su tam tikra genetine predispozicija, dalies pacienčių etiologija laikoma idiopatine. Dažniausi simptomai – viršutinės dalies pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas. Nėščiųjų ūminis pankreatitas gali būti diagnozuojamas pavėluotai, kai klinikinė išraiška klaidingai interpretuojama kaip sukelta nėštumo būklės. Šią ligą galima įtarti, kai pokyčiai stebimi tiriant kasos fermentus laboratoriniuose tyrimuose bei atliekant pilvo organų vaizdo tyrimus. Gydymo taktika priklauso nuo ligos etiologinių veiksnių bei sunkumo laipsnio – esant lengvai ligos eigai galima taikyti konservatyvųjį gydymą, o endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) arba cholecistektomija rekomenduojamos nustačius biliarinės kilmės ūminį pankreatitą.
{"title":"ŪMINIS PANKREATITAS NĖŠTUMO LAIKOTARPIU: KLINIKINIAI SIMPTOMAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS","authors":"Emilija Savickaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.179","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.179","url":null,"abstract":"Ūminis pankreatitas nėštumo laikotarpiu yra reta būklė, pasireiškianti 1 iš 1000 arba 1 iš 10 000 nėštumų. Ligą gali sukelti įvairūs veiksniai – tulžies pūslės akmenligė, hipertrigliceridemija, rečiau – alkoholio vartojimas. Nors ūminis pankreatitas nėštumo laikotarpiu gali būti siejamas su tam tikra genetine predispozicija, dalies pacienčių etiologija laikoma idiopatine. Dažniausi simptomai – viršutinės dalies pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas. Nėščiųjų ūminis pankreatitas gali būti diagnozuojamas pavėluotai, kai klinikinė išraiška klaidingai interpretuojama kaip sukelta nėštumo būklės. Šią ligą galima įtarti, kai pokyčiai stebimi tiriant kasos fermentus laboratoriniuose tyrimuose bei atliekant pilvo organų vaizdo tyrimus.\u0000\u0000Gydymo taktika priklauso nuo ligos etiologinių veiksnių bei sunkumo laipsnio – esant lengvai ligos eigai galima taikyti konservatyvųjį gydymą, o endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) arba cholecistektomija rekomenduojamos nustačius biliarinės kilmės ūminį pankreatitą.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"82 11","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141411989","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, straipsnyje apžvelgiama tuberkuliozės etiologija bei gydymo galimybės. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicininėse duomenų bazėse. Rezultatai parodė, kad tuberkuliozė yra pavojinga infekcinė liga, galinti paveikti įvairias organų sistemas, daugeliu atveju pirmiausia pažeidžianti plaučius. Dažniausias plaučių tuberkuliozės sukėlėjas − Mycobacterium tuberculosis. Šis mikroorganizmas dauginasi lėtai, yra labai atsparus aplinkos poveikiui: šalčiui, rūgštims, etilo alkoholiui. Prieš skiriant gydymą, visada būtina atlikti skreplių mikroskopijos, pasėlio, jautrumo vaistams ir greituosius molekulinius diagnostinius tuberkuliozės tyrimus. Tuberkuliozės gydymas yra ilgalaikis ir sudėtingas procesas. Gydymo režimas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į tuberkuliozės mikobakterijų jautrumą vaistams, vaistų toleravimą, gydymo kategoriją ir kitus veiksnius.
{"title":"PLAUČIŲ TUBERKULIOZĖ. ETIOLOGIJA, GYDYMAS","authors":"Aurelija Mironytė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.178","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.178","url":null,"abstract":"Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, straipsnyje apžvelgiama tuberkuliozės etiologija bei gydymo galimybės. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicininėse duomenų bazėse. Rezultatai parodė, kad tuberkuliozė yra pavojinga infekcinė liga, galinti paveikti įvairias organų sistemas, daugeliu atveju pirmiausia pažeidžianti plaučius. Dažniausias plaučių tuberkuliozės sukėlėjas − Mycobacterium tuberculosis. Šis mikroorganizmas dauginasi lėtai, yra labai atsparus aplinkos poveikiui: šalčiui, rūgštims, etilo alkoholiui. Prieš skiriant gydymą, visada būtina atlikti skreplių mikroskopijos, pasėlio, jautrumo vaistams ir greituosius molekulinius diagnostinius tuberkuliozės tyrimus. Tuberkuliozės gydymas yra ilgalaikis ir sudėtingas procesas. Gydymo režimas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į tuberkuliozės mikobakterijų jautrumą vaistams, vaistų toleravimą, gydymo kategoriją ir kitus veiksnius.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"3 4","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141409541","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Spenelio ir areolės kompleksą tausojanti mastektomija (SAKTM, angl. Nipple-Sparing Mastectomy) ir krūties odą tausojanti mastektomija (KOTM, angl. Skin-Sparing Mastectomy) yra du pagrindiniai konservatyvieji chirurginiai krūties vėžio gydymo metodai. KOTM būdu išsaugoma pacientės krūties oda, todėl sudarant joje erdvę, galima rekonstruoti naudojant implantus ar pačios pacientės audinius. SAKTM, konservatyvesnė naujovė, apsaugo spenelių ir areolių kompleksą, taip prisidedant prie regimai malonesnio rezultato. Svarbu ištirti SAKTM ir KOTM kompleksiškumą, kuris rodo tiek estetinį tobulumą išlaikant natūralias formas, tiek psichologinius privalumus. SAKTM keičia pacienčių požiūrį į krūties vėžį, mažina emocinį krūvį ir padidina ilgalaikę gerovę. Taikant KOTM, iš išsaugotos odos erdvės krūtis gali būti formuojama ir kontūruojama tiksliau, atsižvelgiant į kiekvieno paciento pageidavimus ir suteikiant patrauklesnį estetinį rezultatą po operacijos. SAKTM sunkumai apima subtilų kraujo tiekimo balansą, galimas komplikacijas ir kontraindikacijas. KOTM pasižymi saugumu ir estetika, tačiau susiduria su rekonstrukcijų nekrozės rizika. Atlikti tyrimai patvirtina abiejų būdų onkologinį saugumą, tačiau tyrimų pageidautina atlikti daugiau. Taikomi metodai, atsižvelgiant į saugumą, estetiką, psichologinį požiūrį ir paciento pageidavimus, užtikrina optimalius konservatyviosios mastektomijos rezultatus.
{"title":"SPENELIO IR AREOLĖS KOMPLEKSĄ TAUSOJANČIOS MASTEKTOMIJOS IR KRŪTIES ODĄ TAUSOJANČIOS MASTEKTOMIJOS PALYGINIMAS","authors":"Patricija Belkevič","doi":"10.35988/sm-hs.2024.119","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.119","url":null,"abstract":"Spenelio ir areolės kompleksą tausojanti mastektomija (SAKTM, angl. Nipple-Sparing Mastectomy) ir krūties odą tausojanti mastektomija (KOTM, angl. Skin-Sparing Mastectomy) yra du pagrindiniai konservatyvieji chirurginiai krūties vėžio gydymo metodai. KOTM būdu išsaugoma pacientės krūties oda, todėl sudarant joje erdvę, galima rekonstruoti naudojant implantus ar pačios pacientės audinius. SAKTM, konservatyvesnė naujovė, apsaugo spenelių ir areolių kompleksą, taip prisidedant prie regimai malonesnio rezultato. Svarbu ištirti SAKTM ir KOTM kompleksiškumą, kuris rodo tiek estetinį tobulumą išlaikant natūralias formas, tiek psichologinius privalumus. SAKTM keičia pacienčių požiūrį į krūties vėžį, mažina emocinį krūvį ir padidina ilgalaikę gerovę. Taikant KOTM, iš išsaugotos odos erdvės krūtis gali būti formuojama ir kontūruojama tiksliau, atsižvelgiant į kiekvieno paciento pageidavimus ir suteikiant patrauklesnį estetinį rezultatą po operacijos. SAKTM sunkumai apima subtilų kraujo tiekimo balansą, galimas komplikacijas ir kontraindikacijas. KOTM pasižymi saugumu ir estetika, tačiau susiduria su rekonstrukcijų nekrozės rizika. Atlikti tyrimai patvirtina abiejų būdų onkologinį saugumą, tačiau tyrimų pageidautina atlikti daugiau. Taikomi metodai, atsižvelgiant į saugumą, estetiką, psichologinį požiūrį ir paciento pageidavimus, užtikrina optimalius konservatyviosios mastektomijos rezultatus.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"4 3","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141048423","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：