Pirminis amebinis meningoencefalitas – tai greitai progresuojanti centrinės nervų sistemos infekcija, kurią sukelia Naegleria fowleri ameba, aptinkama karštuose ar šiltuose gėluose vandenyse. Ši infekcinė liga itin greitai progresuoja ir daugeliu atvejų siejama su letalia baigtimi. Naujausiais epidemiologiniais skaičiavimais pasaulyje nustatyta apie 400 pirminio amebinio meningoencefalito atvejų, tačiau tikslus skaičius nėra žinomas dėl klaidingos diagnozės ar nepraneštų atvejų, kurie nebuvo įskaičiuoti. Infekcinės ligos klinikiniai simptomai įprastai pasireiškia per 5–7 dienas po užsikrėtimo. Liga prasideda galvos skausmu, karščiavimu, nuovargiu bei vėmimu, o vėlesnėse stadijose dažniausiai stebima anoreksija, dirglumas, kaklo rigidiškumas, teigiami Kernigo bei Brudzinskio simptomai, letargija, fotofobija, sumišimas, traukuliai ar net koma. Pirminis amebinis meningoencefalitas diagnozuojamas atsižvelgiant į klinikinius infekcinės ligos požymius ir epidemiologinę anamnezę bei atliktus laboratorinius tyrimus.
{"title":"PIRMINIS AMEBINIS MENINGOENCEFALITAS: EPIDEMIOLOGIJA, KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS IR DIAGNOSTIKA","authors":"Edvardas Bariza","doi":"10.35988/sm-hs.2024.190","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.190","url":null,"abstract":"Pirminis amebinis meningoencefalitas – tai greitai progresuojanti centrinės nervų sistemos infekcija, kurią sukelia Naegleria fowleri ameba, aptinkama karštuose ar šiltuose gėluose vandenyse. Ši infekcinė liga itin greitai progresuoja ir daugeliu atvejų siejama su letalia baigtimi. Naujausiais epidemiologiniais skaičiavimais pasaulyje nustatyta apie 400 pirminio amebinio meningoencefalito atvejų, tačiau tikslus skaičius nėra žinomas dėl klaidingos diagnozės ar nepraneštų atvejų, kurie nebuvo įskaičiuoti. Infekcinės ligos klinikiniai simptomai įprastai pasireiškia per 5–7 dienas po užsikrėtimo. Liga prasideda galvos skausmu, karščiavimu, nuovargiu bei vėmimu, o vėlesnėse stadijose dažniausiai stebima anoreksija, dirglumas, kaklo rigidiškumas, teigiami Kernigo bei Brudzinskio simptomai, letargija, fotofobija, sumišimas, traukuliai ar net koma. Pirminis amebinis meningoencefalitas diagnozuojamas atsižvelgiant į klinikinius infekcinės ligos požymius ir epidemiologinę anamnezę bei atliktus laboratorinius tyrimus.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"47 5","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141391530","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Klinikinė depresija yra vienas dažniausių psichiatrinių sutrikimų, pasireiškianti tipiniais afektiniais ir sensomotoriniais simptomais. Depresijos patofiziologija vis dar nepakankamai aiški ir egzistuoja daugybė ligos etiologijos teorijų. Viena jų tyrinėja mitybos ir virškinamojo trakto poveikį centrinei nervų sistemai per žarnyno – smegenų ašį. Tyrimai atskleidžia, kad sergantiesiems klinikine depresija būdingi žarnyno mikrobiotos sudėties ir bakterijų kolonijų santykio pakitimai, kurie koreliuoja su afektinių simptomų intensyvumu. Studijų duomenimis, serotonino gamyba tiesiogiai priklauso nuo su mityba gaunamos triptofano aminorūgšties, o šio neurotransmiterio metabolizmas priklauso nuo mikrobiotos, kolonizuojančios žmogaus žarnyną. Tyrinėjami serotonino metabolizmo keliai, ypatingą reikšmę skiriant kinurenino metabolizmo keliui, kadangi šio kelio metabolitų koncentracijos ir santykio pokyčiai siejami su depresijos simptomų intensyvumu ir sumažėjusia serotonino gamyba. Tiriamos naujos klinikinės depresijos farmakologinio gydymo kryptys pasitelkiant fermentus, reikalingus metabolizmo procesuose ir probiotikus žarnyno mikrobiotos balansui atkurti.
{"title":"TRIPTOFANO METABOLIZMO IR MITYBOS REIKŠMĖ DEPRESIJOS PATOFIZIOLOGIJOJE","authors":"Augustė Lukošaitytė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.172","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.172","url":null,"abstract":"Klinikinė depresija yra vienas dažniausių psichiatrinių sutrikimų, pasireiškianti tipiniais afektiniais ir sensomotoriniais simptomais. Depresijos patofiziologija vis dar nepakankamai aiški ir egzistuoja daugybė ligos etiologijos teorijų. Viena jų tyrinėja mitybos ir virškinamojo trakto poveikį centrinei nervų sistemai per žarnyno – smegenų ašį. Tyrimai atskleidžia, kad sergantiesiems klinikine depresija būdingi žarnyno mikrobiotos sudėties ir bakterijų kolonijų santykio pakitimai, kurie koreliuoja su afektinių simptomų intensyvumu. Studijų duomenimis, serotonino gamyba tiesiogiai priklauso nuo su mityba gaunamos triptofano aminorūgšties, o šio neurotransmiterio metabolizmas priklauso nuo mikrobiotos, kolonizuojančios žmogaus žarnyną. Tyrinėjami serotonino metabolizmo keliai, ypatingą reikšmę skiriant kinurenino metabolizmo keliui, kadangi šio kelio metabolitų koncentracijos ir santykio pokyčiai siejami su depresijos simptomų intensyvumu ir sumažėjusia serotonino gamyba. Tiriamos naujos klinikinės depresijos farmakologinio gydymo kryptys pasitelkiant fermentus, reikalingus metabolizmo procesuose ir probiotikus žarnyno mikrobiotos balansui atkurti.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"123 4","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141390611","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Yra žinoma, jog šizofrenijai įtakos turi įvairūs aplinkos ir genetiniai veiksniai, tačiau tiksli etiopatogenezė nėra žinoma. Mokslininkai tyrinėja įvairias dedamąsias, galinčias turėti įtakos šizofrenijos pradžiai ar ligai, jos eigai. Ne išimtis ir žalingas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, aptariamas šiame straipsnyje. Žinoma, jog šizofrenija ir piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis susiję, tačiau nėra žinomas tikslus ryšys, jo poveikis susirgimui ar jo eigai, galimos pasekmės, todėl tolesnis šios sąsajos tyrinėjimas yra itin reikšmingas.
{"title":"ŠIZOFRENIJOS IR PIKTNAUDŽIAVIMO PSICHOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS RYŠYS","authors":"Rugilė Marcinkevičiūtė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.162","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.162","url":null,"abstract":"Yra žinoma, jog šizofrenijai įtakos turi įvairūs aplinkos ir genetiniai veiksniai, tačiau tiksli etiopatogenezė nėra žinoma. Mokslininkai tyrinėja įvairias dedamąsias, galinčias turėti įtakos šizofrenijos pradžiai ar ligai, jos eigai. Ne išimtis ir žalingas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, aptariamas šiame straipsnyje. Žinoma, jog šizofrenija ir piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis susiję, tačiau nėra žinomas tikslus ryšys, jo poveikis susirgimui ar jo eigai, galimos pasekmės, todėl tolesnis šios sąsajos tyrinėjimas yra itin reikšmingas.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"73 7","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141408500","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Narkolepsija tai retas miego sutrikimas, tačiau manoma, kad didelei daliai sergančiųjų diagnozė nenustatoma niekada. Ligos simptomai daro neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. Liga diagnozuojama įvertinus nusiskundimus, anamnezę, polisomnografijos, dauginio užmigimo tyrimus. Gydymas nukreiptas į mieguistumo, katapleksijos ir nakties miego sutrikimų mažinimą.
{"title":"NARKOLEPSIJA: KLINIKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Gabriela Kardis","doi":"10.35988/sm-hs.2024.156","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.156","url":null,"abstract":"Narkolepsija tai retas miego sutrikimas, tačiau manoma, kad didelei daliai sergančiųjų diagnozė nenustatoma niekada. Ligos simptomai daro neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. Liga diagnozuojama įvertinus nusiskundimus, anamnezę, polisomnografijos, dauginio užmigimo tyrimus. Gydymas nukreiptas į mieguistumo, katapleksijos ir nakties miego sutrikimų mažinimą.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"17 5","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141411546","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Cutis verticis gyrata (CVG) – reta odos patologija, kuri dažniausiai pasireiškia galvos smegenų žievės vingius primenančių klosčių formavimusi skalpo odoje. Naujausioje klasifikacijoje CVG suskirstyta į 3 tipus, atsižvelgiant į jiems būdingą odos pakitimų morfologiją ir kitą patologiją. Šio darbo tikslas yra apžvelgti cutis verticis gyrata kliniką, diagnostiką ir gydymą, išanalizavus aktualią mokslinę literatūrą. Literatūros analizė atskleidė, jog pirminio esencialinio CVG klinika apsiriboja odos pakitimais, o cutis verticis gyrata protinės negalios tipui. Be odos pažeidimų, būdingi ir neuropsichiatriniai ar oftalmologiniai radiniai. Antrinio CVG klinikai būdingi odos pažeidimus sukėlusios patologijos požymiai. Diagnostikos tikslas yra nustatyti pakitimus sukėlusią priežastį ir konkretų atvejį priskirti vienam iš CVG tipų. Tam taikomas ištyrimas, galintis apimti anamnezės surinkimą, fizinį ištyrimą, odos biopsiją bei laboratorinius ir vaizdinius tyrimus. Gydymo taktikos pasirinkimas priklauso nuo ligos tipo, paciento norų bei pažeidimo laipsnio. Antrinio CVG atveju, gydymo pagrindas yra CVG sukėlusios priežasties korekcija. Visai atvejais būtina užtikrinti pažeistos odos higieną. Odos pažeidimus galima koreguoti chirurginėmis priemonėmis ar pasitelkiant mažiau invazyvias, vietines procedūras.
{"title":"CUTIS VERTICIS GYRATA – KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS","authors":"Ignas Berškys","doi":"10.35988/sm-hs.2024.146","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.146","url":null,"abstract":"Cutis verticis gyrata (CVG) – reta odos patologija, kuri dažniausiai pasireiškia galvos smegenų žievės vingius primenančių klosčių formavimusi skalpo odoje. Naujausioje klasifikacijoje CVG suskirstyta į 3 tipus, atsižvelgiant į jiems būdingą odos pakitimų morfologiją ir kitą patologiją. Šio darbo tikslas yra apžvelgti cutis verticis gyrata kliniką, diagnostiką ir gydymą, išanalizavus aktualią mokslinę literatūrą. Literatūros analizė atskleidė, jog pirminio esencialinio CVG klinika apsiriboja odos pakitimais, o cutis verticis gyrata protinės negalios tipui. Be odos pažeidimų, būdingi ir neuropsichiatriniai ar oftalmologiniai radiniai. Antrinio CVG klinikai būdingi odos pažeidimus sukėlusios patologijos požymiai. Diagnostikos tikslas yra nustatyti pakitimus sukėlusią priežastį ir konkretų atvejį priskirti vienam iš CVG tipų. Tam taikomas ištyrimas, galintis apimti anamnezės surinkimą, fizinį ištyrimą, odos biopsiją bei laboratorinius ir vaizdinius tyrimus. Gydymo taktikos pasirinkimas priklauso nuo ligos tipo, paciento norų bei pažeidimo laipsnio. Antrinio CVG atveju, gydymo pagrindas yra CVG sukėlusios priežasties korekcija. Visai atvejais būtina užtikrinti pažeistos odos higieną. Odos pažeidimus galima koreguoti chirurginėmis priemonėmis ar pasitelkiant mažiau invazyvias, vietines procedūras.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"290 3","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141401874","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Mokslinėje literatūroje gana plačiai nagrinėjama trumpo liežuvio pasaitėlio reikšmė kalbos bei maitinimo sutrikimams. Nors ir atsiranda daugiau informacijos apie liežuvio pasaitėlio poveikį netaisyklingo sąkandžio išsivystymui, ankiloglosijos kaip etiologinio veiksnio įtaka sąkandžio ar dantų padėties anomalijų atsiradimui nėra visiškai aiški. Ankiloglosijos atsiradimo sustabdyti neįmanoma, bet, siekiant laiku ir efektyviai pritaikyti ortodontinį gydymą ar net užkirsti kelią sąkandžio anomalijų atsiradimui, svarbu suprasti, kokią įtaką sąkandžiui daro negydytas trumpas liežuvio pasaitėlis. Tyrimo tikslas – atlikti mokslinės literatūros apžvalgą ir išsiaiškinti trumpo liežuvio pasaitėlio reikšmę ortodontinių anomalijų išsivystymui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta 2003 – 2023 metais publikuotų mokslinių straipsnių paieška Google Scholar, ScienceDirect ir PubMed (Medline) mokslinių duomenų bazėse. Paieškai naudoti raktažodžiai ir jų kombinacijos anglų kalba: ankyloglossia, short lingual frenulum, tongue – tie, malocclusion, orthodontic anomalies (ankiloglosija, trumpas liežuvio pasaitėlis, netaisyklingas sąkandis, ortodontinės anomalijos). Mokslinių straipsnių įtraukimo kriterijai: 1) parašyti anglų kalba; 2) publikuoti 2003 – 2023 metais ir prieinami minėtose duomenų bazėse; 3) nagrinėjantys trumpo liežuvio pasaitėlio įtaką sąkandžio anomalijoms; 4) nagrinėjantys trumpo liežuvio pasaitėlio įtaką dantų lankų anomalijoms. Į literatūros apžvalgą neįtraukti straipsniai, neatitinkantys atrankos kriterijų, literatūros apžvalgos, metaanalizės, klinikinių atvejų aprašymai bei informacija, pateikta vadovėliuose ar knygose. Išvados. Trumpas liežuvio pasaitėlis sietinas su giliu sąkandžiu, dantine III sąkandžio klase ir siauru viršutiniu žandikauliu. Kryžminio ir atviro sąkandžio vystymuisi liežuvio pasaitėlio ilgis reikšmės neturi. Ilgas liežuvio pasaitėlis susijęs su skeletine III klase ir ilgu apatinio žandikaulio kūnu. Atviro sąkandžio atsiradimui įtakos turi liežuvio parafunkcijos, bet ne liežuvio pasaitėlio anatominė padėtis ar ilgis.
{"title":"TRUMPAS LIEŽUVIO PASAITĖLIS IR JO REIKŠMĖ ORTODONTINĖMS ANOMALIJOMS","authors":"Rūta Almonaitienė, Monika Montrimaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.167","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.167","url":null,"abstract":"Mokslinėje literatūroje gana plačiai nagrinėjama trumpo liežuvio pasaitėlio reikšmė kalbos bei maitinimo sutrikimams. Nors ir atsiranda daugiau informacijos apie liežuvio pasaitėlio poveikį netaisyklingo sąkandžio išsivystymui, ankiloglosijos kaip etiologinio veiksnio įtaka sąkandžio ar dantų padėties anomalijų atsiradimui nėra visiškai aiški. Ankiloglosijos atsiradimo sustabdyti neįmanoma, bet, siekiant laiku ir efektyviai pritaikyti ortodontinį gydymą ar net užkirsti kelią sąkandžio anomalijų atsiradimui, svarbu suprasti, kokią įtaką sąkandžiui daro negydytas trumpas liežuvio pasaitėlis.\u0000\u0000Tyrimo tikslas – atlikti mokslinės literatūros apžvalgą ir išsiaiškinti trumpo liežuvio pasaitėlio reikšmę ortodontinių anomalijų išsivystymui.\u0000\u0000Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta 2003 – 2023 metais publikuotų mokslinių straipsnių paieška Google Scholar, ScienceDirect ir PubMed (Medline) mokslinių duomenų bazėse. Paieškai naudoti raktažodžiai ir jų kombinacijos anglų kalba: ankyloglossia, short lingual frenulum, tongue – tie, malocclusion, orthodontic anomalies (ankiloglosija, trumpas liežuvio pasaitėlis, netaisyklingas sąkandis, ortodontinės anomalijos). Mokslinių straipsnių įtraukimo kriterijai: 1) parašyti anglų kalba; 2) publikuoti 2003 – 2023 metais ir prieinami minėtose duomenų bazėse; 3) nagrinėjantys trumpo liežuvio pasaitėlio įtaką sąkandžio anomalijoms; 4) nagrinėjantys trumpo liežuvio pasaitėlio įtaką dantų lankų anomalijoms. Į literatūros apžvalgą neįtraukti straipsniai, neatitinkantys atrankos kriterijų, literatūros apžvalgos, metaanalizės, klinikinių atvejų aprašymai bei informacija, pateikta vadovėliuose ar knygose.\u0000\u0000Išvados. Trumpas liežuvio pasaitėlis sietinas su giliu sąkandžiu, dantine III sąkandžio klase ir siauru viršutiniu žandikauliu. Kryžminio ir atviro sąkandžio vystymuisi liežuvio pasaitėlio ilgis reikšmės neturi. Ilgas liežuvio pasaitėlis susijęs su skeletine III klase ir ilgu apatinio žandikaulio kūnu. Atviro sąkandžio atsiradimui įtakos turi liežuvio parafunkcijos, bet ne liežuvio pasaitėlio anatominė padėtis ar ilgis.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"134 42","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141408362","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Širdies amiloidozė sukelia restrikcinio tipo kardiomiopatiją, kurią lemia amiloido kaupimasis širdies ekstraląstelinėje erdvėje. Pagrindiniai su širdimi susiję amiloidozės tipai yra lengvosios grandinės (AL) ir transtiretino amiloidozė (ATTR). AL amiloidozės prognozė yra itin bloga, tačiau per pastaruosius kelerius metus, laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, ši prognozė labai pagerėjo, nes vis dažniau taikomi nauji gydymo būdai, tokie kaip proteasomų inhibitoriai ir kraujodaros ląstelių transplantacija. ATTR atsiranda dėl transtiretino – baltymo, gaminamo kepenyse, kaupimosi įvairių organų ir sistemų ekstraląstelinėje erdvėje. Specifiniai ATTR gydymo būdai veikia įvairius TTR lygmenis: TTR tetramerų stabilizavimą, oligomerų agregacijos slopinimą, genetinę terapiją, amiloido skaidulų skaidymą. Per pastaruosius kelerius metus sisteminės amiloidozės gydymas smarkiai patobulėjo tiek AL, tiek ATTR atveju, pagerindamas ligos prognozę.
{"title":"ŠIRDIES AMILOIDOZĖ: PAPLITIMAS, PATOGENEZĖ, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Toma Kavaliauskaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.174","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.174","url":null,"abstract":"Širdies amiloidozė sukelia restrikcinio tipo kardiomiopatiją, kurią lemia amiloido kaupimasis širdies ekstraląstelinėje erdvėje. Pagrindiniai su širdimi susiję amiloidozės tipai yra lengvosios grandinės (AL) ir transtiretino amiloidozė (ATTR). AL amiloidozės prognozė yra itin bloga, tačiau per pastaruosius kelerius metus, laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, ši prognozė labai pagerėjo, nes vis dažniau taikomi nauji gydymo būdai, tokie kaip proteasomų inhibitoriai ir kraujodaros ląstelių transplantacija. ATTR atsiranda dėl transtiretino – baltymo, gaminamo kepenyse, kaupimosi įvairių organų ir sistemų ekstraląstelinėje erdvėje. Specifiniai ATTR gydymo būdai veikia įvairius TTR lygmenis: TTR tetramerų stabilizavimą, oligomerų agregacijos slopinimą, genetinę terapiją, amiloido skaidulų skaidymą. Per pastaruosius kelerius metus sisteminės amiloidozės gydymas smarkiai patobulėjo tiek AL, tiek ATTR atveju, pagerindamas ligos prognozę.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"170 S372","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141414006","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Spinalinė raumenų atrofija (SMA) yra genetinė liga. Ji paveldima autosominiu recesyviniu būdu. Stuburo smegenyse liga pažeidžia motorinius neuronus. Motoriniai neuronai ne tik pažeidžiami, tačiau laikui bėgant jie nunyksta ir žūsta. Pažeisti motoriniai neuronai nebegali normaliai atlikti savo funkcijos, todėl blogėja raumenų inervacija ir jų stimuliacija. Laipsniškai mažėja raumenų masė, silpsta jėga, kol pradeda atrofuotis raumenys. SMA susijusi su SMN1 geno mutacija. Šis genas yra labai svarbus motorinių neuronų formavimui. Pirmasis SMA aprašė Austrijos neurologas Guido Werdnig 1891 metais. O SMN1 geno įtaka šiai ligai patvirtinta 1995 m. 2016 m. JAV patvirtintas pirmasis vaistas nuo šios ligos nusinersenas. Šis vaistas skatina viso ilgio SMN1 baltymo sintezę [1].
{"title":"SPINALINĖ RAUMENŲ ATROFIJA: KLINIKINĖ RAIŠKA, ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKOS GALIMYBĖS","authors":"Gediminas Šilinikas","doi":"10.35988/sm-hs.2024.166","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.166","url":null,"abstract":"Spinalinė raumenų atrofija (SMA) yra genetinė liga. Ji paveldima autosominiu recesyviniu būdu. Stuburo smegenyse liga pažeidžia motorinius neuronus. Motoriniai neuronai ne tik pažeidžiami, tačiau laikui bėgant jie nunyksta ir žūsta. Pažeisti motoriniai neuronai nebegali normaliai atlikti savo funkcijos, todėl blogėja raumenų inervacija ir jų stimuliacija. Laipsniškai mažėja raumenų masė, silpsta jėga, kol pradeda atrofuotis raumenys. SMA susijusi su SMN1 geno mutacija. Šis genas yra labai svarbus motorinių neuronų formavimui. Pirmasis SMA aprašė Austrijos neurologas Guido Werdnig 1891 metais. O SMN1 geno įtaka šiai ligai patvirtinta 1995 m. 2016 m. JAV patvirtintas pirmasis vaistas nuo šios ligos nusinersenas. Šis vaistas skatina viso ilgio SMN1 baltymo sintezę [1].","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"128 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141414428","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Citomegalo virusinė (CMV) infekcija – dažniausia virusinė įgimta infekcija, pažeidžianti vaisiaus neurologinę sistemą, klausą, regą bei kitus kūno organus. CMV imunitetą turi apie 60 proc. pasaulio gyventojų, tačiau susirgus pirmine CMV infekcija nėštumo metu, yra didelė rizika (40%) perduoti šią infekciją vaisiui ir sukelti įvairiapusį vaisiaus pažeidimą. Susirgus CMV pakartotinai – ši rizika mažėja iki 2 proc., todėl atvejais, kai nėščiajai aptinkama aktyvi CMV infekcija, siekiant įvertinti vaisiaus užsikrėtimo riziką ir priimti tinkamus medicininius sprendimus, svarbu diferencijuoti pirminę CMV infekciją nuo jos reaktyvacijos.
{"title":"PIRMINIO IR KARTOTINIO UŽSIKRĖTIMO CITOMEGALO VIRUSO INFEKCIJA DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA IR JOS TAIKYMO BŪDAI NĖŠTUMO METU","authors":"Emilija Drupaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.154","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.154","url":null,"abstract":"Citomegalo virusinė (CMV) infekcija – dažniausia virusinė įgimta infekcija, pažeidžianti vaisiaus neurologinę sistemą, klausą, regą bei kitus kūno organus. CMV imunitetą turi apie 60 proc. pasaulio gyventojų, tačiau susirgus pirmine CMV infekcija nėštumo metu, yra didelė rizika (40%) perduoti šią infekciją vaisiui ir sukelti įvairiapusį vaisiaus pažeidimą. Susirgus CMV pakartotinai – ši rizika mažėja iki 2 proc., todėl atvejais, kai nėščiajai aptinkama aktyvi CMV infekcija, siekiant įvertinti vaisiaus užsikrėtimo riziką ir priimti tinkamus medicininius sprendimus, svarbu diferencijuoti pirminę CMV infekciją nuo jos reaktyvacijos.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"8 10","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141404721","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Off-label treatment is often seen in pediatrics, especially in pediatric intensive care and neonatal departments. It is linked to a broad range of factors, including restriction of pharmacological studies for ethical reasons, different pharmacokinetic and pharmacodynamic properties of medicines due to age and physiological differences in children, and the difficulty of manufacturing and dosage determination. These gaps increase the likelihood of adverse reactions. Various measures are being taken to avoid unnecessary risks to children without depriving them of potentially effective pharmacotherapy. This study aimed to analyse the studies reported in literature on the relationship between off-label prescribing, the latest recommendations, and the impact of this treatment on the pediatric population. The literature shows that off-label are often prescribed due to children’s younger age, respiratory or rare diseases. Relevant groups of commonly misused medicines are as follows anti-infectives, respiratory medicines or treatment for neurological conditions. It has been observed that the most common off-label prescriptions are related to inappropriate dosage, patient age or indications for use. To deal with the problem, researchers are encouraging the research community to find new, scientifically supported and effective treatments by increasing the sharing of high-quality research and data. This is to achieve trustworthy, evidence-based medical care and to protect children from ineffective or even harmful treatments. For off-label treatment, the European Academy of Paediatrics and the European Society of Perinatal and Paediatric Pharmacology have issued new guidelines to ensure the safest possible care for children.
{"title":"OFF-LABEL TREATMENT IN PEDIATRICS – ASSOCIATIONS, LATEST RECOMMENDATIONS","authors":"Urtė Oniūnaitė, Lina Jankauskaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.169","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.169","url":null,"abstract":"Off-label treatment is often seen in pediatrics, especially in pediatric intensive care and neonatal departments. It is linked to a broad range of factors, including restriction of pharmacological studies for ethical reasons, different pharmacokinetic and pharmacodynamic properties of medicines due to age and physiological differences in children, and the difficulty of manufacturing and dosage determination. These gaps increase the likelihood of adverse reactions. Various measures are being taken to avoid unnecessary risks to children without depriving them of potentially effective pharmacotherapy. This study aimed to analyse the studies reported in literature on the relationship between off-label prescribing, the latest recommendations, and the impact of this treatment on the pediatric population.\u0000\u0000The literature shows that off-label are often prescribed due to children’s younger age, respiratory or rare diseases. Relevant groups of commonly misused medicines are as follows anti-infectives, respiratory medicines or treatment for neurological conditions. It has been observed that the most common off-label prescriptions are related to inappropriate dosage, patient age or indications for use. To deal with the problem, researchers are encouraging the research community to find new, scientifically supported and effective treatments by increasing the sharing of high-quality research and data. This is to achieve trustworthy, evidence-based medical care and to protect children from ineffective or even harmful treatments. For off-label treatment, the European Academy of Paediatrics and the European Society of Perinatal and Paediatric Pharmacology have issued new guidelines to ensure the safest possible care for children.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"48 6","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141412830","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}