Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti mokslinius tyrimus, analizuojančius centrinės miego apnėjos (CMA) gydymą, implantuojant transveninį diafragmos nervo stimuliatorių. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicinos duomenų bazėse. Rezultatai parodė, kad šis gydymo būdas reikšmingai sumažina AHI, centrinės miego apnėjos įvykių skaičių, mieguistumą dienos metu (vertinant pagal Epworth skalę), gerina sužadinimo indeksą ir miego architektūrą. Šis gydymas yra saugus ir efektyvus, tinkamas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, nes paveikia širdies ritmą nakties metu ir mažina sistolinį kraujospūdį. CMA gydymas ASV aparatu pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, padidino bendrą mirtingumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, todėl transveninė neurostimuliacija yra puikus naujoviško gydymo pasirinkimas.
本研究的目的是根据科学文献,分析有关使用经静脉膈神经刺激器治疗中枢性睡眠呼吸暂停(CSA)的研究。研究人员查阅了科学文献和医学数据库中的文件。结果表明,这种治疗方法能明显降低 AHI、中枢性睡眠呼吸暂停次数、白天嗜睡(用 Epworth 量表测量),改善唤醒指数和睡眠结构。这种治疗方法安全有效,适用于心力衰竭患者,因为它会影响夜间心率并降低收缩压。心力衰竭患者使用 ASV 进行 CMA 治疗会增加总死亡率和心血管死亡率,因此经静脉神经刺激疗法是创新治疗的绝佳选择。
{"title":"CENTRINĖS MIEGO APNĖJOS GYDYMAS IMPLANTUOJANT TRANSVENINĮ DIAFRAGMOS NERVO STIMULIATORIŲ","authors":"Edvina Triaušytė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.184","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.184","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti mokslinius tyrimus, analizuojančius centrinės miego apnėjos (CMA) gydymą, implantuojant transveninį diafragmos nervo stimuliatorių. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicinos duomenų bazėse. Rezultatai parodė, kad šis gydymo būdas reikšmingai sumažina AHI, centrinės miego apnėjos įvykių skaičių, mieguistumą dienos metu (vertinant pagal Epworth skalę), gerina sužadinimo indeksą ir miego architektūrą. Šis gydymas yra saugus ir efektyvus, tinkamas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, nes paveikia širdies ritmą nakties metu ir mažina sistolinį kraujospūdį. CMA gydymas ASV aparatu pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, padidino bendrą mirtingumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, todėl transveninė neurostimuliacija yra puikus naujoviško gydymo pasirinkimas.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"67 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141415719","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Opaligė – tai lėtinė liga, kuriai būdingos pasikartojančios opos skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinėje. Skiriamos skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opos. Opaligėgali būti skirstoma pagal jąsukėlusįveiksnį– H. pylori sukelta opaligė, aspirino ar nesteroidiniųvaistųnuo uždegimo (NVNU) sukelta opaligėbei idiopatinėopaligė. Rūkymas, patiriamas stresas, alkoholio vartojimas yra opaligės riziką didinantys veiksniai. Svarbiausias opaligės klinikinis požymis yra deginančio ar graužiančio pobūdžio skausmas. Dažniausia skausmo vieta yra epigastriumas, galimas plitimas įdešiniąjąarba kairiąjąpašonęir nugarą.
{"title":"OPALIGĖ: KOMPLIKACIJOS, DIAGNOSTIKA IR GYDYMO PRINCIPAI","authors":"Roberta Naujalytė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.168","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.168","url":null,"abstract":"Opaligė – tai lėtinė liga, kuriai būdingos pasikartojančios opos skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinėje. Skiriamos skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opos. Opaligėgali būti skirstoma pagal jąsukėlusįveiksnį– H. pylori sukelta opaligė, aspirino ar nesteroidiniųvaistųnuo uždegimo (NVNU) sukelta opaligėbei idiopatinėopaligė. Rūkymas, patiriamas stresas, alkoholio vartojimas yra opaligės riziką didinantys veiksniai. Svarbiausias opaligės klinikinis požymis yra deginančio ar graužiančio pobūdžio skausmas. Dažniausia skausmo vieta yra epigastriumas, galimas plitimas įdešiniąjąarba kairiąjąpašonęir nugarą.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"162 6","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141413607","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Paliatyvusis gydymas – medicinos šaka, kurios tikslas sumažinti simptomus ir kančias pacientų terminalinės stadijos metu. Medicinos studentams svarbu studijų metais tinkamai pasiruošti bendravimui su terminalinės stadijos pacientais ir jų artimaisiais. Nors medikai supažindinami su šiuo gydymu, tačiau įvairiose pasaulio šalyse vis dar prastas pasirengimas pranešti blogą prognozę, savo žinias studentai vertina vidutiniškai, bei mano, kad studijų metais turėtų būti skirta daugiau laiko ir dėmesio tinkamam bendravimui su paliatyviais pacientais.
{"title":"LIETUVOS IR KITŲ ŠALIŲ MEDICINOS STUDENTŲ PASITENKINIMAS STUDIJŲ METAIS ĮGYTOMIS BENDRAVIMO SU PALIATYVIAI GYDOMAIS PACIENTAIS ŽINIOMIS","authors":"Ieva Dūdonytė, Giedrė Bulotienė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.136","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.136","url":null,"abstract":"Paliatyvusis gydymas – medicinos šaka, kurios tikslas sumažinti simptomus ir kančias pacientų terminalinės stadijos metu. Medicinos studentams svarbu studijų metais tinkamai pasiruošti bendravimui su terminalinės stadijos pacientais ir jų artimaisiais. Nors medikai supažindinami su šiuo gydymu, tačiau įvairiose pasaulio šalyse vis dar prastas pasirengimas pranešti blogą prognozę, savo žinias studentai vertina vidutiniškai, bei mano, kad studijų metais turėtų būti skirta daugiau laiko ir dėmesio tinkamam bendravimui su paliatyviais pacientais.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"89 3","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141407410","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Subakromialinio tarpo ankštumas – tai peties skausmas dėl struktūrinio subakromialinės erdvės susiaurėjimo, dėl kurio spaudžiamos aplinkinės struktūros, tokios kaip podeltinis tepalinis maišelis ir sukamųjų raumenų sausgyslės. Dėl pastovaus šių struktūrų dirginimo sukeliamas bursitas ir tendinitas. Tyrimo tikslas – atrinkti, išanalizuoti bei aptarti įrodymais pagrįstoje mokslinėje literatūroje esančią informaciją apie subakromialinio tarpo ankštumą, šios ligos dažnumą, epidemiologiją, etiologiją bei rizikos veiksnius.
{"title":"SUBAKROMIALINIO TARPO ANKŠTUMAS: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA IR RIZIKOS VEIKSNIAI","authors":"Gediminas Šilinikas","doi":"10.35988/sm-hs.2024.170","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.170","url":null,"abstract":"Subakromialinio tarpo ankštumas – tai peties skausmas dėl struktūrinio subakromialinės erdvės susiaurėjimo, dėl kurio spaudžiamos aplinkinės struktūros, tokios kaip podeltinis tepalinis maišelis ir sukamųjų raumenų sausgyslės. Dėl pastovaus šių struktūrų dirginimo sukeliamas bursitas ir tendinitas.\u0000\u0000Tyrimo tikslas – atrinkti, išanalizuoti bei aptarti įrodymais pagrįstoje mokslinėje literatūroje esančią informaciją apie subakromialinio tarpo ankštumą, šios ligos dažnumą, epidemiologiją, etiologiją bei rizikos veiksnius.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"271 4","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141413026","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Kasos vėžys yra ypač mirtina liga, kuria susirgus 5 metų išgyvenamumas siekia mažiau nei 10 procentų. Dažniausia ir labiausiai mirtina kasos vėžio forma − infiltruojanti duktalinė kasos adenokarcinoma, sudaranti 80 proc. visų kasos vėžio atvejų. Yra žinoma, kad tokie etiologiniai rizikos veiksniai, kaip rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir lėtinis pankreatitas, sukelia kasos vėžį, tačiau tiek cukrinis diabetas, tiek nutukimas reikšmingai didina ligos pasireiškimą, o tokie genetiniai veiksniai, kaip BRCA2 geno mutacijos, somatinės mutacijos onkogenuose ir tumoro supresijos genuose yra susiję su kasos vėžio vystymusi. Ankstyva diagnostika yra sudėtinga, liga ankstyvoje stadijoje nesukelia specifinių simptomų. Gastrointestiniai simptomai, mechaninė gelta, skausmas epigastriume, pasireiškia navikui peraugus bendrąjį tulžies lataką, spaudžiant dvylikapirštę žarną, pilvinį rezginį.
{"title":"KASOS VĖŽIO KLINIKA, ETIOLOGIJA IR DIAGNOSTIKA","authors":"Karolis Kmitas","doi":"10.35988/sm-hs.2024.194","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.194","url":null,"abstract":"Kasos vėžys yra ypač mirtina liga, kuria susirgus 5 metų išgyvenamumas siekia mažiau nei 10 procentų. Dažniausia ir labiausiai mirtina kasos vėžio forma − infiltruojanti duktalinė kasos adenokarcinoma, sudaranti 80 proc. visų kasos vėžio atvejų. Yra žinoma, kad tokie etiologiniai rizikos veiksniai, kaip rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir lėtinis pankreatitas, sukelia kasos vėžį, tačiau tiek cukrinis diabetas, tiek nutukimas reikšmingai didina ligos pasireiškimą, o tokie genetiniai veiksniai, kaip BRCA2 geno mutacijos, somatinės mutacijos onkogenuose ir tumoro supresijos genuose yra susiję su kasos vėžio vystymusi. Ankstyva diagnostika yra sudėtinga, liga ankstyvoje stadijoje nesukelia specifinių simptomų. Gastrointestiniai simptomai, mechaninė gelta, skausmas epigastriume, pasireiškia navikui peraugus bendrąjį tulžies lataką, spaudžiant dvylikapirštę žarną, pilvinį rezginį.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"254 3","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141412763","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Ūminis apendicitas (Appendicitis acuta) – tai ūminis nespecifinis kirmėlinės ataugos uždegimas. Ūminis apendicitas – dažniausia chirurginė pilvo organų liga. Sergamumas šia liga įvairiose šalyse beveik vienodas – ja serga daugiau nei 1 iš 1000 gyventojų. Vyraujantis veiksnys, kuris sukelia ūminį apendicitą yra kirmėlinės ataugos spindžio obstrukcija. Spindžio užsikimšimą gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip fekalinės masės, askaridės, nevirškinamos vaisių ar daržovių sėklos, navikai. Appendix vermiformis spindžio siaurėjimą bei užsikimšimą gali sukelti limfinio audinio hiperplazija. Naujausios ūminio apendicito patogenezės teorijos daugiausia dėmesio skiria genetiniams veiksniams, aplinkos poveikiui ir infekcijoms. Dažniausiai pasitaikanti ūminio apendicito komplikacija – kirmėlinės ataugos perforacija. Pacientų, sergančių ūminiu apendicitu prognozė yra gera. Laiku pastebėta liga ir pradėtas tinkamas gydymas ženkliai mažina komplikacijų bei mirčių skaičių.
{"title":"ŪMINIO APENDICITO EPIDEMIOLOGIJA, PATOGENEZĖ, KOMPLIKACIJOS IR PROGNOZĖ","authors":"Rokas Liekis","doi":"10.35988/sm-hs.2024.161","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.161","url":null,"abstract":"Ūminis apendicitas (Appendicitis acuta) – tai ūminis nespecifinis kirmėlinės ataugos uždegimas. Ūminis apendicitas – dažniausia chirurginė pilvo organų liga. Sergamumas šia liga įvairiose šalyse beveik vienodas – ja serga daugiau nei 1 iš 1000 gyventojų. Vyraujantis veiksnys, kuris sukelia ūminį apendicitą yra kirmėlinės ataugos spindžio obstrukcija. Spindžio užsikimšimą gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip fekalinės masės, askaridės, nevirškinamos vaisių ar daržovių sėklos, navikai. Appendix vermiformis spindžio siaurėjimą bei užsikimšimą gali sukelti limfinio audinio hiperplazija. Naujausios ūminio apendicito patogenezės teorijos daugiausia dėmesio skiria genetiniams veiksniams, aplinkos poveikiui ir infekcijoms. Dažniausiai pasitaikanti ūminio apendicito komplikacija – kirmėlinės ataugos perforacija. Pacientų, sergančių ūminiu apendicitu prognozė yra gera. Laiku pastebėta liga ir pradėtas tinkamas gydymas ženkliai mažina komplikacijų bei mirčių skaičių.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"29 3","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141407491","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Tomas Rinkevičius, Rokas Šadauskas, Justinas Stučinskas
Pristatomas 52 metų paciento, kuris kreipėsi į rajono ligoninę dėl hemoraginio pūlingo sekreto iš kairės šlaunies, klinikinis atvejis. Pacientui prieš 10 metų dėl lūžio atlikta kairiojo šlaunikaulio osteosintezės operacija. Pooperaciniu laikotarpiu dėl infekcinės komplikacijos buvo pašalintos metalo konstrukcijos. Atliekant šalinimo operaciją, šlaunikaulyje buvo palikti keli nulūžę sraigtų segmentai, dėl kurių infekcinis procesas tęsėsi ir susiformavo sekretuojanti fistulė bei šlaunikaulio osteomielitas. Dėl infekcinio proceso pacientas buvo dar keletą kartų operuotas. Skirta antibiotikoterapija epizodiškai sumažindavo uždegiminius rodiklius. Persistuojant infekcijai, tolesniam gydymui pervežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos skyrių. Apžiūros metu pastebėta, jog kairė šlaunis edemiška, viršutiniame trečdalyje susiformavusi odos fistulė, per kurią skiriasi hemoraginis pūlingas sekretas. Dviejų krypčių rentgenogramoje matomas nesugijęs šlaunikaulio kūno lūžis – pseudoartrozė. Atliktas likusių svetimkūnių pašalinimas bei kaulo ir minkštųjų audinių debridementas, laikina fiksacija nerakinama intrameduline vinimi, skirta vietinė ir sisteminė antibiotikoterapija. Po kurio laiko stebint atsinaujinusį infekcijos procesą, fistulę ir KT tyrime išliekančius sekvestrus per beveik visą šlaunikaulio kanalą, nuspręsta atlikti viso šlaunikaulio rezekciją, laikiną endoprotezavimą su cementiniu intarpu, o sugydžius infekciją, atlikti totalinę šlaunikaulio endoprotezavimo operaciją. Šis atvejis parodo, kad totalinis šlaunikaulio endoprotezavimas, gydant lėtinį ir išplitusį oseomielitą, gali ženkliai pagerinti pacientų išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę, tačiau ši operacija vis dar išlieka diskutuotina tema gydytojo ortopedo traumatologo klinikinėje praktikoje.
本病例是一名 52 岁的患者,因左大腿出血性脓性分泌物而到一家地区医院就诊。10 年前,患者曾因骨折接受过左股骨骨合成术。术后,由于感染并发症,金属结构被移除。在移除手术过程中,股骨内残留了几个断裂的螺钉节段,感染过程继续进行,导致分泌性瘘管和股骨髓炎的形成。由于感染过程,患者又接受了几次手术。为了降低炎症指标,患者接受了局部抗生素治疗。如果感染持续存在,他被转到立陶宛卫生科学大学医院考纳斯诊所创伤骨科接受进一步治疗。经检查,患者左大腿水肿,上三分之一处有皮肤瘘管,瘘管内有出血性脓性分泌物。双向 X 光片显示股骨体骨折未愈合--假关节。医生取出了残留的异物,清创了骨头和软组织,用无锁定髓内钉进行了临时固定,并进行了局部和全身抗生素治疗。一段时间后,由于感染复发、瘘管以及CT扫描中出现几乎贯穿整个股骨管的异物,医生决定对股骨进行全切除,并用骨水泥插入进行临时关节成形术,感染治愈后再进行全股骨关节成形术。本病例表明,在治疗慢性和晚期骨髓炎的过程中,全股关节置换术可以显著提高患者的生存率和生活质量,但在创伤骨科医生的临床实践中,这仍然是一个有争议的话题。
{"title":"TOTALINIS ŠLAUNIKAULIO ENDOPROTEZAVIMAS: KLINIKINIS ATVEJIS","authors":"Tomas Rinkevičius, Rokas Šadauskas, Justinas Stučinskas","doi":"10.35988/sm-hs.2024.141","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.141","url":null,"abstract":"Pristatomas 52 metų paciento, kuris kreipėsi į rajono ligoninę dėl hemoraginio pūlingo sekreto iš kairės šlaunies, klinikinis atvejis. Pacientui prieš 10 metų dėl lūžio atlikta kairiojo šlaunikaulio osteosintezės operacija. Pooperaciniu laikotarpiu dėl infekcinės komplikacijos buvo pašalintos metalo konstrukcijos. Atliekant šalinimo operaciją, šlaunikaulyje buvo palikti keli nulūžę sraigtų segmentai, dėl kurių infekcinis procesas tęsėsi ir susiformavo sekretuojanti fistulė bei šlaunikaulio osteomielitas. Dėl infekcinio proceso pacientas buvo dar keletą kartų operuotas. Skirta antibiotikoterapija epizodiškai sumažindavo uždegiminius rodiklius. Persistuojant infekcijai, tolesniam gydymui pervežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos skyrių. Apžiūros metu pastebėta, jog kairė šlaunis edemiška, viršutiniame trečdalyje susiformavusi odos fistulė, per kurią skiriasi hemoraginis pūlingas sekretas. Dviejų krypčių rentgenogramoje matomas nesugijęs šlaunikaulio kūno lūžis – pseudoartrozė. Atliktas likusių svetimkūnių pašalinimas bei kaulo ir minkštųjų audinių debridementas, laikina fiksacija nerakinama intrameduline vinimi, skirta vietinė ir sisteminė antibiotikoterapija. Po kurio laiko stebint atsinaujinusį infekcijos procesą, fistulę ir KT tyrime išliekančius sekvestrus per beveik visą šlaunikaulio kanalą, nuspręsta atlikti viso šlaunikaulio rezekciją, laikiną endoprotezavimą su cementiniu intarpu, o sugydžius infekciją, atlikti totalinę šlaunikaulio endoprotezavimo operaciją. Šis atvejis parodo, kad totalinis šlaunikaulio endoprotezavimas, gydant lėtinį ir išplitusį oseomielitą, gali ženkliai pagerinti pacientų išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę, tačiau ši operacija vis dar išlieka diskutuotina tema gydytojo ortopedo traumatologo klinikinėje praktikoje.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"77 12","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141389470","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Ridelio tiroiditas yra reta endokrininė liga, kuriai būdingas lėtinis uždegimas ir progresuojanti fibrozė, pažeidžianti skydliaukę bei gretimas struktūras. Liga nustatoma 1 iš 100 000 asmenų, o dažniausiai ja serga vidutinio amžiaus moterys. Dėl gretimų kaklo struktūrų spaudimo pacientams būdingi tokie simptomai kaip dispnėja, disfagija ir disfonija. Ligą galima įtarti remiantis klinikine apžiūra bei vaizdo tyrimais, tačiau diagnozės patvirtinimui būtina biopsija. Ridelio tiroidito gydymas yra individualus ir simptominis, o vieni iš pirmo pasirinkimo vaistų yra gliukokortikoidai. Simptomų lengvinimui galima taikyti imunosupresinį ir chirurginį gydymą.
{"title":"RIDELIO TIROIDITAS: KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Gerda Jackutė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.153","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.153","url":null,"abstract":"Ridelio tiroiditas yra reta endokrininė liga, kuriai būdingas lėtinis uždegimas ir progresuojanti fibrozė, pažeidžianti skydliaukę bei gretimas struktūras. Liga nustatoma 1 iš 100 000 asmenų, o dažniausiai ja serga vidutinio amžiaus moterys. Dėl gretimų kaklo struktūrų spaudimo pacientams būdingi tokie simptomai kaip dispnėja, disfagija ir disfonija. Ligą galima įtarti remiantis klinikine apžiūra bei vaizdo tyrimais, tačiau diagnozės patvirtinimui būtina biopsija. Ridelio tiroidito gydymas yra individualus ir simptominis, o vieni iš pirmo pasirinkimo vaistų yra gliukokortikoidai. Simptomų lengvinimui galima taikyti imunosupresinį ir chirurginį gydymą.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"44 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141414642","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pakinklio venos aneurizma (PVA) yra reta kraujagyslinė patologija, pasireiškianti lokaliu venos spindžio išsiplėtimu. Venos aneurizmos apibrėžimas, formavimosi priežastys, klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo būdai vis dar nėra aiškiai apibrėžti dėl išsamių tyrimų trūkumo bei mažo paplitimo populiacijoje (0,1-0,2%), tačiau PVA turi būti identifikuojama ir gydoma, nes tai gali būti viena iš pasikartojančių plaučių trombinės embolijos priepuolių priežasčių. Esant simptominių, trombuotų ar >20 mm skersmens pakinklio venos aneurizmų, pirmo pasirinkimo gydymas yra chirurginis aneurizmos maišelio pašalinimas.
{"title":"TROMBUOTA PAKINKLIO VENOS ANEURIZMA – RETA, BET SVARBI PLAUTINĖS EMBOLIJOS PRIEŽASTIS","authors":"Viktorija Kvedaraitė, Elita Drobužaitė, Linas Velička","doi":"10.35988/sm-hs.2024.138","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.138","url":null,"abstract":"Pakinklio venos aneurizma (PVA) yra reta kraujagyslinė patologija, pasireiškianti lokaliu venos spindžio išsiplėtimu. Venos aneurizmos apibrėžimas, formavimosi priežastys, klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo būdai vis dar nėra aiškiai apibrėžti dėl išsamių tyrimų trūkumo bei mažo paplitimo populiacijoje (0,1-0,2%), tačiau PVA turi būti identifikuojama ir gydoma, nes tai gali būti viena iš pasikartojančių plaučių trombinės embolijos priepuolių priežasčių. Esant simptominių, trombuotų ar >20 mm skersmens pakinklio venos aneurizmų, pirmo pasirinkimo gydymas yra chirurginis aneurizmos maišelio pašalinimas.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"104 S111","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141414126","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Kriptokokinis meningitas – tai sunki galvos ir nugaros smegenis dengiančių meninginių audinių grybelinė infekcija, dažniausiai sukeliama Cryptococcus neoformans bei Cryptococcus gattii. Įkvėpus dulkių su grybelio sporomis, šis kolonizuoja žmogaus kvėpavimo takus, tačiau imunosupresinės būklės pacientams sukelia sunkias, gyvybei pavojingas infekcijas. Kriptokokiniu meningitu dažniausiai suserga žmogaus imunodeficito virusu infekuoti asmenys, tačiau ir kitos imunosupresinės būklės yra svarbios ligos išsivystymui. Infekcija dažniausiai diagnozuojama atlikus lumbalinę punkciją ir gavus teigiamą likvoro India testo atsakymą bei kraujyje ar likvore nustačius kriptokokų antigenų titrą > 1:8. Gydymas pradedamas kuo skubiau keleto antimikotinių vaistų kombinacija, o vėliau bent metus laiko taikomas palaikomasis gydymas flukonazolu.
{"title":"KRIPTOKOKINIS MENINGITAS: RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMO GALIMYBĖS","authors":"Kamilė Pliuskutė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.150","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.150","url":null,"abstract":"Kriptokokinis meningitas – tai sunki galvos ir nugaros smegenis dengiančių meninginių audinių grybelinė infekcija, dažniausiai sukeliama Cryptococcus neoformans bei Cryptococcus gattii. Įkvėpus dulkių su grybelio sporomis, šis kolonizuoja žmogaus kvėpavimo takus, tačiau imunosupresinės būklės pacientams sukelia sunkias, gyvybei pavojingas infekcijas. Kriptokokiniu meningitu dažniausiai suserga žmogaus imunodeficito virusu infekuoti asmenys, tačiau ir kitos imunosupresinės būklės yra svarbios ligos išsivystymui. Infekcija dažniausiai diagnozuojama atlikus lumbalinę punkciją ir gavus teigiamą likvoro India testo atsakymą bei kraujyje ar likvore nustačius kriptokokų antigenų titrą > 1:8. Gydymas pradedamas kuo skubiau keleto antimikotinių vaistų kombinacija, o vėliau bent metus laiko taikomas palaikomasis gydymas flukonazolu.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"21 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141399248","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}