Pub Date : 2018-10-08DOI: 10.15388/POLIT.2018.90.11924
Natalija Arlauskaitė
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjami pokario kino propagandos tekstai – trys filmai, 1947 m. sukurti Lietuvai, Latvijai ir Estijai kaip šių šalių politinės žiūros ir prieinamų subjekto pozicijų „treniravimo“ įrankis. Pagrindinis klausimas – kiek totalūs, rišlūs yra minėti filmai ir ką reiškia jų kuriamo tolydumo pertrūkiai naratyvinio kino ideologijos kontekste? Atsispiriant nuo Michelio Foucault aptariamos diskurso amplitudės, straipsnyje analizuojami erdviniai kompozitai – montažo figūros, konstruojančios naratyvinį tolydumą ardančias erdves. Paprastai jos laikomos kritinio santykio su dominuojančiu diskursu resursu, tačiau sovietinės ideologijos formavimosi laikotarpio (porevoliucinio Rusijoje ir pokario Baltijos šalyse) medžiaga rodo, kad kai kompozitines erdves gamina hegemonijos centras, jos arba brėžia šios utopinį matmenį, arba žymi negrėsmingą besisteigiančios hegemonijos neišbaigtumą.
{"title":"Netobulas totalumas: kelios pastabos apie erdvinius kompozitus ir kino propagandą","authors":"Natalija Arlauskaitė","doi":"10.15388/POLIT.2018.90.11924","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/POLIT.2018.90.11924","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje nagrinėjami pokario kino propagandos tekstai – trys filmai, 1947 m. sukurti Lietuvai, Latvijai ir Estijai kaip šių šalių politinės žiūros ir prieinamų subjekto pozicijų „treniravimo“ įrankis. Pagrindinis klausimas – kiek totalūs, rišlūs yra minėti filmai ir ką reiškia jų kuriamo tolydumo pertrūkiai naratyvinio kino ideologijos kontekste? Atsispiriant nuo Michelio Foucault aptariamos diskurso amplitudės, straipsnyje analizuojami erdviniai kompozitai – montažo figūros, konstruojančios naratyvinį tolydumą ardančias erdves. Paprastai jos laikomos kritinio santykio su dominuojančiu diskursu resursu, tačiau sovietinės ideologijos formavimosi laikotarpio (porevoliucinio Rusijoje ir pokario Baltijos šalyse) medžiaga rodo, kad kai kompozitines erdves gamina hegemonijos centras, jos arba brėžia šios utopinį matmenį, arba žymi negrėsmingą besisteigiančios hegemonijos neišbaigtumą.","PeriodicalId":35151,"journal":{"name":"Politologija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45228432","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-08DOI: 10.15388/POLIT.2018.91.11965
Ieva Skurdauskaitė
[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjamas naujos, bet jau pagreitį įgavusios mokslinės krypties – kvantinės sąmonės teorijos – pritaikomumas ir perspektyvos tarptautinių santykių disciplinoje. Remiantis kvantinių idėjų socialiniams mokslams pritaikymą nagrinėjančios A. Wendto knygos „Quantum Mind and Social Science: Unifying Physical and Social Ontology“ idėjomis, tyrinėjami kvantinės mechanikos principai ir jų perkėlimas į socialinius mokslus, iššūkiai pozityvistiniam mąstymui ir ieškoma kvantinės sąmonės teorijos vietos tarp kitų postpozityvistinių tarptautinių santykių teorijų. Kvantinės mechanikos siūlomi principai – kvantinis susietumas, superpozicija, stebėtojo įtaka objektui, nuo laiko ir vietos atsietas priežastingumas ir neapibrėžtumas – pritaikomi nagrinėjant globalaus bendradarbiavimo, visuomenės ir saugumo klausimus, pateikiami galimi kvantinės sąmonės teorijos tyrimo objektai: gigamiestai, terorizmas ir kvantinė diplomatija.
{"title":"Kvantinės sąmonės teorija tarptautiniuose santykiuose – tarp iliuzijos ir mokslo","authors":"Ieva Skurdauskaitė","doi":"10.15388/POLIT.2018.91.11965","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/POLIT.2018.91.11965","url":null,"abstract":"[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje nagrinėjamas naujos, bet jau pagreitį įgavusios mokslinės krypties – kvantinės sąmonės teorijos – pritaikomumas ir perspektyvos tarptautinių santykių disciplinoje. Remiantis kvantinių idėjų socialiniams mokslams pritaikymą nagrinėjančios A. Wendto knygos „Quantum Mind and Social Science: Unifying Physical and Social Ontology“ idėjomis, tyrinėjami kvantinės mechanikos principai ir jų perkėlimas į socialinius mokslus, iššūkiai pozityvistiniam mąstymui ir ieškoma kvantinės sąmonės teorijos vietos tarp kitų postpozityvistinių tarptautinių santykių teorijų. Kvantinės mechanikos siūlomi principai – kvantinis susietumas, superpozicija, stebėtojo įtaka objektui, nuo laiko ir vietos atsietas priežastingumas ir neapibrėžtumas – pritaikomi nagrinėjant globalaus bendradarbiavimo, visuomenės ir saugumo klausimus, pateikiami galimi kvantinės sąmonės teorijos tyrimo objektai: gigamiestai, terorizmas ir kvantinė diplomatija. ","PeriodicalId":35151,"journal":{"name":"Politologija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44043586","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-08DOI: 10.15388/POLIT.2018.1.11662
A. Jokūbaitis, Linas Jokubaitis
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnio tikslas – atskleisti romantizmo ir valstybininko idėjos santykių dvilypumą. Vienu atžvilgiu romantizmas yra valstybininko idėją iš politinio mąstymo šalinantis veiksnys. Tai atskleidžia Carlo Schmitto Politische Romantik koncepcija, kurios branduolį sudaro su politika nesuderinamo romantiško subjektyvizmo idėja. Kitu atžvilgiu romantizmas yra pagrindinis tautinę valstybę suformavęs veiksnys. Šią valstybę ginantis valstybininkas neįsivaizduojamas be romantiško tautos mito. Vidurio ir Rytų Europos tautų istorija rodo Schmitto požiūrio į romantizmą vienpusiškumą. Šis autorius pernelyg akcentuoja pirmąjį romantizmo veiksnį, užmiršdamas apie antrąjį. Vidurio ir Rytų Europos valstybių politinė istorija rodo, kad romantizmas ne tik šalina valstybę ir valstybininko sampratą, bet ir yra daugiausia prie politinio tautos mito kūrimo prisidėjęs veiksnys.
{"title":"Romantizmas ir valstybininko idėja","authors":"A. Jokūbaitis, Linas Jokubaitis","doi":"10.15388/POLIT.2018.1.11662","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/POLIT.2018.1.11662","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnio tikslas – atskleisti romantizmo ir valstybininko idėjos santykių dvilypumą. Vienu atžvilgiu romantizmas yra valstybininko idėją iš politinio mąstymo šalinantis veiksnys. Tai atskleidžia Carlo Schmitto Politische Romantik koncepcija, kurios branduolį sudaro su politika nesuderinamo romantiško subjektyvizmo idėja. Kitu atžvilgiu romantizmas yra pagrindinis tautinę valstybę suformavęs veiksnys. Šią valstybę ginantis valstybininkas neįsivaizduojamas be romantiško tautos mito. Vidurio ir Rytų Europos tautų istorija rodo Schmitto požiūrio į romantizmą vienpusiškumą. Šis autorius pernelyg akcentuoja pirmąjį romantizmo veiksnį, užmiršdamas apie antrąjį. Vidurio ir Rytų Europos valstybių politinė istorija rodo, kad romantizmas ne tik šalina valstybę ir valstybininko sampratą, bet ir yra daugiausia prie politinio tautos mito kūrimo prisidėjęs veiksnys.","PeriodicalId":35151,"journal":{"name":"Politologija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44103252","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-08DOI: 10.15388/POLIT.2018.1.11665
Gintautas Grigonis
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šiame straipsnyje analizuojami Stasio Lozoraičio jaunesniojo (1924– 1994), ypatingojo Lietuvos reikalų patikėtinio, kandidato į prezidentus, pasisakymai ir kalbos, siekiant atskleisti diplomato demokratinės Lietuvos viziją, demokratijos principų sampratą ir jų santykį su Lietuvos nepriklausomybės siekiais. Tyrimo objektas – teorinė S. Lozoraičio jaunesniojo veiklos sritis, kuri atsiskleidžia viešuose pasisakymuose, interviu, sveikinimuose bei asmeniniuose užrašuose. Nepaisant diplomato politinės minties eklektiškumo, pagrindiniai demokratijos principai – nuomonių pliuralizmas, laisvė ir taika – sudaro organišką visumą ir tampa platesnės, nepriklausomos Lietuvos vizijos sudedamąja dalimi, kartu tai yra autentiška, vertybinį turinį turinti politinė mintis. Straipsnyje analizuojama medžiaga – archyviniai dokumentai, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve, bei publikuotų šaltinių rinkiniai.
{"title":"Stasio Lozoraičio jaunesniojo demokratinės Lietuvos vizija","authors":"Gintautas Grigonis","doi":"10.15388/POLIT.2018.1.11665","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/POLIT.2018.1.11665","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Šiame straipsnyje analizuojami Stasio Lozoraičio jaunesniojo (1924– 1994), ypatingojo Lietuvos reikalų patikėtinio, kandidato į prezidentus, pasisakymai ir kalbos, siekiant atskleisti diplomato demokratinės Lietuvos viziją, demokratijos principų sampratą ir jų santykį su Lietuvos nepriklausomybės siekiais. Tyrimo objektas – teorinė S. Lozoraičio jaunesniojo veiklos sritis, kuri atsiskleidžia viešuose pasisakymuose, interviu, sveikinimuose bei asmeniniuose užrašuose. Nepaisant diplomato politinės minties eklektiškumo, pagrindiniai demokratijos principai – nuomonių pliuralizmas, laisvė ir taika – sudaro organišką visumą ir tampa platesnės, nepriklausomos Lietuvos vizijos sudedamąja dalimi, kartu tai yra autentiška, vertybinį turinį turinti politinė mintis. Straipsnyje analizuojama medžiaga – archyviniai dokumentai, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve, bei publikuotų šaltinių rinkiniai.","PeriodicalId":35151,"journal":{"name":"Politologija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"49273835","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-08DOI: 10.15388/polit.2018.90.11923
Violeta Davoliūtė, Lina Kaminskaitė Jančorienė
[straipsnis ir sanrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje siekiama rekonstruoti pokario sovietizacijos procesus, remiantis pirmojo sovietų Lietuvai skirto vaidybinio filmo „Marytė“ (rež. Vera Strojeva, 1947) analize. Tyrimu atskleidžiamos naujai okupuotos visuomenės indoktrinavimo formos ir jų poveikis stalinizmo metais. Analizuojamas kino kūrinys buvo sudėtinė platesnės ideologinės programos dalis, todėl filmo analizė padeda geriau suvokti šios programos užmojus, lokalizacijos strategijas, visuomenės mobilizavimo metodus ir skverbimosi galimybes ne tik lietuviškajame kontekste, bet apskritai vadinamuosiuose „sovietiniuose Vakaruose“ ar SSRS vakariniame „paribio“ regione. Straipsnyje rekonstruojami filmo naratyvo, jo kūrimo, sklaidos ir vertinimų kontekstai. Filmo teksto analizės lygmenyje bandoma atsakyti į klausimą, kokios įsišaknijusios kultūrinės metaforos ir pasakojimai buvo naudojami konstruojant naujas ideologemas. Rekonstruojant filmo kūrimo, sklaidos ir vertinimų kontekstus, dėmesys kreiptas į SSRS kino gamybos procesus, į tai, kiek dėmesio filmui teikta lokaliame lygmenyje, kokių kino sklaidos sunkumų ir vertinimų šis filmas patyrė.
{"title":"Sovietizacija ir kinas: lytis, tapatybė, ideologija filme „Marytė“ (1947)","authors":"Violeta Davoliūtė, Lina Kaminskaitė Jančorienė","doi":"10.15388/polit.2018.90.11923","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/polit.2018.90.11923","url":null,"abstract":"[straipsnis ir sanrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje siekiama rekonstruoti pokario sovietizacijos procesus, remiantis pirmojo sovietų Lietuvai skirto vaidybinio filmo „Marytė“ (rež. Vera Strojeva, 1947) analize. Tyrimu atskleidžiamos naujai okupuotos visuomenės indoktrinavimo formos ir jų poveikis stalinizmo metais. Analizuojamas kino kūrinys buvo sudėtinė platesnės ideologinės programos dalis, todėl filmo analizė padeda geriau suvokti šios programos užmojus, lokalizacijos strategijas, visuomenės mobilizavimo metodus ir skverbimosi galimybes ne tik lietuviškajame kontekste, bet apskritai vadinamuosiuose „sovietiniuose Vakaruose“ ar SSRS vakariniame „paribio“ regione. Straipsnyje rekonstruojami filmo naratyvo, jo kūrimo, sklaidos ir vertinimų kontekstai. Filmo teksto analizės lygmenyje bandoma atsakyti į klausimą, kokios įsišaknijusios kultūrinės metaforos ir pasakojimai buvo naudojami konstruojant naujas ideologemas. Rekonstruojant filmo kūrimo, sklaidos ir vertinimų kontekstus, dėmesys kreiptas į SSRS kino gamybos procesus, į tai, kiek dėmesio filmui teikta lokaliame lygmenyje, kokių kino sklaidos sunkumų ir vertinimų šis filmas patyrė.","PeriodicalId":35151,"journal":{"name":"Politologija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46442323","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-08DOI: 10.15388/POLIT.2018.91.11964
Arūnas Molis, Giedrius Česnakas, Justinas Juozaitis
[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Praėjus 27-eriems nepriklausomybės metams ir 13-ai narystės Europos Sąjungoje metų, elektros energijos srityje Baltijos šalys vis dar veikia iš Maskvos valdomoje sinchroninėje IPS/UPS zonoje, o iki 2014 m. pabaigos buvo visiškai priklausomos ir nuo Rusijoje priimamų sprendimų dėl gamtinių dujų tiekimo ir jų kainos. Vis dėlto priklausymas tai pačiai elektros energetikos sistemai ir Kaliningrado aprūpinimo per Lietuvą veiksnys teisinio abipusiškumo ir pasitikėjimo tarp Baltijos šalių ir Rusijos nesukūrė. Atvirkščiai, Rusijos politika sąlygojo konkrečius neigiamus padarinius Baltijos valstybėms: didesnes didmenines gamtinių dujų kainas, politinių, techninių bei kitų priežasčių sąlygotus energijos tiekimo sutrikimus, politinį šantažą ir pan. Kita vertus, pastarojo meto Lietuvos, Latvijos ir Estijos pažanga, siekiant energetinės nepriklausomybės, nuteikia optimistiškai – Baltijos šalys, regis, atrado Rusijos spaudimui pasipriešinti tinkamas priemones.
{"title":"Rusijos geoenergetika ir Baltijos šalių atsakas: integracijos ir bendradarbiavimo iniciatyvų reikšmė","authors":"Arūnas Molis, Giedrius Česnakas, Justinas Juozaitis","doi":"10.15388/POLIT.2018.91.11964","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/POLIT.2018.91.11964","url":null,"abstract":"[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Praėjus 27-eriems nepriklausomybės metams ir 13-ai narystės Europos Sąjungoje metų, elektros energijos srityje Baltijos šalys vis dar veikia iš Maskvos valdomoje sinchroninėje IPS/UPS zonoje, o iki 2014 m. pabaigos buvo visiškai priklausomos ir nuo Rusijoje priimamų sprendimų dėl gamtinių dujų tiekimo ir jų kainos. Vis dėlto priklausymas tai pačiai elektros energetikos sistemai ir Kaliningrado aprūpinimo per Lietuvą veiksnys teisinio abipusiškumo ir pasitikėjimo tarp Baltijos šalių ir Rusijos nesukūrė. Atvirkščiai, Rusijos politika sąlygojo konkrečius neigiamus padarinius Baltijos valstybėms: didesnes didmenines gamtinių dujų kainas, politinių, techninių bei kitų priežasčių sąlygotus energijos tiekimo sutrikimus, politinį šantažą ir pan. Kita vertus, pastarojo meto Lietuvos, Latvijos ir Estijos pažanga, siekiant energetinės nepriklausomybės, nuteikia optimistiškai – Baltijos šalys, regis, atrado Rusijos spaudimui pasipriešinti tinkamas priemones.","PeriodicalId":35151,"journal":{"name":"Politologija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48758416","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-08DOI: 10.15388/POLIT.2018.90.11925
A. Žukauskas
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Kompiuterinių žaidimų pramonė auga ir turi jau beveik 2 mlrd. žaidėjų visame pasaulyje. Tai rodo, jog kompiuteriniai žaidimai, nepaisant jų pramoginio pobūdžio, yra tapę integralia šiuolaikinės popkultūros dalimi. Vis tik dėl skeptiško šios medijos formos vertinimo politinių ir socialinių žaidimų studijų šiandien stokojama. Straipsniu, pasitelkiant istorinės atminties problematiką, siekiama prisidėti prie tokių tyrimų formavimosi. Pristatomos žaidimo kaip medijos galimybės ir trūkumai reprezentuojant istoriją, vėliau pereinama prie JAV ir Rusijos karo žaidimų masyvų palyginimo, išskiriant pagrindines tokių naratyvų formavimo kryptis: koncentraciją ties suasmenintais herojiškais pasakojimais ir technologinio dominavimo reprezentaciją. Straipsnio pabaigoje, pasiremiant istorinės atminties prieiga, daroma išvada, kad kompiuteriniai žaidimai turėtų susilaukti daugiau socialinių mokslų atstovų dėmesio dėl ypatingos žaidimų galios formuoti pasaulėvaizdžius per virtualias patirtis bei dėl schematiškumo problemos žaidimuose, kuri pastaruosius padaro palankius politizuotoms istorinių naratyvų konstrukcijoms, telkiant dėmesį ties skirtingais simuliuojamos tikrovės aspektais.
{"title":"Kompiuteriniai žaidimai ir istorinės atminties politika: karo atmintis JAV ir Rusijos žaidimuose","authors":"A. Žukauskas","doi":"10.15388/POLIT.2018.90.11925","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/POLIT.2018.90.11925","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Kompiuterinių žaidimų pramonė auga ir turi jau beveik 2 mlrd. žaidėjų visame pasaulyje. Tai rodo, jog kompiuteriniai žaidimai, nepaisant jų pramoginio pobūdžio, yra tapę integralia šiuolaikinės popkultūros dalimi. Vis tik dėl skeptiško šios medijos formos vertinimo politinių ir socialinių žaidimų studijų šiandien stokojama. Straipsniu, pasitelkiant istorinės atminties problematiką, siekiama prisidėti prie tokių tyrimų formavimosi. Pristatomos žaidimo kaip medijos galimybės ir trūkumai reprezentuojant istoriją, vėliau pereinama prie JAV ir Rusijos karo žaidimų masyvų palyginimo, išskiriant pagrindines tokių naratyvų formavimo kryptis: koncentraciją ties suasmenintais herojiškais pasakojimais ir technologinio dominavimo reprezentaciją. Straipsnio pabaigoje, pasiremiant istorinės atminties prieiga, daroma išvada, kad kompiuteriniai žaidimai turėtų susilaukti daugiau socialinių mokslų atstovų dėmesio dėl ypatingos žaidimų galios formuoti pasaulėvaizdžius per virtualias patirtis bei dėl schematiškumo problemos žaidimuose, kuri pastaruosius padaro palankius politizuotoms istorinių naratyvų konstrukcijoms, telkiant dėmesį ties skirtingais simuliuojamos tikrovės aspektais.","PeriodicalId":35151,"journal":{"name":"Politologija","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42150994","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-08DOI: 10.15388/POLIT.2018.1.11664
Justinas Dementavičius
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnio tikslas – kritiškai įvertinti ir patikslinti kai kurias prielaidas, susijusias su pirmosios Lietuvos Respublikos sukūrimu, dėmesį sutelkiant į klausimą, koks yra besikuriančios valstybės ideologinis pagrindas. Ši tema bus plėtojama apimant tris dažnai susipinančias ideologines sistemas, kurios paprastai siejamos su valstybiškumo išlaikymu, – nacionalizmu, romantizmu ir konservatizmu. Pirmiausia straipsnyje polemizuojama su viešajame ir akademiniame diskurse įsigalėjusiu teiginiu, kad Vasario 16-osios Lietuva yra neatskiriama nuo Lietuvos kaip nacionalinio (šią sąvoką dažniausiai vartojant etnine prasme) projekto. Straipsnio tezė yra tai, kad tautinės valstybės kūrimo ir tautiškumo naratyvas, kuriame pabrėžiamas nacionalizmas kaip visa ką grindžiantis politinis principas, yra per daug vienmatis ir negali visapusiškai apibūdinti tuo metu besikuriančios Lietuvos pasaulėžiūrinės visumos. Antra, pripažįstant, kad kolektyvinė saviidentifikacija yra svarbus, bet tik vienas iš žingsnių kuriant valstybinę savivoką ir neimplikuoja noro kurti valstybę. Tautokūros (angl. nation-building) politinio įprasminimo būdus ir valstybės kūrimo (angl. state-building) idėjos transformaciją bent iš dalies nuodugniau suprasti leidžia nacionalizmo projekto papildymas Carlo Schmitto politinio romantizmo idėja. Trečioji straipsnio dalis pateikia konservatyvios valstybės (at)kūrimo ideologijos interpretaciją. Vasario 16-osios Lietuvos atsiradimą interpretuojant kaip revoliucinį įvykį būtent dešiniajam, paprastai su tradicinių institucijų išlaikymu siejamam mąstymui, šis tradicijos palikimo uždavinys yra vienas sudėtingiausių, nes besikuriančios valstybės iš esmės yra antikonservatoriškos. Plėtojant konservatizmo temą antrinama Michaelio Freedeno konservatizmo ideologijos analizei, pripažįstant ją kaip kintantį fenomeną, kurio ašis yra ne tiek aiškiai apibrėžtos idėjos, kiek pats istorijos kaitos suvokimas ir nuolatinis mėginimas šią problemą suvaldyti.
{"title":"Lietuvos valstybė kaip ideologinis projektas","authors":"Justinas Dementavičius","doi":"10.15388/POLIT.2018.1.11664","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/POLIT.2018.1.11664","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnio tikslas – kritiškai įvertinti ir patikslinti kai kurias prielaidas, susijusias su pirmosios Lietuvos Respublikos sukūrimu, dėmesį sutelkiant į klausimą, koks yra besikuriančios valstybės ideologinis pagrindas. Ši tema bus plėtojama apimant tris dažnai susipinančias ideologines sistemas, kurios paprastai siejamos su valstybiškumo išlaikymu, – nacionalizmu, romantizmu ir konservatizmu. Pirmiausia straipsnyje polemizuojama su viešajame ir akademiniame diskurse įsigalėjusiu teiginiu, kad Vasario 16-osios Lietuva yra neatskiriama nuo Lietuvos kaip nacionalinio (šią sąvoką dažniausiai vartojant etnine prasme) projekto. Straipsnio tezė yra tai, kad tautinės valstybės kūrimo ir tautiškumo naratyvas, kuriame pabrėžiamas nacionalizmas kaip visa ką grindžiantis politinis principas, yra per daug vienmatis ir negali visapusiškai apibūdinti tuo metu besikuriančios Lietuvos pasaulėžiūrinės visumos. Antra, pripažįstant, kad kolektyvinė saviidentifikacija yra svarbus, bet tik vienas iš žingsnių kuriant valstybinę savivoką ir neimplikuoja noro kurti valstybę. Tautokūros (angl. nation-building) politinio įprasminimo būdus ir valstybės kūrimo (angl. state-building) idėjos transformaciją bent iš dalies nuodugniau suprasti leidžia nacionalizmo projekto papildymas Carlo Schmitto politinio romantizmo idėja. Trečioji straipsnio dalis pateikia konservatyvios valstybės (at)kūrimo ideologijos interpretaciją. Vasario 16-osios Lietuvos atsiradimą interpretuojant kaip revoliucinį įvykį būtent dešiniajam, paprastai su tradicinių institucijų išlaikymu siejamam mąstymui, šis tradicijos palikimo uždavinys yra vienas sudėtingiausių, nes besikuriančios valstybės iš esmės yra antikonservatoriškos. Plėtojant konservatizmo temą antrinama Michaelio Freedeno konservatizmo ideologijos analizei, pripažįstant ją kaip kintantį fenomeną, kurio ašis yra ne tiek aiškiai apibrėžtos idėjos, kiek pats istorijos kaitos suvokimas ir nuolatinis mėginimas šią problemą suvaldyti.","PeriodicalId":35151,"journal":{"name":"Politologija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46188486","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-10-08DOI: 10.15388/polit.2018.91.11970
Ingrida Tatolytė
[straipsnis lietuvių kalba]
[立陶宛文]
{"title":"Tarp drąsiausio viršvalstybinės demokratijos eksperimento ir problemiškos institucijos – nesensacingas žvilgsnis į Europos Parlamentą","authors":"Ingrida Tatolytė","doi":"10.15388/polit.2018.91.11970","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/polit.2018.91.11970","url":null,"abstract":"[straipsnis lietuvių kalba]","PeriodicalId":35151,"journal":{"name":"Politologija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45750548","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：