Pub Date : 2021-07-05DOI: 10.37522/AAAV.99.2020.17
Tomas Pabedinskas
Straipsnyje analizuojama Ugniaus Gelgudos audiovizualinė insta- liacija Žalgiris. Šis kūrinys lyginamas su Lietuvos fotografijos mokyklos pavyzdžiais, siekiant atskleisti skirtingą šventės motyvų vaidmenį formuojant tautiškumo mitą fotografijoje. Teigiama, kad Žalgiryje šventės motyvas padeda provokuoti refleksyvų požiūrį į tautos susikūrimo mitą ir jį aktualizuoti šiuolaikinio meno forma, o Lietuvos fotografijos mokykla su šventiniais ritualais sietą tautinį identitetą parodė kaip „natūralią“, savaime egzistuojančią duotybę.
{"title":"Šventės atvaizdai humanistinėje ir šiuolaikinėje Lietuvos fotografijoje","authors":"Tomas Pabedinskas","doi":"10.37522/AAAV.99.2020.17","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/AAAV.99.2020.17","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000Straipsnyje analizuojama Ugniaus Gelgudos audiovizualinė insta- liacija Žalgiris. Šis kūrinys lyginamas su Lietuvos fotografijos mokyklos pavyzdžiais, siekiant atskleisti skirtingą šventės motyvų vaidmenį formuojant tautiškumo mitą fotografijoje. Teigiama, kad Žalgiryje šventės motyvas padeda provokuoti refleksyvų požiūrį į tautos susikūrimo mitą ir jį aktualizuoti šiuolaikinio meno forma, o Lietuvos fotografijos mokykla su šventiniais ritualais sietą tautinį identitetą parodė kaip „natūralią“, savaime egzistuojančią duotybę. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-07-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43498536","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2021-07-05DOI: 10.37522/AAAV.99.2020.11
Erika Grigoravičienė
XX a. 9–10-ajame dešimtmetyje Šarūnas Sauka, Audrius Puipa ir kiti dailininkai, tapybą ir grafiką suartinę su fotografija (ir vaizdus su žo- džiais), ėmė dažnai vaizduoti gyvūnus. Atrodo, kad intermediali raiška jiems buvo reikalinga bioįvairovės idėjoms, daugiarūšės draugijos siužetams plė- toti. Fotografija dailininkams pravertė ir praktine plotme, nes, kaip žinoma, gyvūnai nepozuoja. Ši daugialypė XX a. pabaigos dailės hibridizacija na- grinėjama pasitelkus šiuolaikines hibridinio būvio, kolektyvinio mąstymo ir mišrios raiškos teorijas.
{"title":"Intermedialumas ir bioįvairovė XX a. 9–10-ojo dešimtmečio Lietuvos dailėje, arba Dviejų kengūrų pasakojimas","authors":"Erika Grigoravičienė","doi":"10.37522/AAAV.99.2020.11","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/AAAV.99.2020.11","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000XX a. 9–10-ajame dešimtmetyje Šarūnas Sauka, Audrius Puipa ir kiti dailininkai, tapybą ir grafiką suartinę su fotografija (ir vaizdus su žo- džiais), ėmė dažnai vaizduoti gyvūnus. Atrodo, kad intermediali raiška jiems buvo reikalinga bioįvairovės idėjoms, daugiarūšės draugijos siužetams plė- toti. Fotografija dailininkams pravertė ir praktine plotme, nes, kaip žinoma, gyvūnai nepozuoja. Ši daugialypė XX a. pabaigos dailės hibridizacija na- grinėjama pasitelkus šiuolaikines hibridinio būvio, kolektyvinio mąstymo ir mišrios raiškos teorijas. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-07-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47333649","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
2006 m. Lietuvos meno lauke iškilo ir gana greitai įsitvirtino bei aštrias diskusijas paskatino naujas terminas – postfotografija. Jaunosios kartos menotyrininkų, kuratorių ir menininkų pradėtas postfotografijos są- jūdis siekė kritiškai dekonstruoti institucinę fotografijos sistemą, paviešinti jos dogmas bei praplėsti fotografinės raiškos ir diskurso ribas šiuolaikinio meno kontekste. Tačiau šio reiškinio aktualumas Lietuvoje buvo trumpalai- kis – sumažėjus domėjimuisi atskirų medijų problemika, po 2010 m. fotogra- fijos aktualijų svarstymuose postfotografijos sąvoka vartota retai. Vis dėlto kritinis požiūris į fotografiją visiškai neišnyko, nes šiuolaikinio meno kūrėjai fotografines priemones tebenaudoja įvairiomis nekonvencinėmis formomis. Todėl prasidedant XXI a. 3-iajam dešimtmečiui atrodo svarbu apsvarstyti ir apibendrinti postfotografijos idėjų reikšmę ir poveikio mastą Lietuvoje.
{"title":"Postfotografija: Lietuvos fotografijos evoliucijos akligatvis ar tarpinė grandis?","authors":"Jurijus Dobriakovas","doi":"10.37522/AAAV.99.2020.8","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/AAAV.99.2020.8","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u00002006 m. Lietuvos meno lauke iškilo ir gana greitai įsitvirtino bei aštrias diskusijas paskatino naujas terminas – postfotografija. Jaunosios kartos menotyrininkų, kuratorių ir menininkų pradėtas postfotografijos są- jūdis siekė kritiškai dekonstruoti institucinę fotografijos sistemą, paviešinti jos dogmas bei praplėsti fotografinės raiškos ir diskurso ribas šiuolaikinio meno kontekste. Tačiau šio reiškinio aktualumas Lietuvoje buvo trumpalai- kis – sumažėjus domėjimuisi atskirų medijų problemika, po 2010 m. fotogra- fijos aktualijų svarstymuose postfotografijos sąvoka vartota retai. Vis dėlto kritinis požiūris į fotografiją visiškai neišnyko, nes šiuolaikinio meno kūrėjai fotografines priemones tebenaudoja įvairiomis nekonvencinėmis formomis. Todėl prasidedant XXI a. 3-iajam dešimtmečiui atrodo svarbu apsvarstyti ir apibendrinti postfotografijos idėjų reikšmę ir poveikio mastą Lietuvoje. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-07-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41763795","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2021-07-05DOI: 10.37522/AAAV.99.2020.21
A. Mazur
The article proposes a critical rethinking of the multi-layered phenomenon of Lithuanian photography. From the beginning, in the 19th century Lithuanian photography cherished an exceptional status within a cultural landscape, being considered a vehicle of lofty, patriotic emotions. The article is reassessing the social and cultural role of Lithuanian photo- graphers and is looking into a symptomatic lack of synchronicity with the medium’s grand narratives. The Lithuanian history of photography seems to be a consistent and exceptional narrative developed within a relative- ly small milieu of artists based in their homeland as well as Lithuanian émigrés. According to the author, indexical and documentary qualities of photography constitute the core of the phenomenon. The text is advocating inclusivity for non-Lithuanian authors, be it Polish Lithuanians, Russians, Jews, Germans, or Lithuanian Americans. Looking at photographs from the perspectives of literature (quoting Marcelijus Martinaitis and Tomas Venclova) and contemporary art (Jonas Mekas and Fluxus) may be also useful in reshaping and opening up the discourse of the discipline.
{"title":"Brief Glimpses of Beauty. Thinking about the History of Lithuanian Photography","authors":"A. Mazur","doi":"10.37522/AAAV.99.2020.21","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/AAAV.99.2020.21","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000The article proposes a critical rethinking of the multi-layered phenomenon of Lithuanian photography. From the beginning, in the 19th century Lithuanian photography cherished an exceptional status within a cultural landscape, being considered a vehicle of lofty, patriotic emotions. The article is reassessing the social and cultural role of Lithuanian photo- graphers and is looking into a symptomatic lack of synchronicity with the medium’s grand narratives. The Lithuanian history of photography seems to be a consistent and exceptional narrative developed within a relative- ly small milieu of artists based in their homeland as well as Lithuanian émigrés. According to the author, indexical and documentary qualities of photography constitute the core of the phenomenon. The text is advocating inclusivity for non-Lithuanian authors, be it Polish Lithuanians, Russians, Jews, Germans, or Lithuanian Americans. Looking at photographs from the perspectives of literature (quoting Marcelijus Martinaitis and Tomas Venclova) and contemporary art (Jonas Mekas and Fluxus) may be also useful in reshaping and opening up the discourse of the discipline. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-07-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"49466092","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2021-07-05DOI: 10.37522/AAAV.99.2020.20
Ignas Pavliukevičius
Technologijos lyčių požiūriu niekad nėra neutralios. Dažnai už bliz- gančių technologijų paviršių slypinčios skirtingos lyčių ideologijos, padedamos technologijų, tyliai stiprėja ir save primeta visuomenei. Meno pasaulis ir praeityje buvo svarbus dekonstruojant lyčių normas, o dabar tam pasitelkia naujas imersyvias technologijas. Šiame straipsnyje apžvelgiamos lyties atžvilgiu šališkos technologinės priemonės ir būdai, kaip menininkai tomis pačiomis technologinėmis priemonėmis atskleidžia vidines savo nuostatas ir technologijas daro permatomas ir atviras kritiniam diskursui. Straipsnyje bus aptariamos naujųjų technologijų imersijos galimybės, įvairios menininkų darbo su imersyviomis technologijomis metodikos, konceptualūs mode- liai ir jų įtaka ieškant „kito“ tapatumo.
{"title":"Imersyvių technologijų šališkumas ir jų svarba kuriant socialinę lytį","authors":"Ignas Pavliukevičius","doi":"10.37522/AAAV.99.2020.20","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/AAAV.99.2020.20","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000Technologijos lyčių požiūriu niekad nėra neutralios. Dažnai už bliz- gančių technologijų paviršių slypinčios skirtingos lyčių ideologijos, padedamos technologijų, tyliai stiprėja ir save primeta visuomenei. Meno pasaulis ir praeityje buvo svarbus dekonstruojant lyčių normas, o dabar tam pasitelkia naujas imersyvias technologijas. Šiame straipsnyje apžvelgiamos lyties atžvilgiu šališkos technologinės priemonės ir būdai, kaip menininkai tomis pačiomis technologinėmis priemonėmis atskleidžia vidines savo nuostatas ir technologijas daro permatomas ir atviras kritiniam diskursui. Straipsnyje bus aptariamos naujųjų technologijų imersijos galimybės, įvairios menininkų darbo su imersyviomis technologijomis metodikos, konceptualūs mode- liai ir jų įtaka ieškant „kito“ tapatumo. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-07-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46348948","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2021-07-05DOI: 10.37522/AAAV.99.2020.18
Marius Armonas
Straipsnyje remiamasi nuostata, kad kūrinys neturėtų būti trak- tuojamas tik kaip semantinis ženklas, atstovaujantis kažkam kitam, esančiam už savo paties ribų, ir jį referuojantis, todėl šį kartą susitelkta į ma- terialiojo fotografijos performatyvumo aspektus. Svarstomos fotografijos ir instaliacijos meno sąveikos, nagrinėjama, kaip įvairūs erdvės ir aplinkos objektai gali prisidėti prie kūrinio atlikimo. Keliama hipotezė, kad įvairių objektų sąveika leidžia fotografijai įgauti papildomus performatyvumo sluoksnius ir išjudinti gamtos–kultūros, objekto–subjekto dichotomijas. Nors išplėsta, įerdvinta fotografija nėra nauja strategija, šiuolaikiniame mene vykstanti disciplininių ribų entropija tampa akstinu apžvelgti vis nau- jas jų konfigūracijas. Šį kartą tai atliekama analizuojant fotomenininko Gin- tauto Trimako parodą Atsakymas.
{"title":"Performatyvūs veikėjų tinklai Gintauto Trimako kūriniuose","authors":"Marius Armonas","doi":"10.37522/AAAV.99.2020.18","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/AAAV.99.2020.18","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000Straipsnyje remiamasi nuostata, kad kūrinys neturėtų būti trak- tuojamas tik kaip semantinis ženklas, atstovaujantis kažkam kitam, esančiam už savo paties ribų, ir jį referuojantis, todėl šį kartą susitelkta į ma- terialiojo fotografijos performatyvumo aspektus. Svarstomos fotografijos ir instaliacijos meno sąveikos, nagrinėjama, kaip įvairūs erdvės ir aplinkos objektai gali prisidėti prie kūrinio atlikimo. Keliama hipotezė, kad įvairių objektų sąveika leidžia fotografijai įgauti papildomus performatyvumo sluoksnius ir išjudinti gamtos–kultūros, objekto–subjekto dichotomijas. Nors išplėsta, įerdvinta fotografija nėra nauja strategija, šiuolaikiniame mene vykstanti disciplininių ribų entropija tampa akstinu apžvelgti vis nau- jas jų konfigūracijas. Šį kartą tai atliekama analizuojant fotomenininko Gin- tauto Trimako parodą Atsakymas. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-07-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44563254","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje pristatomas pilotinis tyrimas, kuriuo siekta ištirti Ho- lokaustą Lietuvoje reprezentuojančių istorinių fotografijų charakteristiką bei panaudojimo būdus lietuviškoje ir užsienio istoriografijoje taip siekiant išsiaiškinti problemines temas tolesnėms Holokausto fotografijos Lietuvo- je studijoms. Esama padėtis rodo aiškų istorinių tyrimų, skirtų fotografijų atsiradimo ir vėlesnės sklaidos aplinkybėms nustatyti, poreikį. Apie pa- viršutinišką fotografinių istorinių šaltinių traktavimą liudija vyraujantys tiek abstraktūs, tiek trumpi ar net klaidingi nuotraukų prierašai, vengimas įvardyti originalias vaizdų atsiradimo aplinkybes, jų autorius, o neretai – nurodyti šaltinį. Taip pat nėra tvirtai susiformavusio lietuviško Holokausto vizualikos kanono.
{"title":"Fotografinės Holokausto reprezentacijos Lietuvos istoriografijoje: bendra charakteristika ir probleminiai aspektai","authors":"Šarūnė Sederevičiūtė","doi":"10.37522/AAAV.99.2020.4","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/AAAV.99.2020.4","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000Straipsnyje pristatomas pilotinis tyrimas, kuriuo siekta ištirti Ho- lokaustą Lietuvoje reprezentuojančių istorinių fotografijų charakteristiką bei panaudojimo būdus lietuviškoje ir užsienio istoriografijoje taip siekiant išsiaiškinti problemines temas tolesnėms Holokausto fotografijos Lietuvo- je studijoms. Esama padėtis rodo aiškų istorinių tyrimų, skirtų fotografijų atsiradimo ir vėlesnės sklaidos aplinkybėms nustatyti, poreikį. Apie pa- viršutinišką fotografinių istorinių šaltinių traktavimą liudija vyraujantys tiek abstraktūs, tiek trumpi ar net klaidingi nuotraukų prierašai, vengimas įvardyti originalias vaizdų atsiradimo aplinkybes, jų autorius, o neretai – nurodyti šaltinį. Taip pat nėra tvirtai susiformavusio lietuviško Holokausto vizualikos kanono. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-07-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48590518","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2021-07-05DOI: 10.37522/AAAV.99.2020.16
Paul Petraitis
The article explores the infamous photographs from the Abu Ghraib prison that circulated and were made public in 2004. It specifically looks at how the sense of togetherness was enacted by the U.S. military personnel stationed in the site, and the way cameras were instrumental in this process. It argues that the resultant photographs can be seen as tou- rist-like in several respects. A notable aspect of the photographic images is that the soldiers who took them repeatedly appear in the frame themselves. Appearing in and photographing the abusive acts was not only a form of structuring and reinforcing power relations at the prison, but also an attempt to portray a fun-having personnel group. The visual signifiers – thumbs up, smiles, pointed fingers – authenticate the images, lending them some of the qualities of tourist photography. At Abu Ghraib, the soldiers’ photographic practice also partly served as a sense-making mechanism, allowing a symbolic distance between the camera-wielder and unforeseen emergent events. It promised a wishful alternative to the grim realities of the prison: an overcrowded and undersupplied facility with a lack of on-site leadership. The scars of resultant violence – and the notorious photographs that document it – remain relevant, and continue to resurface in recent so- cial and political contexts.
{"title":"Performing Togetherness: Tourist-Like Photography from Abu Ghraib","authors":"Paul Petraitis","doi":"10.37522/AAAV.99.2020.16","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/AAAV.99.2020.16","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000The article explores the infamous photographs from the Abu Ghraib prison that circulated and were made public in 2004. It specifically looks at how the sense of togetherness was enacted by the U.S. military personnel stationed in the site, and the way cameras were instrumental in this process. It argues that the resultant photographs can be seen as tou- rist-like in several respects. A notable aspect of the photographic images is that the soldiers who took them repeatedly appear in the frame themselves. Appearing in and photographing the abusive acts was not only a form of structuring and reinforcing power relations at the prison, but also an attempt to portray a fun-having personnel group. The visual signifiers – thumbs up, smiles, pointed fingers – authenticate the images, lending them some of the qualities of tourist photography. At Abu Ghraib, the soldiers’ photographic practice also partly served as a sense-making mechanism, allowing a symbolic distance between the camera-wielder and unforeseen emergent events. It promised a wishful alternative to the grim realities of the prison: an overcrowded and undersupplied facility with a lack of on-site leadership. The scars of resultant violence – and the notorious photographs that document it – remain relevant, and continue to resurface in recent so- cial and political contexts. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-07-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44374768","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：