Pub Date : 2022-01-20DOI: 10.37522/aaav.106.2022.125
Rūta Janonienė
Straipsnyje aptariamas Lietuvos XIX a. dailininko Napoleono Ylakavičiaus (1811–1861) paveikslas Kristaus gundymas, iki šiol žinotas tik iš paminėjimų literatūroje. Surinkti šios drobės istorijos faktai ir aprašymas 1862 m. paskelbtame dailininko nekrologe leido konstatuoti, kad tai tas pats paveikslas, kuris užfiksuotas 1968 m. Mečislovo Sakalausko nuotraukoje. Šiuo metu paveikslo buvimo vieta nežinoma, tad išlikusi jo nuotrauka yra vienintelis ikonografinis šaltinis, suteikiantis galimybę plačiau aptarti šį Ylakavičiaus kūrybos kontekste išskirtinį kūrinį. Paveiksle įkūnytos idėjos aptariamos išryškinant jų ryšį su dailininko pasaulėžiūra. Daugelis jo visuomeninio ir asmeninio gyvenimo faktų straipsnyje skelbiama pirmą kartą.
{"title":"Napoleono Ylakavičiaus paveikslas Kristaus gundymas: gėrio ir blogio kovos vizija","authors":"Rūta Janonienė","doi":"10.37522/aaav.106.2022.125","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.125","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje aptariamas Lietuvos XIX a. dailininko Napoleono Ylakavičiaus (1811–1861) paveikslas Kristaus gundymas, iki šiol žinotas tik iš paminėjimų literatūroje. Surinkti šios drobės istorijos faktai ir aprašymas 1862 m. paskelbtame dailininko nekrologe leido konstatuoti, kad tai tas pats paveikslas, kuris užfiksuotas 1968 m. Mečislovo Sakalausko nuotraukoje. Šiuo metu paveikslo buvimo vieta nežinoma, tad išlikusi jo nuotrauka yra vienintelis ikonografinis šaltinis, suteikiantis galimybę plačiau aptarti šį Ylakavičiaus kūrybos kontekste išskirtinį kūrinį. Paveiksle įkūnytos idėjos aptariamos išryškinant jų ryšį su dailininko pasaulėžiūra. Daugelis jo visuomeninio ir asmeninio gyvenimo faktų straipsnyje skelbiama pirmą kartą.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-01-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44742830","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2022-01-18DOI: 10.37522/aaav.105.2022.104
Gražina Bielousova
In this paper I utilise Edward Said’s framework of Orientalism in order to investigate how the regions that the European explorers have mistakenly or negligently identified in their imaginaries as “the East” are brought into the colonial order through an a priori assumption of their inferiority to the West. I turn to South America and Eastern Europe as the two frontiers which make these operations visible. Through the analysis of primary sources such as travel journals and letters from Spanish explorers and conquistadors during the age of encounters, as well as the writings the English and French travellers made during their visits to Eastern Europe during the Enlightenment, I demonstrate how the Western European Orientalist imaginaries remain persistent through the ages despite the geographical explorations and geopolitical changes, and instead of disappearing, migrate to create the new orients as the realms of European otherness.
{"title":"Western Disorientations: The Vanishing East of South America and Eastern Europe","authors":"Gražina Bielousova","doi":"10.37522/aaav.105.2022.104","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.105.2022.104","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000In this paper I utilise Edward Said’s framework of Orientalism in order to investigate how the regions that the European explorers have mistakenly or negligently identified in their imaginaries as “the East” are brought into the colonial order through an a priori assumption of their inferiority to the West. I turn to South America and Eastern Europe as the two frontiers which make these operations visible. Through the analysis of primary sources such as travel journals and letters from Spanish explorers and conquistadors during the age of encounters, as well as the writings the English and French travellers made during their visits to Eastern Europe during the Enlightenment, I demonstrate how the Western European Orientalist imaginaries remain persistent through the ages despite the geographical explorations and geopolitical changes, and instead of disappearing, migrate to create the new orients as the realms of European otherness.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-01-18","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45564963","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2022-01-11DOI: 10.37522/aaav.105.2022.112
Krzysztof Siatka
Analogies can be drawn between the contents of writings by Julio Cortázar and Jorge Luis Borges and Poland’s neo-avant-garde art of the 1960s and 70s, produced in the context of the oppressive reality of a Communist state: the literary category of ‘magical realism’ finds its counterpart in the actuality of an authoritarian regime, which is equally grotesque. The works by Maria Stangret-Kantor, Janusz Kaczorowski, Barbara Kozłowska, Ewa Partum, Zdzisław Sosnowski, Wojciech Bruszewski, or Natalia Lach-Lachowicz and the theoretical views expressed by Andrzej Lachowicz and Andrzej Kostołowski, which resulted from working with language as an artistic means, can be interpreted as expressions of one’s striving for imagined freedom – objections to the manipulation of meanings in the public sphere.
{"title":"Imagining the Magical Freedom in Poland of the Communist Era: How Ibero-American Literature Influenced the Neo-avant-garde Artists","authors":"Krzysztof Siatka","doi":"10.37522/aaav.105.2022.112","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.105.2022.112","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Analogies can be drawn between the contents of writings by Julio Cortázar and Jorge Luis Borges and Poland’s neo-avant-garde art of the 1960s and 70s, produced in the context of the oppressive reality of a Communist state: the literary category of ‘magical realism’ finds its counterpart in the actuality of an authoritarian regime, which is equally grotesque. The works by Maria Stangret-Kantor, Janusz Kaczorowski, Barbara Kozłowska, Ewa Partum, Zdzisław Sosnowski, Wojciech Bruszewski, or Natalia Lach-Lachowicz and the theoretical views expressed by Andrzej Lachowicz and Andrzej Kostołowski, which resulted from working with language as an artistic means, can be interpreted as expressions of one’s striving for imagined freedom – objections to the manipulation of meanings in the public sphere.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-01-11","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"69922762","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2021-12-30DOI: 10.37522/aaav.106.2022.123
Birutė Valečkaitė
Straipsnyje sapnų ir vizijų pristatymas Pamokslininkų ordino įkūrėjo šv. Dominyko (Domingo de Caleruega, apie 1174–1221) ikografijoje aptariamas remiantis XVI–XVIII a. Vilniaus pranciškonų ir dominikonų vienuolynų aplinkoje sukurtų dailės kūrinių pavyzdžiais. Lyginant atvaizdus su juos įkvėpusiais pasakojimais, užrašytais pirmajame šventojo gyvenimo aprašyme, vėlesnėse biografijose ir legendose įvardijami skirtingi sapnų ir vizijų vaizdavimo būdai: pasakojimo pristatymas per šv. Dominyko atributus, Pamokslininkų ordino veiklą simbolizuojančią šventojo figūrą arba „čia ir dabar“ vykstančios vizijos kompozicijas. Aptariama, kaip pastarasis žanras, išpopuliarėjęs baroko dailėje, savo įtaigumu nustelbė ankstesnius regėjimų vaizdavimo būdus ir leido šv. Dominyko ikonografijoje įtvirtinti vėlesnes legendas apie vizijas. Atkreipiant dėmesį į šv. Dominyko figūros komponavimą analizuojamuose kūriniuose, aptariamas šventojo vaidmuo sapnų ir vizijų atvaizduose.
{"title":"Vizijos ir sapnai šv. Dominyko ikonografijoje. XVI–XVIII a. Vilniaus dominikonų ir pranciškonų dailės atvejai","authors":"Birutė Valečkaitė","doi":"10.37522/aaav.106.2022.123","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.123","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje sapnų ir vizijų pristatymas Pamokslininkų ordino įkūrėjo šv. Dominyko (Domingo de Caleruega, apie 1174–1221) ikografijoje aptariamas remiantis XVI–XVIII a. Vilniaus pranciškonų ir dominikonų vienuolynų aplinkoje sukurtų dailės kūrinių pavyzdžiais. Lyginant atvaizdus su juos įkvėpusiais pasakojimais, užrašytais pirmajame šventojo gyvenimo aprašyme, vėlesnėse biografijose ir legendose įvardijami skirtingi sapnų ir vizijų vaizdavimo būdai: pasakojimo pristatymas per šv. Dominyko atributus, Pamokslininkų ordino veiklą simbolizuojančią šventojo figūrą arba „čia ir dabar“ vykstančios vizijos kompozicijas. Aptariama, kaip pastarasis žanras, išpopuliarėjęs baroko dailėje, savo įtaigumu nustelbė ankstesnius regėjimų vaizdavimo būdus ir leido šv. Dominyko ikonografijoje įtvirtinti vėlesnes legendas apie vizijas. Atkreipiant dėmesį į šv. Dominyko figūros komponavimą analizuojamuose kūriniuose, aptariamas šventojo vaidmuo sapnų ir vizijų atvaizduose.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48601045","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2021-12-22DOI: 10.37522/aaav.105.2022.111
Dovilė Kuzminskaitė
The article presents a comparative analysis of the poems “La violencia de las horas” (“Violence of the Hours”) by the Peruvian poet César Vallejo, “Subjektyvi kronika” (“A Subjective Chronicle”) by the Lithuanian poet Sigitas Parulskis and “Devynios gyvybės” (“Nine Lives”) by his compatriot poet Vytautas Stankus. The aim of this research is to trace and highlight relations between the texts, explore how the meaning in a highly intertextual artwork is created, and to establish the common poetic features of the works discussed.
本文对秘鲁诗人César Vallejo的《时间的暴力》（La violencia de las horas）、立陶宛诗人Sigitas Parulskis的《主观编年史》（Subjektyvi kronika）和他的同胞诗人Vytautas Stankus的《九条命》（Devynios gyvybės）的诗歌进行了比较分析。本研究的目的是追踪和强调文本之间的关系，探索高度互文的艺术作品中的意义是如何产生的，并建立所讨论作品的共同诗意特征。
{"title":"Reception of César Vallejo’s Poetics in the Literary Works of Sigitas Parulskis and Vytautas Stankus","authors":"Dovilė Kuzminskaitė","doi":"10.37522/aaav.105.2022.111","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.105.2022.111","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000The article presents a comparative analysis of the poems “La violencia de las horas” (“Violence of the Hours”) by the Peruvian poet César Vallejo, “Subjektyvi kronika” (“A Subjective Chronicle”) by the Lithuanian poet Sigitas Parulskis and “Devynios gyvybės” (“Nine Lives”) by his compatriot poet Vytautas Stankus. The aim of this research is to trace and highlight relations between the texts, explore how the meaning in a highly intertextual artwork is created, and to establish the common poetic features of the works discussed.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-12-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43553821","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2021-11-20DOI: 10.37522/aaav.104.2022.101
Viktorija Kašubaitė-Matranga
A refugee from Lithuania, Aleksandra Kasuba (1923–2019) arrived in the U.S. in 1947 and built a successful career in the competitive, male-dominated post-World War II New York’s art world. Beginning with small ceramic tile artworks that evolved into multi-media mosaics, Kasuba’s artistic vision expanded to shaping architectural spaces. From 1953 to 1970, appearances in exhibitions organized by the Museum of Contemporary Craft introduced her art to American and international audiences. Her pivotal solo exhibition at an important New York gallery in 1966 led to complex collaborations with noted architects for projects in major U. S. cities. Her innovative monumental designs in marble, brick and granite were focal points of public buildings and spaces. This article examines her key commissions completed from 1970 to 1986 in Chicago, New York City, Rochester, N.Y., Buffalo, N.Y., and Washington, D.C.
{"title":"Built of Tiles, Bricks, and Stone: Aleksandra Kasuba’s Art Career in New York","authors":"Viktorija Kašubaitė-Matranga","doi":"10.37522/aaav.104.2022.101","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.104.2022.101","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000A refugee from Lithuania, Aleksandra Kasuba (1923–2019) arrived in the U.S. in 1947 and built a successful career in the competitive, male-dominated post-World War II New York’s art world. Beginning with small ceramic tile artworks that evolved into multi-media mosaics, Kasuba’s artistic vision expanded to shaping architectural spaces. From 1953 to 1970, appearances in exhibitions organized by the Museum of Contemporary Craft introduced her art to American and international audiences. Her pivotal solo exhibition at an important New York gallery in 1966 led to complex collaborations with noted architects for projects in major U. S. cities. Her innovative monumental designs in marble, brick and granite were focal points of public buildings and spaces. This article examines her key commissions completed from 1970 to 1986 in Chicago, New York City, Rochester, N.Y., Buffalo, N.Y., and Washington, D.C.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-11-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44797973","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2021-10-11DOI: 10.37522/aaav.103.2021.90
Rūta Mickienė
Straipsnyje grafinio dizaino perspektyvoje aptariama intermedia lumo kaip intermodalumo teorija, plėtojama skandinavų teoretiko Larso Elleströmo ir paremta Charleso S. Peirce’o ženklo samprata. Šia Lietuvoje mažai taikoma intermedialumo prieiga ir muzikos bei tipografikos parametrų analogijomis remiantis nagrinėjama netradicinės raiškos modernių kompozitorių partitūros, radikali, taisykles laužanti tipografika ir straipsnio autorės darbas. Intermedialaus modelio taikymas partitūrų ir grafikos di zainerių kūriniams atskleidžia glaudžias garso ir vaizdo sąsajas tiek kūrybi nėje praktikoje, tiek suvokiant kūrinius. Ieškoma atsakymų, kaip įreikšmi namas garsas ar muzika vizualiai išreikštame menų lauke, kaip sąveikauja vizualus ir garsinis suvokimai ir kokios sąlygos reikalingos sąveikai įvykti. Vietoj išvadų straipsnio pabaigoje formuluojama kūrinio įreikšminimo tech nine medija svarba ir tolesnis šio intermedialaus santykio vystymas partitūrų, tipografikos ir vizualiosios komunikacijos laukuose.
{"title":"Intermodali raiška: vizualus garsas ir akustinis vaizdas?","authors":"Rūta Mickienė","doi":"10.37522/aaav.103.2021.90","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.103.2021.90","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje grafinio dizaino perspektyvoje aptariama intermedia lumo kaip intermodalumo teorija, plėtojama skandinavų teoretiko Larso Elleströmo ir paremta Charleso S. Peirce’o ženklo samprata. Šia Lietuvoje mažai taikoma intermedialumo prieiga ir muzikos bei tipografikos parametrų analogijomis remiantis nagrinėjama netradicinės raiškos modernių kompozitorių partitūros, radikali, taisykles laužanti tipografika ir straipsnio autorės darbas. Intermedialaus modelio taikymas partitūrų ir grafikos di zainerių kūriniams atskleidžia glaudžias garso ir vaizdo sąsajas tiek kūrybi nėje praktikoje, tiek suvokiant kūrinius. Ieškoma atsakymų, kaip įreikšmi namas garsas ar muzika vizualiai išreikštame menų lauke, kaip sąveikauja vizualus ir garsinis suvokimai ir kokios sąlygos reikalingos sąveikai įvykti. Vietoj išvadų straipsnio pabaigoje formuluojama kūrinio įreikšminimo tech nine medija svarba ir tolesnis šio intermedialaus santykio vystymas partitūrų, tipografikos ir vizualiosios komunikacijos laukuose.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-10-11","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45959061","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2021-10-06DOI: 10.37522/aaav.106.2022.133
Laura Zaveckaitė
Ar sapnas – tai, kas artimiausia tikrovei? Atsakymas neaiškus. Kaip tik todėl, kad sapno reiškinys toks paslaptingas, įdomu ir svarbu paty- rinėti jį tapybos, siurrealybės, fantomo ir vaizduotės kontekstuose. Sapnų sferai logika nebūdinga: sapnuose tikime bet kuo – viskas rodosi esą realu. Galbūt sapno realybę priimame kaip vienintelę tiesą: sapne galime tapti bet kokiais padarais, atrodyti, kaip pageidaujame atrodyti, būti bet kokio tūrio; sapne netgi galime jaustis esantys lėlės, būti belyčiais ar hermafroditais. Vis dėlto svarbiausia tai, ką jaučiame. Bandysiu aiškintis, ar, būdami konkrečioje aplinkoje, konkrečiame apibrėžtame kūne, lemiame savo mąstymą, ir kodėl pastarasis kinta, kodėl pasimaišo protas ir suvoktus teiginius sąmonė priima hiperbolizuotai arba visai panaikina, o aplinką stebi „pamėklinio žmogaus“ akys. Kad atsakyčiau į minėtus klausimus, pristatysiu sukurtą sapną, kurį parašiau pasitelkdama kompiliacijos (kad sukurčiau sapno miražą, perdirbau grožinę literatūrą) bei ,,susapnuotus“ metodus.
{"title":"Miego erdvė – lėlių kambarys","authors":"Laura Zaveckaitė","doi":"10.37522/aaav.106.2022.133","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.133","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Ar sapnas – tai, kas artimiausia tikrovei? Atsakymas neaiškus. Kaip tik todėl, kad sapno reiškinys toks paslaptingas, įdomu ir svarbu paty- rinėti jį tapybos, siurrealybės, fantomo ir vaizduotės kontekstuose.\u0000Sapnų sferai logika nebūdinga: sapnuose tikime bet kuo – viskas rodosi esą realu. Galbūt sapno realybę priimame kaip vienintelę tiesą: sapne galime tapti bet kokiais padarais, atrodyti, kaip pageidaujame atrodyti, būti bet kokio tūrio; sapne netgi galime jaustis esantys lėlės, būti belyčiais ar hermafroditais. Vis dėlto svarbiausia tai, ką jaučiame. Bandysiu aiškintis, ar, būdami konkrečioje aplinkoje, konkrečiame apibrėžtame kūne, lemiame savo mąstymą, ir kodėl pastarasis kinta, kodėl pasimaišo protas ir suvoktus teiginius sąmonė priima hiperbolizuotai arba visai panaikina, o aplinką stebi „pamėklinio žmogaus“ akys.\u0000Kad atsakyčiau į minėtus klausimus, pristatysiu sukurtą sapną, kurį parašiau pasitelkdama kompiliacijos (kad sukurčiau sapno miražą, perdirbau grožinę literatūrą) bei ,,susapnuotus“ metodus.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-10-06","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46960327","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2021-09-20DOI: 10.37522/aaav.106.2022.117
Joana Vitkutė
Straipsnio objektas – tai Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijoje saugomas nuotaikingas kamerinis miegančio meilės dievaičio atvaizdas, sukurtas prancūzų dailininko François Lemoyne’o (1688–1737) pagal 1729 m. nutapytą drobę. Specifinei Lemoyne’o kūrinio kartotės ikonografijai pažinti pasitelkiama miegančio Amūro įvaizdžio ištakų, simbolikos ir meninių interpretacijų istorija, kurioje svarbų pėdsaką paliko ir garsiausi dailės pasaulio vardai. Subtiliai antikinės mitologijos ir moralinės alegorijos tradicijas jungianti įmigusio Amūro ikonografija atskleidžia, kad slėpininga miego, sapnų erdvė dailės kūrinyje gali tapti vaizdinga ir paveikia ne ką mažiau paslaptingo ir sudėtingo žmogaus jausmų pasaulio metafora.
{"title":"Miegas, mitai ir alegorijos paveiksle „Amūras“ iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos","authors":"Joana Vitkutė","doi":"10.37522/aaav.106.2022.117","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.117","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnio objektas – tai Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijoje saugomas nuotaikingas kamerinis miegančio meilės dievaičio atvaizdas, sukurtas prancūzų dailininko François Lemoyne’o (1688–1737) pagal 1729 m. nutapytą drobę. Specifinei Lemoyne’o kūrinio kartotės ikonografijai pažinti pasitelkiama miegančio Amūro įvaizdžio ištakų, simbolikos ir meninių interpretacijų istorija, kurioje svarbų pėdsaką paliko ir garsiausi dailės pasaulio vardai. Subtiliai antikinės mitologijos ir moralinės alegorijos tradicijas jungianti įmigusio Amūro ikonografija atskleidžia, kad slėpininga miego, sapnų erdvė dailės kūrinyje gali tapti vaizdinga ir paveikia ne ką mažiau paslaptingo ir sudėtingo žmogaus jausmų pasaulio metafora.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-09-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"49395260","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2021-08-31DOI: 10.37522/aaav.104.2022.99
Rokas Dovydėnas, Remigijus Sederevičius
Šiame straipsnyje tiriamas keraminių pano kūrybos procesas. Išanalizavus įvairius tekstus apie Lietuvos sovietinio laikotarpio pano, sukuriamos molinės plokštelės, kurios galėtų būti vienos iš sovietmečio kūrinių detalių. Dirbant perimta ir interpretuota sieninių plokščių lipdymo tradicija. Apžvelgiami LSSR valstybinio dailės instituto studentų tiriamieji darbai, pristatantys nepublikuotus sovietmečio pano. Tyrimas yra dviejų dalių: pateikiama istorinė medžiaga ir jos meninės interpretacijos.
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：